- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- TA-29-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01608-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. birželio 29 d.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 30 d. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK). Pravieniškių PN-AK pareiškėjas dirba. Kiekvieną kartą po darbo eina maudytis į dušą. Dušo patalpų įrengimas neatitinka reikalavimų. Tarp dušų nėra įrengta jokių pertvarų, todėl maudantis pareiškėjas yra stebimas ir negali normaliai nusiprausti, taip pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Be to, dušo patalpos nėra atskirtos nuo persirengimo kambario. Vienoje patalpoje yra dušas ir pakaba drabužiams kabinti. Atėjus į dušą ir pasikabinus drabužius ant pakabos, prausimosi metu visi drabužiai sudrėksta nuo garų.
2.2. Jei Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nebūtų pažeistas pareiškėjo privatumas, pareiškėjas nebūtų patyręs didžiulio psichologinio sukrėtimo, nepablogėtų sveikata, savijauta, nekiltų emocinė depresija, nebūtų kitų iškilusių problemų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Teisės aktai nenumato pataisos įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Reikalavimai dėl dušo kabinų įregimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nenumatyti. Pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. sausio 8 d. gyveno Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 17 būryje. Nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2021 m. sausio 20 d. gyveno Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 14 būryje, o nuo 2021 m. sausio 20 d. iki šiol gyvena Pravieniškių PN-Ak Trečiojo sektoriaus 2 būryje. Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dušo patalpose pertvaros neįrengtos, tačiau šiuo metu sprendžiamas privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo dušinėse. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu dėl privatumo neužtikrinimo su skundais į Turto valdymo skyrių nesikreipė. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Trečiajame sektoriuje, į pataisos namų psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. privatumo duše neužtikrinimo nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl pareiškėjo skundas visiškai nepagrįstas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
6. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę būrio patalpose (laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. birželio 29 d.), prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Pareiškėjas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK 2021 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. 7-1270, iš kurios matyti, kad pareiškėjas, kaip dirbantis nuteistasis, turėjo galimybę dušu naudotis kiekvieną dieną, todėl vertintina, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeidžiama visą vertinamąjį laikotarpį.
7. Visgi, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
8. Įvertinęs nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog minėtas pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.). Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
10.1. Teismas nesilaikė jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, kuriose buvo priteista piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo atveju nėra nei teisino, nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti išvadą, kad buvo sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo suformuotos praktikos. Juolab, kad už tą patį pažeidimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė skirtingus sprendimus analogiškose bylose – 2021 m. vasario 1 d. sprendime Nr. 1I-555-414/2021 priteisė piniginę kompensaciją už 30 parų, tačiau šiuo atveju už 20 mėnesių tik pripažino pažeidimą.
10.2. Teismas pripažino privatumo pažeidimą už visą laikotarpį ir tai, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau piniginės kompensacijos nepriteisė. Teismas priimdamas sprendimą nepateikė jokių svarių argumentų (tik šablonines citatas), kodėl nebuvo laikomasi praktikos ir nebuvo priteista neturtinė žala. Vien pažeidimo pripažinimas pareiškėjui niekaip neatlygina neturtinės žalos, o atsakovo atstovui nesukelia jokių teisinių pasekmių, dėl ko jis net nebus suinteresuotas šalinti pažeidimų.
10.3. Objektyviai neįvertinta pažeidimų trukmė, intensyvumas ir pažeidimų pobūdis (pareiškėjas turėjo maudytis tarp nuogų nuteistųjų, prausti savo intymias vietas jiems stebint, nesant jokių pertvarų, o tai žemino ir kėlė diskomfortą), todėl vien pažeidimo pripažinimas už 20 mėnesių trukusį pažeminimą yra aiškiai neadekvatus ir neteisingas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, pareiškėjo teisėtiems interesams į teisingą žalos atlyginimą, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
12.1. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Teismas tinkamai padarė išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri galėtų būti vertinama pinigine kompensacija.
12.2. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.
12.3. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
12.4. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. birželio 29 d.
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
18. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas yra siejamas ir su pertvarų dušuose nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2018 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-442/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę (laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. birželio 29 d.), prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę dušu naudotis kiekvieną dieną, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeidžiama visą vertinamąjį laikotarpį (nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. birželio 29 d.).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimas truko nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. birželio 29 d., konstatuotina, kad šis pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal CK6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė.
21. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeidžiama visą vertinamąjį laikotarpį), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti ir priteisti pareiškėjui D. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.