- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-392-656/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- BUAB ,,Bordolina“
- Atsakovas
- UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,Bordolina“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Audata“, ieškinį atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Bordolina“ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. liepos 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-08-01 (toliau – ir Nuomos sutartis) CK 1.82 straipsnio arba CK 1.86 straipsnio pagrindu; priteisti iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas spręstų, kad jis yra praleistas. Nurodė, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl negalioja. Šis sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, ieškovė išvadą apie tai, kad nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų ginčo sutarties vykdymą, padarė iš nedidelės apimties dokumentų, pagal neaiškius kriterijus gautus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Teigė, kad ne visais laikotarpiais ieškovė mokėjo nuomos mokestį, nes pastate, kuriame yra nuomojamos patalpos, buvo atliekami rekonstrukcijos ir remonto darbai. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad pagal Nuomos sutartį išnuomotos patalpos ieškovės veiklai visiškai nebuvo reikalingos. Atsakovės tvirtinimu, patalpos buvo naudotos sandėliavimui. Prašė taikyti ieškinio senatį.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino tarp ieškovės BUAB ,,Bordolina“ ir atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008 m. liepos 8 d. sudarytą sandorį niekiniu ir negaliojančiu; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 75 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Dėl ieškinio senaties
4. Niekinis sandoris pagal savo prigimtį yra negaliojantis ab initio, todėl kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog negaliojimo faktui konstatuoti ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimų pašalinti niekinio sandorio pasekmes nereiškia. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad UAB „Bordolina“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.134 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia ab initio Nuomos sutartį.
5. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
6. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui.
Šalies argumentai
7. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. liepos 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-08-01 kaip sudarytą dėl akių, nesiekiant ja sukurti teisinių pasekmių, įrodinėja, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo nereikalavo iš ieškovės nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines paslaugas, taip pat teigia, kad ieškovei, kurios pagrindinė veikla buvo statybų vykdymas, 1739,45 kv. m. ploto nuomojamų šildomų patalpų jos veiklai vykdyti nereikėjo ir šios patalpos ieškovei iš tiesų nebuvo perduotos.
Žemesnės instancijos teismas
8. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės, nustatyta, kad, neperdavus išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, šis turi teisę, inter alia, išsireikalauti tą daiktą arba atsisakyti sutarties.
9. Ieškovė remiasi tuo, kad patalpos turėjo būti perduotas ieškovei pagal priėmimo - perdavimo aktą. Teismo vertinimu, nuomojamų patalpų priėmimo - perdavimo aktas galėtų būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių šalių teisinius nuomos santykius. Tačiau atsakovė tokio akto nėra pateikusi. Atsakovė, įrodinėdama realų ginčijamo sandorio vykdymą, teigė, kad ginčo patalpos buvo faktiškai perduotos naudotis ieškovei (tą faktą įrodinėjo liudytojos D. V. parodymais), o nuomos mokesčio kurį laiką nebuvo reikalaujama mokėti dėl to, kad patalpos buvo rekonstruojamos, vėliau vyko remonto darbai. Teismas siūlė atsakovei teikti duomenis, ar šalys tarėsi dėl ginčo nuomos sutarties nuostatų pakeitimo, įvertinus pasikeitusią ginčo patalpų būklę, jų unikalų numerį ir kt. aplinkybes, duomenis apie ginčo patalpų remontą ir rekonstrukciją. Tačiau minėti duomenys į bylą nebuvo pateikti. Liudytojos D. V. parodymais, šalys ginčo sutartyje aptartos atsiskaitymo už nuomą tvarkos nesilaikė.
10. Teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti rašytinius įrodymus, tačiau rašytiniai įrodymai apie atsiskaitymą pagal ginčijamą nuomos sutartį teismui nebuvo pateikti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros už ginčo patalpų nuomą savaime nepatvirtina realaus sandorio vykdymo. PVM sąskaitos faktūros įformintos už laikotarpį po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o įrodymų apie atsiskaitymą pagal ginčijamą nuomos sutartį iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo byloje nėra.
11. Teismas nenustatė, kad už ginčo patalpas ieškovė būtų mokėjusi komunalinius mokesčius. Atsakovė pateikė duomenis apie atsakovės ir UAB ,,Kardos“ sudarytas sutartis. Atsakovės tvirtinimu, minėta įmonė administravo ginčo patalpas ir organizavuo komunalinių mokesčių iš nuomininko surinkimą. Teismo įpareigojimu UAB ,,Kardos“ vadovas pateikė teismui duomenis, nurodydamas, kad jokių sąskaitų UAB ,,Kardos“ ieškovei nėra išrašiusi.
12. Įrodinėdama realų ginčijamo sandorio vykdymą, atsakovė, be kita ko, teigė, kad ieškovė ir po bankroto bylos iškėlimo naudojosi išnuomotomis patalpomis, laikė jose savo turtą, kurį 2015 m. sausio 2 d. nuomotojas pervežė saugoti į kitą vietą. Teismas įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie jos žinioje esamą svetimą turtą (įvardyti jo sudėtį, vertę) ir siūlė teikti rašytinius paaiškinimus, dėl kokių priežasčių apie šį turimą turtą iki 2018 m. lapkričio 5 d. ieškinio pareiškimo nebuvo pranešta ieškovės administratoriui ir kokiais duomenimis remiantis teigiama, kad ginčo patalpose buvo būtent ieškovei priklausę daiktai. Tačiau reikalauti duomenys teismui nebuvo pateikti.
13. Atsakovė rėmėsi tuo, kad Nuomos sutartis buvo išviešinta viešajame registre. Teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nepakanka tvirtinti, kad pagal ginčo sandorį šalys buvo įgijusios teises ir pareigas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė apie sandorio išviešinimą, analizuojant ją kartu su duomenimis apie faktinę ginčo patalpų būklę, nesant duomenų, jog pagal ginčijamą sutartį ieškovė mokėjo nuomos mokestį atsakovei, tik patvirtina ieškinio aplinkybes, jog tikroji šalių valia buvo sukurti nuomos teisinių santykių regimybę ir taip sudaryti atsakovei palankesnes sąlygas gauti paskolą banke AB ,,Snoras“. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos uomenis ieškovę ir atsakovę siejo ilgalaikiai verslo santykiai, ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, tiek ieškovės, tiek atsakovės veiklos dokumentai kratos metu buvo paimti iš tų pačių patalpų adresu (duomenys neskelbtini).
14. Įrodinėdama realų ginčijamo sandorio vykdymą, atsakovė akcentavo, kad ieškovės vardu nuomojamu adresu buvo registruotas kasos aparatas, reikalingas tokio pobūdžio veiklai vykdyti. Teismo įpareigojimu VMI pateikė duomenis, kad ieškovės vardu 2001-12-21 buvo registruotas kasos aparatas nuomojamų patalpų adresu. VMI duomenų bazės „Centralizuoti EKA“ duomenimis nuo 2002-12-06 iki 2020-02-17 su minėtu kasos aparatu neregistruoti jokie veiksmai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės tik dar kartą patvirtina ieškovės teiginius apie kontrahentų ilgaliakius ryšius ir sąsajumą. Todėl liudytojos D. V. parodymus esą sutartis buvo sudaryta, ieškovei turint tikslą atidaryti kavinę, o ne įforminta kitais tikslais, atsakovės vadovo R. B. paaiškinimus, kad didelį nuomos mokestį nustatė, tikintis, kad ateityje UAB „Bordolina“ pradės vykdyti veiklą ir galės jiems mokėti pagal sutartį, teismas vertino kritiškai. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės teiktais duomenimis ieškovė savo veiklai aktualiu laikotarpiu galimai faktiškai naudojo kitas patalpas šiais adresais: (duomenys neskelbtini).
15. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikroji šalių valia, jų elgesys neatitiko sutartyje nurodytos valios, todėl teismas ieškinį tenkino ir CK 1.86 straipsnio pagrindu ginčo Nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
16.1. Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą. Teismas privalėjo pasisakyti dėl ieškinio senaties taikymo ne tik sandorio pripažinimo negaliojančiu kontekste, tačiau ir padarinių, atsiradusių tokio sandorio sudarymo pagrindu, šalimo kontekste. Padarinių, atsiradusių negaliojančio sandorio pagrindu, šalinimui yra taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Nuomos sutartis buvo išviešinta, todėl bankroto administratorius negalėjo nežinoti apie viešame registre įregistruotos sutarties egzistavimą. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.
16.2. Ieškovės pozicija dėl Nuomos sutarties galiojimo yra prieštaringa. Ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. raštu pranešė nutraukianti Nuomos sutartį, ir tik Atsakovei pareiškus teisme ieškinį Ieškovei dėl nuomos mokesčio priteisimo, Ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama sandorį.
16.3. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tarp šalių sudaryta nuomos sutartis yra tariamas sandoris, kadangi Atsakovė neįrodė, jog sandoris buvo realiai vykdomas. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai ištyrė bei įvertino teismui pateiktų rašytinių įrodymų visumą. Be to, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą Atsakovei. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, būtent Ieškovei, o ne Atsakovei kilo pareiga įrodyti sandorio tariamumą.
16.4. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Atsakovė neįrodė aplinkybių, susijusių su nuomojamų patalpų perdavimu Ieškovei. Su tokia teismo pozicija Atsakovė nesutinka, nes Nuomos sutartyje šalys nenumatė patalpų perdavimo nuomininkui patalpų priėmimo-pardavimo aktu. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad patalpos nuomininkui perduodamos naudotis sutarties pasirašymo dieną. Įstatymas taip pat nenumato imperatyvaus reikalavimo perduoti išnuomotas patalpas pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą.
16.5. Teismui yra pateiktas 2015 m. sausio 2 d. aktas, kad nuomojamose patalpose buvo paliktas Ieškovės turtas, kuris Atsakovės buvo pervežtas saugoti į kitas patalpas. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino šio rašytinio įrodymo.
16.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių Nuomos sutarties realų vykdymą iki bankroto bylos Ieškovei iškėlimo. Teismui buvo pateiktas VMI raštas dėl Ieškovės vardu registruoto kasos aparato nuomojamų patalpų adresu, UAB „Vingės terminalas“ raštas dėl paslaugų teikimo Ieškovei 2009 metais. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad Ieškovė vykdė veiklą nuomojamose patalpose. Atsakovė negali sutikti su teismo išvadomis, kad Ieškovė turėjo kitas nuomojamas patalpas, todėl ginčo patalpos Ieškovei nebuvo reikalingos. Ieškovė vykdė įvairias veiklas, susijusias ir su paslaugų teikimu, su prekyba. Ieškovė nuosavų patalpų neturėjo, tad poreikis nuomotis patalpas egzistavo.
16.7. Teismas nepagrįstai nevertino ir teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų Ieškovei Nuomos sutarties pagrindu. Šie rašytiniai įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl laikytini aukštesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
17.1. Teismas pagrįstai sandorį paripažino negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.
17.2. Byloje pateikti įrodymai neginčijamai įrodo, kad patalpos Nuomos sutarties pasirašymo dieną faktiškai nebuvo perduotos ieškovei. Šias faktines aplinkybes patvirtino apklausta liudytoja apklausta buvusi UAB „Bordolina“ direktorė D. V.. Ji nurodė, kad Nuomos sutarties pasirašymo metu patalpos buvo restauruojamos. Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovės direktorius R. B.. Jis taip pat negalėjo patvirtinti bei įrodymais pagrįsti kada patalpos Ieškovei buvo perduotos.
17.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė ir nevertino atsakovės rašytinio įrodymo dėl neva nuomojamose patalpose laikyto Ieškovės turto. Teismas tyrė šį įrodymą bei pasiūlė Atsakovei įvardyti turto sudėtį, vertę, kokiais duomenimis remiantis teigiama, kad ginčo patalpose buvo būtent Ieškovei priklausę daiktai, teikti rašytinius paaiškinimus, dėl kokių priežasčių apie šį turimą turtą iki 2018 m. lapkričio 5 d. ieškinio pareiškimo nebuvo pranešta ieškovės administratoriui. Atsakovė įrodinėjimo pareigos neįvykdė.
17.4. Vien tik kasos aparato registracija nuomojamose patalpose neįrodo realios Ieškovės vykdytos veiklos nuomojamose patalpose. VMI pateikė duomenis, kad 2001-12-21 buvo registruotas kasos aparatas ginčo patalpose, tačiau VMI duomenų bazės „Centralizuoti EKA“ duomenimis nuo 2002-12-06 iki 2020-02-17 su minėtu kasos aparatu nebuvo registruoti jokie veiksmai.
17.5. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad Ieškovė vykdė įvairią veiklą, kuriai buvo reikalingos ginčo patalpos. Ieškovės teikti įrodymai patvirtina, kad Ieškovė vykdė išimtinai tik statybos rangos veiklą, kuriai vykdyti nebuvo reikalingos tokio dydžio ginčo prekybinės patalpos, juo labiau, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio Ieškovę vykdžius kokią nors paslaugų ar prekybinę veiklą, kuriai būtų reikėję tokio dydžio patalpų.
17.6. Apeliaciniame skunde nepagrįtai teigiama, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų – PVM sąskatų faktūrų už ginčo patalpų nuomą. Teismas jas įvertino kartu su kitais įrodymais bei pažymėjo, kad išrašytos sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina realaus sandorio vykdymo, nesant įrodymų apie atsiskaitymą už nuomą, už komunalinius patarnavimus.
17.7. Teismas teisingai įvertino tiek nuomos sutarties išviešinimo hipotekos lakšte, tiek ir įregistravimo viešame registre faktą bei tikslus visumoje su kitais bylos įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad išviešinant fiktyvius nuomas santykius Atsakovė gavo palankesnes kreditavimo sąlygas.
17.8. Teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nustatė, kad ieškinio senatis nėra praleista.
17.9. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkami paskirstė įrodinėjimo naštą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Teismas pripažino niekine ir negaliojančia Nuomos sutartį niekine ir negaliojančia kaip sudarytą tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) CK 1.86 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad Nuomos sutartis negalioja ir antruoju pagrindu kaip juridinio asmens (BUAB ,,Bordolina“) teisnumui ir veiklos tikslams prieštaraujantis sandoris (CK 1.82 str.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl Nuomos sutarties tariamumo.
Dėl Nuomos sutarties tariamumo
20. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą (butą, namą, biurą, prekybines patalpas, sandėlius ar kitą nekilnojamajį turtą) laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, todėl įrodinėjant Nuomos sutarties realų vykdymą būtina įrodyti visumą faktinių aplinkybių: išnuomotų patalpų faktinį perdavimą nuomininkui, išsinuomotų patalpų naudojimą nuomininko veiklai ir nuomos mokesčio bei kitų mokėjimų, susijusių su patalpų eksploatacija, mokėjimu.
21. Apeliantas ir teigia, kad Nuomos sutartyje šalys numatė patalpų pardavimo nuomininkui būtent patalpų perdavimo-priėmimo aktu, tačiau Nuomos sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad patalpos nuomininkui perduodamos Nuomos sutarties pasirašymo dieną. Įstatymas taip pat nenumato imperatyvaus reikalavimo perduoti išsinuomotas patalpas pagal patalpų paėmimo perdavimo aktą.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi aplinkybės, kad patalpos buvo faktiškai perduotos įordinėjimas. Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo šias aplinkybes. Buvusi UAB „Bordolina” direktorė D. V. teismo posėdyje parodė, kad Nuomos sutarties pasirašymo dieą jai patalpos nebuvo perduotos, o ji jų nepriėmė, kadangi patalpos tuo metu buvo rekonstruojamos, kada vėliau buvo perduotos patalpos ir ar išvis jos buvo perduotos ieškovui ji nežino, kadangi vėliau buvo atleista iš UAB „Bordolina“ direktorės pareigų. Be to, pats atsakovo direktorius R. B. parodė, kad 2008 metais patalpos buvo rekonstruojamos ir todėl iš karto nebuvo perduotos ieškovui, bei buvo perduotos vėliau, tačiau perdavimo laiko ir aplinkybių nenurodė. Nors teisintis ir pasiūlė atsakovui pateikti įrodymus, kurie pagristų, kad vėliau patalpos buvo perduotos ieškovui.
23. Sutiktina su ieškovu, kad faktinę aplinkybę, jog patalpos ieškovui niekada nebuvo perduotos patvirtina ir tai, kad per visa tariamos nuomos laikotarpį ieškovas nemokėjo nei už patalpų nuomų, nei už jokias komunalines paslaugas, o atsakovas niekada nereikalavo mokėti nei už nuomų, nei už komunalines paslaugas.
24. Apeliantas teigė, kad teismui yra pateiktas 2015 m. sausio 2 d. aktas, kuriame yra užfiksuofa. kad nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paliktas ieškom turtas, kuris atsakovo buvo pervežtus saugoti i kitas, patalpas (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai nevertino šio įrodymo. Priešingai, teismas nutarė išreikalauti iš atsakovės turimus duomenis apie, jos teigimu, jos žinioje esamų svetima turu (įvardyti jo sudėtį, vertę) ir siūlė teikti rašytinius paaiškinimus, dėl kokių priežasčių apie ši turimų turtų iki 2018 m. lapkričio 5 d, ieškinio pareiškimo nebuvo pranešta ieškovės administratoriui ir kokiais duomenimis remiantis teigiama, kad ginčo patalpose buvo būtent ieškovui priklausę daiktai. Tačiau duomenys apie atsakovo žinioje esamo svetinio turto sudėti, vertę ir atitinkami rašytiniai paaiškinimai, kokiais duomenimis remiantis teigiama, kad ginčo patalpose 2015 m. sausio 2 d. buvo būtent ieškovui priklausę daiktui, dėl kokių priežasčių apie ši turima turtų iki 2018 m. lapkričio 5 d. ieškinio pareiškimo nebuvo pranešta ieškovo administratoriui, teismui nebuvo pateikti. Sutiktina, kad atsakovas pats nepasinaudojo CPK 178 straipsnyje numatyta įrodinėjimo pareigu. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo teiginius, kad ginčo patalpose buvo ieškovui priklausiusio turto.
25. Vien aplinkybė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija buvo ieškovo vardu registravusi kasos aparatą adresu (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad ieškovė patalpas faktiškai naudojo savo veiklai, nes pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duoemnis pats aparatas ir jo techninis pasas yra prarasti, laikotarpiu nuo 2002-12-00 iki 2020-02-17 minėtu kasos aparatu neregistruoti jokie veiksmai.
26. Sutiktina, kad vien tik kasos aparato registracija neįrodo realios veikios vykdymo nuomojamose patalpose. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė teikė teismui rašytinius įrodymus apie ieškovės veikloje pajamoms generuoti aktualiu laikotarpiu galimai faktiškai naudotas kitas patalpas adresu (duomenys neskelbtini), be to, esama duomenų, kad ieškovė naudojo veikloje ir kitas patalpas adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovės 2002 m. vasario 26 d. teismui teiktas UAB „Vingės terminalas“ atsakymas su pridedamais įrodymais, ieškovo tiksimam ieškinį teikiamos 2011 m. balandžio 15 d. atraminės sienutės broko taisymo sutartis. 2010 m. gruodžio 20 d. Statybvietes tvarkymo sutartis, kuriuose ieškovės buveinė nurodoma adresu (duomenys neskelbtini). Jokių kitų duomenų, kad ieškovas vykdė veiklą ginčo patalpose (duomenys neskelbtini), nėra. Ieškovas, sprendžiant pagal pateiktus dokumentus, vykdė tik statybos rangos veiklą, todėl ieškovui nebuvo reikalingos tokio dydžio prekybinės patalpos. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų vykdęs kokių nors kitokių paslaugų ar prekybinę veiklą, kuriai būtų reikalingos ginčo patalpos.
27. Nors apeliantas pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovui Nuomos sutarties pagrindu, ir teigė, kad šie rašytiniai įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl laikytini aukštesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad išrašytos sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina realaus sandorio vykdymo, realių sutartinių santykių buvimą, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, PVM sąskaitos faktūros įformintos už laikotarpį po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o įrodymų apie atsiskaitymą pagal ginčijamą nuomos sutartį iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo byloje nėra.
28. Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad per visą nuomos laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovas nebuvo išrašęs nei vienos PVM sąskaitos-faktūros nei už nuomą, nei už komunalinius patarnavimus, UAB „Bordolina“ niekada nebuvo įtraukta j UAB „Nekilnojamojo turto valdymas" pardavimo klientų sąrašus, UAB „Bordolina" nėra atlikusi nei vieno mokėjimo nei už nuomą, nei už komunalines paslaugas.
29. Atsakovo elgesys prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes atsakovas atsisakė didelių nuomos mokesčio pajamų (5896568 Lt (1707764 Eur), bet dar ir 5 metus ir 7 mėnesius neėmė ir nereikalavo iš ieškovo jokiu didelių mokesčių už vandenį, elektrą, šildymą ir komunalinius patarnavimus, bet dar ir kreditavo kitą pelno siekiantį juridinį asmenį, sumokėdamas už jį komunalinius mokesčius. Tokia situacija prieštarautų bei kokiems ekonominės logikos dėsniams, o taip pat juridinio asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiklos tikslams pelno siekimui. Teismas ėmėsi veiksmų patikrinti ir atsakovo iškeltų versiją dėl komunalinių paslaugų mokėjimo UAB „Kardos”, tačiau ši atsakovo versija taip pat nepasitvirtino - UAB „Kardos” vadovas nurodė, kad -jokių sąskaitų UAB „Kardos“ UAB „Bardolina“ nėra išrašiusi.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė bei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų faktinį Nuomos sutarties vykdymą. Teismas pagrįstai įvertino tiek nuomos sutarties išviešinimo hipotekos lakšte bei nuomos sutarties registravimo viešame registre faktus ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad išviešinant fiktyvius nuomas santykius atsakovė gavo palankesnes kreditavimo sąlygas Banke „Snoras” ir tai buvo ne tik pagrindinis, bet ir vienintelis, fiktyvaus sandorio – Nuomos sutarties sudarymo ir jos išviešinimo tikslas.
Dėl ieškinio senaties taikymo
31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su šiuo kasatorių skundo argumentu. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu ar ne. Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio. Esant tokiam įstatymo reguliavimui, ieškinio senaties terminas negali būti taikomas sandoriui nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N. , bylos Nr. 3K-3-595/2008, 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-362/2012 ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.