- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-978-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02285-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Trečiasis asmuo
- "Nekilnojamojo turto valdymas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finanų ministerijos, REIKALAVIMAS.LT, KARDOS, Metalo linija
- Pareiškėjas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas. “
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Marijampolės apsktrities atliekų tvarkymo centras 151479265, „Istpro“, AB „Axis Industries”, "Vilniaus kranai", UAB "Glasma service", Turto bankas, Dayton, MONTUOTOJAS filialas-Gamybinė komercinė firma Vilniuje, Dionisas, "Ginestra"
- Ieškovas
- G. Zubricko firma, "VTS Vilnius", VSDFV Vilniaus skyrius, BARDUVA, LEX BONUM, RG Consulting
- Atsakovas
- "Bordolina"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bordolina“ dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės bankrutavusios UAB „Bordolina“ bankroto administravimo išlaidų 220 474,06 Eur sumą, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. liepos 8 d. nuomotoja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir nuomininkė UAB „Bordolina“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti jai priklausančias negyvenamąsias patalpas prekybos centre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 1 739,45 kv. m., buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nuomininkės numatytai veiklai vykdyti, o atsakovė įsipareigojo išsinuomotas patalpas naudoti savo nuostatuose numatytai veiklai vykdyti bei mokėti 86 207,14 Lt (24 967, 31 Eur) per mėnesį nuomos mokestį. Sutarties 2.1 punkto pagrindu šalys sulygo, kad patalpos išnuomojamos nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal Sutarties 6.3 punkte įtvirtintą sąlygą šalys apibrėžė, jog tuo atveju, jeigu nuomininkė laiku nesumoka sutartyje nustatyto nuomos mokesčio ir neapmoka už elektrą, vandenį, šildymą bei kitas komunalines paslaugas, ji moka 0,2 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o nuomininkei neišsikrausčius iš patalpų pasibaigus sutarčiai, ji moka 50 Lt nuomotojai už kiekvieną pradelstą išsikraustyti dieną bei apmoka už šį laiką nuompinigius (sutarties 6.4 punktas). Nuomos sutartis šalių registruota valstybinėje įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. Nuomininkei nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. nemokant nuomos mokesčio ir susidarius įsiskolinimui, pasibaigus šios nuomos sutarties galiojimo terminui – 2014 m. gruodžio 31 d., nuomos sutartis pasibaigė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Bordolina“ iškėlė bankroto bylą. Nutarčiai įsiteisėjus, nuomotoja iš nuomininkės negavo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, nuomininkė ir toliau po bankroto bylos iškėlimo naudojosi išnuomotomis patalpomis, neiškraustė savo turto, kurį faktiškai saugojo nuomotoja, kol 2015 m. sausio 5 d. nuomotoja turtą, kuris buvo jai priklausančiose patalpose, pervežė saugoti į kitą vietą. Už naudojimąsi ieškovės patalpomis po UAB „Bordolina“ bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., atsakovė iš administravimo išlaidų sąmatos turi ieškovei apmokėti iš viso 220 474,06 Eur sumą, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė iš atsakovės nereikalauja sutarties 6.3 punkte įtvirtintų 0,2 proc. dydžio delspinigių dėl nuomininkės laiku nesumokėto sutartyje nustatyto nuomos mokesčio nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nereikalauja ir 50 Lt (14,48 Eur) baudos už kiekvieną pradelstą išsikraustyti dieną, nors toks reikalavimo galimumas įtvirtintas sutarties 6.4 punkte. Atsakovės bankroto administratorė žinojo apie nuomos sutartį, priimdama sąmoningą sprendimą naudotis šiomis patalpomis įmonės administravimo tikslais, sutarties nenutraukė ir patalpų neatlaisvino iki sutarties pabaigos 2014 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad negali pateikti sąskaitų už nuomą už 36 mėnesius iki UAB „Bordolina“ bankroto bylos iškėlimo, nes 2014 m. kovo 5 d. atliktos kratos metu šie dokumentai buvo paimti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, 2021 m. gegužės 26 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-751-1014/2020, buvo tenkintas bankrutavusios UAB „Bordolina“ ieškinys – pripažintas niekiniu ir negaliojančiu šalių 2008 m. liepos 8 d. sudarytas sandoris dėl patalpų nuomos, adresu (duomenys neskelbtini), įformintas pasirašant 2008 m. liepos 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sprendime konstatuotos prejudicinės aplinkybės, susijusios su ginčo nuomos sutartimi, t. y. kad byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių ginčijamos sutarties realų vykdymą iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat nėra duomenų, jog ginčo patalpose iki 2018 m. lapkričio 5 d. buvo būtent atsakovei priklausę daiktai. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo restitucijos taikymui, nes nėra duomenų, jog pagal sandorį šalys būtų vykdę atsiskaitymus. Vilniaus apygardos teismas, bylą nagrinėjęs apeliacinio proceso tvarka, 2021 m. vasario 23 d. nutartyje nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog išviešinant fiktyvius nuomos santykius UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo palankesnes kreditavimo sąlygas banke ir tai buvo ne tik pagrindinis, bet ir vienintelis fiktyvaus sandorio – nuomos sutarties sudarymo ir jos išviešinimo tikslas. Atsižvelgęs į Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendime konstatuotas prejudicines aplinkybes, kad nuomos sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, teismas ieškovės ieškinį dėl 220 474 Eur nuomos mokesčio priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentai:
5.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis. Teismui konstatavus aplinkybę, kad tarp šalių sudaryta nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, byloje esant įrodymams, kad atsakovė naudojosi ieškovės patalpomis, teismas turėjo nustatyti, ar tarp šalių nebuvo susiklostę kitokio pobūdžio santykiai.
5.2. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė įgijo teisę ginti savo pažeistas teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo, o ieškovė negavo kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymą, t. y. atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita.
5.3. Ginčo kvalifikavimas priklauso išskirtinai teismo prerogatyvai, o šalių pareiga – nurodyti ieškinio dalyką bei pagrindą. Ieškovė ieškinį grindė santykiais, atsiradusiais nuomos sutarties pagrindu. Teismui konstatavus, kad nuomos sutartis yra negaliojanti, teismas privalėjo kvalifikuoti faktinius šalių santykius, kurie egzistavo tarp šalių, bei įvertinti, ar faktinis naudojimasis patalpomis turi sukelti atsakovei teisines pasekmes – ar faktiškai naudojamos patalpos buvo suteiktos atsakovei neatlygintinai ar atlygintinai, t. y. ar buvo tarp šalių faktiniai nuomos santykiai, ar tai buvo panaudos teisiniai santykiai. Tokiu atveju, teismui konstatuojant, kad nuomos teisinių santykių tarp šalių negalėjo egzistuoti, teismas privalėjo pasisakyti dėl panaudos teisinių santykių apimties ir atsakovės pareigų apimties ieškovės atžvilgiu. Teismui nevertinant faktinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių dėl naudojimosi patalpomis, nebuvo atskleista bylos esmė ir ginčas nebuvo išspręstas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė bankrutavusi UAB „Bordolina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, šiuos argumentus:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog jai priklausančiose patalpose buvo laikomas atsakovės turtas.
6.2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe teikti įrodymus dėl atsakovės daiktų buvimo ieškovės patalpose. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat buvo įpareigota pateikti duomenis, detaliai nurodant, koks konkrečiai turtas yra ieškovės žinioje, tačiau šio įpareigojimo ieškovė neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl prejudicinių faktų
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis.
9. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai).
10. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).
11. Nagrinėjamoje byloje teismas kaip prejudiciniais faktais vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-751-1014/2020 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių ginčijamos sutarties realų vykdymą iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat nėra duomenų, jog ginčo patalpose iki 2018 m. lapkričio 5 d. buvo būtent ieškovei priklausantys daiktai. Taip pat teismas vadovavosi bylą apeliacinio proceso tvarka nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-392-656/2021, kurioje konstatuota, jog išviešinant fiktyvius nuomos santykius atsakovė gavo palankesnes kreditavimo sąlygas banke Snoras ir tai buvo ne tik pagrindinis bei ir vienintelis fiktyvaus sandorio – Nuomos sutarties sudarymo ir jos išviešinimo – tikslas. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant ir nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, nes ginčas kilęs ne tik tarp tų pačių šalių, bet ir todėl, jog nagrinėjamoje byloje apeliantė reiškia reikalavimą, kildinamą iš 2008 m. liepos 8 d. nuomos sutarties, būtent kurią minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-751-1014/2020 buvo nuspręsta pripažinti niekine ir negaliojančia, nustačius sutarties fiktyvumą. Faktas, kad tarp šalių susiklostę nuomos teisiniai santykiai iš tiesų buvo fiktyvus, yra reikšmingas sprendžiant dėl apeliantės reikalavimo priteisti nuomos mokestį, kurį ji kildina iš 2008 m. liepos 8 d. nuomos sutarties. Akivaizdu, kad nustačius faktą, jog nuomos teisiniai santykiai iš tiesų tarp šalių nebuvo susiklostę, apeliantė netenka teisinio pagrindo reikalauti nuomos mokesčio iš atsakovės pagal 2008 m. liepos 8 d. nuomos sutartį, kuri pripažinta niekine ir negaliojančia. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus faktines aplinkybes dėl 2008 m. liepos 8 d. nuomos sutarties fiktyvumo, nuomos sutartis negali pakartotinai būti ginčo objektu nagrinėjamoje byloje.
12. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės normų taikymo atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius
13. Apeliantė teigia, kad teismui konstatavus aplinkybę, jog tarp šalių sudaryta nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, byloje esant įrodymams, kad atsakovė naudojosi ieškovės patalpomis, teismas turėjo nustatyti ar tarp šalių nebuvo susiklostę kitokio pobūdžio teisiniai santykiai. Apeliantės vertinimu, dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė įgijo teisę ginti savo pažeistas teises CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Pasak apeliantės, teismui konstatuojant, kad nuomos teisinių santykių tarp šalių negalėjo egzistuoti, teismas privalėjo pasisakyti dėl panaudos teisinių santykių apimties ir atsakovės pareigų apimties ieškovės atžvilgiu. Apeliantės nuomone, teismui nevertinant faktinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių dėl naudojimosi patalpomis, nebuvo atskleista bylos esmė ir tarp šalių kilęs ginčas nebuvo išspręstas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę suinteresuoti asmenys gali įgyvendinti, pareikšdami teisme ieškinį ar pateikdami kitokį CPK numatytą procesinį dokumentą. Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
17. Kita vertus, teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).
18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, jog 2008 m. liepos 8 d. nuomos sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, turėjo surasti kitą teisinį pagrindą, pagal jį išnagrinėti bylą ir tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinis pagrindas parenkamas ir teisės normos taikomos konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Apeliantės šioje byloje nurodytas faktinis pagrindas atitiko nuomos santykių teisinį pagrindą, tačiau ieškinys atmestas, nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodoma nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Apeliantės ieškinys buvo grindžiamas išimtinai nuomos teisinių santykių faktu, jame nenurodomos aplinkybės dėl panaudos santykių ar nepagrįsto naudojimosi apeliantės turtu. Teismas, kaip jau minėta, negali suformuoti naujo faktinio pagrindo ir aiškintis tokių aplinkybių, kurių ieškovas nenurodė ieškinyje ir neprašė aiškintis. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių teisė ir pareiga, kurios ieškovė galimai tinkamai neįgyvendino, pavyzdžiu tikslindami ieškinį, po to, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-751-1014/2020. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatliko teisinio santykių kvalifikavimo pareigos, yra atmestini. Remiantis tais pačiai argumentais nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi teismo sprendime įvertintos aplinkybės dėl šalių tarpusavio nuomos teisinių santykių nebuvimo, taigi apeliantės reikalavimas priteisti nuomos mokestį buvo išspręstas, nurodant tai pagrindžiančius motyvus.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius motyvus, konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.