Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2017-06-06 apie 11.00 val. vairavo kelių transporto priemonę - mikroautobusą „Fiat Ducato“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo atbuline eiga Antakalnio gatvės, Vilniuje pėstiesiems skirtu šaligatviu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 ir 124 p.p. reikalavimus, buvo neatidus, ties 84 namu automobilio galine dalimi partrenkė šaligatviu einančią pėsčiąją R. P., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro nosies kaulų ir kairės blauzdos kaulų skeveldrinių lūžių ir dešinio žastikaulio išnirimo.

Kaltinamasis A. G. kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-06-06 apie 11.00 val. automobiliu „Fiat Ducato“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė vaistus į vaistinę, esančią Antakalnio gatvėje, Vilniuje. Norėdamas iškrauti krovinį atbuline eiga važiavo pėstiesiems skirtu šaligatviu, nepastebėjo pėsčiosios R. P. ir ją partrenkė.

Iš pagarsintų nukentėjusiosios R. P. parodymų matyti, kad 2017-06-06, apie 10.00-11.00 val., Vilniuje, Antakalnio gatvės kairiuoju šaligatviu ėjo nuo miesto centro pusės link šios gatvės namo Nr. 86. Ėjo šaligatvio viduriu. Šaligatvis nuo gatvės važiuojamosios dalies buvo atskirtas žalia veja. Einant pro namą Nr. 84 ji netikėtai pajuto stiprų smūgį į nugarą, kurio buvo parblokšta ant šaligatvio. Pargriuvusi pamatė, kad buvo partrenkta krovininio mikroautobuso galine dalimi. Dėl iš gatvės sklindančio transporto priemonių keliamo triukšmo ji negirdėjo kaip jai iš nugaros priartėjo mikroautobusas. Vairuotojas nebuvo įjungęs jokių specialių garsinių signalų, kurie įspėtų apie artėjančią transporto priemonę. Po eismo įvykio buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jai lūžo nosis ir kairės kojos kaulai, o taip pat išniro žastikaulis. Dėl patirtų sužalojimų jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „If“, kurioje buvo draustas ją partrenkęs automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jei draudimo bendrovė ikiteisminio tyrimo metu neatlygins visos patirtos žalos, ji ieškinį pareikš teisme (b.l. 18, 19).

Iš Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados (specialistas J.M. P.) matyti, kad R. P. eismo įvykio metu patyrė atvirą nosies kaulų ir kairės blauzdos kaulų (blauzdikaulio atokiojo ir šeivikaulio artimojo galų) skeveldrinius lūžius bei dešiniojo žastikaulio išnirimą. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 16).

Iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolų matyti, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Antakalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 84. Ties minėtu pastatu yra pėsčiųjų judėjimui skirtas šaligatvis, kuris nuo Antakalnio gatvės važiuojamosios dalies atskirtas apie 8,4 m pločio žalia veja. Ant šaligatvio, prie pat vienų iš laiptų, vedančių į minėtame pastate įrengtas patalpas, stovėjo automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – AB SEB Bankas“; valdytojas – UAB „Limedika“; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“, draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AIB 1803843; techninė apžiūra atlikta). Automobilis stovėjo išilgai šaligatvio, tuo pačiu ir greta esančios kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos atžvilgiu. Šaligatvio pločio atžvilgiu, automobilis stovėjo jo viduryje, apie 1,3 m atstumu nuo žalios vejos. Apžiūrėjus automobilį, ant jo galinės dalies ir kitų vietų apgadinimų ar kokių nors pėdsakų nerasta. Ant šaligatvio, ties automobilio galiniu kairiu kampu buvo rasta tikėtina kraujo dėmė (b.l. 6-8, 9-12).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d..

A. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra gautas jo sužadėtinės G. K. prašymas atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusioji šioje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, nors iš jos atstovo žodžių ruošiasi tai daryti civilinio proceso tvarka. Kaltinamasis A. G. sutiko, kad reikia papildomai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nesant civilinio ieškinio ir nežinant žalos dydžio, nėra pagrindų šiuo metu daryti išvadą, kad tokia žala egzistuoja, apart A. G. žalos atlyginime turi dalyvauti draudimo bendrovė ir buvęs A. G. darbdavys. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad žala nukentėjusiajai atlyginta.

Atsižvelgiant į laiduotojos G. K. asmenybę darytina išvada, kad ji turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus bei visas LR BK 40 str. nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam A. G. taikyti LR BK 40 str. ir atleisti jį pagal LR BK 281 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuris atsižvelgiant į laiduotojos G. K. turtinę padėtį skirtinas be užstato.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 71 str. – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. G. vairavo transporto priemonę būdamas blaivas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones jam neskirtinas.

R. P. proceso metu naudojosi advokato kaip atstovo paslaugomis, dėl ko prašo priteisti 400 eurų proceso išlaidas. Pagal bylos apimtį, atlikto darbo laiką, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo priteistina 200 eurų.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. vadovaujantis LR BK 40 str. 1, 2 d.d. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d. atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduoti A. G. jo sužadėtinės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Mokolų g. 60, Kaune, atsakomybei pagal laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato.

Paskirti A. G. LR BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti nuteistąjį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 15 MGL 564,90 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Priteisti iš A. G. R. P. naudai 200 eurų už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.