Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 95-281, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 8 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 2 mėnesiai 9 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-06-12).

Bausmės pradžia 2009-11-21. Bausmės pabaiga 2018-08-21.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-07-11 nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė motyvuodamas tuo, kad nustatytų duomenų visuma nėra pakankama išvadai, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą atsižvelgė tik į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, neatliktos bausmės dalį, nors įstatymai nenumato, jog dėl šių aplinkybių negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistajam už įvykdytą nusikaltimą buvo paskirta griežta bausmė ir tokiu būdu įgyvendintas teisingumo principas. Minimalų bausmės dydį, kada gali būti sprendžiama dėl lygtinio paleidimo numato įstatymų leidėjas, todėl teismo atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą motyvuojant neatliktos bausmės dalimi prieštarauja įstatymui.

Skunde teigiama, kad teismas nekreipė dėmesio į jo elgesį bausmės atlikimo metu (7 kartus skatintas, dirba, įgijo specialybę, mokosi, padeda šeimai finansiškai), nevertino jo, kaip asmenybės, neatsižvelgė į taikytas socialinės reabilitacijos priemones, taip pat į tai, kad turi gyvenamąją vietą, yra vedęs. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, o specifinė bausmės forma, kuri leistų jam geriau integruotis į visuomenę.

A. K. manymu, yra privalu laikytis visų priimtų įstatymų, teisės aktų bei visuomenės normų, tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti formalumai, sąlygos ar apribojimai privalo būti proporcionalūs siekiamam teisėtam tikslui. Bausmių vykdymo įstatymo paskirtis yra nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, kurios ir buvo pasiektos A. K. kalinimo metu pataisos įstaigoje, nuteistasis nėra pavojingas visuomenei, nekelia jokios grėsmės aplinkiniams, per atliktą bausmės laiką nėra padaręs grubių pažeidimų, jis yra laikomas lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2011-02-28 įdarbintas darbininku vietininku, todėl nėra pagrindo manyti, kad darys naujus nusikaltimus.

Nuteistasis nurodo, kad teismo motyvai prieštarauja visiems Komisijos nutarime išdėstytiems motyvams ir tikrai jų nepaneigia. Nutartyje iš esmės ignoruojama teigiama jo charakteristika. Skunde atkreipiamas dėmesys, į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikaltimo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – žema rizika (30 balų pagal OASys), kuri patvirtina, kad nuteistasis yra minimaliai pavojingas visuomenei ir paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymu ir nenusikals.

Skunde teigiama, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas, negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, nes tai yra statinis (o ne dinaminis veiksnys) padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas ir sunkumas nekinta visos atliekamos bausmės metu ir neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos sunkumą. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. A. K. teistas pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymima, kad 2014-07-29 Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie duotų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, nenustatyta, todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos A. K. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas S. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, 2014-07-03 atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, šešis kartus skatintas, palaiko ryšius su šeima, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, nuteistojo asmenybė bei likusios neatliktos bausmės dydis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymi, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 4 metai 2 mėnesiai 9 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-06-17 dieną) dar yra labai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai 9 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkų tyčinį, bendrininkų grupėje padarytą, nusikaltimą (nužudymą), neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos A. K., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.

Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, noras grįžti pas šeimą, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Svarstant klausimą dėl A. K. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis taisyklių bei režimo reikalavimų, padarė penkis pažeidimus, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai rodo nuteistojo požiūrį į jam taikomų nurodymų tinkamą vykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, tai buvo vienas iš veiksnių, susijusių su nusikalstamumu), emocinė gerovė (buvo savęs sužalojimo atvejis). Turi finansinių įsipareigojimų, priteistą solidarų civilinį ieškinį 2737 Lt, kurio yra padengęs tik 165 Lt.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.