Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2020-08-07, apie 17.50 val., Vilniuje, Savanorių prospekte, ties pastatu Nr. 178A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Master“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilių etilo alkoholio), be to, važiuodamas juo Savanorių prospekto eismo pusės, skirtos judėti miesto centro kryptimi, antra eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, tai yra, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to vairuojamu automobiliu persirikiuodamas iš antros eismo juostos įvažiavo į tos pačios eismo krypties pirmą eismo juostą ir neduodamas kelio susidūrė su šia juosta ta pačia kryptimi važiavusiu E. S. vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris po susidūrimo nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu E. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadinti E. S. priklausantis automobilis „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Renault Master“ (v. n. (duomenys neskelbtini)).

Tokiu būdu A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į jos pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena kaltininko atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis tyčia neblaivus vairavo automobilį, kai jo iškvėptame ore nustatytos 2,01 promilės girtumo bei dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sužalota kitos asmens sveikata, t. y. padarė du KET pažeidimus ir tuo pačiu vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams. A. Š. neteistas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bylos duomenimis nėra baustas administracine tvarka, dirba, nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos ir pergyvena dėl kilusių padarinių. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir BK 47 straipsnyje nustatytą bausmę – mažesnę nei vidutinę, artimą minimaliai — 60 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikomas NK 64¹ straipsnis ir bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į baudos dydį, į tai, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės išieškojimas, kad regreso tvarka gali tekti atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą ir jau sumokėtą sumą draudimo bendrovei, baudos sumokėjimo terminas nustatytinas dviem metams.

Taip pat, teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad bausmės tikslams pasiekti, tarp jų ir apsaugoti visuomenę nuo tapačių, pavojingų nusikalstamų veikų darymo, būtina skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: BK 68 straipsnyje numatytą uždraudimą naudotis specialia teise ir BK 72 straipsnyje numatytą turto konfiskavimą (nagrinėjamu atveju konfiskuotino turto dalį vertės atitinkančios sumos išieškojimą).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis kaltinamojo vairuoto automobilio vertė su PVM 2020 m. spalio mėnesio duomenimis– 4 420 Eur. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį (kėsintasi į kelių transporto eismo saugumą), pavojingumą ir pirmiau minėtas padarymo aplinkybes (vairuota dienos metu, kai eismas itin intensyvus), į nustatytą neblaivumo laipsnį, sukeltas pasekmes, taip pat į tai, kad kaltinamasis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už jokius teisės pažeidimus, į A. Š. nuoširdžius išgyvenimus dėl sukeltų pasekmių, į dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, turtinės ir neturtinės žalos dydžius, kuriuos kaltininkas turės draudimo bendrovei atlyginti regreso tvarka, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo asmenybei ir padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 2 000 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 2 000 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, b. l. 108) paėmimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus, dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai — VĮ „Regitra“. Kardomoji priemonė — specialiosios teisės sustabdymas nuo 2020-08-08 (b. l. 112) — paliktina nepakeista iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Nustačius, kad tarp A. Š. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 straipsnis). Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama.

Neturtinę žalą ieškinyje grindė gydymosi laikotarpiu ir patirtais padariniais. Nurodė, kad po įvykio ligoninėje išbuvo penktadienį (po įvykio), šeštadienį, sekmadienį, namo išleido pirmadienį 12 valandą. Išvykstant iš ligoninės gydytojas kategoriškai jai draudė fizinių krūvi, nes tai kliudė krūtinės kaulo gijimui - krūtinės ląsta turėjo būti ramybėje. Dėl lūžusio krūtinės kaulo kentėjo labai stiprius skausmus. Krūtinę skaudėjo net kvėpuojant. Dėl didelio skausmo ligoninėje pirmą naktį visiškai nemiegojo. Skausmą malšinanti injekcija buvo galima tik kas 4 val. Net ir suleidus vaistus, malšinančius skausmą, visą laiką jį jautė, skausmas varžė jos judesius ne tik dienos metu, bet ir naktį. Dėl kankinančio skausmo ir padėties miegant, miegas buvo nekokybiškas, nepailsėdavo. Nebuvo prisitaikiusi prie gyvenimo su skausmu, buvo sunku atlikti absoliučiai visus buitinius darbus. Į parduotuvę neidavo, maisto produktus nupirkdavo ir parnešdavo šeimos nariai. Didžiausi skausmai buvo 20 dienų po eismo įvykio, laukan beveik neišėjo, gana ilgą laiko tarpą buvo „įkalinta“ namuose dėl skausmo krūtinės srityje. Po 20 dienų skausmas ėmė mažėti ir mažėja, tačiau dar ir dabar, dėl ne visiškai sugijusio krūtinės kaulo, skausmas krūtinėje yra likęs. Iki šiol kasdien vartoju vaistus nuo skausmo. Dėl eismo įvykio dvasiškai buvo sukrėsta, ne tik dėl skausmo, bet ir matydama savo sudaužytą automobilį, suprasdama, kad buvo įvykis, kuris galėjo būti paskutinės jos gyvenimo akimirkos. Eismo įvykis jai sukėlė momentinį šoką, stresą, prasidėjo skausmai ir dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija. Todėl eismo įvykio faktas yra pirmas ir pagrindinis kriterijus, nulemiantis neturtinės žalos atlyginimą, nes jis sukėlė daug ir ilgai trunkančio skausmo ir kančios. Be to, negalėjo išeiti į darbą, gyvas bendravimas su bendradarbiais ir draugais buvo minimalus, negalėjo lankytis kultūriniuose renginiuose mieste. Išvykti į renginius kituose miestuose tuo labiau negalėjo. Skaudu buvo tai, kad tai įvyko atostogų metu, - rugpjūčio 7 dieną, gana šiltą ir vasarišką mėnesį. Per atostogų likusias dvi su puse savaitės ketino aplankyti giminaičius, pabūti gamtoje - saulėje, maudytis ežere, miške grybauti, uogauti. Tačiau dėl skausmo krūtinėje (žinoma ir dėl to, kad neturėjau automobilio) ji išvykti negalėjo. Jaučiausi pažeminta, kad be jokios dingsties, dėl kito asmens nepateisinamai neatsakingo elgesio, turi kentėti, išgyventi sveikatos sutrikdymus, judėjimo laisvės ir bendravimo galimybių netekimus. Dėl neturtinę žalą padariusio asmens kaltės kriterijaus pareiškė, kad kaltininko kaltė šiuo atveju pasireiškė didžiausio pavojaus forma. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad darant nusikaltimą, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Automobilio vairavimas esant neblaiviu didina atlygintiną žalą. Nesutinka su Kasacinio teismo išaiškinimais, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Mano, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis, jos sveikatos sutrikdymo atveju, negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, nes nemokiems kaltininkams, tokio kriterijaus taikymas neatliktų atgrasančios funkcijos. Tai paskutinis kriterijus į kurį, gal būt, galima kiek tai atsižvelgti ir tiktai tada, kai nusikalstama veika padaryta netyčia ir esant blaiviam. Nurodo, kad pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, įtakos nedaro.

Civilinė atsakovė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, veikianti per Lietuvos filialą, atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad civilinis atsakovas yra visiškai įvykdęs reikalavimus kylančius iš sudarytos draudimo sutarties. Nurodė, kad civilinis atsakovas E. S. yra išmokėjęs 5 200,13 Eur dydžio draudimo išmokų sumą: 2020-08-21 nukentėjusiajai buvo išmokėta už transporto priemonę – 1 710 Eur, 2020-09-01 išmokėta draudimo išmoka už pakaitinio automobilio nuomą - 100 Eur, 2020-10-14 išmokėta draudimo išmoka - 87,84 Eur (už vaistų įsigijimą 65,44 Eur, už transporto išlaidas 22,40 Eur), 2020-10-21 išmokėta draudimo išmoka 2 702,29 Eur: 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 202,29 Eur netektos pajamos už laikotarpį nuo 2020-08-27 iki 2020-09-15, 2020-10-15 išmokėta draudimo išmoka 600 Eur. Pateikė šias išmokas pagrindžiančius mokėjimo nurodymus, dokumentus, tarp jų mokėjimo nurodymus (b. l. 143-161).

Civilinė atsakovė, vertindama neturtinės žalos dydį, nurodė, jog kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, kurioje nurodyta, kad teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus, dėl to nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas yra saistomas kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, taip pat neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti ir į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. Tai reiškia, kad teismas yra įpareigotas nustatyti protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad būtų pasiekta protinga abiejų šalių interesų pusiausvyra. Taip pat remiasi Kasacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-560/2010, 3K-3-202/2012, kur pripažįstama, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę nustatant neturtinės žalos dydį laikytis ir lygiateisiškumo principo, reikalaujančio analogiškas bylas spręsti panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis bei atsižvelgti ir į teismų analogiškose ar panašiose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Taip pat nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 7 dalį, draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų asmenų išduotais dokumentais, įrodančiais laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, sužalojimo pasekmes, mirties faktą ir priežastis, kitais įrodymais. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus.

Vadovaujasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau - Rekomendacijos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367, kur nurodyta, kad nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusiojo (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4-6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius, atsižvelgiant į nustatytą sveikatos sutrikdymą, sveikatos sutrikdymo laikotarpį. Rekomendacijų 4.2. punkte nurodyta, jog esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, orientaciniai neturtinės žalos dydžiai: 4.2.1. iki 1 mėnesio - iki 4 MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos). Įvykio dienai MMA sudarė 607 Eur. Atsakovė įvertinusi gautus medicininius dokumentus, atsižvelgdama į nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą bei vadovaudamasi aukščiau nurodytomis rekomendacijomis bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, nustatė, kad atlygintina neturtinė žala civilinei ieškovei yra 2 500 Eur. Taip pat pažymėjo, kad nustatant žalos dydį turi būti vertinama, ar nepasikeitė ekonominė situacija, teismų praktikoje pripažįstama, jog rekomendacijose nurodyti dydžiai parengti atsižvelgus į dabartinę ekonominę situaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-749-1120/2020) ir atitinka šalies ekonominius rodiklius. Nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą taip pat atsižvelgti ne tik į jos pasekmes žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Taip pat nurodė, kad civilinio ieškinio dalyje galioja civilinio proceso kodekso normos, kurios grindžiamos rungtyniškumo principu, t. y. asmuo, siekdamas prisiteisti žalos atlyginimą privalo jį patikimai įrodyti, ieškovė šioje byloje nėra patelkusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų bylos išskirtinumą ir poreikį nukrypti nuo teismų praktikos, todėl civilinio ieškinio reikalavimai atmestini. Be to, dėl šiame atsiliepime nurodytų jau išmokėtų draudimo išmokų E. S., civilinis atsakovas kaltinamajam A. Š. pareiškė atgręžtinį reikalavimą ir kaltinamasis yra atlyginęs reikalaujamas sumas. Tačiau teismui priteisus bet kokias papildomas sumas nukentėjusiosios E. S. naudai iš civilinio atsakovo, draudikas turės pagrindą vadovaudamasis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu išmokėtas sumas išsireikalauti iš kaltinamojo. Nesutiko, kad bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovė, nes nei vienas teisės aktų, nei civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal BPK 103 - 106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte (b. l. 138-161).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Vertindamas ieškovės, atsakovės argumentus, teismas pastebi, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Priešingu atveju, būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydis yra jos pasekmės.

Taip pat vertindamas nustatytinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad faktiškai E. S. nedarbinguimas tęsėsi 40 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo eismo įvykio dienos 2020-08-07, Nukentėjusioji paaiškino kodėl iš karto po eismo įvykio jai nebuvo išrašytas nedarbingumas, o būtent todėl, kad eismo įvykis įvyko atostogų metu ir dėl to jį neėmė nedarbingumo, nedarbingumas išrašytas atostogoms pasibaigus, dieną, kai ji turėjo grįžti į darbą, t. y. rugpjūčio 26 d. ir tęsėsi iki rugsėjo 15 dienos. Todėl atsakovės argumentas, kad ji turėjo vadovautis Rekomendacijų 4.2.1. punktu, kuriame išmokėtonos neturtinės žalos orientacinis dydis, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį yra iki 1 mėnesio, yra iki 4 MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, įvykio dienai MMA sudarė 607 Eur) yra neteisingas. Pagal 4.2.2. punktą, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesiu, išmokėtonos neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 6 MMA. Be to, rekomendacijose nurodyti tik neturtinės žalos orientaciniai dydžiai, o kaip jau minėta pirmiau, kiekviena situacija nustatant neturtinės žalos dydį yra individuali.

Šiuo atveju, iš nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta neatsargiais nusikalstamais A. Š. veiksmais. Tačiau pabrėžtina, kad A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus, nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas iš karto kelis KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta E. S. sveikata, ji patyrė krūtinkaulio lūžį ir nubrozdinimą su poodine kraujosruva krūtinės kairėje, raktikaulio srityje, nedarbinga buvo 40 dienų. Teismas neabejoja, kad šiuo atveju E. S. patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, tiek iš karto po eismo įvykio, tiek vėliau ir, kad dėl tokio nagrinėjamo eismo įvykio patirtas ne tik fizinis skausmas, gyjant krūtinkauliui, bet ir dvasiniai išgyvenimai, kuriuos ieškinyje nurodė nukentėjusioji. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad dvasinė depresija nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, tačiau tai nereiškia, kad nesant depresijos diagnozės, asmuo nepatiria sukrėtimo, dvasinių neigiamų išgyvenimų ir pan. dėl įvykusio įvykio. Kaip nurodė pati nukentėjusioji ji iki šiol dar jaučia nepatogumus ir skausmą dėl patirto krūtinkaulio lūžio, kuris dar nėra visiškai sugijęs; jaučia baimę vairuodama automobilį; eismo įvykio vaizdai ir šiai dienai jos nepalieka, nes po tokio eismo įvykio, kai mašina buvo labai stipriai apgadinta, ji galvojo, jog ji neišgyvens; jai buvo sunku kvėpuoti. Dėl sulaužyto krūtinkaulio 20 dienų jautė labai didelį skausmą, skauda iki šiol dėl ko tenka vartoti nuskausminamuosius. Taip pat nurodė, kad gyjant jai buvo sunku atlikti absoliučiai visus buitinius darbus, negalėjo net nueiti apsipirkti, buvo priklausoma kurį laiką nuo šeimos narių.

Įvertinus nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl patirtų ir patiriamų išgyvenimų, nepatogumų, kad padariniai nėra negrįžtami, siekiant protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant taip pat į kaltinamojo amžių ((duomenys neskelbtini) metų), į tai, kad jis dirba kelio darbininku, regreso tvarka turi ir turės atlyginti išmokėtas sumas tretiesiems asmenims (draudimo bendrovei, galimai ligonių kasai, galimai buvusiam darbdaviui ir pan.), sprendžia, kad E. S. prašomas nustatyti patirto neturtinės žalos dydis 10 000 Eur yra aiškiai per didelis, tačiau atsakovės nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas.

Kartu pažymėtina, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į teismų praktika eismo įvykių bylose, kuriose buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, nors, kaip minėta, kitose bylose priimti sprendimai negali būti laikomi precedentais. Teismas pažymi, kad eismo įvykio bylose, kuriose padariniai yra daug sunkesni, t. y. kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Šiuo gi atveju nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai, padariniai nėra visiškai negrįžtami, todėl teismo nuomone, tenkindamas visiškai nukentėjusiosios ieškinį, teismas nukryptų ir nuo formuojamos teismų praktikos dėl žalos atlyginimo esant nesunkiai ir sunkiai sutrikdytai kitų žmonių sveikatai.

Teismas atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, į sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius ir kt., konstatuoja, atsakovės nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka ne tik rekomendacijų, tačiau neatitinka teisingumo ir protingumo bei proporcingumo kriterijų. Teismo nuomone, nukentėjusiajai turi būti atliginta 3 500 Eur neturtinė žala, todėl, atsižvelgiant į jau išmokėta draudiko 2 500 Eur sumą, iš atsakovės priteistina 1 000 Eur nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 200 Eur už teisines paslaugas civiliniam ieškiniui parengti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, nuosprendyje turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taigi, nukentėjusiosios patirtos išlaidos gali būti priteistos ne iš draudimo bendrovės, o iš kaltinamojo. Ieškovės patirtas 200 Eur dydžio išlaidas advokatui patvirtina 2020-09-28 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1002380 (b. l. 63), kuriame nurodyta, kad ieškovė advokatui sumokėjo už civilinio ieškinio parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos pagrįstos dokumentais, kad civilinis ieškinys rengtas dėl neturtinės žalos, kuri padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, atlyginimo, jos nėra neprotingos, todėl šis prašymas tenkinamas, tačiau išlaidos už advokato paslaugas priteistinos ne iš civilinės atsakovės, o iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020-08-07, 18.10 val. iki 2020-08-08, 13 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 38 MGL (1 900 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. Š. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020-08-08.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S. civilinį ieškinį ir iš atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per Lietuvos filialą, priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, o iš A. Š. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) už teisines paslaugas. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.