Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas V. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 94-544 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas 2010-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 19 500 Lt bauda. 2010-11-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2010-02-11 nuosprendis pakeistas – panaikintas BK 183 str. 1 d., galutinė bausmė 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo su 19 500 Lt bauda. 2011-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 223 str. 1 d., 219 str. 1 d. – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2011-10-12 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 223 str. 1 d., 183 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., 72 str. 2 d., 3 d., galutinė bausmė paskirta 6 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo su 47 858,33 Lt konfiskavimu.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-11-23, pabaiga – 2017-08-23.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistojo V. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2015-12-10 Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo, atmestas, kadangi padaryta išvada, jog V. S. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Jį paleidus lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeistas teisingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo nuostatų, jei nuteistasis minėtus kriterijus atitinka tik formaliai. Visais atvejais teismas vertina susidariusių aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, t. y. daromi nusikaltimai finansų sistemai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Anksčiau padarytus nusikaltimus nuteistasis pripažįsta tik iš dalies, o dėl paskutinių nusikalstamų veikų kaltę neigia, tai atsispindi ir V. S. skunde. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis nėra revizuojamas. V. S. išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, todėl toks prašymas atmestinas.

V. S. skunde pažymi, kad jo turėtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau teismas vertina visą pataisos laikotarpį, tad gautos nuobaudos neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Be to, teismas įvertina ir gautų nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymą bausmės atlikimo metu. Iš pradžių buvo gauta nuobauda, tada du paskatinimai, paskui dvi nuobaudos ir galiausiai vėl paskatinimas. Tokia nuteistojo elgesio įvertinimo seka rodo, kad jam sunku pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Gaunami paskatinimai teigiamos reikšmės jo elgesiui neturi, nes vidaus tvarkos taisyklės ir vėl greitai pažeidžiamos. V. S. skunde taip pat nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad lygtinis paleidimas jam jau buvo taikytas du kartus, nuteistasis prisimena tik vieną taikymą, tačiau pateiktos bylos medžiaga liudija, kad lygtinis paleidimas jam buvo taikytas 2000 m. ir 2005 m., o 1997 m. pritaikytas amnestijos įstatymas. Vis dėlto, kiek kartų nuteistajam buvo suteiktos įvairios lengvatos, nėra itin reikšminga, svarbu tai, jog tokio humanizmo parodymas V. S. elgesiui neturėjo jokios įtakos, jis sistemingai ir toliau darė nusikalstamas veikas. Žinoma, lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas ne vieną kartą, tačiau kartą nepasiekus bausmei keliamų tikslų, kitus kartus nuteistojo asmenybės analizei skiriamas vis didesnis dėmesys. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta apylinkės teismo.

Aukštesnės instancijos teismas negali nevertinti ir tokių socialinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių kaip vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (55 balai pagal OASys metodiką), turimi dideli finansiniai įsipareigojimai (pataisos įstaigoje nuteistojo vardu gauta vykdomųjų raštų 50856,11 Lt sumai), kurių dengti nuteistasis nerodo iniciatyvos, aukšta savivertė, reabilitacijos programų naudos nuvertinimas, kas iš esmės rodo pataisos namų administracijos pagalbos nepriėmimą, nepripažinimą, jog jo elgesys bei mąstymas nėra tinkamas ir turi būti koreguojamas. V. S. stinga savikritikos, atsakingumo. Panašios problemos matyti ir iš psichologinės tarnybos išvados – nuteistasis turi savus įsitikinimus, kurių laikosi, taigi jo mąstymas nėra konstruktyvus, alternatyvių galimybių V. S. nepriima ir tai trukdo jo pataisos proceso progresui.

Tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė. Kiekvienas žmogus privalo įprasminti savo buvimą darbu, užsidirbti pragyvenimui, savo turimų poreikių tenkinimui. Daugiau jokių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepastebėta. V. S. save iškelia aukščiau kitų asmenų, jo elgesys priklauso nuo emocinės būsenos, nuolat užimama gynybinė pozicija. Pateiktame skunde nuteistasis taip pat save tik teisina, nė vienos charakterio savybės, kurią reikėtų tobulinti, nenurodo. Taigi V. S. dar nėra pasiruošęs sėkmingai probacijai, nes gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas, jas pateisindamas menkavertėmis priežastimis arba iš viso neigdamas, jog tai, ką daro, yra neleistina. Nuteistajam yra nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, nusikaltimų modelis, lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys, turimos nuostatos, tačiau V. S., žinodamas apie šiuos nustatytus jam nepalankius veiksnius, nė vieno iš jų nesistengia keisti.

V. S. skunde piktinasi, kad jis yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą bausmės dalį, tačiau teismas argumentuoja, kad likusi neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė. Nuteistasis klausia, kada ši bausmės dalis bus laikoma maža. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, jog neatliktos bausmės dalies dydis yra vertinamasis kriterijus, kurį faktiškai lemia ne tik skaitinė išraiška, bet ir santykis su jau atliktos bausmės dalimi. V. S. paskirta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, neatlikta jos dalis Komisijos posėdžio dienai yra 2 metai 8 mėnesiai 13 dienų, todėl, įvertinus nuteistojo elgesį ir turimas nuostatas, pagrįsta teigti, kad atlikta bausmės dalis teigiamo poveikio nuteistajam dar nepadarė, todėl likusios bausmės dalies negalima vertinti kaip nedidelės, neturėsiančios įtakos V. S. asmenybės pokyčiams. Be to, atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, lygtinio paleidimo taikymas negali būti tik formalus, nes tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad visi nusikaltimai, už kurių padarymą V. S. yra nuteistas yra tyčiniai, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės.

Įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes (pataisos programų lankymą ir pan.) ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.