Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2014 m. gruodžio 15 d. priimtą nutarimą Nr. 95-578 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas 2010-10-15 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. – 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2009-11-21, bausmės pabaiga – 2018-08-21.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu taikius lygtinį paleidimą nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Motyvuojamoji dalis

A. K. skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Aukštesnės instancijos pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirtos bausmės laiko bei įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės: nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir jo atžvilgiu galima taikyti tolimesnį pataisos procesą neizoliuotai nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nebuvimo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis savo skunde naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmos instancijos teismo, nepateikė. Prokurorės atsiliepime išreikšta pozicija, kad A. K. dar neatliko pakankamos bausmės dalies, kuri padėtų įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl jo šiuo metu negalima toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Darytina išvada, jog Komisijos nariai pervertino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, darbinę motyvaciją bei įvykdytas Komisijos rekomendacijas. Nors tai jau trečiasis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo galimybės, tačiau vertinama tų pačių aukščiau minėtų aplinkybių visuma, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo.

Apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti fakto, jog A. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymą. Nors tai yra pirmasis nuteistojo teistumas ir jam nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau akivaizdu, jog A. K. padarytas nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, atėmus kitam asmeniui gyvybę, buvo pažeista labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomo vertybė, todėl nuteistasis negali lengvabūdiškai tikėtis švelnaus baudžiamumo. Psichologinės tarnybos išvada liudija, kad A. K., bendraudamas su psichologinės tarnybos specialiste, išlieka atsargus, nėra visiškai atviras, į užduodamus klausimus atsakinėja trumpai, nelinkęs savęs apibūdinti, yra uždaro, gynybiško būdo. Taigi, nuteistojo asmenybę, elgesio pokyčius įvertinti sudėtinga. Vis dėlto, selektyvus atvirumas rodo, jog A. K. nepasitiki pataisos namų darbuotojais, jų teikiamą pagalbą vertina atsargiai.

Bylos medžiaga, taip pat ir pateikto skundo turinys rodo, jog nuteistasis stokoja gebėjimo analizuoti save, savo poelgius bei jų pasekmes. Vietoj to, kad skunde išdėstytų savo elgsenos teigiamus pokyčius, A. K. aiškina aplinkybes, visiškai nesusijusias su jo lygtiniu paleidimu, t. y. įkalinimo institucijų perpildymo problemas, efektyvios resocializacijos sąlygas ir pan. Apygardos teismas neanalizuoja bausmių vykdymo sistemos trūkumų, o svarsto konkretaus nuteistojo, t. y. A. K., korekcijos požymius. Sutiktina, jog gaunami paskatinimai, dirbamas darbas siuvimo bare, civilinio ieškinio dengimas, gerų santykių su šeimos nariais palaikymas, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien šių aplinkybių neužtenka sėkmingai probacijai. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl minėtos aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą, dėl ko jis būtų nusipelnęs ypač sušvelnintų bausmės atlikimo sąlygų. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų pagal OASys metodiką), tačiau ateityje ji priklausys tik nuo vidinės motyvacijos nebevykdyti nusikalstamų veikų, todėl vertybinių nuostatų tvirtinimas su specialistų pagalba, manytina, turėtų būti tęsiamas. Asmuo, dalyvaudamas tik privalomose elgesio pataisos programose, nededa didelių pastangų, todėl negali būti ypatingai paskatintas, t. y. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentus, kad Komisija objektyviau įvertino jo pataisos procesą, nes visi Komisijos nariai vienbalsiai pritarė jo lygtiniam paleidimui. Tiek Komisija, tiek apylinkės bei apygardos teismai vertina tuos pačius byloje esančius objektyvius duomenis, neturėdami jokių išankstinių (teigiamų ar neigiamų) nuostatų nuteistojo atžvilgiu. Teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimui nėra būtina asmeniškai pažinoti apeliantą, priešingu atveju būtų pagrįsta kalbėti apie teismo šališkumą. Apygardos teismas įvertina byloje surinktus duomenis, Komisijos bei apylinkės teismo priimtus sprendimus bei nuteistojo skundo motyvus ir sprendžia, ar lygtinio paleidimo institutą atsisakyta taikyti pagrįstai. Apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota bei pagrįsta. Nutartis surašyta laikantis įstatyme numatytos jos turinio struktūros ir tai nėra laikytina šabloniškumu.

Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 10 dienų (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-12-11 dieną) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai 9 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą, veikiant bendrininkų grupėje, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos A. K., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Likusios bausmės bei atliktos bausmės dalies santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos byloje esančiais duomenimis, jų visumos analize bei vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.