Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr.81/04-478 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 21 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 22 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m gegužės 25 d., dieną).Komisija 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam K. S., konstatavęs, kad byloje esančių duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus, jo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvados duomenys, taip pat nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika nesudaro pagrindo manyti, kad K. S. daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.Nuteistasis K. S. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį.Skunde nurodoma, kad apelianto nusikalstamo elgesio rizika pagal HCR-20 vertinimą yra vidutinė, HCR-20 balai nustatomi iš jo praeities ir nekinta. Pagal OASys metodiką skundo autoriui nustatyti 45 balai, iš kurių 28 balai yra statiniai, o tai reiškia, kad jie nekinta visą bausmės atlikimo laiką, 27 balai yra dinaminiai, kurie gali kisti bausmės atlikimo metu, t. y. mažėti arba didėti pagal nuteistojo elgesį.Skunde teigiama, kad BVK 8 straipsnio 1 dalis prieštarauja BVK 157 straipsniui. Tai kolizijos atvejis, o tokie atvejai sprendžiami taikant vėliausiai priimtą įstatymą arba numatant švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį.Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo klausimo dėl lygtinio paleidimo sprendimo. Teismas mažai kreipė dėmesį į skundo autoriaus pasitaisymą ir dėmesį nukreipė į apelianto padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas labiau akcentavo skundo autoriaus padarytą nusikalstamą veiką ir jos pobūdį nei tai, kad apeliantas taisosi. Skunde pažymima, kad apeliantas faktiškai atlikęs du trečdalius/tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės, atlikdamas bausmę, buvo baustas 5 kartus, šiuo metu nuobaudos negalioja, 6 kartus buvo skatintas, lankė socialinės reabilitacijos programas, mokės, įgijo profesiją, dirba šaltkalviu-įrankininku. Pabrėžiama, kad Komisija nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jeigu atlikta tam tikra minimali bausmės dalis, kuri būtina lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Faktiškai atlikus ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis. Akcentuojama ir tai, kad skundo autorius pataisos namų administracijai yra pristatęs pažymas, kad jį priims gyventi ir į darbą. Taip pat pabrėžiama, kad nuteistojo pasitaisymą apibūdina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Tokį nuteistojo elgesį, anot apelianto, patvirtina laisvės atėmimo vietos administracijos charakteristika.Skunde cituojama BVK 157 straipsnio 4 dalis ir pažymima, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Teigiama, kad teismas turi pagrindą spręsti, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgta į žemą nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinti – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius.Skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pažymėta, kad bausmės laikas yra nustatomas teismui skelbiant nuosprendį ir yra nustatomas nuosprendžio, o kokią dalį skirtos bausmės asmuo turi atlikti numato BVK 157 straipsnis.Skunde nurodoma, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Asmens teistumas yra įstatymo nustatytas statusas, jog pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą, preziumuojama, kad asmenys, laisvės atėmimo bausmę, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas nuteistųjų teises ir socialines garantijas. Todėl pagal BVK 157 straipsnį bei kitus įstatymus nuteistųjų teisėtai įgyta teisė į tam tikras lengvatas, kurios turi būti taikomos kolizijos atveju ir galioti visą kalinimo laiką. Jei nuteistasis dorai elgiasi, neturi galiojančių nuobaudų, turi paskatinimų, lankė socialinės reabilitacijos programas, Komisija ir pataisos namų administracija konstatavo charakteristikoje, kad nuteistasis yra pasitaisęs, jam taikytinas BVK 157 straipsnis.Nuteistojo K. S. skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nu­teis­tojo nu­si­kals­tamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vis­ti­nio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nu­si­kalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. K. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime, pagrįstai įvertino tai, jog K. S. bausmės atlikimo metu įvykdė ir šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ankstesnio Komisijos svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nustatytas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Taip pat atsižvelgė, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 45 balai, tai reiškia, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau artima žemai, o lyginant ją su prieš tai atliktu rizikos vertinimu, ji sumažėjo (buvo nustatyti 55 balai). Be to, reikšminga tai, kad po paskutinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, K. S. buvo vieną kartą paskatintas, o neigiamo elgesio požymių per šį laikotarpį nenustatyta. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės – K. S. nors ir anksčiau teistas 6 kartus, jam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė, o bausmės atlikimo metu 5 kartus pažeidė įstaigos administracijos reikalavimus ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuteistasis pakeitė savo elgesį, kadangi už gerą, nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą buvo 5 kartus paskatintas ir nepažeidė bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, kas leidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip koreguojantį pažangos aspektu. Be to, K. S. dalyvavo priklausomybės nuo alkoholio atpratinimo, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ programose. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pareigingai lankė nurodytų programų pokalbius, juose aptartas temas įsisavino.Sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbu ir tai, kad K. S. bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija. Laisvėje jis įgijo vidurinį išsilavinimą, vairuotojo autošaltkalvio specialybę, iki nuteisimo 10 metų dirbo vairuotoju, taip pat jam teko dirbti miške medienos ruošimo darbus, pagalbinius darbus lentpjūvėje, trinkelių gamybos įmonėje, todėl jis turi įvairių darbinių įgūdžių. Pataisos namuose nuteistasis taip pat mokėsi, įgijo suvirintojo, šaltkalvio-įrankininko, apdailininko specialybes, be to, nuo bausmės pradžios dirba šaltkalviu-įrankininku, taigi jam nekilo problemų dėl lėšų tvarkymo. Nors K. S. turi finansinių įsipareigojimų, tačiau iš jo darbo užmokesčio daromos išskaitos jo vaikų išlaikymui priteistiems alimentams dengti, todėl jis nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais ir neturi finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, su kuriais negalėtų susidoroti. Nuteistasis taip pat neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje, kadangi Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad yra gautas nuteistojo pusseserės sutikimas, kad K. S. galės gyventi pas ją ūkyje adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuteistasis prižiūrės. Taip pat iš nurodytos išvados matyti, kad K. S. turi draugę, su kuria palaiko gerus santykius.Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, jog K. S. padarė nepakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra nemotyvuota ir nepagrįsta Komisijos nutarime ir nuteistojo asmens byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu. Kaip minėta, Komisija nutarime taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgė į vidutinę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdymą. Taigi, apygardos teismas sutinka ne su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos narių vienbalsiai priimtu sprendimu taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas iš esmės teisėtu ir pagrįstu.Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl nuteistojo K. S. skundo naują sprendimą:

patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr.81/04-478 dėl nuteistojo K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.