- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- e2-3263-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- užsienio bendrovės PlusPlus Capital, Lietuvoje
- Atsakovas
- T. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“, Risk Management Services OU
- Advokatai
- Marius Grucė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo užsienio bendrovės PlusPlus Capital, AS, Lietuvoje veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą ieškinį atsakovui T. G., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir Risk Management Services OU, dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ (toliau – Mogo) ir atsakovas T. G. sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L09052015/0045 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš Mogo, ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo. Po 2017 m. spalio 17 d. Sutarties nutraukimo transporto priemonė nebuvo grąžinta lizingo davėjui. Vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, 2017 m. spalio 17 d. dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. 2017 m. vasario 28 d. pradinis kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp UAB ,,mogo LT“ ir ,,Risk Management Services“ OU bei 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp ,,Risk Management Services“ OU ir PlusPlus Capital AS yra Periodinės reikalavimų perleidimo sutartys, kuriose numatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiškai parduoda, o perėmėjas privalo pirkti Reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas, Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista PlusPlus Capital AS 2018 m. vasario 9 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą (Cesiją) atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su ieškovu. Sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad Lizingo gavėjas įsipareigoja sumokėti Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas per grafike numatytus terminus, grafike numatytais dydžiais ir valiuta. Tikslus grafiko laikymasis yra esminė šios Sutarties sąlyga. Mokėjimų grafikas įtvirtintas Sutarties pagrindinėse nuostatose, kuriame aiškiai nustatyta kokio dydžio ir kokiais terminais atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas, skirtas dengti Mogo pagal Sutartį atsakovui suteiktą finansavimo sumą. Pradiniam kreditoriui nutraukus Sutartį prieš joje nustatytą terminą, atsakovui, be kitų prievolių, atsirado ir pareiga sumokėti pradiniam kreditoriui likusią nesumokėtą lizingo (išperkamosios nuomos) finansavimo sumą (Sutarties priešlaikinis nutraukimas ir iš to kylančios teisinės pasekmės detaliai reglamentuotos Sutarties 14 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų, jis liko skolingas pradiniam kreditoriui, kuris, kaip minėta savo reikalavimo teises perleido ieškovui. Ieškovui perleisto pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto finansavimo pagal Sutartį likutis reikalavimo perleidimo dienai sudarė 4760,72 Eur. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog pradinio kreditoriaus pateiktoje atsakovo gautų įmokų ir jų paskirstymo detalizacijoje matyti, jog dalis atsakovo atliktų įmokų buvo paskirstytos sekančiai: 52,41 Eur – netesyboms po sutarties nutraukimo, 144,19 Eur – siųstiems laiškams. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad iš pradinio kreditoriaus nebuvo gavęs minėtų sumų pagrindimo, 2020 m. liepos 28 d. papildomais paaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e2-976-905/2020, atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti nesumokėtą finansavimo sumą dalyje dėl 196,60 Eur finansavimo sumos, ir iš atsakovo prašė priteisti galutinę 4564,12 Eur dydžio negrąžintą finansavimo sumą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1857-467/2020 iškėlė klausimą dėl į skolos sumą įtrauktų 26,59 Eur delspinigių bei 389,82 Eur PVM neapmokestinamų skolos išieškojimo išlaidų pagrįstumo. Ieškovas pažymi, jog atsakovas Sutarties 13.1. p. įsipareigojo sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo laiku nesumokėtos sumos mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Iš byloje pateikto Sutarties grafiko matyti, jog Atsakovas įsipareigojo suteikto finansavimo sumą dengti nustatyto dydžio įmokomis, t. y. po 174,95 Eur, kiekvieną mėnesį apmokant įmoką iki einamojo mėnesio 9 dienos. Iš byloje pateiktos pažymos apie gautas įmokas ir jų paskirstymą matyti, jog atsakovas jau nuo 2015 m. birželio 10 d. vėluodavo atlikti įmokas. Atsižvelgiant į sutartą delspinigių dydį bei pradelstų dienų skaičių, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo apskaičiuota 26,59 Eur delspinigių suma. Pradinio kreditoriaus pateiktoje atsakovo gautų įmokų ir jų paskirstymo detalizacijoje matyti, jog dalis atsakovo atliktų įmokų, t. y. 389,82 Eur buvo paskirstytos PVM neapmokestinamoms skolos išieškojimo išlaidoms. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog nėra gavęs iš pradinio kreditoriaus šios sumos pagrindimo, prašo priteisti iš atsakovo 4174,30 Eur (4564,12 Eur – 389,82 Eur) negrąžintos finansavimo sumos. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4174,30 Eur dydžio negrąžintą finansavimo sumą, 2158,03 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos, 30,24 proc. metinių palūkanų (kompensacinės palūkanas), skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamų nuo 4174,30 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieškinio pateikimo dienos) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį iš dalies su juo sutinka ir prašo priteisti 4062,71 Eur negrąžintą finansavo pagal sutartį sumą, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų – priteisti iš atsakovo 3309,52 Eur negautų pajamų bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, leidžiant atsakovui mokėti teismo sprendimu priteistas sumas dalimis po 140 Eur per mėnesį. Nurodo, kad ieškovas pripažįsta, kad Sutarties galiojimo metu iš atsakovo yra gavęs 5 138,67 Eur sumą, kuri buvo užskaityta tokiu būdu: (a) 1 024,28 Eur skolos (finansavimo) sumai; (b) 3 501,38 Eur palūkanoms; (c) 26,59 Eur delspinigiams; (d) 52,41 Eur netesyboms po Sutarties nutraukimo; (e) 389,82 Eur PVM neapmokestinamoms skolos išieškojimo išlaidoms; (f) 144,19 Eur laiškams. Ieškovas prašė priteisti 4 760,72 Eur (iš bendros finansavimo pagal Sutartį 5 785 Eur sumos atėmus Pažymoje nurodytą 1 024,28 Eur finansavimo skolos dengimui tenkančią sumą (5 785 Eur – 1 024,28 Eur). Ieškovas sumažino savo reikalavimą iki 4 564,12 Eur, atsisakęs reikalauti ir Pažymoje nurodytos 52,41 Eur netesybų po Sutarties nutraukimo sumos bei 144,19 Eur laiškams sumos (4 760,72 Eur – 52,41 Eur – 144,19 Eur). Ieškiniu ieškovas sumažino savo reikalavimą iki 4 174,30 Eur, atsisakęs reikalauti ir Pažymoje nurodytos 389,82 Eur PVM. Minėta 4 174,30 Eur suma pagal ieškovą gaunama iš bendros finansavimo pagal Sutartį 5 785 Eur sumos atėmus Pažymoje nurodytas (užskaitytas) sumas, skirtas skolos sumai - 1 024,28 Eur), netesyboms po Sutarties nutraukimo – 52,41 Eur), PVM neapmokestinamoms skolos išieškojimo išlaidoms – 389,82 Eur), laiškams – 144,19 Eur). Atsakovo manymu (skaičiavimu), atsakovo pagal Sutartį negrąžinta finansavimo suma turėtų būti 4062,71 Eur. Visų pirma, kaip matyti iš Sutarties, bendra finansavimo pagal Sutartį suma yra ne 5 785 Eur, o 5 785,50 Eur. Antra, kaip matyti ir iš Pažymos, be 5 138,67 Eur sumos, atsakovo pervestos ieškovui bankiniais pavedimais, atsakovas 2015 m. rugsėjo 9 d., Sutarties pasirašymo metu, taip pat sumokėjo ir 85,50 Eur Sutarties mokesčio sumą, kuri pagal Sutartį įtraukiama į bendrą finansavimo sumą. Tai reiškia, jog ieškovas, imdamas bendrą finansavimo pagal Sutartį sumą (5 785,50 Eur), iš jos turi išminusuoti ir minėtą 85,50 Eur sumą. Trečia, atsakovo manymu, ieškovo prašoma priteisti suma taip pat turėtų būti sumažinta ir Pažymoje nurodyta 26,59 Eur delspinigių suma. Ieškinyje nėra nurodyta: už kokį tiksliai laikotarpį apskaičiuota minėta delspinigių suma, nuo kokių sumų ji apskaičiuota, kada ji buvo apskaičiuota ir t. t. Vien abstraktus ieškovo teiginys, jog neva atsakovas vėlavo daryti tam tikras įmokas pagal Sutartį, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovas įrodė minėtos sumos pagrįstumą, turint omenyje ir tai, jog iš tos pačios Pažymos matyti, jog atsakovas neretai ir permokėdavo ieškovui. Tokiu būdu, atsakovo pagal Sutartį negrąžinta finansavimo suma yra 4 062,71 Eur: 4 174,30 Eur – 85,50 Eur – 26,59 Eur + 0,50 Eur). Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 2 158,03 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki pradinio ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos ir 30.24 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamų nuo 4 174,30 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieškinio pateikimo diena) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Visų pirma, pagal Sutartį ieškovas galėjo tikėtis gauti viso 6 810,90 Eur palūkanų: kaip matyti iš Sutarties, lizingo (finansavimo) suma yra 5 785,50 Eur, o bendrosios Sutarties išlaidos - 12 596,40 Eur (lizingo (finansavimo) suma + grąžintinos palūkanos). Antra, kaip matyti iš Pažymos, atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 3 501,38 Eur palūkanų. Trečia, vadovaujantis aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ieškovas, geriausiu atveju, gali tikėtis tik tiek negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), kiek jų tikėjosi gauti (būtų gavęs), jei Sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Jei Sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, ieškovas iš viso būtų gavęs 6 810,90 Eur palūkanų. Ginčo nėra dėl to, kad ieškovas iš atsakovo yra gavęs 3 501,38 Eur palūkanų. Vadinasi, ieškovas, jei tinkamai suformuluotų savo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, galėtų reikalauti teismo priteisti iš atsakovo 3 309,52 Eur. Dotuoju atveju, ieškovas, ignoruodamas LAT praktiką, palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuoja visiškai kitaip: ieškovas skaičiuoja palūkanas, kaip neva negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti ne Sutarčiai buvus įvykdytai tinkamai, o po Sutarties nutraukimo neva susidariusias palūkanas. Kitaip tariant, ieškovas iš esmės skaičiuoja ne negautas pajamas, o mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, tik jas ieškinyje vadina negautomis pajamomis. Ieškovas vietoje to, kad suskaičiuotų, kiek iš tikro pajamų jis tikėjosi gauti iš Sutarties, jei ji būtų įvykdyta tinkamai, toliau skaičiuoja palūkanas po Sutarties nutraukimo. Tokiu būdu, vietoje 3 309,52 Eur sumos, kurią geriausiu atveju ieškovas gali tikėtis gauti, ieškovas reikalauja 2 158,03 Eur, apskaičiuotų iki pradinio ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 3 d.), ir 30,24 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamų nuo 4 174,30 EUR, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieškinio pateikimo diena) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), kas iš esmės sudaro 2 337,86 Eur (4 174,30 Eur x 30,24 proc. / 365 x 676 dienos nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2021 m. gegužės 9 d.). Taigi, iš viso ieškovas reikalauja net 4 495,89 Eur sumos, kas gerokai viršija jo teisėtą lūkestį ir reiškia nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita. Atsakovo manymu, pagal tai, kaip ieškinyje yra suformuluoti ieškovo reikalavimai dėl negautų pajamų (pagal reikalavimų suformulavimą, apskritai nėra aišku, ar ieškovas tikrai reikalauja negautų pajamų, ar prašo mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų), jie negali būti tenkinti. Jei, teismo manytų ieškovas tinkamai suformulavo reikalavimus (pagal faktinį pagrindą ir dalyką) būtent dėl negautų pajamų, tai ieškovui negali būti priteista daugiau nei 3 309,52 Eur suma. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas pažymi, jog neturi jokio nekilnojamojo turto ir/ar transporto priemonių. Tuo tarpu atsakovo draudžiamosios pajamos sudaro 630 Eur per mėnesį (kitaip tariant, atsakovas “į rankas” gauna apie 447 Eur). Kitų pajamų šiuo metu atsakovas negauna. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją Lietuvoje, atsakovas šiai dienai neturi galimybių rasti geriau apmokamo darbo (atsakovo išsilavinimas - vidurinis). Atsakovas sutinka ir gali mokėti teismo priteistas sumas, mokant po 140 Eur per mėnesį (pačiam atsakovui pragyvenimui liktų apie 307 Eur). Atsisakymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą reikš tai, kad ieškovas gaus iš atsakovo tuos pačius 140 Eur per mėnesį (kadangi atsakovas fiziškai nėra pajėgus iš karto grąžinti priteistų sumų) arba netgi dar mažiau per antstolį (iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį antstolis gali išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA). Atsisakymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ne tik kad nereikš greitesnio sprendimo įvykdymo, bet netgi atvirkščiai - dėl atsirasiančių papildomų išlaidų antstoliui, besikaupsiančių procesinių palūkanų, sprendimo įvykdymas pailgės ir lems papildomus kaštus tiek pačiam ieškovui, tiek atsakovui. Atsakovo manymu, jo atveju nėra jokių priežasčių, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas negalėtų būti atidėtas: atsakovas pripažįsta ieškinį iš dalies (ginčija (iš dalies) tik reikalavimus dėl negautų pajamų mokėjimo ir/ar (pelno) palūkanų remdamasis LAT praktika), nevilkino šios bylos, bandė ne kartą taikiai tartis su ieškovu, tačiau to padaryti nepavyko dėl ieškovo reikalavimų taikiam susitarimui pasiekti, o būtent - ženklios (net ne šimtus, o tūkstančius eurų siekiančios) sumos sumokėjimo iš karto. Pažymėtina, jog dotuoju atveju atsakovas yra vartotojas, o ieškovas - verslininkas, kuris perka reikalavimo teises. Taigi, teismo sprendimo išdėstymas, atsižvelgiant ir į abiejų šalių turtinę padėtį, nepažeis ieškovo teisių ar teisėtų interesų, nes ieškovas, kurio veikla ir yra skolų (reikalavimo teisių) pirkimas bei tų skolų išieškojimas, teismo priteistas sumas vis tiek atgaus, tik dalimis, tačiau už tai gaudamas procesines palūkanas, kurios bus skaičiuojamos iki pat teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovui, nes atsakovas, įsiteisėjus sprendimui ir jo vykdymo neišdėsčius, tiesiog fiziškai neturės galimybių sumokėti priteistų sumų. Tačiau tuo pačiu sprendimo vykdymo išdėstymas leis atsakovui kasmėnesinėmis įmokomis atsiskaityti su ieškovu, kurio interesus papildomai užtikrins ir procesinės palūkanos. Atsakovas pagal Sutartį iš viso yra sumokėjęs 5 224,17 Eur (5 138,67 Eur + 85,50 Eur). Be to, pradinis kreditorius nutraukė Sutartį atsakovui vėluojant sumokėti 66,57 Eur fiksuotą nesumokėtų įmokų dalį pagal Sutarties mokėjimo grafiką, 142,60 Eur palūkanų pagal Sutarties mokėjimo grafiką ir 2,93 Eur už vėlavimą mokamų palūkanų. Turint omenyje tiek visą Sutarties sumą, tiek atsakovo pagal Sutartį sumokėtą sumą, atsakovo vėlavimas nebuvo žymus (jis iš esmės sudarė tik šiek tiek daugiau nei mėnesinę įmoką pagal Sutartį), tačiau pradinis kreditorius vis tiek nutraukė Sutartį ir pradėjo reikalauti visų sumų pagal Sutartį grąžinimo. Atsakovas nedarė jokių įmokų Ieškovui sužinojęs apie šioje byloje pareikštus reikalavimus todėl, kad sutiko tik su dalimi ieškovo reikalavimų, nuo pat pradžių ginčydamas ieškovo teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų (be to, gavus pradinį ieškinį, atsakovui pagrįstai kilo ir daugiau abejonių, pavyzdžiui, dėl atsakovo dar Sutarties galiojimo metu atliktų mokėjimų užskaitymo ir t. t.), todėl atsakovas, esant neišspręstam ginčui, ir nedarė jokių mokėjimų. Be to, jei atsakovas ir būtų padaręs kokią nors įmoką, ieškovas, tikėtina, ją būtų paskirstęs CK 6.54 str. 1-4 d. nustatyta tvarka, pirmiausia užskaitydamas tas sumas, kurias šioje byloje ir ginčija atsakovas. Atsakovui neigiant ieškovo teisę į tam tikras sumas, atsakovas, atlikęs mokėjimą nesant išspręstam ginčui, būtų priverstas ginčyti atliktus sumokėtų sumų užskaitymus/paskirstymus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme yra gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka dėl 4062,71 Eur negrąžintos paskolos. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nesutinka bei prašo priteistą sumą išdėstyti mokėti dalimis. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 9 d. pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L09052015/0045, pagal kurią atsakovui suteikta teisė valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas, kas mėnesį mokėdamas 174,95 Eur. Lizingo (finansavimo) suma 5785,50 Eur, į minėtą sumą įskaičiuotas 85,50 Eur Sutarties mokestis (Sutarties 1 ir 6 punktas). Transporto priemonės pirkimo kaina - 5700,00 Eur. Sutarties terminas nuo 2015 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. gegužės 9 d. Metinė palūkanų norma 30,24 proc. (Sutarties 5 punktas). Bendrosios Sutarties išlaidos 12596,40 Eur. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, 2017 m. spalio 17 d. sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra skolos suma sudarė 5908,91 Eur – 5591,98 Eur pagrindinė skola, 312,28 Eur nesumokėta palūkanų dalis Sutarties nutraukimo dienai, 4,65 Eur delspinigiai. Pradinis kreditorius UAB „mogo Lt“ 2017 m. vasario 28 d. periodine reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartimi Nr. 2017/02/28 reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o pastarasis 2017 m. kovo 1 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 reikalavimo teises perleido ieškovui. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2018 m. kovo 1 d. pranešimu. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie gautas įmokas ir jų paskirstymą (sutarties Nr. L09052015/0045) matyti, kad ieškovas padengė 1024,28 Eur pagrindines skolos (kredito), 3501,38 Eur palūkanų, 79 Eur delspinigių, 389,82 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 144,19 Eur už laiškų siuntimą, iš viso sumokėjo 5369,94 Eur.
Nagrinėjamoje atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pagrindinės skolos likučio, prievolės mokėti ieškovui negautas pajamas bei kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.411 straipsnio 1 dalį išperkamosios nuomos sutartimi vadinama sutartis, pagal kurią daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per sutartyje nustatytą terminą sumokėjus sutartyje numatytą kainą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Išperkamosios nuomos sutarties, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, pagrindu susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.200 straipsnio l dalies nuostatomis, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkui neįvykdžius reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl šios priežasties atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, įsiskolinimas ieškovui priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4174,30 Eur pagrindinės skolos (kredito), tačiau atsakovas su šia suma nesutinka ir nurodo, jog pagrindinės skolos likutis yra 4062,71 Eur (4174,30 Eur - 85,50 Eur - 26,59 Eur - 0,50 Eur).
Dėl atsakovo argumentų, susijusių su skolos mažinimu 85,50 Eur suma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 6 punktą, sutarties mokestis yra įtraukiamas į lizingo sumą ir lizingo gavėjo išmokama suma yra mažinama sutarties mokesčio suma. Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punktą – lizingo suma yra 5785,50 Eur. Be to, atsižvelgiant į tai, kad lizingo įmokos grąžinimo grafike fiksuota įmokos dalis – 5785,50 Eur bei atsižvelgiant į Sutarties specialiųjų sąlygų 6 punktą, ieškovo reikalavimas dalyje dėl 85,50 Eur kaip pagrindinės skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Su atsakovo argumentais, susijusiais su skolos mažinimu 0,50 Eur suma, teismas visiškai nesutinka bei pažymi, jog toks atsakovo nesutikimas yra visiškai nepagrįstas, nes skaičiuojant pagrindinės skolos likutį, ieškovas sumokėtos pagrindinės skolos dalį per klaidą minusavo ne nuo didesnės (5785,50 Eur) sumos, o nuo mažesnės (5785,00 Eur), kas teismo manymu aritmetiškai naudingiau atsakovui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė skola mažinama 85,50 Eur suma ir 0,50 Eur suma nemažinama, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4089,30 Eur. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su skolos mažinimu 29,59 Eur delspinigių suma, pažymėtina, kad, Sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punktu atsakovas įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Sutartyje sulygta delspinigių norma neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytų netesybų dydis neviršija teisės aktuose nustatytų reikalavimų, be to nėra pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuota laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. delspinigių suma, be to, atsakovas neprašo taikyti senatį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 26,59 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
Be kita ko, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 2158,03 Eur negautas pajamas (mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos bei 30,24 proc. metines palūkanas (kompensacines palūkanas), skaičiuojamas nuo 4174,30 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieškinio pateikimo dienos) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovui priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos pelno palūkanos.
Sutarties specialiųjų sąlygų nuostatomis atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytas 30,24 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas atsakovas turėjo iki 2021 m. gegužės 9 d. Ieškovas kaip negautas pajamas (nuostolius) prašo priteisti 2158,03 Eur, paskaičiuotus iki ieškinio parengimo/pateikimo dienos bei iš esmės 30,24 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito (4174,30 Eur) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieškinio pateikimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. (sutartimi sulygtos mokėjimo grafike paskutinės įmokos datos).
Teismas pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 30,24 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. gegužės 9 d. Aptariamu atveju ieškovas už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikęs atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukęs sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsižvelgiant į byloje pateiktą mokėjimo grafiką, t. y. ieškovas negautomis pajamomis laiko Sutartyje sulygto dydžio 30,24 procentų metines palūkanas, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai atsakovui vykdant sutartį ieškovas būtų atgavęs paskolintą kredito sumą, taip pat iki sutarties termino pabaigos jam būtų mokamos pelno palūkanos, teismas vertina, kad ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų, t. y. 2158,03 Eur, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos bei 30,24 procentai metinių palūkanų nuo negrąžinto vartojimo kredito 4089,30 Eur (teismui sumažinus kredito sumą) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 9 d.), laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6247,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pažymėtina, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovas nurodo, jog turėdamas vidurinį išsilavinimą, šiai dienai neturi galimybių rasti geriau apmokamą darbą, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovo finansinė padėtis ateityje negerės. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo pat civilinės bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas geranoriškai nesumokėjo ieškovui nė vienos įmokos, dengdamas skolą, nors atsakovas ir teigė įmokų neatlikinėjęs dėl ieškovo galimo jų įskaitymo pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad nurodytos teisės normos vis dėlto suteikia galimybę skolininkui mokėti įmokant nurodant savo nuožiūra kitokią jų paskirtį – tokiais atvejais kreditoriui suteikiama teisė tik atsisakyti priimti tokias įmokas, o ne savarankiškai - savavališkai pakeisti skolininko nurodomų įmokų paskirtį (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Be to, atsakovas taip pat neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų atsakovo atsakingą požiūrį ir apsisprendimą apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad atsakovas bus pajėgus tinkamai įvykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius, darytina išvada, jog teismo sprendimo išdėstymas pažeistų šalių lygiateisiškumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Tokiu atveju atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas.
Ieškovas patyrė 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 99 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 141,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (142 Eur x 99 proc. / 100 proc.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas sumokėjo 202,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau atsisakius pradinių reikalavimų sumos, ieškovui grąžintina 60,00 Eur žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai yra 5,44 Eur (5,49 Eur x 99 proc. / 100 proc.), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteisiamos iš atsakovo.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui užsienio bendrovei PlusPlus Capital, AS, j. a. k. 11919806, Lietuvoje veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, j. a. k. 303012217, iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4089,30 Eur (keturių tūkstančių aštuoniasdešimt devynių eurų 30 ct) dydžio negrąžintą finansavimo sumą, 2158,03 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 3 ct) pelno palūkanas, 30,24 procento metines palūkanas už 4089,30 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (6247,33 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 141,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur (penkių eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovui užsienio bendrovei PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, Lietuvoje veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, j. a. k. 303012217, 60,00 (šešiasdešimties eurų 00 ct) Eur žyminį mokestį, sumokėto 2019 m. liepos 4 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1690, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remiantis šiuo teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.