- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- e2-1000-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22429-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- J. P., R. P.
- Atsakovas
- „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- UAB „Limedika“, A. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir J. P. ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, tretiesiems asmenims UAB „Limedika“, A. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2017-06-06 apie 11.00 val., atsakovo UAB „Limedika“ darbuotojas A. G., eidamas darbines pareigas vairavo atsakovo jam patikėtą kelių transporto priemonę - mikroautobusą „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo atbuline eiga (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje pėstiesiems skirtu šaligatviu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 ir 124 p. reikalavimus, buvo neatidus, ties (duomenys neskelbtini) namu automobilio galine dalimi partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją R. P., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro nosies kaulų ir kairės blauzdos kaulų skeveldrinių lūžių ir dešinio žastikaulio išnirimo. 2017-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-3241-276/2017, kuriuo konstatavo trečiojo asmens A. G. padarytus KET pažeidimus, jų priežastinį ryšį su ieškovei sukeltomis pasekmėmis, pripažino trečiąjį asmenį padarius nusikaltimą ir atleido A. G. nuo atsakomybės pagal laidavimą. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įgijo prejudicinę galią. Vadovaujantis LR CPK 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. CK 6.283 straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju: 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikėjo trečiajam asmeniui mikroautobusą ir nurodė nugabenti prekes į eismo įvykio vietoje esančią vaistinę. Eismo įvykio metu trečiasis asmuo vykdė darbdavio nurodymus ir veikė jo kontroliuojamas, todėl atsirado darbdavio civilinė atsakomybė. Trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės „Fiat Ducato", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“ (liudijimo Nr. LT/AIB1803(duomenys neskelbtini)3). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Šiuo atveju nustatant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į tokius kriterijus. Eismo įvykio metu ieškovė, nors buvo ant šaligatvio, kur draudžiamas automobilių eismas, vis tiek buvo partrenkta ir pervažiuota mikroautobuso. Ieškovė patyrė atvirą nosies kaulų ir kairės blauzdos kaulų (blauzdikaulio atokiojo ir šeivikaulio artimojo galų) skeveldrinius lūžius bei dešiniojo žastikaulio išnirimą. Ieškovės sužalojimai buvo gydomi Respublikinėje Vilniaus universitetinė ligoninėje, (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, UAB „Gemma“ sveikatos centre, Švenčionių ligoninėje. Ieškovei atlikta sudėtinga operacija, taikytas tiek ambulatorinis, tiek reabilitacinis gydymas. Iki šiol ieškove kamuoja neigiamos liekamosios sužalojimo pasekmės: išsineria ranka pakėlus ją į viršų; sužalota koja raišuoja; išliko riboti sužalotų galūnių judesiai; vargina nuolatiniai rankos ir kojos skausmai, maudimas; sužalotas galūnes reikia saugoti nuo apkrovų, tenka riboti fizinę veiklą; visą likusį gyvenimą kojoje teks nešioti metalinį įtvarą; visą likusį gyvenimą išliks išvaizdą bjaurojantys randai. Dėl sveikatos sutrikdymo ir su tuo susijusių pasekmių ieškovė kentėjo itin stiprius fizinius skausmus. Ieškovę kamavo prislėgta nuotaika ir kiti nemalonūs pojūčiai, buvo subjaurota ieškovės išvaizda. Nemalonūs fiziniai pojūčiai yra jaučiami iki šiol. Ieškovės vidaus organus neigiamai veikė didelis suvartotų vaistų kiekis – jai teko vartoti nuskausminančius ir kitus medikamentus, skirtus kaulų lūžių gydymui. Dėl traumos ieškovė gydimosi metu patyrė labai daug suvaržymų ir nepatogumų: negalėjo savęs apsitarnauti, dirbti. Ieškovė patiria išgyvenimus dėl savo ateities, nes komplikuoto (skeveldrinio) kaulų lūžio bei išnirimo liekamosios pasekmės gali paūmėti ir vėliau. Išgyvendama dėl savo sveikatos būklės, skausmų, galvos svaigimų ieškovė patiria stresą, buvo labai sukrėsta dėl eismo įvykio ir jį sukėlusio vairuotojo lengvabūdiškumo bei įžūlumo pažeidžiant eismo taisykles. Vertinant patirtos neturtinės žalos pobūdį, atsižvelgtina į žalos padarymo aplinkybes ir kaltininkės veiksmų pobūdį. Trečiasis asmuo sukėlė ypač pavojingą situaciją, nes visiškai nepaisė nustatytos eismo tvarkos, piktavališkai pažeidė elementarius eismo saugumo taisyklių reikalavimus, tyčia užvažiavo ant šaligatvio, skirto tik pėsčiųjų eismui, nors to daryti nebuvo būtina (išsikrauti prekes galėjo ir iš gatvės važiuojamosios dalies). Važiuodamas šaligatviu atbula eiga, trečiasis asmuo galėjo ir privalėjo žinoti, kad šaligatviu gali judėti pėstieji, tačiau to nepaisė, važiavo ne tik draudžiamojoje vietoje, bet ir nesaugiu greičiu, dėl ko ieškovė buvo partrenkta, pervažiuota, jai buvo sutraiškyti kaulai. Vairuotojas itin šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles bei bendrąją kiekvieno vairuotojo pareigą elgtis rūpestingai ir atsargiai. Žala padaryta nusikaltimu – t. y. buvo padaryta pavojinga veika, už kurią įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į priešingų interesų pusiausvyrą. LAT ne kartą pažymėjo, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju buvo pakenkta įstatymo ypač saugomai vertybei – sveikatai, kuri sugadinta nepataisomai. Ieškovei neturtinė žala padaryta fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tokios pasekmės yra nepalankios, nepriimtinos ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti sukeltos. Fizines pasekmes ieškovė vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – yra nuolat susirūpinusi savo ateitimi, galimybėmis užtikrinti savo ir savo šeimos poreikius. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau šis kriterijus šiuo atveju nėra esminis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Atsižvelgdama į sukeltą didžiulį pavojų savo gyvybei, sunkų traumavimą, visą gyvenimą išliksiančias autoavarijos pasekmes, vairuotojo kaltės laipsnį ir vadovaudamasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 9000 EUR. Ieškovas J. P., sužinojęs apie tai, kad jos sutuoktinė R. P. patyrė sunkią traumą ir yra smarkiai sužalota, patyrė labai stiprų nerimą ir didžiulį stresą. Ieškovui teko apriboti savo darbinę veiklą ir rūpintis sunkios būklės sutuoktine, nes ji negalėjo judėti ir pati savimi pasirūpinti, juolab kad buvo sužalota ir ranka, ir koja, dėl to nebuvo galima naudotis ramentais. Ieškovui teko stebėti kaip jo sutuoktinė kankinasi, kaip sunkiai atsistato jos judėjimo galimybės. Stebėdamas ir slaugydamas kenčiančią sutuoktinę, ieškovas taip pat patyrė dvasinį skausmą. Dėl padaryto nusikaltimo ieškovas neteko dalies materialinės ir dvasinės paramos, patyrė nepatogumus. Vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, 6.250 straipsnio 2 dalimi, ieškovas J. P. savo patirtą neturtinę žalą dėl jos sutuoktinio sužalojimo vertina 500 EUR. Draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ įvykdė ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei iš dalies įvykdė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo – išmokėjo ieškovei 2500 EUR išmoką, skirtą neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė įskaito šią sumą į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Tačiau šia išmoka nėra atlyginta visa ieškovei padaryta neturtinė žala, todėl ieškovė reiškia ieškinį. Draudimo sutarties sąlygas nustato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) ir to paties pavadinimo LR Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintos taisyklės. Minėto įstatymo 2, 3, 16 straipsniai ir Vyriausybės nutarimo 1, 3 punktai nustato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Trečiasis asmuo UAB „Limedika“ pateikė į bylą sutartį, patvirtinančią, kad ši įmonė apdraudė savo civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos atlyginimo maksimaliai 20000 EUR draudimo sumai. Kadangi ieškovų patikslintas reikalavimas neviršija šios maksimalios draudimo sumos, ieškovai patikslintu ieškiniu reikalavimus kelia tik draudimo bendrovei – prašo priteisti iš jos draudimo išmoką, skirtą neturtinei žalai atlygintas. Patikslintu ieškinių prašo priteisti ieškovei R. P. iš atsakovo 6500 EUR neturtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovui J. P. iš atsakovo 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą (toliau - draudikas) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Kaip teisingai nurodoma ieškinyje, 2017-06-06 apie 11 val. UAB „Limedika“ darbuotojas A. G. (toliau - trečiasis asmuo) eidamas darbines pareigas vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę Fiat Ducato (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas šaligatviu atbuline eiga (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, partrenkė šaligatviu ėjusią ieškovę, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą (toliau - eismo įvykis). Eismo įvykio metu atsakovui priklausančios transporto priemonės Fiat Ducato valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudikas užregistravo žalos bylą Nr. IFTC0005503 ir atliko būtinus žalos administravimo veiksmus. Be to, 2016-10-14 tarp draudiko ir UAB „Limedika“ buvo sudaryta savanoriškojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. TCA 00000403, kuria papildoma 20 000 EUR draudimo suma buvo apdrausta UAB „Limedika“ priklausančių transporto priemonių (įskaitant minėtą Fiat Ducato) valdytojų civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos. Draudikas, vadovaudamasis žalos byloje esančia informacija ir dokumentais, dėl įvykio išmokėjo ieškovei 1 124,33 EUR draudimo išmoką, atlyginančią jos patirtą turtinę žalą (gydymo išlaidas), ir 2 500 EUR draudimo išmoką, atlyginančią ieškovės patirtą neturtinę žalą. Remiantis 2017-06-19 draudiko žalų eksperto - gydytojo G. K., turinčio teismo eksperto kvalifikaciją parengta gydytojo išvada, ieškovei buvo išmokėtas 2 500 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimas. 2017-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3241-276/2017 trečiąjį asmenį, padariusį LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė. Atkreipia dėmesį, jog teismas minėtame nuosprendyje konstatavo, kad draudikas nukentėjusiajai (ieškovei) jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, tuo tarpu ginčo byloje papildomą neturtinę žalą prašo atlyginti tiek ieškovė (5 500 EUR), tiek ir jos sutuoktinis (500 EUR). Pasisakydamas dėl ieškovės reikalaujamo papildomo neturtinės žalos atlyginimo, draudikas pažymi, jog kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė jokių naujų medicininių dokumentų, kurių pagrindu būtų svarstytinas papildomos draudimo išmokos išmokėjimas. Paskutinis ieškovės pateiktas medicinos dokumentų išrašas buvo išduotas 2017-10-10 (t. y. beveik prieš metus) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Nėra žinoma, kokie eismo įvykio liekamieji reiškiniai išliko šiai dienai. Į bylą taip pat nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog dėl aptariamo eismo įvykio ieškovė tapo nedarbinga. Taigi, šiai dienai draudikas neturi pagrindo išmokėti ieškovams jų reikalaujamos papildomos draudimo išmokos. Be to, kaip minėta, ieškovei buvo išmokėta 3 500 EUR draudimo išmoka, atlyginanti dėl eismo įvykio jos patirtą neturtinę žalą. Draudikas pažymi, jog paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą partrenkus asmenį eismo įvykio metu žalos dydis, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, svyruoja nuo 579 EUR iki 2 896 EUR. Šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovei buvo išmokėta teisinga ir pagrįsta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atitinkanti neturtinę žalą atlyginanti draudimo išmoka. Draudiko nuomone, ieškovei išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas (3 500 EUR) atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus (žala buvo padaryta netyčia, kaltę trečiasis asmuo pripažino ir gailisi, sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai), atspindi ieškovės ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės trečiojo asmens interesų pusiausvyrą bei patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, draudikas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė papildomai reikalaujamo 5 500 EUR neturtinės žalos dydžio. Pasisakydamas dėl ieškovo (ieškovės sutuoktinio) reikalaujamo 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo, draudikas pažymi, kad, vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, ieškovas nėra laikytinas nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, turinčiu teisę į žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimą. Kaip nurodyta minėto įstatymo 1 straipsnio 15 punkte, nukentėjusiu trečiuoju asmeniu laikomas asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Ginčo atveju ieškovas eismo įvykyje nedalyvavo, todėl, kaip minėta, jis nelaikomas nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, turinčiu teisę į žalos atlyginimą. Pažymi ir tai, jog pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Savaime suprantama, jog ieškovas, sužinojęs apie sutuoktinės patirtą eismo įvykį, sąlygojusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to išgyveno, patyrė nerimą ir stresą. Visgi sutiktina su 2018-05-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-12-255/2018) išdėstyta teisėjų kolegijos nuomone, kad sutuoktinio išgyvenimai turi būti laikomi natūralia reakcija į artimam asmeniui įvykusią nelaimę. Minėtoje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra iš esmės tapačios esančioms ginčo byloje (nukentėjusioji buvo sužalota eismo įvykio metu, jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį), neturtinė žala sutuoktiniui nebuvo priteista. Be to, nors ieškinyje ir cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1135- 611/2009, kurioje nukentėjusiojo asmens artimiesiems buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau skiriasi faktinės šios bylos aplinkybės (nukentėjusiam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), taip pat nėra žinoma, ar dėl minėtos nutarties (ne)buvo teiktas kasacinis skundas. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodęs, jog, nagrinėdami bylas, teismai teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdami į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedami su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, o teismo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, savo faktinėmis aplinkybėmis panašias į bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.
Trečiasis asmuo UAB „Limedika“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškovų pareikštu ieškiniu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-593/2018). Ieškovai, siekdami pagrįsti neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau - LAT) praktika, kurioje yra nurodyta, kad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, j kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Kaip matyti iš ieškinyje išdėstytų argumentų, kaip vieną iš vertinimo kriterijų, Ieškovai nurodo sužalojimo pobūdį ir pasekmes. UAB „Limedika“ neginčija aplinkybės, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro nosies kaulų ir kairės blauzdos kaulų skeveldrinių lūžių ir dešinio žastikaulio išnirimo, tačiau įvertinus visus Ieškinio prieduose esančius medicinos dokumentus, nėra aišku, kokios yra liekamosios sužalojimo pasekmės šiuo metu, kadangi Ieškovai medicinos dokumentais Ieškinyje nurodytų aplinkybių nepagrindė. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų apie ligos progresavimo tikimybę, prognozes, taip pat nėra aišku, kokia buvo sveikatos sutrikdymo trukmė (paskutinis ieškinyje pateiktas medicinos dokumentas yra 2017 m. spalio 10 dienos). Analizuojant kitus teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, reikia atsižvelgti ir į atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius. Iš 2018-07-19 ieškinio prieduose pateiktos informacijos matyti, kad draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS” (toliau - Atsakovas) atlygino ieškovei dėl įvykio metu sutrikdytos sveikatos patirtą turtinę žalą, kuri sudaro 1124,33 EUR ir neturtinę žalą, kuri sudaro 2500 EUR. Ši aplinkybė yra patvirtinta ir 2017-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3241-276/2017: „<...>nustatyta, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusioji šioje byloje civilinio ieškinio nepareiškė.<...>Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad žala nukentėjusiajam atlyginta.“ Atkreipia dėmesį, kad ieškovai neskundė atsakovo sprendimo dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, jog neturtinė žala ieškovams buvo pilnai atlyginta. Vertinant žalą padariusio asmens kaltę, ieškovė nurodė, kad buvo labai sukrėsta dėl eismo įvykį sukėlusio vairuotojo lengvabūdiškumo bei įžūlumo pažeidžiant eismo taisykles. Taip pat ieškovai nurodė, kad trečiasis asmuo A. G. sukėlė ypač pavojingą situaciją, nes visiškai nepaisė nustatytos eismo tvarkos, piktavališkai pažeidė elementarius eismo saugumo taisyklių reikalavimus, tyčia užvažiavo ant šaligatvio, skirto tik pėsčiųjų eismui, nors to daryti nebuvo būtina (išsikrauti prekes galėjo ir iš gatvės važiuojamosios dalies). Važiuodamas šaligatviu atbula eiga, trečiasis asmuo A. G. galėjo ir privalėjo žinoti, kad šaligatviu gali judėti pėstieji, tačiau to nepaisė, važiavo ne tik draudžiamojoje vietoje, bet ir nesaugiu greičiu, dėl ko Ieškovė buvo partrenkta, pervažiuota, jai buvo sutraiškyti kaulai. Vairuotojas itin šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles bei bendrąją kiekvieno vairuotojo pareigą elgtis rūpestingai ir atsargiai. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio - kaltės - turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Atribojant tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti vadovaujamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3241-276/2017 konstatavo, kad trečiasis asmuo A. G. kaltu pagal 281 straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, transporto priemonę vairavo blaivas, galiojančių administracinių nuobaudų įvykio metu neturėjo, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones jam nebuvo paskirtas. Trečiasis asmuo A. G., vairuodamas transporto priemonę, priešingai nei teigia Ieškovai, nesielgė piktavališkai ir nesiekė tyčia patrenkti Ieškovės. Taip pat svarbu paminėti aplinkybę, kad trečiasis asmuo A. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta. Vertinant šias aplinkybes, UAB „Limedika“ nuomone, trečiasis asmuo A. G., priešingai nei teigia ieškovai, yra charakterizuojamas kaip racionali, atsakomybę už savo poelgius prisiimanti asmenybė, todėl vertinant ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įskaitant ir trečiojo asmens A. G. veiksmus po eismo įvykio. Vadovaujantis savo faktinėmis aplinkybėmis panašiomis bylomis, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, Teismai vertindami neturtinės žalos dydį nurodo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus atitinkančias sumas: „Minėta, kad po eismo įvykio apeliantei nustatyti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl atsižvelgiant į tai, kad <...> trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei išmokėjo 502,25 EUR dydžio draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiojo asmens išmokėta išmoka yra pakankama kompensacija ieškovei dėl eismo įvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio ji patyrė dvasinių išgyvenimų, buitinių nepatogumų, diskomfortą, stresą, išgąstį bei dvasinį sukrėtimą.” (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-450/2018). Taip pat nagrinėjamu atveju aktuali Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-593/2018, kurioje buvo konstatuota, kad: "<...>pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino ir pritaikė įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė neturtinę žalą bei tinkamai nustatė jos patirtos neturtinės žalos dydį t. y. 3500 EUR. <...> pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertindamas nuteistojo asmenybę, jo kaltę ir turtinę padėtį, išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinės ieškovės reikalavimas priteisti jai 30 000 EUR neturtinę žalą nėra adekvatus patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todėl negali būti tenkinamas”. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kitose bylose (pvz.: Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1326-259/2018). Vertinant teismų praktiką, UAB „Limeda“ nuomone, ieškovei atlyginta neturtinė žala, kuri sudaro 2500 EUR, yra racionali ir užtikrina pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą. Pažymi, kad ieškovo J. P. reikalavimas atsakovui atlyginti jam 500 EUR dydžio neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose kitose bylose, kuriose nukentėjusiam asmeniui konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiųjų artimiesiems neturtinė žala nėra priteisiama. Ieškovas J. P. sužaloto asmens artimųjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą grindžia Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-1135-611/2009, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje nutartyje skiriasi faktinės bylos aplinkybės - asmuo buvo nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė per perėją ėjusį pėsčiąjį ir padarė jam sunkius sveikatos sutrikdymus, todėl įvertinus visas aplinkybes, ieškovo reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą yra nepagrįstas . Mano, kad ieškovų iš atsakovo reikalaujama priteisti suma neatitinka jokių aukščiau nurodytų protingumo kriterijų ir turi būti vertinama kaip nepagrįsta.
Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į ieškinius nepateikė.
Ieškovė R. P. pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo – atsisakė reikalavimo priteisti 1000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šią sumą atsakovas jai sumokėjo 2018-11-22.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas J. P. ieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.
Ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškiniuose išdėstytus argumentus bei motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. P. buvo sužalota 2017-06-06 apie 11.00 val. įvykusio eismo įvykio metu. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-3241-276/2017 nustatė, kad A. G. 2017-06-06 apie 11.00 val. vairavo kelių transporto priemonę – mikroautobusą „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo atbuline eiga (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje pėstiesiems skirtu šaligatviu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 ir 124 p. p. reikalavimus, buvo neatidus, ties (duomenys neskelbtini) namu automobilio galine dalimis partrenkė šaligatviu einančią pėsčiąją R. P., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro nosies kalų ir kairės blauzdos kaulų skeveldrinių lūžių ir dešinio žastikaulio išnirimo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. G. vadovaujantis LR BK 40 str. 1, 2 d. d. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d. atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, A. G. perduotas jo sužadėtinės atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato. Dėl patirtų sužalojimų R. P. nuo 2017-06-06 iki 2017-06-12 buvo gydoma Viešojoje įstaigoje „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, nuo 2017-06-12 iki 2017-07-12 UAB „Gemma sveikatos centras“ (slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje), nuo 2017-07-31 iki 2017-08-18 Viešojoje įstaigoje „Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė“ (fizinės medicinos ir stacionarinės reabilitacijos skyriuje). Kadangi įvykusio eismo įvykio metu UAB „Limedika“ priklausančios transporto priemonės „Fiat Ducato“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudikas (atsakovas) užregistravo žalos bylą Nr. IFTC0005503 ir atliko būtinus žalos administravimo veiksmus. Be to, 2016-10-14 tarp draudiko (atsakovo ) ir trečiojo asmens UAB „Limedika“ buvo sudaryta savanoriškojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. TCA 00000403, kuria papildoma 20 000 EUR draudimo suma buvo apdrausta UAB „Limedika“ priklausančių transporto priemonių (įskaitant minėtą „Fiat Ducato“) valdytojų civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos. Draudikas (atsakovas), vadovaudamasis žalos byloje esančia informacija ir dokumentais, dėl įvykio išmokėjo ieškovei R. P. 1 124,33 EUR draudimo išmoką, atlyginančią jos patirtą turtinę žalą (gydymo išlaidas), ir 2 500 EUR draudimo išmoką, atlyginančią ieškovės R. P. patirtą neturtinę žalą. Atsakovas 2018 m. lapkričio 22 d. papildomai išmokėjo ieškovei R. P. 1 000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovė R. P. atsisako nuo reikalavimo priteisti 1 000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio (jo dalies). Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl šis ieškinio dalies atsisakymas gali būti priimtas (CPK 42 straipsnis). Ieškovei atsisakymo nuo dalies ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Būtina pažymėti, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdami civilines bylas, teismai teisės normas aiškina ir taiko atsižvelgdami į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Pagal teismų suformuotą praktiką, nagrinėjant tokios kategorijos civilines bylas ir nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino iš atsakovo, atsižvelgtina į asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltės formą – šiuo atveju nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, padarytas nusikaltimas nėra sunkus, nors nusikaltimu nukentėjusiajai ir buvo sukelti padariniai, tačiau sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas atkreipia dėmesį, kad paskutinis ieškovės pateiktas medicininis dokumentas apie jos sveikatos būklę yra 2017-10-10, todėl teismas negali daryti kategoriškų išvadų apie šiuo metu nukentėjusiajai R. P. nustatytus žymesnius liekamuosius reiškinius dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų apie ieškovės R. P. nustatytą nedarbingumo lygį, todėl taip pat negalima daryti jokių išvadų, ar dėl eismo įvykio nedarbingumo lygis yra sumažėjęs. Ieškovė R. P. be jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jai nustatyti kūno sužalojimai, buvo atliktos operacijos, taikytas ilgas gydymas ir reabilitacija, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė kokias nors ilgalaikes pasekmes, t. y. ar dėl patirtų sužalojimų ji prarado galimybę dirbti, ar jos pajamos dėl patirtų sužalojimų sumažėjo (CPK 178 straipsnis).
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovei R. P. išmokėtas 3500,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat pateikė ir nukentėjusios eismo įvykyje R. P. sutuoktinis, kuris jam padaryta neturtinę žalą įvertino 500,00 EUR. Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinyje nurodomos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-1135-611/2009 ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1135-611/2009 buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Ieškinį atmetus ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš šalių, neviršija 3,00 Eur, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, 1 000,00 EUR (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.