Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. D. (nuotoliniu būdu) ir jos atstovei advokatei Aušrai Petkevičiūtei-Pušinskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų, su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

8. Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus T. D.. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų D. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

9. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pavardžių, sutuoktinių išlaikymo.

11. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, ji pageidauja nutraukti jų santuoką. Teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.

13. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

14. Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad jų santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, o taip pat dėl to, kad A. D. prieš daugiau nei dvejus metus paliko šeimą ir ja nesirūpina.

15. Siekiant išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes teismo posėdžio metu buvo apklausa liudytoja ieškovės dukra E. J., kuri nurodė, kad kartu su mama gyveno maždaug iki 2018 m., po to mamą aplankydavo du-tris kartus per savaitę. Liudytojos teigimu, mamos santuoka nebuvo darni – A. D. nepadėdavo mamai nei išlaikyti šeimą, nei rūpintis namais ar vaikais. Kai ji nuvykdavo pas mamą į svečius, A. D. visuomet sėdėdavo ant sofos ir žiūrėdavo televizorių. Šeimą išlaikė mama – dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat pas (duomenys neskelbtini). A. D. iš namų išėjo prieš dvejus metus, t. y. 2022 m. rugsėjo 1 d. Brolis T. apie tėvą visiškai nešneka.

16. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti atsakovo neištikimybės fakto. Viena vertus, teismui nėra pateiktos žinutės, apie kurias teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, todėl nėra galimybės nustatyti ir įvertinti žinučių turinio. Kita vertus, žinutės telefone savaime nėra pakankamas įrodymas patvirtinti asmens neištikimybę. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, išeidamas iš namų, apsigyvendavo/apsigyveno kartu su kita moterimi. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti atsakovą buvus/esant neištikimą. Tačiau, kaip jau minėta kaltumo dėl santuokos nutraukimo prezumpcija įvirtinta ir asmeniui, kuris paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ne vienerius, o jau daugiau nei dvejus metus yra palikęs šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Taip pat nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo – ši našta tenka tik ieškovei.

17. Todėl įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

18. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

19. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

20. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

21. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu neįgijo registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, todėl klausimas dėl turto padalijimo nespręstinas.

22. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir / ar atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, kurių prievolių pobūdis nebūtų nustatytas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl ieškovės ir atsakovo skolinių įsipareigojimų nėra pradėtų bylų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

25. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo ieškovės ir atsakovo gyvenimo skyrium pradžios gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2024 m. birželio 28 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Specialistai nustatė, kad šeima gyvena socialiniame būste. Bute yra 2 kambariai, vonia, tualetas, virtuvė. Bute yra visi patogumai, butas šildomas kietu kuru. Namuose tvarkinga. Berniukas T. miega viename kambaryje su broliu D., turi atskiras lovas. Kambaryje yra 2 lovos, spinta, stalas ir visi reikalingi vaiko poreikiams skirti apyvokos daiktai, buitinė technika. Mažametis T. D. mokosi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) lanko kvadrato būrelį. Sveikatos problemų T. neturi, lankosi (duomenys neskelbtini) pas gydytoją. Bendraujant su ieškove J. D., ji paaiškino, kad su sūnumi T. sutaria labai gerai. Su sutuoktiniu A. negyvena seniai. Jis tik pas ją yra registruotas, tačiau negyvena. Kur jis šiuo metu gyvena negali pasakyti, nes jie visai nebendrauja. Ieškovė skyriaus specialistui nurodė, kad atsakovas niekada nesidomi kaip sekasi sūnui, kokia jo sveikata, išlaikymo niekada neteikė ir neteikia. Skyriaus specialistei pabendrauti bei nuvykti pas atsakovą nepavyko.

27. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą – išvyko gyventi pas draugą į (duomenys neskelbtini). Nesant duomenų, jog ieškovė būtų netinkamai įgyvendinusi motinos valdžią, aplaidžiai rūpinusis sūnumi ar neužtikinusi jo poreikių tenkinimo, teismas neturi pagrindo abejoti, jog dabartinė ieškovės gyvenamoji vieta neatitinka geriausių vaiko interesų.

28. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnametis vaikas visada gyveno kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, jam yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168-3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

29. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

30. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

31. Ieškovės nuomone, atsakovas turėtų bendrauti su sūnumi, tačiau kadangi atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nelanko sūnaus, jam neskambina, todėl, pasak ieškovės, nustatyti detalią atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką yra netikslinga. Mano, kad atsakovas su sūnumi turėtų bendrauti pagal sūnaus T. D. norus ir poreikius, pasibaigus ugdymo įstaigoje ugdymo laikui.

32. Išvadą teikiančios institucijos teigimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės nurodyta bendravimo tvarka.

33. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių vaiku prieštarautų vaiko interesams. Siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nėra detali ar konkreti, tačiau įvertinus aplinkybes, jog atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. su vaiku nebendrauja, nepalaiko ryšio, nėra pagrindo nustatyti itin detalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kadangi ji, tikėtina, nebūtų vykdoma. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka šalių vaiko ir atsakovo interesus, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnis).

34. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

35. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

36. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

37. Ieškovė prašo iš atsakovo vaikui priteisti po 250,00 Eur kas mėnesinį periodinį išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti ieškovę, lėšas jai pervedant į jos banko sąskaitą.

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur (apie 708 Eur atskaičius mokesčius). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.

39. Spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Todėl įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko amžių, į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 600 Eur suma.

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei mokama 96 Eur išmoka vaikui, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 500 Eur.

41. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

42. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis – apie 900 Eur darbo užmokestį. Jos vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį.

43. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimus sveikatos sutrikimus ar kitus išlaikytinius. Iš teismo inciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro nuo 1915 Eur iki 1133 Eur (neatskaičius mokesčių).

44. Taigi spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovas neturi jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, todėl turi realias galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo, jei šiuo metu gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti vaikui būtiną išlaikymą; ii) byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius; iii) šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikams užtikrinimu.

45. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

46. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

47. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 5250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. (skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį) Atsakovas teismui savo pozicijos, kaip jau minėta, nepateikė.

48. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2024 m. gegužės 31 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

49. Teismo vertinimu, vaiko poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 600 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, atimant valstybės teikiamą paramos vaikui sumą, spręstina, kad atsakovas vaikui turėjo teikti 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

50. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

51. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

52. Teismas pastebi, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jo teiktą išlaikymą vaikui.

53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie teiktą išlaikymą vaikui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, į tai, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, atsakovas neteikė išlaikymo vaikui (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

54. Todėl iš atsakovo priteistinas 5250 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant vaikui 250 Eur išlaikymo sumą per mėnesį už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (250 Eur x 21 mėn. = 5250 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

56. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

57. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (santuokos nutraukimas (vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas vertinami kaip neatsiejami santuokos nutraukimo reikalavimai) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo priteisimas ir turto padalijimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 297 Eur (110 Eur + 68 Eur + 119 Eur) dydžio žyminis mokestis.

58. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. spalio 4 d. Nr. APD-2024-09791). Pažymoje nurodyta, kad J. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 354,17 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

59. Byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nuspr endžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. D. palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui A. D. palikti jo prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. D., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove J. D., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. D. nepilnamečio vaiko T. D., gimusio (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui po 250,00 Eur (po du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (nuo 2024 m. gegužės 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Įpareigoti atsakovą, sūnaus išlaikymui priteistas lėšas, pervesti į J. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Priteisti T. D. iš atsakovo A. D. 5250 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią T. D. ir A. D. bendravimo tvarką: tėvas A. D. bendrauja su sūnumi T. D. pagal T. D. norus ir poreikius, pasibaigus ugdymo įstaigos ugdymo laikui.

Iš atsakovo A. D. priteisti 354,17 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 17 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo A. D. priteisti 297 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. D. valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.