- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1857-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20148-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- T.G.
- Ieškovas
- užsienio įmonės PlusPlus Capital AS
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo užsienio įmonės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui T.G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ ir užsienio įmonė Risk Management Services OU.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas užsienio įmonė PlusPlus Capital AS ieškiniu, kurį patikslino, prašė priteisti iš atsakovo T.G. 5 591,98 EUR skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 2 890,94 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 503,28 EUR delspinigių, 30,24 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 5 591,98 EUR sumos nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2015 m. gegužės 9 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), pagal kurią atsakovui suteikta teisė valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, 2017 m. spalio 17 d. sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra skolos suma sudarė 5 908,91 EUR – 5 591,98 EUR pagrindinė skola, 312,28 EUR palūkanos, 4,65 EUR delspinigiai.
3. Pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o šis 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo teises perleido ieškovui.
Šalies argumentai
4. Atsakovas T.G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pradiniam kreditoriui yra sumokėjęs mažiausiai 5 138,67 EUR, tačiau neaišku, kodėl pradinis kreditorius užskaitė tik 193,52 EUR pagrindinei finansavimo sumai dengti, kurią ieškovas skaičiuoja kartu su palūkanomis. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas, nes palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos.
5. Sutarties šalys susitarė, kad palūkanos bus skaičiuojamos per lizingo sutarties terminą, o, sutartį nutraukus anksčiau termino, šios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo dienos (2017 m. spalio 17 d.). Be to, ieškovas nesiėmė veiksmų skolai išieškoti ir į teismą kreipėsi tik po dvejų metų.
6. Dėl 30,24 procentų palūkanų atsakovas nurodė, kad jos nesąžiningai skaičiuojamos nuo visos ieškinio sumos, šios sumos nedetalizuojant. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodoma pagrindinė atsakovo skolos suma 5 591,98 EUR, todėl atsakovui kyla abejonių, ar ieškovas žino, iš ko susideda skola. Ieškovas neįtraukė atsakovo sumokėtos 80,50 EUR sumos, be to, nėra duomenų, kaip buvo užskaitomi atsakovo mokėjimai.
7. Atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, mokant 145 EUR dydžio mėnesines įmokas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 4 478,62 EUR skolos, 2 415,44 EUR palūkanų, 403,08 EUR delspinigių, 30,24 procentų metines palūkanas už 4 478,62 EUR nesumokėtą finansavimo sumą, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. (lizingo termino pabaigos), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 881,70 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 163 EUR bylinėjimosi išlaidų; atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudaryta sutartis nėra išperkamosios nuomos sutartis, nes UAB „mogo LT“ nebuvo transporto priemonės, kurią įsigijo atsakovas, (pradinis) savininkas, jis transporto priemonės įsigijimo procese nedalyvavo, jokių specialių reikalavimų, atsakovui pasirenkant automobilį, nenustatė. Dėl to, spręsdamas dėl sutarties sąlygų sąžiningumo, teismas atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus bei nustatytus ribojimus priteisiant skolą, netesybas.
10. Teismas nurodė, kad UAB „mogo LT“ atsakovui 2015 m. gegužės 9 d. suteikė 5 785,50 EUR dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovas turėjo grąžinti per 72 mėnesius, kas mėnesį mokėdamas 174,95 EUR. Ieškovas padengė 1 024,28 EUR pagrindinės skolos, 3 501,38 EUR palūkanų, 79 EUR delspinigių, 389,82 EUR skolos išieškojimo išlaidų ir 144,19 EUR už laiškų siuntimą, iš viso sumokėjo 5 369,94 EUR. Pagal prisiimtus įsipareigojimus atsakovas liko nesumokėjęs 4 760,72 EUR kredito.
11. Sprendime teismas padarė išvadą, kad sutartyje nustatyta bendra kredito kaina neviršija įstatymo reikalavimų, sutartyje nustatytos 30,24 procentų metinės palūkanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesąžiningomis. Dėl to nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti iš viso 2 315,36 EUR palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, bei 34,80 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už 4 478,62 EUR sumą nuo 2019 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. (lizingo termino pabaigos).
12. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti netesybų dydis taip pat neviršija teisės aktuose nustatytų reikalavimų, delspinigiai skaičiuojami už 180 dienų, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 403,08 EUR delspinigių tenkino.
13. Konstatavęs, kad ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies, t. y. 98 procentais, todėl ieškovo naudai priteisė 163 EUR bylinėjimosi išlaidų.
14. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, motyvuodamas tuo, kad vien tik atsakovo deklaruojama sunki turtinė padėtis nėra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes turi būti vertinamos ir realios atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškovu per nurodytą laikotarpį. Teismo nuomone, atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties – nepateikė įrodymų apie turimą turtą, o duomenys vien tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nelaikytini pakankamais, pagrindžiant atsakovo tikrąją turtinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Atsakovas T.G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dalyse dėl 4 478,62 EUR negrąžintos finansavimo sumos (atsakovas pripažįsta ieškovo teisę į 4 061,21 EUR), 403,08 EUR delspinigių (atsakovas pripažįsta ieškovo teisę į 365,51 EUR delspinigių), 2 41,44 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 30,24 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4 478,62 EUR negrąžintos finansavimo sumos už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 8 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d., atsisakymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą; priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimo teisines pasekmes ir skolininko pareigą mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
17. Pažymi, kad sutartis yra nutraukta, todėl reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, kuris yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negali būti reiškiamas, taigi, negalėjo būti ir tenkinamas. Be to, sutartimi ieškovas ir atsakovas nebuvo susitarę, kad po sutarties nutraukimo ir iki visiško finansavimo sumos grąžinimo atsakovui bus skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitiktų sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį.
18. Apelianto nuomone, ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti sutartyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas, o ne negautas pajamas (jam padarytą žalą). Nors ieškovas savo 2020 m. liepos 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prašymą reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo traktuoti kaip reikalavimą atlyginti žalą (negautas pajamas), pirmosios instancijos teismas nelaikė to ieškinio dalyko pakeitimu ir ginčijamu sprendimu priteisė ieškovui palūkanas.
19. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 417,41 EUR negrąžintą finansavimo sumą, kadangi ieškovas neįrodė 26,59 EUR delspinigių bei 389,82 EUR PVM neapmokestinamoms skolos išieškojimo išlaidų įskaitymo pagrįstumo. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, už kokį laikotarpį ir nuo kokių sumų buvo paskaičiuota minėta 26,59 EUR delspinigių suma, todėl nėra galimybių patikrinti, ar ji apskaičiuota pagrįstai ir teisingai. Be to, į bylą nėra pateikta nė vieno įrodymo dėl tariamai patirtų 389,82 EUR PVM neapmokestinamų skolos išieškojimo išlaidų, todėl neaišku, kas jas sudaro ir iš ko jos susideda. Sumažinus negrąžinto finansavimo sumą, atitinkamai turėtų būti perskaičiuoti ir iki 365,51 EUR sumažinti delspinigiai.
Šalies argumentai
20. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl atsisakymo išdėstyti sprendimo vykdymą. Jis pateikė duomenis iš SODROS, kurios parodo jo gaunamas pajamas ir patvirtina, kad jų nėra pakankamai, kad būtų galima iš karto įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Tuo pačiu tai taip pat įrodo, kad atsakovas yra pajėgus tą padaryti, išdėstant teismo sprendimo vykdymą dalimis. Daugiau jokio vertingo turto - nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto - atsakovas neturi.
21. Šiuo atveju nėra jokių priežasčių, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas negalėtų būti atidėtas: atsakovas pripažįsta ieškinį iš dalies, bylos nevilkino, bandė taikiai tartis su ieškovu, tačiau to padaryti nepavyko dėl ieškovo reikalavimų. Atsakovas yra vartotojas, o ieškovas - verslininkas. Taigi, teismo sprendimo išdėstymas, atsižvelgiant ir į abiejų šalių turtinę padėtį, nepažeis ieškovo teisių ar teisėtų interesų, nes ieškovas, kurio veikla ir yra skolų (reikalavimo teisių) pirkimas bei tų skolų išieškojimas, teismo priteistas sumas vis tiek atgaus, tik dalimis, tačiau už tai gaudamas procesines palūkanas, kurios bus skaičiuojamos teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ginčija ieškovo teisę reikalauti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų po sutarties nutraukimo, kurią, pasikeitus kasacinio teismo praktikai, ieškovas prašė vertinti kaip reikalavimą atlyginti žalą.
23. Pažymi, kad Civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) neįvardina konkretaus dokumento, kuriuo gali būti keičiamas ieškinio dalykas, ieškovas, atsižvelgdamas į iškilusį būtinumą pakeisti ieškinio dalyką (pasikeitusią kasacinio teismo praktiką), teismui pateikė rašytinį pareiškimą - papildomus paaiškinimus/prašymą, kuriuo prašė reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip reikalavimą atlyginti žalą, išsamiai pasisakydamas apie atsakovo atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės sąlygas, be to, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovo teigimu, teismas turėjo įpareigoti ieškovą, vadovaujantis pasikeitusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apsispręsti dėl reiškiamo reikalavimo priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo ir tinkamai bei aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką.
24. Apeliantas taip pat pateikia klaidingą negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų) apskaičiavimą, nes, atsižvelgiant į tai, kad sutartis nebuvo laiku ir tinkamai įvykdyta bei buvo nutraukta, vadovaujantis sutarties 7.1 punkto nuostata, negautos pajamos buvo apskaičiuotos nuo neišmokėtos lizingo sumos. Atsakovas nepagrįstai tapatina savo atsakomybės apimtį su palūkanų suma, kurią pradinis kreditorius būtų gavęs, jei sutartis būtų tinkamai įvykdyta.
25. Byloje buvo pateiktas pradinio kreditoriaus UAB „mogo LT“ ir atsakovo susirašinėjimas, patvirtinantis, kad atsakovas buvo informuotas apie pradinio kreditoriaus papildomai patirtas sąnaudas atsakovo negrąžintos transporto priemonės paieškai ir buvimo vietos nustatymui, dėl kurių atsakovas jokių prieštaravimų nebuvo pateikęs. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, už kokį laikotarpį ir nuo kokių sumų buvo paskaičiuoti 26,59 EUR delspinigiai. Dėl to apelianto argumentai dėl nepagrįstai priteistos negrąžintos finansavimo sumos atmestini.
26. Ieškovas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta atmesti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, be to, konkrečiu atveju civilinės bylos inicijavimą sąlygojo būtent paties atsakovo veiksmai, pastarajam vėluojant atlikti įmokas kreditui dengti, jo piktybiškas nebendradarbiavimas su kreditoriumi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
28. Bylos duomenys tvirtina, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „mogo LT“ 2015 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė automobilį iš pradinio kreditoriaus, jį valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas pradiniam kreditoriui. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, 2017 m. spalio 17 d. sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo dieną, ieškovo skaičiavimais, atsakovo bendra skolos suma sudarė 5 908,91 EUR – 5 591,98 EUR pagrindinė skola, 312,28 EUR palūkanos, 4,65 EUR delspinigiai. Pradinis kreditorius reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o šis - ieškovui.
29. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 5 591,98 EUR skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 2 890,94 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 503,28 EUR delspinigių, 30,24 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 5 591,98 EUR sumos nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Dublike ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir prašė iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 4 760,72 EUR skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 2 461,20 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 428,46 EUR delspinigių, 30,24 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4 760,72 EUR sumos nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
30. 2020 m. liepos 28 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas dar kartą patikslino ieškinyje prašomas priteisti sumas, prašydamas priteisti negautas pajamas. Taigi, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas jo naudai prašė priteisti 4 564,12 EUR skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 2 359,56 EUR negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), 410,77 EUR delspinigių, 30,24 proc. palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamų nuo 4 564,12 EUR (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės grąžinti finansavimo sumą įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d.
31. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuspręsta vertinti ieškovo rašytinius paaiškinimus ne kaip ieškinio dalyko pakeitimą, o tik kaip dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, dėl to skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas nurodo, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 564,12 EUR skolos, 2 359,56 EUR negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), 30,24 proc. palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 4 564,12 EUR už laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip iki sutartyje nurodytos paskutinės įmokos dienos, 410,77 EUR delspinigių ir 5 procentų procesines palūkanas. Tačiau, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nusprendė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo ne negautas pajamas, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
32. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015; kt.).
33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, neatskleidė jos esmės (t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės). Visų pirma, vertinant palūkanų, paskaičiuotų po vartojimo kredito sutarties nutraukimo priteisimo aspektą, pažymėtina, kad šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, nėra aiškūs ieškovo reikalavimai, todėl nėra aišku ir tai, ką sprendė pirmosios instancijos teismas ir kas buvo priteista iš atsakovo ieškovo naudai - ar negautos pajamos, ar materialiosios (pelno) palūkanos.
35. Jau minėta, kad pradiniame ieškinyje ir dublike ieškovas, nors ir keisdamas prašomas priteisti atitinkamas sumas, iš esmės reiškė reikalavimą priteisti 30,24 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pakeitė vieną iš savo reikalavimų ir prašė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip reikalavimą atlyginti žalą ir priteisti ieškovui 2 359,56 EUR negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 30,24 procentą palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 4 564,12 EUR, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės grąžinti finansavimo sumą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Taigi, rašytiniais paaiškinimais, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė, ieškovas ne tik patikslino prašomas priteisti sumas, bet ir siekė pakeisti ieškinio pagrindą ir/ar dalyką.
36. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo (ieškovo) atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tačiau, jeigu toks materialinis teisinis reikalavimas yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ar įpareigoti šalis galutinai sutikslinti reikalavimus ir pasiūlyti pateikti įrodymus. Įgyvendindamas šią teisę teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo rašytinius paaiškinimus, kurie iš esmės vertintini kaip ieškinio dalyko ir/ar pagrindo pakeitimas, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovą pateikti patikslintą ieškinį bei spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą CPK 141 straipsnio prasme. Nors pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu nusprendė, kad ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų ieškovo reikalavimų nevertina kaip ieškinio dalyko ir/ar pagrindo keitimo ir skundžiamu sprendimu nusprendė priteisti ieškovo naudai 2 415,44 EUR palūkanų, 30,24 procento metines palūkanas už 4 478,62 EUR nesumokėtą finansavimo sumą, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. (lizingo termino pabaigos), t. y. priteisė iš atsakovo palūkanas, paskaičiuotas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tačiau tokiu būdu liko nespręstas ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo.
38. Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje išdėstė naują teisės aiškinimo taisyklę, t. y., kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo materialiąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o, neišsprendus ieškovo reikalavimų dėl ieškinio dalyko ir/ar pagrindo pakeitimo, negalėjo būti sprendžiama ir dėl negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, atlyginimo.
39. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, kai šalis prašo priteisti negautas pajamas, jos negali būti išreikštos procentine išraiška, t. y. turi būti realiai paskaičiuotos, nurodant konkrečią sumą, kas nagrinėjamu atveju, netinkamai išsprendus ieškovo rašytinių paaiškinimų ir juose išdėstytų ieškovo ieškinio pagrindo ir/ ar dalyko pakeitimo klausimą, nebuvo padaryta. Taigi, dėl nurodyto trūkumo ieškovo prašymas priteisti negautas pajamas šiuo atveju negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme iš esmės.
40. Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 4 478,62 EUR nesumokėtą finansavimo sumą, nebuvo išnagrinėta ir atsižvelgta į atsakovo argumentus dėl į skolos sumą įtrauktų 26,59 EUR delspinigių bei 389,82 EUR PVM neapmokestinamų skolos išieškojimo išlaidų pagrįstumo, todėl šios faktinės aplinkybės iš esmės taip pat turėtų būti išnagrinėtos pirmosios instancijos teismo.
41. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma ir byla apeliaciniame procese nenagrinėjama iš naujo. Tai reiškia, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, t. y. šiuo atveju konstatuotinos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos.
42. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylos esmė nebuvo atskleista, t. y. pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių, tikslios ieškovo reikalavimų apimties ir pan. Be to, skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaringas - aprašomojoje dalyje teigiama, kad ieškovas prašo priteisti negautas pajamas, tačiau rezoliucinėje dalyje apie tai jau nekalbama. Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad bylos šalys teismo priimtą sprendimą supranta skirtingai - ieškovas laiko, kad teismas priteisė materialiąsias palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, o atsakovas - kad teismas priteisė materialiąsias (pelno) palūkanas, kaip sutarties įvykdymą natūra. Taigi, faktinių aplinkybių nenustatymas ir bylos esmės neatskleidimas turėjo esminės reikšmės nepagrįstam teismo sprendimo priėmimui, todėl sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
43. Kadangi apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymo išdėstymu, kadangi jis tampa nebeaktualus šioje proceso stadijoje. Tuo tarpu, išsprendus iš naujo ieškinio reikalavimus, iš naujo spręstinas ir atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę ne tik byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, bet ir savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
44. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nesprendžiamas, nes jis bus išspręstas iš naujo išnagrinėjus bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.