Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via Sportas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

14. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

16. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

17. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą už pastato bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal ieškovo teiktas sąskaitas, mokėjimo pranešimus, už 2020 m. sausio – gruodžio mėnesius bei reikalavimo sumokėti palūkanas. Atsakovas nesutiko apmokėti ir sustabdė prievolės vykdymą iki ieškovas nepateiks sąskaitų su išskirtu PVM. Ginčo dėl atsakovo valdomų Patalpų, pareigos mokėti už į atsakovo turtui teikiamas pastato bendro naudojimo ir priežiūros paslaugas, nustatytus tarifus, byloje nėra.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

20. 2017 m. gruodžio 17 d. įvyko namo Savanorių pr. 1, Vilnius, savininkų bendrijos narių susirinkimas, surašytas 2017 m. gruodžio 18 d. protokolas. Protokole nurodyta, kad atsižvelgdami į butų ir patalpų savininkų poreikius ir būtinuosius priežiūros reikalavimus, nutarta tvirtinti tarifus: 1) administravimas, buhalterinės apskaitos paslaugos – 0,0297 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 812 Eur); 2) bendrijos išlaidos – 0,0632 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 1 726,05 Eur); 3) šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra – 0,0205 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 560 Eur); 4) pastato techninė priežiūra – 0,0318 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 868 Eur); 5) liftų techninė priežiūra – 0,0180 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 492,47 Eur); 6) kaupiamosios lėšos – 0,0300 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 819,81 Eur); 7) bendrųjų patalpų valymas – 0,0217 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 592,78 Eur); 8) kilimėlių keitimas – 0,0041 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 112,96 Eur); 9) aplinkos tvarkymas – 0,0062 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 169,28 Eur); 10) parkingo generalinis valymas – nenurodytas tarifas; 11) šiukšlių išvežimas – 0,0281 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 766,66 Eur); 12) pastato fizinė apsauga – 0,0411 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 1 123,12 Eur); 13) pastato stebėjimo paslaugos – 0,0252 Eur/m² (bendra suma mėn. su PVM 689,70 Eur); 14) šaltas vanduo – pagal faktą; 15) šaltas vanduo bendram naudojimui – pagal faktą; 16) bendrojo naudojimo elektra – pagal faktą; 17) kitos išlaidos – pagal faktą.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2277-794/2020 nagrinėjo šalių ginčą dėl 92 094,41 Eur dydžio skolos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio. Šioje byloje buvo vertinami Bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai ir patvirtinti tarifai, ieškovo ieškinys pripažintas pagrįstu ir patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-136-241/2021, Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-248-580/2020, išsprendė šalių ginčą dėl skolos už 2018 m. lapkričio mėnesį suteiktas Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, priežiūros, eksploatacijos paslaugas pagal Bendrijos susirinkime patvirtintus tarifus. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo patenkintas Bendrijos ieškinys ir iš atsakovo priteista 4 032,22 Eur skolos už Namo administravimą, buhalterinės apskaitos tvarkymą, Bendrijos išlaidas, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, pastato techninę priežiūrą, liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas, eksploatacines lėšas ir teisines paslaugas.

35. Pateiktas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas, kuriuo atsakovas įrodinėjo, jog: „Kaupiami tiksliniai įnašai ir įmokos, skirti bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros būsimoms išlaidoms apmokėti, jų rinkimo momentu nėra PVM objektas ir skaičiuojant 45000 Eur ribą į šias gautas lėšas neturi būti atsižvelgiama. Šios lėšos tampa PVM objektu ir turi būti įtraukiamos skaičiuojant 45000 eurų, kai paslaugos yra suteikiamos“. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija padarė išvadą, kad: „Mokestinio patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta ir papildomai mokesčių neapskaičiuota“.

36. Byloje pateiktos ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. bendro naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą, skola sudarė 55 524,36 Eur. Atsakovas šias sąskaitas yra apmokėjęs dalinai, po bylos iškėlimo atsakovas apmokėjo dalį skolos – 45 872,82 Eur, šioje dalyje civilinė byla atsakovo atžvilgiu 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nutraukta.

Dėl ginčo esmės

37. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovas turi pareigą atsakovui pateikti sąskaitas faktūras už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, atsakovo tenkančiai turto daliai pastate, sąskaitose išskiriant PVM. Atsakovas nurodė sustabdęs mokėjimą iki ieškovas tinkamai įformins apskaitos dokumentus su išskirtu PVM. Atsakovas tokią poziciją argumentavo iš esmės tuo, kad ieškovas nesilaiko Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normų (toliau – PVMĮ): ieškovas administruodamas pastatą veikia kaip neatsiskleidęs tarpininkas ir turi prievolę registruotis PVM mokėtoju, deklaruoti ir mokėti į biudžetą PVM nuo parduotų paslaugų apmokestinamosios vertės. Be kita ko, atsakovas nesutiko su Protokolu, laikė ieškovo sprendimą prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir tuo pagrindu yra laikytinas niekiniu sandoriu.

38. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys laikomos prejudiciniais faktais ir neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-136-241/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-790/2021).

40. Iš byloje esančių duomenų, taipogi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. e2-387-608/2023, išnagrinėjo ginčą pagal ieškovo (UAB „Via Sportas“) ieškinį atsakovui (ieškovui Bendrijai) dėl žalos atlyginimo. Teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. išnagrinėjo UAB „Via Sportas“ apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir šį atmetė, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pasisakė, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties yra pateiktas kasacinis skundas. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovo pateiktą kasacinį skundą atsisakė priimti.

41. Taigi, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1187-936/2023 (toliau – Nutartis), išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, kuris apėmė ir atsakovo keliamą reikalavimą dėl PMV išskyrimo ieškovo teikiamose sąskaitose, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. už analogišką laikotarpį, kaip ir šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Aptariamoje Nutartyje apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovo PVMĮ 71 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimas neturėjo įtakos atsakovo teisių pažeidimui, nes pats faktas, jog ieškovas nebuvo registruotas kaip PVM mokėtojas, nepaneigė atsakovo teisės į PVM ataskaitą (Nutarties 33 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo akcentuojamame Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte taipogi nurodyta, kad Inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą, pažeidimų nenustatė bei papildomų mokesčių neapskaičiavo. Šią aplinkybę akcentavo ir Vilniaus apygardos teismas Nutarties 33 punkte. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose, kad atsakovui buvo pateikęs sąskaitas su išskirtu PVM, tačiau pats atsakovas atsisakė jas priimti. Apeliacinės instancijos teismas Nutartyje konstatavo, kad ieškovui išrašius sąskaitą su išskirtu PVM, pats atsakovas atsisakė priimti sąskaitą, nurodydamas, jog ji netinkama. Nutarties 39 bei 42 punkte teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė nenuginčijamų įrodymų, jog jis turi teisę į PVM ataskaitą, neteikė duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovo įgytas iš ieškovo PVM apmokestinamas paslaugas panaudojo PVM apmokestinamoje veikloje, nepateikė savo PVM deklaracijų ir kt. Taigi nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartis yra įsiteisėję ir po nurodytų teisminių procesinių sprendimų neatsirado naujų esminių aplinkybių, susijusių su ginču dėl ieškovo prievolės sąskaitose išskirti PVM. Teismas akcentuoja, jog atsakovas išimtinai remiasi PVMĮ, VMI teiktais raštais, analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir jau išnagrinėtose bylose. Tačiau teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad VMI raštai nelaikytini įpareigojantys teismą daryti priešingą išvadą. Pačiuose VMI atsakymuose nurodyta, kad tai yra konsultacijos, VMI nenustatinėjo pažeidimų, neįpareigojo atlikti tam tikrus veiksmus šalinant konkrečius teisės aktų pažeidimus ar kt. Spręstina, kad atsakovas selektyviai naudojasi įstatyminio reglamentavimo citavimu, institucijų pranešimuose nurodyta informacija (konsultacija), atsikirsdamas į ieškovo argumentus bei neatsižvelgė į jau įsiteisėjusių teismo procesiniuose sprendimuose pateiktus išaiškinimus dėl ieškovo pareigos išskirti/neišskirti PVM teikiamose Sąskaitose. Darytina išvada, kad įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytos išvados, kuriais išspręsti klausimai dėl prievolės išskirti PVM, turi šioje byloje prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), o teisės aiškinimo taisyklės – teisminio precedento galią. Teismas, spręsdamas nagrinėjamojoje civilinėje byloje kilusį ginčą, dalyje dėl prievolės teikiant sąskaitas išskirti PVM, tuo pagrindu pakoreguoti išrašytas už 2020 m. sausio – gruodžio mėnesius, teismas šioje situacijoje neturi pagrindo kitaip aiškinti ir taikyti tų pačių teisės normų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo motyvai, kad ieškovo veiksmai/neveikimas priešingi įstatyminiam reguliavimui (PVMĮ), atmestini kaip nepagrįsti, nes yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais tarp tų pačių ginčo šalių išnagrinėtose civilinėse bylose.

42. Kaip minėta, atsakovas laikė negaliojančiu 2022 m. spalio 6 d. Bendrijos susirinkimo metu priimtu sprendimu, jog sąskaita faktūra, kurioje išskiriamas PVM, išrašoma po to, kai yra sumokėta mokėjimo pranešime nurodyta suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 7 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-136-241/2021). Šiuo gi atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovo 2022 m. spalio 6 d. susirinkimo sprendimas, kuriame nutarta sąskaitose faktūrose išskirti PVM tik po faktinio sumų apmokėjimo, būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl nepagrįsti ir atmestini atsakovo argumentai, jog Protokolas laikytinas niekiniu sandoriu ir yra negaliojantis. Atsakovas nesikreipė į teismą ir atskiru teisminiu procesu 2022 m. spalio 6 d. sprendimo nenuginčijo, Protokolas nebuvo panaikintas, todėl minėtą ieškovo Protokolą turi vykdyti ne tik bendrijos nariai, bet ir kiti Patalpų savininkai, tame tarpe ir atsakovas. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog 2022 m. spalio 6 d. Protokolas yra negaliojantis, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, šiame sprendimo punkte aptartomis aplinkybėmis, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl ieškovo Protokolo neteisėtumo vertina kaip nepagrįstus ir nesudarančiais pagrindo atmesti ieškovo reikalavimus, akcentuojant, jog tokie argumentai jau yra paneigti teismų sprendimais tarp tų pačių šalių išnagrinėtose civilinėse bylose.

Dėl 9 651,54 Eur įsiskolinimo priteisimo

43. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl atsakovo pareigos apmokėti su bendrosios nuosavybės teise valdomu turtu susijusias išlaidas bei tarifų, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

44. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Šiems asmenims priklausanti nurodytų objektų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Tačiau kartu šio turto savininkai turi vykdyti jiems, kaip bendro naudojimo objektų bendraturčiams, nustatytas pareigas, be kita ko, jie privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendro naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymuose nustatyta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, yra taikoma neatsižvelgiant į atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinę paskirtį, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

46. Byloje pareikštas ieškinio reikalavimas dėl atsiskaitymo už ieškovo suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsakovui, kuriam priklauso patalpos ieškovo administruojamame name, adresu Savanorių pr. 1, Vilnius. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 112 623,35 Eur. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-989-1097/2021 panaikintas Sąskaitose nurodytas 0,25 Eur/ kv. m. „Bendrijos apyvartinių lėšų tarifas“ ir bendra suma sudaro 38 705,88 Eur, taipogi vietoje Sąskaitose nurodyto 0,1169 Eur/ kv. m. ar 0,0909 Eur/kv. m. „Ilgalaikio kaupiamųjų lėšų tarifo“ atsakovas moka 0,03 Eur/ kv. m. tarifą, kuris patvirtintas 2017 m. gruodžio 17 d. ieškovo narių susirinkimu. Todėl vietoje Sąskaitose nurodyto 16 421,53 Eur, atsakovas turi mokėti 4 644,24 Eur. Tuo pagrindu atsakovo įsiskolinimas sudarė 55 524,36 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2023 m. kovo 7 d. pavedimu sumokėjo ieškovui 45 872,82 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimas sumažėjo ir sudaro 9 651,54 Eur.

47. Teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas teikė gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas, patalpoms, esančioms Savanorių pr. 1, Vilnius, ginčo laikotarpiu. Taip pat nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų ir jų kokybės, tarifų, plotų ar kt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškinys tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 9 651,54 Eur skolą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Dėl 7 029,25 Eur palūkanų priteisimo

48. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7 029,25 Eur palūkanų, taikant įstatyme numatytą 5 proc. dydį, už pradelstą piniginės prievolės įvykdymą. Reikalavimui pagrįsti, ieškovas kartu su ieškiniu pridėjo palūkanų paskaičiavimo lentelę. Atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu priteisti palūkanas. Iš esmės atsakovas nurodė, jog ieškovas nei teisiškai, nei faktiškai nepagrindė terminų pradžios, nuo kurių su ieškiniu pateiktoje lentelėje paskaičiuotos palūkanos. Taipogi atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodytos CK 6.210 straipsnio normos reglamentuoja palūkanų dydžius, bet ne piniginių prievolių įvykdymo terminus.

49. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-646-798/2022).

50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas reikalavimą priteisti palūkanas grindžia CK 6.210 straipsnio norma. Remiantis byloje esančiomis Sąskaitomis ir ieškovo ieškinyje pateikta palūkanų paskaičiavimo lentele, teismui patikrinus šiuos duomenis, nustatyta, kad ieškovas palūkanas skaičiavo nuo laiku neapmokėtų sąskaitų faktūrų, t. y. suėjus 30 d. Sąskaitoms apmokėti, palūkanas skaičiuojant nuo sekančios dienos iki kitos Sąskaitos pateikimo dienos. Atsakovas nesutiko, teigdamas, jog nėra nustatytas Sąskaitų apmokėjimo terminas, ieškovas nepagrįstai nurodė 30 d. terminą. Pažymėtina, kad Sąskaitose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta Sąskaitų apmokėjimo konkreti data, t. y. Sąskaitų paskutiniuose puslapiuose, po detalizuota paslaugų lentele (paslaugų įvardinimo, kiekio, taikyto tarifo ir kt.), nurodyta – „Apmokėti iki“ ir parašyta data. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo motyvais, kurių pagrindu palūkanos neturėtų būti priteistinos. Akcentuotina, jog ieškovas pateikė detalių palūkanų skaičiavimus (lentelę), matyti palūkanų skaičiavimo terminai ir kt. Taipogi aiškiai įvardinama teisės norma, kurių pagrindu prašomos priteisti palūkanos. Todėl, konstatuotina, kad, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas pagrindė reikalavimą, o atsakovui praleidus laiku apmokėti teiktas Sąskaitas ir vienašališkai atsisakius šias padengti, kilo įstatyminė pareiga sumokėti ieškovui prašomas priteisti palūkanas už prievolės įvykdymo vėlavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas praleido sumokėti susidariusį įsiskolinimą per Sąskaitose nurodytą terminą. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 7 029,25 Eur palūkanas, todėl toks ieškovo reikalavimas tenkintinas kaip pagrįstas.

51. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas

52. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (16 680,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas kaip pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nagrinėjamu atveju prašė priteisti jo patirtas 2 287,31 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-143403).

55. Sprendžiant dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertintina, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, kurią įvertinus, nustatyta, kad ieškovo šiuo atveju prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, pagrindo patirtas išlaidas sumažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, o atsakovas dalį reikalavimo padengė bylos nagrinėjimo metu (t. y. po bylos iškėlimo), yra pagrindas priteisti iš atsakovo, kaip pralaimėjusios šalies, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimti, t. y. ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos 2 287,31 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

56. Ieškinį tenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

57. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 375 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 93 straipsnis).

58. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

59. Atsižvelgiant į nurodytą, iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 394,92 Eur suma (375 Eur + 19,92 Eur = 394,92 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ 9 651,54 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt vieno euro 54 ct) skolos, 7 029,25 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt devynis eurus 25 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (16 680,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 287,31 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ į valstybės biudžetą 394,92 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.