- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1135-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. V., R. V., A. V.
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovams V. V. ir R. V., ieškovų atstovei adv. Renatai Cibulskienei, atsakovui G. P., jo atstovui adv. Domantui Skebui, vertėjai Olgai Vostrenkovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., R. V., A. V. atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. V., R. V., A. V. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo G. P. ieškovui V. V. 60 000 Lt neturtinės žalos, ieškovei R. V. 10 000 Lt neturtinės žalos, ieškovui A. V. 5 000 Lt neturtinės žalos, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo neturtinės žalos sumų nuo žalos padarymo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-01-22 įvykusio autoįvykio metu, atsakovo vairuojamas automobilis reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sunkiai sužalojo ieškovą V. V.. Ieškovas patyrė daugybę sužalojimų, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis neteko 65 procentų darbingumo, kentė fizinį skausmą, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, susirgo depresija, t.y. patyrė neturtinę žalą. 2008-11-26 ieškovo darbingumo lygis buvo įvertintas 60 procentų. Nurodė, kad ieškovas dėl patirtos traumos negirdi kaire ausimi, dešine girdi silpniau, uoslės ir skonio receptoriai negrįžtamai išnyko, pastoviai girdi galvoje ūžesius ir spengimą. Kaukolės kaulai yra deformuoti, dešinės pusės smegenys yra perėjusios į kairę pusę, negrįžtamai nekrotizavo kairės pusės intracerebralinės dalies smegenų dangalai. Ieškovas dėl patirtų sužalojimų negalės pakankamai užsidirbti ir gyventi visaverčio gyvenimo. Ieškovė R. V. slaugė vyrą V. V., sunkiai išgyveno dėl jo būklės, pergyveno dėl patirtų sužalojimų, nuolat vežiojo pas gydytojus, todėl sumažėjo jos bendravimo galimybės su draugais, pablogėjo gyvenimo kokybė, dėl kasdieninės vyro priežiūros yra priversta dirbti naktimis. Sūnus A. V. taip pat išgyveno dėl tėvo patirtų sužalojimų, todėl jam buvo sunkiau mokytis, tapo nervingasis, sunkiai susikaupiantis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nesutiko su reikalavimu priteisti ieškovams R. V. ir A. V. neturtinę žalą, nurodė, jog jie nebuvo sužaloti eismo įvykio metu, tiesiogiai nenukentėjo nuo atsakovo neteistos veikos. Pažymėjo, kad ieškovo V. V. reikalaujama priteisti suma akivaizdžiai neatitinka atsakovo turtinės padėties, kaltės pobūdžio, šalių interesų protingo balanso. Žala buvo padaryta dėl neatsargumo, atsakovo turtinė padėtis sunki, jo gaunamas darbo užmokestis nedidelis, gyvena socialiniam būste. Nurodė, kad atsakovas jau išmokėjo ieškovui 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl sutinka, jog iš atsakovo ieškovo naudai būtų priteistina 8136,80 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui V. V. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei R. V. priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui A. V. priteisė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d.. Iš M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus eksperto A.Gudanec specialisto išvados nustatė, kad kūno sužalojimai ieškovui V. V. buvo padaryti eismo įvykio metu (2007-01-22), sužalojimai buvo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (baudž.b. I t., b.l.12). Ieškovo patirtus fizinius ir dvasinius sukrėtimus gydant bei po gydymo įrodė išrašai iš medicininių dokumentų (baudž.b., I t.,b.l. 57-58,60-62,69,183, civ.byla, b.l.76,78-80,84-88,105-111,113,139-141). Įvertinęs šiuos medicininius dokumentus, teismas konstatavo, kad tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nurodė, jog nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovas ieškovams yra atlyginęs 1000 Lt neturtinės žalos. Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise LR įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, bankų sąskaitose sukauptų lėšų neturi, turi 2 vaikus. Atsakovo darbo užmokestis UAB „Apsaugos komanda“ nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 buvo 4406,31 Lt, nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 – 6046,66 Lt (b.l 142), jis gyvena socialiniame būste. Teismas, įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į dėl nusikaltimo kilusius ieškovui V. V. sunkius padarinius – sunkiai sutrikdytą sveikatą, atliktas galvos, kojos operacijas, ilgą ir sudėtingą gydymą ligoninėje, vėliau ambulatoriškai, pakankamai sunkią dabartinę sveikatos būklę (blogėja regėjimas, pakenkti klausos organai), nuolatinį patiriamą fizinį skausmą, nepatogumą dėl judėjimo sutrikimo, turėjimą nuolat rūpintis savo sveikata, 60 procentų netektą darbingumą ir dėl to atsiradusį rūpestį ateitimi, taip pat atsižvelgė į tai, kiti kad galvos smegenų pažeidimai gali išryškėti ir vėliau, ir į tai, kad atsakovas ieškovą partrenkė reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kuomet jis ėjo šviečiant leidžiamam žaliam šviesoforo, t.y. atsakovas neužtikrino elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgė į jo socialinį aktyvumą ir konstatavo, kad atsakovo parodymas, jog jis ieško kito darbo, nebuvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, be to, jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi prisiimti atsakomybę už ieškovo V. V. sunkiai sutrikdytą sveikatą ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, prarastą kultūrinį aktyvumą ir apribojant savo interesus, imtis visų pastangų kompensuojant jam padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju buvo pakenkta įstatymo saugomai vertybei – sveikatai, todėl teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytas aplinkybes dėl sužalojimo pasekmių ir jų įtakos tolesniam ieškovo gyvenimui, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, eismo įvykio aplinkybes, į turtinės žalos dydį (38972,22 Lt), vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d., ieškovui V. V. padarytą neturtinę žalą įvertino 50000 Lt dydžiu. Teismas, įvertinęs, kad V. V. žmona dėl jo sužalojimo patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, neteko tam tikros dalies materialinės ir psichologinės paramos, patyrė ir patiria nepatogumus prižiūrint vyrą ir todėl yra sumažėjusios jos bendravimo galimybės ir atsižvelgdamas į byloje nustatytus faktus dėl reikalingos pagalbos ieškovui teikimo, ieškovei R. V. padarytą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt. Nustatė, jog ieškovas A. V. padėjo motinai prižiūrėti tėvą, todėl sumažėjo jo bendravimo galimybės, ir jam padarytą neturtinę žalą įvertino 1000 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą dalyje, kuria priteista ieškovui V. V. iš atsakovo 50000 Lt neturtinės žalos ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti ieškovui V. V. iš atsakovo 8136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo panaikinti sprendimo dalis, kuriomis dalies buvo patenkinti ieškovų R. V. ir A. V. ieškiniai, bei šių ieškovų ieškinius atmesti. Apeliantas mano, kad ne visi ieškovo V. V. išvardinti sveikatos sutrikimai yra susiję su atsakovo sukeltu eismo įvykiu. Priimant sprendimą nebuvo atribota, kokie sveikatos sutrikimai buvo susiję su eismo įvykiu, o kurie dėl galimai lėtinių ieškovo ligų ar kitokio poveikio. Nurodė, jog teismo buvo prašyta paskirti medicinos ekspertizę, jog būtų atriboti sveikatos sutrikimai. Be to, medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog būtent dėl eismo įvykio atsirado sveikatos ir psichiniai sutrikimai. Teismas, priteisdamas ieškovui V. V. neturtinę žalą, neatsižvelgė, jog UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo ieškovui 863,20 Lt, o atsakovas 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (baudž.b., II t., b.l. 11). Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo turinė padėtis yra sunki, gaunamas uždarbis nedidelis, atsakovas išlaiko du vaikus, gyvena socialiniame būste. Teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, jog ieškovas buvo sužalotas dėl neatsargumo. Nesutinka, kad ieškovai R. V. ir A. V. turi teisę i neturtinės žalos atlyginimą. LR CK nenumato, kad sužalotojo giminaičiai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymi, jog ieškovui V. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl remiantis LR CK 6.250 str. ir 6.283 str. nukentėjusiojo žmona ir sūnus negali būti pripažinti nukentėjusiais asmenimis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teisę į neturtinę žalą turi nukentėjęs asmuo, o artimieji – asmens gyvybės atėmimu atveju. Nurodė, jog teismui pateikė prašymą kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą prašant nustatyti ar Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. neprieštarauja 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/14/EB. Teismas, atmesdamas tokį prašymą nurodė, jog atsakovas nesiremia šia direktyva, formuodamas savo atsikirtimus, taip pat, kad Lietuvos Respublika tinkamai inkorporavo direktyvos nuostatas pakeisdama draudimo įstatymo 11 str. nuostatas, taip pat nurodė, jog dėl minėto įstatymo 11 str. pasisakys Lietuvos Konstitucinis Teismas. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad Lietuvos Respublikos nuostata nesilaiko direktyvos nuostatos, nes LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo 11 str. numatyta maksimali 500 eurų (šiuo metu -1000 eurų) suma, skirta neturtinei žalai atlyginti nesiekia bent jau pusės EB direktyvoje nurodyto lygio.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu prašo teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į sužalojimo pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat į atsakovo turtinę būklę. Nesutinka su apelianto motyvais, jog ieškovai R. V. ir A. V. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog priešingai nei teigia atsakovas LR CK 6.250 str. 2 d. nėra nurodyta, jog neturtinė žala priteisiama tik tiems asmenims, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Be to, 2008 m. gegužės 28 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažinta teisė minėtiems asmenims į neturtinės žalos atlyginimą. Mano, jog byloje esantys rašytiniai medicininiai dokumentai įrodo, jog tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, minėtuose dokumentuose yra aiškiai įvardinta, jog ieškovo V. V. sveikatos pakitimą sąlygojo įvykęs autoįvykis. Pažymėjo, jog patenkinus atsakovo prašymą kreiptis į Europos Bendrijos Teisingumo Teismą būtų pažeisti ieškovo V. V. interesai gauti žalos atlyginimą per protingą laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-28 nuosprendžiu atsakovas G. P. buvo nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. už tai, kad reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė per perėją ėjusį ieškovą V. V. ir padarė jam sunkius sveikatos sutrikdymus (b.l.6-8). Taigi, minėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad dėl atsakovo kaltės (pasireiškusios neatsargumu) buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo V. V. sveikata. Minėtu teismo nuosprendžiu ieškovas V. V., R. V. ir A. V. buvo pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, tačiau ieškinio dydžio klausimas buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovų patirta turtinė žala yra atlyginta.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžiu. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai) arba iš viso pasekmės dėl sužalojimų pobūdžio negali būti pašalinamos, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti, išgyvenimas vien dėl to, kad ateityje reikės daryti naujas operacijas, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Asmens patirta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau ji atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.). LR CK 6.283 str. 1 d. taip pat numato, kad sužalojus fizinio asmens sveikatą, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kalbant apie žalą padariusio asmens kaltę, o nagrinėjamu atveju apie atsakovo kaltę dėl žalos ieškovams padarymo, tai byloje nustatyta, kad jis žalą padarė dėl neatsargumo. Neatsargumas gali būti paprastas ir didelis. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta. Atsakovas, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, ieškovą V. V. partrenkė reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, degant raudonam šviesoforo signalui. Atsakovas neatsižvelgė ir į tai, kad gretima juosta važiavęs automobilis sustojo. Taigi, akivaizdu, kad jis, vairuodamas automobilį, neužtikrino elementariausių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl jo kaltė vertintina kaip didelis neatsargumas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas V. V. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė labai sunkius sveikatos sutrikdymus. Ieškovas neteko 60 procentų darbingumo, dėl jam taikomų ribojimų nebegali dirbti darbo pagal turėtą profesiją, negali dirbti su fiziniu krūviu susijusio darbo. Jo galimybės įgyti kitą specialybę yra ribotos dėl patirtos galvos smegenų traumos. Ieškovo judėjimo laisvė yra apribota, dėl patirtų traumų ir išgyvenimų ieškovo emocinė būsena tapo nestabili. Ieškovas patyrė ilgą stacionarinį bei ambulatorinį gydymą, jam buvo daroma, kaip matyti iš bylos medžiagos, ne viena operacija, lūžę blauzdos kaulai buvo sutvirtinti išoriškai vielomis, ieškovas sunkiai vaikšto, svaigsta galva. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė didelę emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, jaučia depresiją jis iki šiol, jaučia neapibrėžtumą dėl ateities. Ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, kuris jį kankina iki šiol. Ieškovas dėl patirtų fizinių sužalojimų nebegali jaustis visaverčiu visuomenės nariu, nebegali rūpintis šeimos aprūpinimu ir išlaikymu, jis yra reikalingas paramos. Ieškovui buvo padaryta didelė turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes, į ieškovo patiriamus nepatogumus, tinkamai įvertino atsakovo kaltę dėl padarytų sužalojimų kaip padarytą dėl didelio neatsargumo, į padarytos turtinės žalos dydį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas V. V. patyrė labai didelę neturtinę žalą. Taip pat teismas vertino atsakovo turtinę padėtį ir teisėjų kolegijos nuomone, teisingai ją įvertino bei atsižvelgė į ją, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Atsakovas yra jaunas, darbingas, turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Atsakovas turi realias galimybes ateityje gauti didesnes pajamas. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau tai nėra lemiantis veiksnys. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovui V. V. padarytą neturtinę žalą, nustatytas dydis taip pat atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nors byloje nėra įrodymų, kad ieškovo regėjimas silpsta dėl atsakovo padaryto sužalojimo ir todėl teisėjų kolegija šį pirmosios instancijos teismo argumentą, vertinant neturtinė žalą, pašalina, tačiau visi kiti atsakovo patirti sužalojimai pagal byloje esamus medicininius dokumentus susiję su atsakovo neteisėta veika, kaip minėta, o ieškovo patirta neturtinė žala, nežiūrint į pašalintą teismo motyvą, yra įvertinta teisingai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo V. V. patirtos neturtinės žalos dydį ir ją priteisdamas, atsižvelgė į atsakovo sumokėtą 1000 Lt sumą bei į draudimo kompanijos išmokėtą ieškovui neturtinę žalą. Teismas tai aptarė savo motyvuose, tai atsispindi iš teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo sumokėtą neturtinės žalos dalį, į draudimo kompanijos išmokėtą neturtinę žalą, sprendžia, kad teismo priteista neturtinė žala yra teisingai įvertina, todėl ją mažinti 1863,20 Lt nėra teisinio pagrindo.
Ieškovė R. V. yra ieškovo V. V. sutuoktinė, o A. V. ieškovo V. V. sūnus. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp ieškovų yra labai stiprus emocinis ryšys. Ieškovė turėjo slaugyti ieškovą V. V., būdama medike, suprato ieškovo patirtų sužalojimų pavojų ir pasekmes, labai pergyveno dėl ieškovo V. V. sveikatos. Ji ir šiuo metu patiria ieškovo depresijos ir emocinės būsenos pasekmes, prarado materialinę ir psichologinę paramą, jos gyvenimo kokybė pasikeitė ir pablogėjo dėl sumažėjusios galimybės bendrauti su išoriniu pasauliu. A. V., kaip V. V. sūnus, taip pat labai išgyveno dėl tėvo patirtų sužalojimų ir sveikatos, jis mato, kaip kankinasi jo tėvas, tai sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei R. V. ir ieškovui A. V. neturtinę žalą, teisingai ją nustatė ir šioje dalyje keisti teismo sprendimą, atmesti šių ieškovų reikalavimus apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė medicininės ekspertizės, kadangi byloje esama pakankamai medicininių dokumentų, atspindinčių ieškovo V. V. patirtus sužalojimus, jie yra pakankami patirtai neturtinei žalai nustatyti ir įvertinti. Kadangi ieškovai ieškinį pareiškė tik atsakovui G. P., ieškinio draudimo kompanijai ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo nereiškia, draudimo kompanija nėra įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčo dalykas nesusijęs su LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio aiškinimu, todėl nėra pagrindo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nes tai neturės įtakos nagrinėjamai bylai. Toks klausimas galėtų būti keliamas, jeigu atsakovas, pavyzdžiui, kreiptųsi į teismą dėl sumokėtos neturtinės žalos išieškojimo iš draudimo kompensacijos regreso tvarka.
Vadovaudamasi minėtais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas V. V. sumokėjo 250 Lt už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo priteistinos minėtos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.). Be to, iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,40 (b.l. 177) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir 8,40 Lt (aštuonis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.