- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- I1-3495-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00065-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir T. G.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN, ir pataisos įstaiga), priteisti 19 900 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN, atlyginti. T. G. skunde nurodė, kad per visą ginčo laikotarpį Marijampolės PN buvo kalinamas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad ginčo laikotarpiu pasivaikščioti galėjo išeiti tik vieną valandą per dieną; nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamosios patalpos plota; buvo neįrengtas tinkamas privatumą užtikrinantis tualetas; sanitarinis mazgas buvo surūdijęs, be to, jame nebuvo ventiliacijos; patalpos nebuvo pakankamai šildomos; patalpose būdavo parazitų ir graužikų; į kamerą Nr. 17 nepatekdavo natūralus apšvietimas, kadangi priešais šios kameros langą buvo betoninė siena, dėl to negalėjo skaityti ar užsiimti kita veikla, visą dieną turėjo būti įjungtas dirbtinis apšvietimas, dėl ko pradėjo blogai matyti. Tvirtino, kad kameroje buvo drėgna; pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengti stogeliai nuo lietaus ir nebuvo suoliukų; pareiškėjui buvo tiekiamas nekokybiškas ir atšalęs maistas; naudojantis dušu buvo pažeidžiamas privatumas, kadangi nebuvo įrengtų kabinų persirengimui; dušu buvo galima pasinaudoti tik kartą per savaitę pagal iš anksto sudarytus grafikus. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, pablogėjo psichinė sveikata (b. l. 2–3).
Pareiškėjas T. G. 2021 m. gegužės 7 d. posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Pagrįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir motyvais. T. G. papildomai paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra ne tik suoliukų, bet ir sporto inventoriaus; prie dušo patalpų nėra įrengtų persirengimo kabinų ir taip neužtikrinamas privatumas, nors Marijampolės PN naujai įrengtose patalpose yra įrengtos atskiros dušo kabinos kiekvienam asmeniui. Tvirtino, kad kameroje Nr. 17, trūko ploto, kadangi didelę jos dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, be to, kameroje trūko oro, nes įrengta ventiliacija neveikė.
Lietuvos valstybės atstovui Marijampolės PN apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Marijampolės PN atsiliepimu prašė T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą skundu dėl tų pačių kalinimo sąlygų Marijampolės PN per 2017 m. gruodžio 22 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpį. be to, Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu buvo priskirtas 17-ąjam būriui, paprastajai nuteistųjų grupei, o 2020 m. rugsėjo 7 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu priskirtas 20-ajam būriui, drausmės grupei. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu už nustatytos tvarkos pažeidimą buvo paskirta drausminė nuobauda ir jis šiuo laikotarpiu buvo perkeltas į kamerą Nr. 17, kurios plotas 16,13 kv. m, kameroje buvo iki 4 nuteistųjų, todėl minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Per šį laikotarpį pareiškėjas pataisos įstaigoje nebuvo tris paras, kadangi buvo išvykęs. Marijampolės PN teigė, kad nuteistieji, kuriems paskirtos nuobaudos, į kamerų tipo patalpas skirstomi, atsižvelgiant į vietų skaičių kamerose bei kitas išskirtines aplinkybes. Nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos yra įrengtos, vadovaujantis jų įrengimą reglamentuojančiais teisės aktais. Tvirtino, jog šiuose teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose tualetų įrengimui, todėl kameroje įrengti tupiami klozetai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. lapkričio 15 d. atliko Marijampolės PN periodinį patikrinimą, kurio metu higienos normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Marijampolės PN tvirtino, kad pataisos įstaigos patalpos yra vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpose, sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Teigė, kad Marijampolės PN patalpose parazitų ir kitų kenkėjų nėra, kadangi vykdoma jų kontrolė ir naikinimas, dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų yra sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“. Marijampolės PN paaiškino, kad direktoriaus įsakymais yra patvirtinti naudojimosi dušais grafikai, pareiškėjas, atliekantis bausmę kamerų tipo patalpose, dušu galėjo naudotis kiekvieną sekmadienį. Tvirtino, jog teisės aktai neįpareigoja dušo patalpose įrengti atskiras kabinas nuteistiesiems persirengti, kamerų tipo patalpų kiemeliai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.
Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistųjų maitinimas Marijampolės PN organizuojamas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Valgiaraščiai ir jų priedai, kuriuose yra nurodyti viešojo maitinimo patiekalai, maisto produktai, jų energetinė vertė, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skelbiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) interneto tinklapyje, kurio adresas www.kaldep.lt, valgyklos informaciniuose stenduose bei nuteistųjų skaitykloje. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto tyrimų centrui. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus, Marijampolės PN valgykloje paruošti patiekalai atitiko valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Marijampolės PN teigė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi du kartus; į psichologus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė, Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų į medikus irgi nesikreipė
. Teigė, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti faktais (b. l. 40–48).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundo dalis paliekama nenagrinėta, kita skundo dalis skundas atmetama.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kurią patyrė nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. spalio 30 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI1-2552-644/2021 pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos, atsiradusios 2017 m. gruodžio 22 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiu, atlyginimo. Nurodytoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, įskaitant ir dėl minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimo, neveikiančios ventiliacijos, drėgmės patalpose, neužtikrinto natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge ir jo netinkamo įrengimo, netinkamo pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo ir pasivaikščiojimo kiemelyje laiko.
Nustačius, kad ginčas tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas, tačiau sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-2552-644/2021 dar nėra įsiteisėjęs, nagrinėjamoje byloje skundo dalis dėl neturtinės žalos, 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiu kildinamos iš minimalaus patalpų ploto normos pažeidimo, netinkamos patalpų ventiliacijos ir drėgmės jose, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo ir netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, netinkamo natūralaus ir dirbtinio patalpos apšvietimo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio ir trumpo pasivaikščiojimo kiemelyje laiko, paliekama nenagrinėta.
Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Regionų apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-5100-423/2020 pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atsiradusios 2020 m. balandžio 11 d. – 2020 m. gegužės 14 d. laikotarpiu, atlyginimo. Nurodytoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, įskaitant ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo, drėgmės patalpose, negalėjimo išvėdinti patalpas, netinkamo pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo bei dėl nekokybiško ir atšalusio maisto.
Nustačius, kad ginčas tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas, tačiau sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-5100-423/2020 dar nėra įsiteisėjęs, nagrinėjamoje byloje skundo dalis dėl 2020 m. gegužės 14 d. kildinamos neturtinės žalos iš netinkamo patalpų vėdinimo ir drėgmės jose, netinkamo natūralaus patalpos apšvietimo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio, nekokybiško ir atšalusio maisto paliekama nenagrinėta.
Bylos duomenimis, 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu T. G. buvo paskirtas į Marijampolės PN 17-ąjį būrį ir priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, o nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 30 d. – į 20-ąjį būrį ir priskirtas drausmės grupei. Už nustatytos tvarkos pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, jis 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiais buvo perkeltas į kamerą Nr. 17 (b. l. 51–53).
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, kurios atsiradimas 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu siejamas su kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvusiomis netinkamomis šildymo sąlygomis, joje buvusių įvairių kenkėjų, dėl trukdžiusios natūralios šviesos patekimui į kamerą betoninės sienos priešais langą, gaunamo nekokybiško ir atšalusio maisto, dušo patalpose neįrengtų persirengimo kabinų ir neužtikrinamo privatumo. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos 2020 m. spalio 30 d. iš minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo kamerų tipo patalpoje Nr. 17, šios patalpos netinkamos ventiliacijos ir drėgmės joje, natūralaus ir dirbtinio apšvietimo neužtikrinimo, netinkamai įrengto ir privatumo neužtikrinančio kameros sanitarinio mazgo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio ir trumpo pasivaikščiojimo kiemelyje laiko, atlyginimo.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo įvairių aplinkybių: neteisėto elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio, tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei asmens sveikatos būklės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, jog bylos dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas turi pareigą nurodyti reikšmingas netinkamas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014 ir kt.).
Teismas , išanalizavęs pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus bei juos įvertinęs, sprendžia, kad 2020 m. spalio 30 d. T. G. buvo užtikrintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punkte numatytas 3,6 kv. m vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte numatytas bendras dirbtinės apšvietos rodiklis; Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta galimybė išvėdinti patalpas; jam buvo garantuotos teisės naudotis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte nustatytus reikalavimus įrengtu sanitariniu mazgu kamerų tipo patalpoje, Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 19, 20 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiu pasivaikščiojimo kiemeliu ir Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės pasivaikščiojimu.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš 2020 m. spalio 30 d. neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, netinkamos patalpų ventiliacijos ir drėgmės jose, neužtikrinamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, netinkamai įrengto ir privatumo neužtikrinančio sanitarinio mazgo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio ir trumpo pasivaikščiojimo kiemelyje laiko, atmetamas kaip nepagrįstas.
Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 17 2020 m. gegužės 14 d. – 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu (toliau – ginčo laikotarpis) atlyginimo, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti šiuo laikotarpiu kilusią neturtinę žalą nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN 17-oje kameroje nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų šildymas.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams periodiškai tikrina kompetentingos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Marijampolės PN pabrėžė, kad, pastebėjęs higienos normų pažeidimus, pareiškėjas turėjo galimybę nedelsiant kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau to nedarė (b. l. 42).
Vertinant pareiškėjo teiginius apie užtikrintą patalpų šildymą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra pateikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) patikrinimo aktų, ginčo ginčo ar artimu jam laikotarpiu, kurie vertinami kaip objektyvūs rašytiniai įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad jis 2020 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl Marijampolės PN neužtikrinamų tinkamų kalinimo sąlygų, tačiau šiame prašyme nusiskundimų dėl prastai šildomų patalpų nepareiškė (b. l. 4). Atsakovės atstovas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. atlikto periodinio patikrinimo aktą Nr. (4.21 15.4.8)PA-7992, patvirtinantį, kad patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų nebuvo nustatyta (b. l. 69–71).
Teismas vertina, kad pareiškėjo argumentai apie netinkamą temperatūrą yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti bylos duomenimis, todėl atmetami.
Be to, T. G. teigė, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo graužikų ir kitų kenkėjų.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN patalpose parazitų nėra, kadangi ropojančių (tarakonai, skruzdėlės) ir skraidančių (musės, kandis, uodai ir kt.) vabzdžių kontrolė ir naikinimas (dezinsekcija), graužikų (pelės ir žiurkės) kontrolė ir naikinimas (deratizacija) pataisos įstaigoje vyksta operatyviai, išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti, be to, dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“.
Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 77–81). Atsakovės atstovo pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Dezinfa“ reguliariai kiekvieną mėnesį atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Marijampolės PN patalpose (b. l. 82–84).
Vertinant pareiškėjo teiginius apie Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, surašytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu, kuriuose būtų užfiksuota, jog Marijampolės PN veisėsi įvairūs parazitai. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog pareiškėjas dėl HN 134:2015 20 punkto reikalavimų neužtikrinimo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 20 d. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui adresuotame kreipimesi teiginių apie patalpose buvusius kenkėjus nenurodė (b. l. 4). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. atlikto periodinio patikrinimo akto Nr. (4.21 15.4.8)PA-7992 duomenimis, patikrinimo metu kenkėjų nebuvo nustatyta (b. l. 69-71).
Įvertinus tai, kad Marijampolės PN administracija kenkėjų kontrolei vykdyti yra sudariusi sutartį su įmone, kuri specializuojasi šioje srityje, taip pat tai, kad pataisos įstaiga užtikrina specialių gaudyklių vabzdžiams ir briketų graužikams naikinti išdavimą, daroma išvada, jog atsakovės atstovas atliko aktyvius ir tinkamus veiksmus, skirtus tam, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, nebūtų vabzdžių ir graužikų. Teismo vertinimu, higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir patys nuteistieji, o graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, abejingai vertinančių higienos reikalavimų laikymąsi, aplinkoje. Tai pareiškėjui nurodė ir atsakovės atstovas, atsakydamas į jo 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą imtis priemonių atsiradusioms blakėms išnaikinti (b. l. 15, 109, 110).
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad į 17-ąją kamerą nepatekdavo natūrali šviesa, nes tam trukdė priešais esanti betoninė siena.
Higienos normos HN 134:2015 numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Higienos norma HN 134:2015 patalpų natūralaus apšvietimo rodiklių nenustato.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, ginčo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo bylose, pareiškėjo pareiga yra detaliai apibūdinti netinkamas kalinimo sąlygas.
Teismas sprendžia, kad byloje nėra kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota Marijampolės PN kamerų tipo patalpos Nr. 17, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, įrengimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro planinio patikrinimo metu, vykusio 2018 m. lapkričio 15 d., kamerų neatitikimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta. Teismas vertina, kad pareiškėjas tvirtinimas, jog dėl priešais esančios betoninės sienos į patalpą nepatekdavo pakankamai natūralios šviesos, yra abstraktus.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjas teiginio apie nepakankamą natūralią šviesą kameroje Nr. 17 neparemtas leistinais įrodymais neįrodė, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad ginčo laikotarpiu jam buvo tiekiamas nekokybiškas, nustatytos temperatūros neatitinkantis maistas.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pareigą užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose; Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės).
Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius; sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos įstaigoje nuteistųjų maitinimas organizuojamas, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis bei 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V- 447 patvirtintais valgiaraščiais; valgiaraščiai ir jų priedai, kuriuose yra nurodyti viešojo maitinimo patiekalai, maisto produktai, jų energetinė vertė, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skelbiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto tinklapyje www.kaldep.lt, valgyklos informaciniuose stenduose bei nuteistųjų skaitykloje; maisto pavyzdžiai periodiškai tiriami Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimų centre; atliktų maisto dienos patiekalų tyrimų duomenimis, Marijampolės PN valgykloje paruošti viešojo maitinimo patiekalai atitikdavo valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes.
Atsakovės atstovo pareiškėjui pateikto atsakymo į jo 2020 m. birželio 12 d. skundą dėl netinkamo maitinimo duomenimis, pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad nuo 2019 m. liepos 2 d. Marijampolės PN maistą gamina ir jį nuteistiesiems teikia UAB „Niklita“, kuri yra atsakinga už kokybiško maisto patiekimą, UAB „Niklita“ pranešė, kad maitinimo paslaugas teikia, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis; pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2020 m. birželio 12 d. pretenziją dėl pieno ir nurodyta, kad pieno galiojimo terminas buvo iki 2020 m. birželio 14 d., todėl jis buvo kokybiškas; gavus nusiskundimų dėl maitinimo, yra atliekami netikėti kontroliniai patikrinimai (b. l. 107–108).
Remiantis byloje pateiktais Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimo centro 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. rugsėjo 28 d. tyrimo protokolų duomenimis, daroma išvada, kad Marijampolės PN periodiškai atlieka maisto energetinės vertės tyrimus (b. l. 85–86). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2020 m. rugsėjo 22 d. atlikto neplaninio patikrinimo pagal nuteistojo skundą dėl šalto maisto duomenimis, patikrinimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta, konstatuota, kad pareiškėjo pateikta informacija (b. l. 87–94). Be to, nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Marijampolės PN nuolat tikrindavo nuteistųjų maitinimą: 2020 m. spalio 27 d. patikrinimo akte Nr. 11/07 3977 konstatavo, kad tikrinto maisto temperatūra siekė 71o C (b. l. 95-96); 2020 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo akte Nr. 14/07 3006 – 82o C (b. l. 97-98); 2020 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akte Nr. 11/07 3139 – 79o C (b. l. 99-100); 2020 m. liepos 14 d. aktu Nr. 11/07 2806 –78o C (b. l. 101-102); 2020 m. birželio 17 d. aktu Nr. 11/07 2402 – 76o C (b. l. 103-104); 2020 m. gegužės 21 d. akte Nr. 11/07 2150 – 78o C (b. l. 105).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai apie netinkamą maitinimą vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad dušo patalpose nebuvo įrengtų persirengimo kabinų, duše nebuvo užtikrintas privatumas.
Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą: ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN yra patvirtinti naudojimosi dušais grafikai, pareiškėjas, atliekantis bausmę kamerų tipo patalpose, dušu galėjo naudotis kiekvieną sekmadienį.
Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimus nustatančios Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės reikalavimų dušo patalpose įrengti persirengimo kabinas nenumato. Dušo patalpoje atskirų persirengimo kabinų įrengimo nenumato ir Higienos norma HN 134:2015.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog, nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo; nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje TA-261-968/2021, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs ir tai, kad dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020).
Pareiškėjo ir atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose yra įrengtos pertvaros (b. l. 25, 26, 123–127). Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas neneigė aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu privatumo užtikrinimui duše buvo įrengtos pertvaros, bei nesiskundė, kad turėjo ribotą galimybę naudotis dušu, karštu vandeniu, bei nustačius, kad Marijampolės PN duše yra įrengtos pertvaros, sprendžiama, kad pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės PN duše buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas.
Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. pažymos Nr. 55/04-18 duomenimis, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 17 į psichologą nesikreipė (b. l. 56). Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. sausio 21 d. pažymos duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas į šeimos gydytoją ir psichiatrą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant psichoaktyvias medžiagas, nervinių šaknelių uždegimo, gastrito, duodenito, galvos skausmo, (duomenys neskelbtini) kreipėsi 13 kartų, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas (b. l. 55). Atsižvelgus į nurodytos pažymos duomenis, daroma išvada, kad nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui nustatytus susirgimus nelėmė jo skunde nurodytos ir kaip netinkamo įvertintos kalinimo sąlygos.
Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, jog valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjant bylą, nustačius tai, kad Marijampolės PN, kaip valdžios institucija, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustačius visų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo T. G. skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos 2020 m. gegužės 14 d. - 2020 m. spalio 30 d. laikotarpiu iš minimalios gyvenamojo ploto normos, patalpos natūralaus ir dirbtinio apšvietimo neužtikrinimo, neveikusios ventiliacijos, patalpos drėgmės, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir privatumo jame neužtikrinimo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio, pasivaikščiojimo kiemelyje laiko, priteisimo, ir dėl neturtinės žalos, kildinamos 2020 m. gegužės 14 d. iš netinkamo patalpos vėdinimo ir drėgmės joje, netinkamo natūralaus patalpos apšvietimo, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio, patiekto nekokybiško ir atšalusio maisto, atlyginimo palikti nenagrinėta.
Kitą pareiškėjo T. G. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.