Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio įmonės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir užsienio įmonė Risk Management Services OU.

Ieškovas, sumažinęs ir atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 4564,12 Eur skolos, 2359,56 Eur negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), 30,24 proc. palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 4564,12 Eur už laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip iki sutartyje nurodytos paskutinės įmokos dienos; 410,77 Eur delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta. Pradinis kreditorius reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido kreditoriui Risk Management Services OU, o šis 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo teises perleido ieškovui.

Atsakovas nurodė, kad pradiniam kreditoriui yra sumokėjęs mažiausiai 5138,67 Eur, tačiau neaišku, kodėl pradinis kreditorius užskaitė tik 193,52 Eur pagrindinei finansavimo sumai dengti, todėl, atsakovo teigimu, ieškovas šią sumą skaičiuoja kartu su palūkanomis. Atsakovo teigimu ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas, nes palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos. Atsakovo teigimu, sutarties šalys susitarė, kad palūkanos bus skaičiuojamos per lizingo sutarties terminą, o sutartį nutraukus anksčiau termino, šios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo dienos (2017 m. spalio 17 d.). Be to, ieškovas nesiėmė veiksmų skolai išieškoti, į teismą kreipėsi tik po dviejų metų. Dėl 30,24 procentų palūkanų atsakovas nurodė, kad jos nesąžiningai skaičiuojamos nuo visos ieškinio sumos, šios sumos nedetalizuojant. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodoma pagrindinė atsakovo skolos suma 5591,98 Eur, todėl atsakovui kyla abejonių, ar ieškovas žino, iš ko susideda skola. Atsakovo nuomone, ieškovas neįtraukė atsakovo sumokėtos 80,50 Eur sumos, be to, nėra duomenų, kaip buvo užskaitomi atsakovo mokėjimai, dalis jo atliktų mokėjimų buvo užskaitoma netesyboms po sutarties nutraukimo, nes atsakovo mokėjimai buvo atliekami iki sutarties nutraukimo, delspinigiams – neaišku už kurį laikotarpį, skolos išieškojimo išlaidoms – tačiau neaišku kokioms išlaidoms, ir laiškams, tačiau įrodymų dėl šių laiškų nėra pateikiama. Atsakovas taip pat pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, mokant 145 Eur dydžio įmokas.

UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2015 m. gegužės 9 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteikta teisė valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, 2017 m. spalio 17 d. sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra skolos suma sudarė 5908,91 Eur – 5591,98 Eur pagrindinė skola, 312,28 Eur palūkanos, 4,65 Eur delspinigiai. Pradinis kreditorius reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o šis 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo teises perleido ieškovui.

UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė sutartį, kuria UAB „mogo LT“ įsipareigojo atsakovui suteikti vartojimo kreditą atsakovo pasirinktai transporto priemonei įsigyti, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti UAB „mogo LT“ sutartyje nustatytus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus pagal sutartį. Šalys susitarė, jog nuosavybės teise automobilis po sandorio sudarymo priklausys UAB „mogo LT“, o atsakovui sumokėjus kredito įmokas ir palūkanas ar sumokėjus visas įmokas pagal mokėjimo grafiką, nuosavybės teisė į automobilį pereis atsakovui (sutarties 6.5, 12 punktai). Tokia sutartis, teismo vertinimu, nėra išperkamosios nuomos sutartis, nes joje nenustatyta UAB „mogo LT“ pareigos įsigyti sutarties objekto, nepriklausomai nuo to, kad sutarties šalys pareiškė, jog sutartimi neįtvirtinama pareiga išpirkti transporto priemonę (sutarties 2.1.2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad UAB „mogo LT“ nebuvo transporto priemonės, kurią įsigijo atsakovas, (pradinis) savininkas, transporto priemonės įsigijimo procese nedalyvavo, jokių specialių reikalavimų atsakovui pasirenkant automobilį nenustatė (sutarties 2.1.1, 4.1 punktai). Dėl to, spręsdamas dėl sutarties sąlygų sąžiningumo, teismas atsižvelgia ir į Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus bei nustatytus ribojimus priteisiant skolą, netesybas.

Nustačius, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį ir kad todėl sutartis vienašališkai buvo nutraukta, atsakovui taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktų įrodymų matyti, jog UAB „mogo LT“ atsakovui 2015 m. gegužės 9 d. suteikė 5785,50 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovas turėjo grąžinti per 72 mėnesius, kas mėnesį mokėdamas 174,95 Eur. Iš ieškovo pateikto įmokų paskirstymo grafiko matyti, kad ieškovas padengė 1024,28 Eur pagrindines skolos, 3501,38 Eur palūkanų, 79 Eur delspinigių, 389,82 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 144,19 Eur už laiškų siuntimą, iš viso sumokėjo 5369,94 Eur. Iš viso pagal prisiimtus įsipareigojimus atsakovas liko nesumokėjęs 4760,72 Eur kredito. Nors atsakovas ir teigia, kad kreditorius nesąžiningai įmokas skyrė ne kredito (pagrindinės skolos) įmokoms, tačiau pažymėtina, jog atsakovas, esant jo pradelstoms įmokoms, atlikinėdamas vėlesnes įmokas nenurodė jų paskirties, todėl kreditorius vis dėlto turėjo teisę jas paskirstyti CK 6.54 straipsnyje nustatytu eiliškumu.

Dėl atsakovo argumentų, susijusių su skolos mažinimu 85,50 Eur suma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal sutarties specialiųjų sąlygų 6 punktą, sutarties mokestis yra įtraukiamas į lizingo sumą ir lizingo gavėjo išmokama suma yra mažinama sutarties mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti ir šią sumą iš atsakovo netenkinamas, o ieškovui iš atsakovo priteisiama iš viso 4478,62 Eur kredito (pagrindinės skolos).

Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte nustatyta, kad lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 30,24 procento. Pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 75 procentų (įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Sutartyje nustatyta bendra kredito kaina neviršija įstatymo reikalavimų. Be to, remiantis Vartojimo kredito įstatymu, sutartyje nustatytos 30,24 procentų metinės palūkanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesąžiningomis. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti nurodytą palūkanų sumą – ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 2315,36 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (4478,62 Eur /100 proc. X 30,24 proc. X 624 /365).

Atsakovas lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Sutartyje sulygta delspinigių norma neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytų netesybų dydis neviršija teisės aktuose nustatytų reikalavimų, delspinigiai skaičiuojami už 180 dienų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 403,08 Eur delspinigių, atitinkamai juos skaičiuojant nuo priteisiamos negrąžinto kredito sumos, yra pagrįstas ir tenkintinas (4478,62 Eur / 100 Eur X 0,05 proc. X 180).

Lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Kadangi sutarties 3.2 punkte nurodyta, jog lizingo termino pabaiga yra 2021 m. gegužės 9 d., tai remiantis lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punktu, bendrųjų nuostatų 7.1 punktu, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinos 34,80 procento metinės palūkanos, skaičiuojamos už 4478,62 Eur nuo 2019 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. (lizingo termino pabaigos) (CK 6.872 straipsnis). Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 4881,70 Eur (4478,62 Eur + 403,08 Eur) skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palūkanos neskaičiuojamos nuo priteisiamų palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, mokėtino už atsisakomų reikalavimų dalį už iš viso 1651,75 Eur sumą t. y. atsisakius 18,38 proc. pradinių reikalavimų sumos (8986,20 Eur). Taigi ieškovui gražinama 18 proc. sumokėto 202 Eur žyminio mokesčio, t. y. 36 Eur. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Ieškinį tenkinant iš dalies (98 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui priteistina 163 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš šalių nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios kiekvienai šaliai, mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

(duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Nagrinėdamas atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik atsakovo deklaruojama sunki turtinė padėtis nėra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes turi būti vertinamos ir realios atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškovu per nurodytą laikotarpį. Šiuo aspektu atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties – nepateikė įrodymų apie turimą turtą, o duomenys vien tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nelaikytini pakankamais pagrindžiant ieškovo tikrąją turtinę padėtį. Be to, netgi sužinojęs apie šioje byloje jam pareikštus ieškinio reikalavimus, atsakovas iki šiol neatliko nė vienos įmokos ieškovui. Šiuo aspektu nors atsakovas ir teigė įmokų neatlikinėjęs dėl ieškovo galimo jų įskaitymo pagal Civilinio kodekso 6.54 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nurodytos teisės normos vis dėlto suteikia galimybę skolininkui mokėti įmokant nurodant savo nuožiūra kitokią jų paskirtį – tokiais atvejais kreditoriui suteikiama teisė tik atsisakyti priimti tokias įmokas, o ne savarankiškai-savavališkai pakeisti skolininko nurodomų įmokų paskirtį (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Taigi atsakovas vis dėlto turėjo įstatymo įtvirtintą galimybę iš dalies atsiskaitinėti su kreditoriumi, tačiau iki šiol neatliko nė vienos įmokos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas (kuriam šiuo atveju ir teko įrodinėjimo našta) neįrodė pacituotose teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodomo „išimtinio atvejo“ teismo sprendimo vykdymui išdėstyti, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir galimybių tinkamai vykdyti įsipareigojimus ieškovui sprendimo įvykdymą išdėsčius, todėl jo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui užsienio įmonei PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4478,62 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 62 ct) skolą, 2415,44 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiolika eurų 44 ct) palūkanų, 403,08 Eur (keturis šimtus tris eurus 8 ct) delspinigių, 30,24 procento metines palūkanas už 4478,62 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. (lizingo termino pabaigos), ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 4881,70 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 70 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui užsienio įmonės PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 163 (šimtą šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Grąžinti ieškovui užsienio įmonei PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, 36 (trisdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.