Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1187-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-06
Bylos Nr.: e2A-1187-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29445-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Urmila Valiukienė (pirm.), Asta Pikelienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: UAB VIA SPORTAS
Atsakovas: Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija, Namo Savanorių
Trečiasis asmuo: UAB Skaidri apskaitos sistema, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1187-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29445-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ ieškinį atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Skaidri apskaitos sistema“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VIA SPORTAS“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai (toliau – ir Bendrija), prašydama priteisti iš atsakovės 27 571,73 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai priklauso nuosavybės teise 21 negyvenamoji patalpa ir 12 gyvenamųjų patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovei 2019 - 2020 metais nuosavybės teise priklausė 46,6 proc. viso pastato ploto. Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros, komunalines ir administravimo paslaugas teikia atsakovė, kuri kiekvieną mėnesį pateikia ieškovei apmokėti sąskaitas, kuriose nurodytos mokėtinos sumos, paskaičiuotos pagal ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė pateikė ieškovei apmokėti, o ieškovė apmokėjo sąskaitas, kurių bendra suma sudarė 91 764,42 Eur. Ieškovė nustatė, kad dalis paslaugų, už kurias ieškovė sumokėjo mokesčius atsakovei, yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektai. PVM apmokestinamų paslaugų suma 2019 metais iš viso siekė 77 336 Eur. 2020 metais laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė pateikė ieškovei apmokėti, o ieškovė apmokėjo sąskaitas bendrai 112 337,21 Eur sumai, iš kurios 81 533,08 Eur sudarė paslaugos, apmokestinamos PVM. Atsakovės gaunamos pajamos viršija Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – ir PVMĮ) įtvirtintą 12 mėnesių apyvartos ribą, kurią viršijus atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoju, t. y. atsakovė gauna didesnes nei 45 000 Eur pajamas per metus. Dėl šios priežasties ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė turi pareigą įsiregistruoti PVM mokėtoja ir / ar išrašydama sąskaitas už teikiamas PVM apmokestinamas paslaugas išskirti PVM.

1.2. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su prašymu atlikti atsakovės patikrinimą dėl jos pareigos registruotis PVM mokėtoja, įpareigojant ją išrašomose sąskaitose išskirti PVM. Kelis kartus teikė prašymus, tačiau negavus atsakymo ieškovė inicijavo administracinę bylą. VMI ieškovei nurodytoje byloje, atsiliepime, paaiškino, kad VMI negali savo iniciatyva įregistruoti atitinkamo asmens PVM mokėtoju, t. y. priimti įpareigojančio sprendimo dėl asmens privalomos PVM mokėtojo registracijos, kadangi tokia pareiga tenka pačiam mokesčių mokėtojui. Nepaisant to, atsiliepime VMI taip pat pažymėjo, kad nesiregistravimas PVM mokėtoju neatleidžia apmokestinamo asmens mokėti PVM už prekes ir paslaugas į valstybės biudžetą, o įvykusį prekių tiekimo / paslaugų teikimo sandorį, kuris turi būti apmokestinamas PVM, įforminti apskaitos dokumentu, išskiriant mokėtiną į biudžetą PVM. Todėl ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama vykdyti minėtas pareigas bei atsiųsti ieškovei PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. su išskirtu PVM. Tačiau atsakovė iki šiol nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja, kreditinių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. su išskirtu PVM ieškovei neišrašė, o sąskaitas už teikiamas paslaugas ir toliau išrašo neišskirdama PVM, tokiu būdu nevykdydama įstatyme įtvirtintų pareigų.

1.3. Dėl nurodyto atsakovės neteisėto neveikimo buvo padaryta ženkli žala ieškovei kaip PVM mokėtojai. Atsakovei neišskyrus PVM ieškovei išrašomose sąskaitose, ieškovė, faktiškai sumokėjusi PVM už suteiktas paslaugas, neteko galimybės šio pirkimo PVM įtraukti į savo bendrovės PVM atskaitą. Iš ieškovės pateiktų detalių skaičiavimų matyti, kad 2019 metais išrašydama sąskaitas ieškovei atsakovė neteisėtai neišskyrė 13 421,66 Eur dydžio PVM, 2020 metais – 14 150,07 Eur. Iš viso atsakovės pateiktose ir ieškovės apmokėtose sąskaitose laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. neišskirtas ir į ieškovės PVM atskaitą neįtrauktas buvo net 27 571,73 Eur dydžio PVM. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės kaltės ji į PVM atskaitą negalėjo įtraukti 27 571,73 Eur sumos (PVM). Būtent šias lėšas ieškovė ir laiko jos patirtais nuostoliais bei prašo teismo juos priteisti iš atsakovės. Byloje yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai – neįsiregistravo PVM mokėtoja ir neišskyrė sąskaitose mokėtino PVM mokesčio, kaltė – atsakovė sąmoningai, nevykdydama įstatymo reikalavimų, nevykdė pareigos išskirti išrašomose sąskaitos PVM, žala - 27 571,73 Eur, priežastinis ryšys – jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija atsiliepimu nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų deliktinės atsakomybės prasme. Ieškovė bendrosios kompetencijos teisme įrodinėja Bendrijos tariamą PVMĮ 71 straipsnio 2 dalies (Bendrija nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja ir valstybei nemoka PVM) ir 92 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies (deklaruoti ir mokėti į biudžetą PVM) pažeidimą, t. y. mokestinį ginčą sudarančias įrodinėtinas aplinkybes, kurios nepatenka į bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją ir ieškovas neturi procesinio suinteresuotumo (teisės) ginti valstybės interesus Bendrijos registravimosi PVM mokėtoju ar PVM mokėjimo į biudžetą klausimais. Bendrija nepažeidė bendrosios generalinio delikto pareigos elgtis sąžiningai, nes ji negavo procesinių dokumentų ar informacijos apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusią bylą Nr. eI3-3316-816/2021 ar jos medžiagą ir ieškovė, nepaisant Bendrijos 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymo, jokios informacijos apie bylą neteikė. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes ieškovės reikalavimas dėl žalos už 2020 m. yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nėra pilnai apmokėjusi nei vienos Bendrijos siųstos sąskaitos už 2020 m. ir nėra sumokėjusi pirkimo PVM, kurio atskaitos kaip žalos reikalauja ieškiniu iš Bendrijos. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ji turi teisę pasinaudoti ieškinyje nurodyto dydžio PVM atskaita, t. y. egzistuoja PVM atskaitos prielaidos, kurios yra siejamos su kiekvienos patalpos generuojamomis pajamomis.

3. Dublike ieškovė pažymėjo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesiregistravo PVM mokėtoja, bei nepaisydama to, kad net ir neįsiregistravusi PVM mokėtoja, ji privalo išskirti PVM išrašomose sąskaitose, to nepadarė. Nurodė, jog tai, kad dalies sąskaitų neapmokėjo, neturi įtakos sprendžiant dėl reikalaujamos priteisti žalos. Ieškovei nuosavybės teise priklauso dalis patalpų, kurios, nepriklausomai nuo jų paskirties, yra naudojamos ieškovės komercinėje PVM apmokestinamoje veikloje. Taigi nagrinėjamu atveju tiek, kiek tai aktualu nagrinėjamos bylos kontekste, egzistuoja akivaizdus tiesioginis ryšys tarp atsakovės teikiamų paslaugų ir ieškovės vykdomos komercinės (ekonominės) veiklos, kas tik dar kartą patvirtina ieškovės teisę į PVM atskaitą. Ieškovė kreipėsi į teismą gindama savo pažeistas teises, jai atsakovės veiksmais padaryta žala, todėl neabejotina, kad turi procesinį suinteresuotumą. Pažymėjo, kad byla, kurioje yra nagrinėjamas dviejų privačių juridinių asmenų ginčas dėl žalos atlyginimo, neabejotinai yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

4. Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų ir įrodžiusi savo teiginį, kad Bendrija yra pažeidusi PVMĮ 71 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 ir 2 dalis. Ieškovė kelia reikalavimą VMI priskirtos kompetencijos (teisinio suinteresuotumo) klausimu ir siekia bendrosios kompetencijos teisme įrodyti administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų dalyką (Bendrijos atliktą PVM įstatymo pažeidimą ir kad ieškovė turi teisę į 13 421,66 Eur dydžio PVM atskaitą už 2019 m. ir 14 150,07 Eur PVM atskaitą už 2020 m.), toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti paliktas nenagrinėtu. Kadangi ieškovė nėra įvykdžiusi pareigos įrodyti žalos fakto, t. y. kad ji turi teisę į Bendrijos sąskaitų pagrindu taikytiną pirkimo PVM atskaitą, t. y. kad visos Bendrijos sąskaitose nurodytos patalpos ieškovei neša pajamas (bei taikomą PVM), ieškovė neįrodo žalos fakto, todėl ieškinys yra nepagrįstas bei turi būti atmestas.

5. Trečiasis asmuo UAB „Skaidri apskaitos sistema“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 25 straipsnio 1 dalies ir Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 4 straipsnis leidžia daryti išvadą, kad bendrijos renkamos tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo (įprastai – bendrijos pirmininko atlyginimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti) nėra laikytinos Bendrijos pajamomis. Iš ko seka, kad ne visos bendrijos disponuojamos lėšos gali būti pripažintos bendrijos pajamomis (ekonominės veiklos vykdymo prasme), o bendrijos pajamos ir finansavimo sumų šaltiniai yra skirtingos teisinės kategorijos. DNSBĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo (įprastai – bendrijos pirmininko atlyginimo), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti nėra laikytinos Bendrijos pajamomis PVM įstatymo prasme ir šios Bendrijos surenkamos lėšos nėra PVM objektas. Ieškovė byloje neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovės UAB „VIA SPORTAS“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „VIA SPORTAS“ ieškinį reiškia ne dėl PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, o dėl ieškovei UAB „VIA SPORTAS“ padarytos žalos atlyginimo, atsakovei nesiregistruojant PVM mokėtoju ir ieškovei pateiktose sąskaitose neišskiriant PVM. Taigi, ieškinys reiškiamas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei: įstatymo nevykdymu padarytos turtinės žalos atlyginimo ieškovei kaip privačiam juridiniam asmeniui. Toks ieškovės reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių santykių ir byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

6.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės įvykdytus PVMĮ pažeidimus, kurie įtakotų ieškovės teises ar pareigas, t. y. PVMĮ 71 straipsnio nustatytą pareigą registruotis PVM mokėtoju ir PVMĮ 92 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytą pareigą skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM. PVM mokestį administruoja ir PVM mokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog Valstybinė mokesčių inspekcija būtų nustačiusi atsakovės veikloje PVMĮ pažeidimus.

Atsiliepimas

6.3. Teismas nustatė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-3316-816/2021 yra nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. atlikus patikrinimą dėl netinkamo mokestinių prievolių vykdymo nustatyta, jog Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija nuo 2018 m. spalio 1 d. veikia kaip neatsiskleidęs tarpininkas, kuris pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą traktuojamas kaip prekių tiekėjas, paslaugų tiekėjas ir tokiu atveju teikiant prekes ar paslaugas taikomas toks pat apmokestinimo režimas (tokie pat mokesčio tarifai ir lengvatos, kaip tikram pardavėjui), o pajamos, į kurias turi būti atsižvelgiama skaičiuojant registravimosi PVM mokėtoju ribą, sudarys gautas atlygis už visas perparduotas prekes ar paslaugas galutiniams vartotojams. Bendrijos pajamos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. pradėjus veiklą vykdyti savarankiškai viršija 45 000,00 Eur ribą ir bendrija privalėjo registruotis PVM mokėtoja. Mokestinio tyrimo metu bendrija pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas forma FR0608. Bendrija analogiškas apyskaitos formas yra pateikusi už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.. Taigi, iš minėtame Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., t. y. įskaitant ir šioje civilinėje byloje aktualų 2019 – 2020 metų laikotarpį, yra apskaičiavusi ir įstatymo nustatyta tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravusi mokėtiną PVM. Įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas PVM mokestis apskaičiuotas neteisingai ir dėl to nėra galimybės apskaičiuoti jo ieškovei pateiktose sąskaitose tenkančioms sumoms, byloje nepateikta. Priešingai, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas patvirtina, kad 2021 m. birželio 22 d. buvo pradėtas ir 2022 m. liepos 12 d. baigtas pridėtinės vertės mokesčio laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patikrinimas, kurio metu papildomai atsakovei mokesčių neapskaičiuota. Minėtame akte, be kita ko, konstatuota, kad kaupiami tiksliniai įnašai ir įmokos, skirti bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros būsimoms išlaidoms apmokėti, jų rinkimo momentu nėra PVM objektas ir skaičiuojant 45000 Eur ribą į šias gautas lėšas neturi būti atsižvelgiama. Šios lėšos tampa PVM objektu ir turi būti įtraukiamos skaičiuojant 45 000 eurų, kai paslaugos yra suteikiamos. Bendrija su nustatytais trūkumais ir prieštaravimais sutiko ir 2020 m. lapkričio 5 d. nustatytus trūkumus pašalino, pateikdama Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) už 2018 m. 12 mėn., 2019 m. 1-12 mėn. ir 2020 m. 1-4 mėn. Iš minėto akto 1 lentelės Bendrijos FR0608 deklaracijų už 2019 – 2021 m. metus analizės matyti, jog už laikotarpį nuo 2019 m. – 2021 m. iš viso atsakovei apskaičiuota PVM 15 733,00 Eur sumai. Tuo tarpu ieškovė teigia, jog vien jai teikiamose sąskaitose tik už 2019 – 2020 metų laikotarpį turėjo būti apskaičiuota 27 571,73 Eur, kurį ieškovės teigimu ji turėjo teisę susigrąžinti. Minėti Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte nurodyti duomenys apie Bendrijos deklaruotą PVM už laikotarpį nuo 2019 – 2021 metais sumą paneigia ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog atsakovė turėjo apskaičiuoti ieškovei 27 571,73 Eur PVM už 2019 – 2020 metų laikotarpį ir kad ši suma laikytina ieškovės nuostoliais dėl atsakovės veiksmų, t. y. dėl negalėjimo realizuoti ieškovės teisės į PVM atskaitą.

6.4. Ieškovė neįrodė jos nuostolių dėl to, jog atsakovė ieškovei išrašomose sąskaitose – faktūrose neišskyrė PVM. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad yra sumokėjusi atsakovei už 2000 metus 81 533,08 Eur sumą už paslaugas, apmokestinamas PVM. Iš atsakovės pateiktame banko sąskaitos išraše nurodytų ieškovės 2020 m. sausio – lapkričio mėn. atliktų mokėjimų pavedimų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovei tik 8 794,33 Eur už 2020 metus, tačiau ieškiniu ieškovas reikalauja 14 150,07 Eur nuostolių dėl 2020 metais nesusigrąžinto PVM.

6.5. Ieškovė taip pat neįrodė PVMĮ numatytų PVM atskaitos egzistavimo sąlygų. Pažymėjo, kad ieškovė, norinti pasinaudoti PVM atskaita, privalo pagrįsti, jog Bendrijos sąskaitose nurodytos sumos yra skirtos ieškovės ekonominėje veikloje. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė PVM sąskaitų faktūrų (jų kopijų), patvirtinančių kad pagal atsakovės išrašytas sąskaitas suteiktos paslaugos ieškovės parduotos tretiesiems asmenims ir iš to ieškovė gauna PVM apmokestinamas pajamas. Taigi, ieškovė neįrodė, egzistuojant PVMĮ 58 straipsnyje nustatytas sąlygas, suteikiančias jai teisę į PVM atskaitą. Ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovei teikiamose sąskaitose už laikotarpį nuo 2019 – 2020 metus neišskirto PVM ieškovė būtų netekusi teisės į PVM atskaitą. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat nuostolių, kurių priežastimi būtų neteisėti atsakovės veiksmai, ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „VIA SPORTAS“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Nurodo, kad atsakovė aiškiai atliko neteisėtus veiksmus, nevykdydama pareigų, įtvirtintų PVMĮ. Konkrečiai atsakovė (juridinis asmuo), nors ir generuodamas didesnes nei 45 000 Eur pajamas, prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju neteikė. Tokie atsakovės veiksmai savaime reiškia PVMĮ 71 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimą. Taip pat pažeidė ir PVMĮ 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias atsakovė, net ir neįsiregistravusi kaip PVM mokėtoja, PVM išrašomose sąskaitose vis tiek turėjo ir turi išskirti. Tokius argumentus patvirtina rašytiniai įrodymai, t. y. VMI pateiktame atsiliepime administracinėje byloje Nr. eI3-3316-816/2021, buvo nurodyta, kad atsakovės pajamos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. viršija 45 000 Eur ribą ir atsakovė privalėjo registruotis PVM mokėtoja, taip pat, kad toks apmokestinamasis asmuo, įvykusį prekių tiekimo / paslaugų teikimo sandorį, privalo jį įforminti apskaitos dokumentu, šiame dokumente išskiriant mokėtiną PVM. Atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina VMI parengto patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad atsakovė pažeidė PVMĮ 71 straipsnį. Šie įrodymai patvirtina, kad VMI nustatė atsakovės PVMĮ pažeidimus, todėl pirmosios instancijos išvados apie neteisėtų veiksmų neegzistavimą yra nepagrįstos ir deklaratyvios.

7.2. Pirmosios instancijos teismui ieškovė teikė prašymus išreikalauti įrodymus, taip pat įrodymus, kurie patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau teismui nepasirodė reikšminga nei atsakovo atžvilgiu atlikto 2020 m. rugsėjo 7 d. mokestinio tyrimo medžiaga dėl padarytų PVMĮ pažeidimų, nei VMI išvada, nei VMI atsakymas ar paaiškinimas, tiesiogiai patvirtinantys atsakovės veiksmų neteisėtumą.

7.3. Apeliantė neginčija fakto, kad įmokos, kurios yra kaupiamos ir išlaidos faktiškai dar nėra patirtos, nėra PVM objektas ir jų rinkimo metu PVM neapmokestinamos, tačiau ieškovės reikalavimai būtent apima tas atsakovės parduotas paslaugas, kurios yra PVM objektas, t. y. faktiškai parduotos (perparduotos) atsakovei veikiant kaip neatsiskleidusiai tarpininkei. Atsakovės veiksmai, neišskiriant PVM ieškovei išrašomose sąskaitose, yra aiškiai neteisėti, nepagrįstai riboja ieškovės teisę pasinaudoti PVM atskaita ir sukelia ieškovei ženklius finansinius nuostolius.

7.4. Byloje apeliantė pateikė detalius skaičiavimus, iš kurių matyti, nuo kokių paslaugų ir kokio dydžio PVM atskaita ieškovė galėtų ir turėtų pasinaudoti, jei tik atsakovė nepažeidinėtų PVMĮ nuostatų ir teisingai išrašytų sąskaitas už savo parduotas paslaugas. Taigi byloje įrodyta, kad atsakovė ieškovei padarė 27 571,73 Eur dydžio žalą - būtent tokio dydžio PVM nebuvo išskirtas atsakovės išrašomuose mokėjimo dokumentuose ir tokio dydžio PVM atskaita ieškovė dėl atsakovės kaltės negalėjo pasinaudoti. Dėl byloje pateiktų skaičiavimų ginčo tarp šalių nėra, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog ieškovui padaryti nuostoliai yra neįrodyti.

7.5. Pažymėjo, kad ieškovės teisės į PVM atskaitą klausimas nėra šios bylos dalykas, todėl tokių aplinkybių (tokios savo teisės) ieškovė byloje dėl žalos atlyginimo apskritai neturėjo pareigos įrodinėti. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovės vykdomos mokestinės apskaitos ir jo tvarkymo teisėtumo. Ieškovė eilę metų yra PVM mokėtoja ir turi teisę į PVM atskaitą. Įrodymų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad teisės į PVM atskaitą ieškovė neturi ir ja naudojasi neteisėtai, byloje nėra. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali civiliniame ginče. Nurodė, kad iš atsakovės perkamos PVM apmokestinamos paslaugos yra skirtos naudoti ieškovės PVM apmokestinamam paslaugų teikimui. Pagrindinė ieškovės veikla yra administracinių patalpų nuoma juridiniams asmenims. Ieškovės nuomojamos būtent ir yra tos patalpos, kurias administruoja atsakovė (bendrija) ir už teikiamas paslaugas išrašo ieškovei sąskaitas, neteisėtai neišskirdama jose PVM. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp paslaugų pirkimo ir ieškovo veiklos, nuomojant patalpas, egzistuoja tiesioginis ir betarpiškas ryšys, kas tik patvirtina, kad ieškovę teisę į PVM atskaitą neabejotinai turi.

7.6. Pareiga būti apmokėjus sąskaitą už parduotas PVM apmokestinamas prekes ar paslaugas, norint pasinaudoti teise į PVM atskaitą, nei PVMĮ, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Vienintelis reikalavimas, keliamas PVM mokėtojui siekiant pasinaudoti teise į PVM atskaitą yra PVM sąskaitos faktūros su išskirtu PVM turėjimas. Net ir vadovaujantis priešingais pirmosios instancijos teismo argumentais, su kuriais apeliantė nesutinka, nėra aišku, kodėl teismas nustatęs, kad bent dalis mokesčių yra sumokėta, t. y. 8 794,33 Eur už 2020 metus, dėl kokios priežasties teismas tuomet nelaikė ieškovės nuostolių, kurie sudarytų 1 846,81 Eur (8 794,33 Eur x 21 proc.). Apeliantė yra įsitikinusi, kad teismo sprendimas dėl neva neįrodytų ieškovės patirtų nuostolių, nesant duomenų, ar ieškovė sumokėjo už atsakovės parduotas paslaugas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija atsiliepime į ieškovės UAB „VIA SPORTAS“ apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad apeliantė nepateikė įrodymų dėl Bendrijos veiklos apeliantės (o ne valstybės) atžvilgiu neteisėtumo. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Bendrija atliko mokestinius pažeidimus, kurie būtų tariamų apeliantės nuostolių atsiradimo pagrindas. Todėl apeliantei konkrečiai neįrodžius, kokius neteisėtus veiksmus Bendrija atliko būtent apeliantės atžvilgiu, nėra pagrindas konstatuoti apeliantės tariamų nuostolių patyrimą.

8.2. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė savo teisės į PVM atskaitą, o tai kartu reiškia, kad nėra pagrindo tenkinti neįrodyto apeliantės reikalavimo. Nors Bendrija ne kartą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atkreipė apeliantės dėmesį, kad ji neįrodė savo teisės į PVM atskaitą, tačiau apeliantė nesinaudojo savo procesine teise pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantės teisę į PVM atskaitą patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai, tačiau teismas tinkamai kvalifikavo, jog NTR išrašai šios apeliantės teisės nepatvirtina. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė turėjo pateikti įrodymus, kad bendrijos sąskaitose nurodytos sumos yra skirtos ieškovės ekonominėje veikloje ir, kad šią faktinę aplinkybę galėtų patvirtinti apeliantės tretiesiems asmenims išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

Šalies argumentai

8.3. Apeliantė teigia, kad jai nuostoliai atsirado dėl PVM neišskyrimo Bendrijos pateiktose sąskaitose, tačiau pati apeliantė bylos pirmosios instancijos teisme metu, bandant kilusį ginčą išspręsti taikiai, atsisakė iš Bendrijos priimti sąskaitas su išskirtu PVM už 2019 m.

8.4. Byloje esančiame VMI 2020 m. kovo 5 d. atsakyme apie Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų taikymą aiškiai nurodyta, kad Bendrijos pagal tarifus renkamos įmokos jų rinkimo metu nėra apmokestinamos PVM, o apeliantės reikalavimai kaip tik ir yra grindžiami klaidinga prielaida, jog nuo mokėjimo pranešimuose ar avansinėse sąskaitose nurodytų sumų turi būti skaičiuojamas PVM. Kartu byloje buvo pateiktas 2022 m. liepos 12 d. VMI patikrinimo aktas, kuriame yra patvirtinama, jog Bendrijos pagal mokėjimo pranešimus ar sąskaitas surenkamos lėšos jų surinkimo metu nėra PVM objektas, o PVM objektu tampa nuo tokių lėšų panaudojimo, t. y. sąskaitų už Bendrijos užsakomas paslaugas ar darbus – gavimo momento. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė nuostolių.

8.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad įrodymai, kurie yra susiję PVM mokėjimu į valstybės biudžetą ir Bendrijos kaip PVM mokėtojo statusu nėra susiję su nagrinėjama byla, nes šioje byloje nekilo ginčas dėl to, ar Bendrija tinkamai vyko savo mokestines prievoles valstybei.

8.6. Teismas pagrįstai, remdamasis oficialiais rašytiniais įrodymais, padarė teisingą išvadą dėl apeliantės reikalavimo neįrodymo. Byloje esančiuose VMI oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, kuriais sprendime rėmėsi teismas, pateikta informacija apie Bendrijos ginčo laikotarpiu mokėtiną PVM paneigia ne tik ieškinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau paneigia ir apeliacinio skundo teiginius, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą. Atsižvelgiant į bendrąją įrodinėjimo pareigą, būtent apeliantė turėjo įrodyti Bendrijos neteisėtus veiksmus. Apeliantė pasirinko Bendrijos veiksmų neteisėtumą įrodinėti Bendrijos pareigų, mokant PVM į valstybės biudžetą, apimtimi. Kaip teisingai nurodė teismas, apeliantė, remdamasi Bendrijos pareigomis valstybei, neįrodė jo, kaip privataus subjekto, atžvilgiu atliktų veikų, kurias tariamai sukėlė žalą. Be to, byloje, priešingai nei teigia apeliantė, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrija pažeidė apeliantės teises. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrija yra tinkamai įvykdžiusi savo mokestines prievoles, todėl apeliantės reikalavimus atmetė.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo UAB „Skaidri apskaitos sistema“ atsiliepime į ieškovės UAB „VIA SPORTAS“ apeliacinį skundą, nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė privalėjo įrodyti ne bet kokį PVMĮ nuostatų pažeidimą, o būtent tokį, kuris įtakoja apeliantės teises ar pareigas. Apeliantei teko pareiga pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad VMI būtų nustačiusi atsakovės veikloje PVMĮ pažeidimus, bet ne bet kokius, o trukdančius apeliantei pasinaudoti teise į PVM atskaitą. Pažymėjo, kad VMI nėra pateikusi nei viename dokumente, nes pagal PVMĮ 92 straipsnio 1 ir 2 dalis, apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas gali PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos pagrindu ir tokiu atveju asmuo nėra laikomas pažeidusiu PVMĮ. Apeliantė į VMI išaiškinimus neatsižvelgė ir nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo, kuri atsakovės priskaitomų lėšų dalis yra PVM objektu.

9.2. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 25 straipsnio 1 dalies ir Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 4 straipsnis leidžia daryti išvadą, kad bendrijos renkamos tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo (įprastai – bendrijos pirmininko atlyginimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti) nėra laikytinos Bendrijos pajamomis. Iš ko seka, kad ne visos bendrijos disponuojamos lėšos gali būti pripažintos bendrijos pajamomis (ekonominės veiklos vykdymo prasme), o bendrijos pajamos ir finansavimo sumų šaltiniai yra skirtingos teisinės kategorijos. Analogiškos pozicijos laikomasi ir VMI išaiškinimuose, kurie yra pateikti į bylą. Pvz., VMI 2020 m. kovo 5 d. atsakyme apie Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų taikymą, yra aiškiai nurodyta, kad Bendrijos pagal tarifus renkamos įmokos jų rinkimo metu nėra apmokestinamos PVM, o apeliantės reikalavimai ir apeliacinio skundo pozicija kaip tik ir yra grindžiami klaidinga prielaida, jog nuo mokėjimo pranešimuose ar avansinėse sąskaitose nurodytų sumų turi būti skaičiuojamas PVM. Taip pat 2022 m. liepos 12 d. VMI patikrinimo akte yra patvirtinama, jog Bendrijos pagal mokėjimo pranešimus ar sąskaitas surenkamos lėšos jų surinkimo metu nėra PVM objektas, o PVM objektu tampa nuo tokių lėšų panaudojimo, t. y. sąskaitų už Bendrijos užsakomas paslaugas ar darbus – gavimo momento. Kartu šiame akte yra nurodyta, kad pažeidimų ar papildomų mokesčių – neapskaičiuota ir įvardinta, kiek Bendrija iš viso yra panaudojusi sukauptų tikslinių įmokų (t. y. patyrusi išlaidų) ir koks yra pardavimo PVM. Kaip teisingai nustatyta pirmos instancijos teismo, Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte nurodytos aplinkybės sprendžiant šalių ginčą dėl apeliantės teisės pasinaudoti PVM atskaitos mechanizmu, nėra aktualios, nes atsakovė su nustatytais trūkumais ir prieštaravimais sutiko ir 2020 m. lapkričio 5 d. nustatytus trūkumus pašalino, pateikdama Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) už 2018 m. 12 mėn., 2019 m. 01-12 mėn. ir 2020 m. 01-04 mėn. Iš minėto akto 1 lentelės Bendrijos FR608 deklaracijų analizė už 2019 – 2021 m. metus matyti, jog už laikotarpį nuo 2019 m. – 2021 m. iš viso atsakovei apskaičiuota PVM 15 733,00 Eur sumai.

9.3. Negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovei įrodinėjimo galimybes. Byloje surinkti duomenys aiškiai patvirtina, jog atsakovės neįsiregistravimas PVM mokėtoju nėra neteisėti veiksmai, nes atsakovė yra pateikusi VMI PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (FR0608 formas), kurios VMI yra priimtos. Savo ruožtu apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų ar neveikimo ji nepasinaudojo teise į PVM atskaitą. Apeliantės subjektyvus norminio reguliavimo aiškinimas šių aplinkybių nepatvirtina ir neįrodo.

9.4. Apeliantė neįrodė atsakovės kaltės. Taip pat pažymėta, kad apeliantė neįrodė žalos fakto. DNSBĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo (įprastai – bendrijos pirmininko atlyginimo), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti nėra laikytinos Bendrijos pajamomis PVM įstatymo prasme ir šios Bendrijos surenkamos lėšos nėra PVM objektas / PVM objektu nesančios avansu renkamos sumos apeliantės nepagrįstai yra tapatinamos tik su kaupiamosiomis lėšomis ir bendrijos pirmininko atlyginimu, nes tokių avansu renkamų sumų yra ir daugiau, priklausomai nuo renkamų lėšų pobūdžio ir situacijos. Tą akivaizdžiai patvirtina VMI dokumentai: vadovaujantis 2020 m. lapkričio 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitomis (FR0608) už 2018 m. 12 mėn., 2019 m. 01-12 mėn. ir 2020 m. 01-04 mėn. 1 lentelės Bendrijos FR608 deklaracijų analize už 2019 – 2021 m. metus, už laikotarpį nuo 2019 m. – 2021 m. iš viso atsakovei apskaičiuota PVM 15733,00 Eur sumai. Tuo tarpu apeliantė byloje įrodinėjo, jog vien jai teikiamose sąskaitose tik už 2019 – 2020 metų laikotarpį turėjo būti apskaičiuota 27 571,73 Eur, kurį, apeliantės teigimu, ji turėjo teisę susigrąžinti, taigi prašomos žalos ieškovė neįrodė.

9.5. Paminėjo, kad tos išlaidos, kurios PVM objektu yra, jomis tampa tik jų panaudojimo metu, todėl atsakovė netgi ir pagal hipotetiškai apeliantės modeliuojamą situaciją, iš anksto išrašyti ir pateikti apeliantei būtent PVM sąskaitas – faktūras neprivalo. Išankstiniam (t. y. neapmokėtam) numatomam prekių ar paslaugų teikimui atsakovė gali išrašyti ir laisvos formos dokumentą, nes apeliantei neapmokant jai priskaičiuotų sumų, iš anksto išrašiusi jai PVM sąskaitas – faktūras pati turėtų priskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM, nors šios sumos yra renkamos avansu ir apeliantė už jas nėra su atsakove atsiskaičiusi. Tokia situacija lemtų nepagrįstą apeliantės praturtėjimą atsakovės sąskaita – pati nesumokėjusi atsakovei PVM, apeliantė savo į biudžetą mokėtiną PVM šia dalimi susimažintų ar ji būtų padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. Tai pažeistų PVM neutralumo vykdančių asmenų ekonominėje veikloje principą, nes PVM atskaita taptų apeliantės pasipelnymo įrankiu. Apeliantė neįrodė, egzistuojant PVMĮ 58 straipsnyje nustatytas sąlygas, suteikiančias jai teisę į PVM atskaitą. Apeliantei atsakovė sąskaitas pateikdavo apmokėti ne dėl to, kad apeliantė verčiasi kokia nors ekonomine veikla, bet jos buvo teikiamos apeliantei kaip butų / patalpų savininkei, turinčiai pareigą išlaikyti pastato bendrojo naudojimo objektus. Todėl savininko pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus yra kildinama iš daiktinės teisės ir nėra pagrindo jos laikyti ekonominės veiklos vykdymu, tad ir išlaikant šią nuosavybę patiriamos išlaidos negali būti laikomos ekonominės veiklos vykdymo sąnaudomis.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė UAB „VIA SPORTAS“ pateikė teismui prašymą priimti rašytinius įrodymus – apeliantės 2023 m. kovo 29 d. prašymą, adresuotą VMI, jo priedą 2022 m. gruodžio 23 d. sąskaitą – faktūrą Serija 2022 Nr. 0001 ir 2023 m. balandžio 25 d. VMI atsakymą į klausimus apie PVM atskaitą įsigijus paslaugas iš ne PVM mokėtojo ir paslaugų įforminimo. Nurodo, kad šie įrodymai yra reikšmingi bylai, jų pateikti pirmosios instancijos teismui objektyviai negalėjo, be to, pažymėjo, kad šis teismas nepagrįstai buvo suvaržęs ieškovės teisę gauti ir teikti byloje įrodymus, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

14. Atsakovė Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrija ir trečiasis asmuo UAB „Skaidri apskaitos sistema“ prašė papildomų įrodymų nepriimti.

15. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

16. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. gruodžio 23 d. sąskaita – faktūra Serija 2022 Nr. 0001 jau yra pateikta byloje (dokumentas DOK-19557) ir priimta pirmosios instancijos teismo, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti, kaip perteklinį. Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 23 d. sąskaitą – faktūrą Serija 2022 Nr. 0001, kurioje nurodyta, kad ji parengta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 8¹ punktą bei VMI viešą konsultaciją, registracijos numeris KM3136, gavo ir grąžino ją, kaip netinkamą, atsakovei 2023 m. sausio 30 d., tačiau į VMI su paklausimu, ar remiantis šia sąskaita turėtų teisę pasinaudoti į per 2019 m. Bendrijai sumokėtos PVM atskaitą, kreipėsi tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2023 m. kovo 29 d. Kadangi ieškovei 2022 m. gruodžio 23 d. sąskaita – faktūra Serija 2022 Nr. 0001 buvo žinoma, tačiau ji savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų pasitikrinti, ar ši sąskaita būtų tinkama PVM atskaitai, konstatuotina, kad dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui prašomus priimti apeliacinės instancijos teisme įrodymus, tačiau pati nesiėmė aktyvių veiksmų tą padaryti anksčiau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2023 m. kovo 29 d. prašymą, adresuotą VMI, ir 2023 m. balandžio 25 d. VMI atsakymą į klausimus apie PVM atskaitą įsigijus paslaugas iš ne PVM mokėtojo ir paslaugų įforminimo, kadangi jie galėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei UAB „VIA SPORTAS“, kuri nuo 1995 m. spalio 1 d. yra įsiregistravusi pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, 2019 – 2020 metais pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklausė patalpos: 270,06 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – lošimo salė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 643 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – techninės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 112,86 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – apžvalgos aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3 449,36 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 451,78 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 70,63 m2 bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12,91 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 20,05 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 37,08 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13,82 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 260,88 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 62,94 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 345,08 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 55,98 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 18,42 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 872,23 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10,68 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8,04 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 154,46 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 214,34 m2 bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 254,89 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 80,67 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 95,27 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 113,37 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 88,10 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 79,86 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 95,21 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 76,25 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 63,80 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 64,82 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 81,77 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 65,53 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 467,43 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18. (duomenys neskelbtini) namo administratorė yra atsakovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija. Atsakovės ieškovei kiekvieną mėnesį pateiktose sąskaitose nurodytų mokesčių už bendrojo naudojimo objektų administravimo ir su tuo susijusias paslaugas dydis apskaičiuotas pagal ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą. Iš ieškovės pateiktų atsakovės išrašytų sąskaitų suvestinės 2019 ir 2020 metais matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė pateikė ieškovei apmokėti sąskaitas, kurių bendra suma 91 764,42 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė pateikė ieškovei apmokėti sąskaitas, kurių bendra suma 112 337,21 Eur.

19. Ieškovė 2019 m. kovo 19 d. su skundu kreipėsi į VMI, prašydama patikrinti, ar Bendrija atitinka įstatymo nuostatas dėl PVM mokėtojo statuso, o nustačius, kad atitinka, įpareigoti Bendriją teikiamose sąskaitose išskirti PVM. VMI 2019 m. kovo 15 d. rašte dėl galimai daromų pažeidimų išrašant sąskaitas nurodė, kad pateikta informaciją bus įvertinta ir priimti atitinkami sprendimai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, bei taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į mokesčių administravimo nuostatas, nebus galima pateikti informacijos apie kontrolės veiksmų rezultatus. Ieškovė pakartotinai 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į VMI su skundu, nurodydama, kad po praeito kreipimosi Bendrija toliau teikia apmokėjimui sąskaitas, neišskirdama PVM, nors turi pareigą registruotis PVM mokėtoja. VMI 2019 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodė, kad pateikta informacija dėl bendrijos pareigos registruotis PVM mokėtoja bus įvertinta bei priimti atitinkami sprendimai, bei nurodė, kad nebus galima pateikti informacijos apie kontrolės veiksmų rezultatus. Ieškovė 2021 m. kovo 8 d. pateikė pakartotinį skundą VMI, kuri 2021 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad pateikta informacija dėl Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos galimai nevykdomų prievolių registruotis PVM mokėtoja bei mokėti PVM buvo įvertinta bei priimti atitinkami sprendimai, bei nurodyta, kad įstatymo nustatyta tvarka neturi teisės atskleisti informacijos apie priimtus sprendimus ir jų rezultatus. Ieškovė, nesutikdama su VMI 2021 m. kovo 31 d. raštu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaudama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 31 d. raštą ir įpareigoti Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendriją įsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, minėto skundo pagrindu iškelta administracinė byla Nr. eI3-3316-816/2021, tačiau byla buvo nutraukta pareiškėjai UAB „VIA SPORTAS“ atsisakius skundo.

20. VMI 2020 m. kovo 5 d. rašte nurodė, kad kai Bendrija savo vardu už atlygį teikia administravimo, buhalterinės apskaitos ir kt. paslaugas savo nariams, bendrijos nariai nemoka nario mokesčio ir už šias paslaugas neapmoka iš nario mokesčio lėšų (savininkų bendrija moka tik tikslinius įnašus ir įmokas, atitinkamiems objektų priežiūros darbams), tokiu atveju PVMĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta PVM lengvata teikiamoms paslaugoms netaikoma. Taip pat nurodė, kad kaupiami tiksliniai įnašai ir įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros būsimoms išlaidoms apmokėti, nėra PVM objektas, ir jų rinkimo momentu neapmokestinami PVM. Jeigu bendrija sandoryje dėl paslaugų teikimo (prekių teikimo) atstovauja patalpų savininkų interesus (jų vardu pasirašo sutartis, surenka lėšas už suteikiamas paslaugas (patiektas prekes), iš patalpų savininkų pagal paslaugas teikiančių (prekes teikiančių) įmonių jiems išrašytas sąskaitas bei perveda surinktus pinigus paslaugų teikėjams (prekių tiekėjams)), t. y. veikia kaip atsiskleidusi tarpininkė, atlygį gaudama tik už tarpininkavimą (administravimą), tai PVM objektas yra tik suteiktos tarpininkavimo (administravimo) paslaugos. Tačiau, jei sandoryje dėl paslaugų suteikimo (prekių tiekimo) bendrija veikia savo vardu (savo vardu pasirašo sutartis ir savo vardu gauna paslaugas (prekes) ir jas parduoda patalpų savininkams, laikoma, kad ji veikia kaip neatsiskleidusi tarpininkė. Bendrijos neatsiskleidusios tarpininkės parduodamos paslaugos (prekės) ir bendrijos pačios atliekamos paslaugos yra PVM objektas.

21. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu ne vėliau negu iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikti ieškovei sąskaitas už paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. su išskirtu 27 571,73 Eur pirkimo PVM. Atsakovės atstovas 2021 m. rugsėjo 28 d. parengė atsakymą į ieškovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštą, kuris siųstas el. paštu info@helios.lt.

22. Iš atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. pervedė 21 826,32 Eur.

23. VMI 2021 m. gegužės 18 d. atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-3316-816/2021 yra nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. atlikus patikrinimą dėl netinkamo mokestinių prievolių vykdymo nustatyta, jog Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija nuo 2018 m. spalio 1 d. veikia kaip neatsiskleidęs tarpininkas, kuris pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą traktuojamas kaip prekių tiekėjas, paslaugų tiekėjas ir tokiu atveju teikiant prekes ar paslaugas taikomas toks pat apmokestinimo režimas (tokie pat mokesčio tarifai ir lengvatos, kaip tikram pardavėjui, o pajamos, į kurias turi būti atsižvelgiama skaičiuojant registravimosi PVM mokėtoju ribą, sudarys gautas atlygis už visas perparduotas prekes ar paslaugas galutiniams vartotojams). Bendrijos pajamas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. pradėjus veiklą vykdyti savarankiškai viršija 45000,00 Eur ribą ir bendrija privalėjo registruotis PVM mokėtoja. Mokestinio tyrimo metu bendrija pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas forma FR0608. Bendrija analogiškas apyskaitos formas yra pateikusi už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.

24. Panevėžio apskrities VMI, vykdydama 2022 m. kovo 8>~ESKORT d. pavedimą, atliko mokestinį patikrinimą (patikrinimas pradėtas 2022 m. birželio 22 d., baigtas 2022 m. liepos 12 d., tikrintas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), kurio metu nustatė, kad mokestinio patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta ir papildomai mokesčių neapskaičiuota. Nustatė, kad Bendrija nuo 2018 m. spalio 1 d. veiklą vykdo kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Bendrija pirktas prekes ir paslaugas perparduoda, išrašydama sąskaitas faktūras juridiniams asmenims. Bendrija privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtoja ir PVM įstatymo nustatyta tvarka mokėti PVM nuo to mėnesio, kurį gautas / gautinas atlygis iš PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų pardavimo viršijo 45000 Eur ribą. Nurodė, kad kaupiami tiksliniai įnašai ir įmokos, skirti bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros būsimoms išlaidoms apmokėti, jų rinkimo momentu nėra PVM objektas ir skaičiuojant 45000 Eur ribą į šias gautas lėšas neturi būti atsižvelgiama. Šios lėšos tampa PVM objektu ir turi būti įtraukiamos skaičiuojant 45000 eurų, kai paslaugos yra suteikiamos. Bendrija, sutikusi su trūkumais, 2020 m lapkričio 5 d. pateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) už 2018 m. 12 mėn., 2019 m. 1-12 mėn. ir 2020 m. 1-4 mėn., ir perskaičiavo, t. y. sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. PVM apskaičiuotas tik nuo tikslinių panaudotų įnašų sumų. Bendrija pagal PVMĮ 63¹ straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 1 dalį pasinaudojo PVM atskaita. Deklaracijose laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota pardavimo PVM suma – 48 000 Eur, pirkimo PVM suma – 35 519 Eur, mokėtina į biudžetą PVM suma – 12 471 Eur. Pateiktose deklaracijose neatitikimų nenustatyta. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad Bendrija 45 000 Eur ribą viršijo 2019 m. vasario mėn., tačiau Bendrija, pažeisdama aukščiau minėto įstatymo nuostatas, neteikė Juridinio asmens prašymo įregistruoti į pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro. Bendrija pažeidė PVMĮ 71 straipsnį, kur nurodyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio PVMĮ 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju.

25. Atsakovės valdybos susirinkimas 2022 m. spalio 6 d. nutarė, kad sąskaita faktūra, kurioje yra išskiriamas PVM, yra išrašoma tik po to, kai asmuo, pageidaujantis gauti sąskaitą faktūrą su išskirtu PVM, yra sumokėjęs mokėjimo pranešime nurodytus mokėjimus.

26. Vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, atsakovė 2022 m. gruodžio 23 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija 2022 Nr. 0001 ir pateikė ieškovei su išskirtu PVM už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovė šią sąskaitą grąžino 2023 m. sausio 30 d., nurodydama, kad už 2019 metais suteiktas paslaugas išskiriant PVM sumas turėtų būti koreguojami anksčiau išrašyti apskaitos dokumentai už tą patį laikotarpį.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinųjų atsakovės civilinei atsakomybei sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, nuostolių ir priežastinio ryšio, tačiau apeliantė nesutinka su tokia išvada, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi jie pagrindžia, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus sukėlusius ieškovei žalą, todėl prašo panaikinti priimtą sprendimą.

Dėl sąlygų civilinei atsakomybei kilti

28. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis).

29. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

30. Veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022, 62 punktas).

31. PVMĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nustatyta tvarka. Neatsižvelgiant į PVMĮ 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos (PVMĮ 71 straipsnio 2 dalis).

32. PVMĮ 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.

33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Panevėžio apskrities VMI atsakovės mokestinis patikrinimas (baigtas 2022 m. liepos 12 d.), taip pat VMI 2021 m. gegužės 18 d. atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-3316-816/2021 nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. turėjo registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, kadangi gautos pajamos viršijo 45 000 Eur. Taigi nustatyta, kad atsakovė pažeidė PVMĮ 71 straipsnio 1, 2 dalis, t. y. neįsiregistravo PVM mokėtoja. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pažeidimas neturėjo įtakos apeliantės teisių pažeidimui, kadangi pats faktas, kad atsakovė nebuvo registruota kaip PVM mokėtoja, nepaneigė apeliantės teisės į PVM atskaitą, kadangi atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-438/09 (Boguslaw Juliusz Dankowski prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Lodzi) nuostatas dėl pirkėjo, įsigijusio paslaugų su PVM iš asmens, neįregistruoto į PVM mokėtojų registrą, teisės į šių įsigytų paslaugų pirkimo PVM atskaitą, jei apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas savo vykdomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai įsigijo prekes (paslaugas) iš nustatyta tvarka neįregistruoto į PVM mokėtojų registrą kito Lietuvos apmokestinamojo asmens, kuris išrašytoje sąskaitoje faktūroje ar kitame dokumente nuo suteiktų paslaugų (parduotų prekių) apmokestinamosios vertės išskyrė PVM, tai pirkėjas - PVM mokėtojas turi teisę šį pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą (PVMĮ 58 straipsnio komentaras). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovė pateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) už 2019-2020 metus, taip pat Panevėžio apskrities VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, iš esmės nenustatė pažeidimų ir papildomai mokesčio neapskaičiavo.

34. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad išrašomose sąskaitos nebuvo išskirtas PVM mokestis, todėl ji negalėjo pasinaudoti PVM atskaita.

35. PVMĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM. Atsižvelgiant į tai, apmokestinamieji asmenys, vykdantys ekonominę veiklą ir privalantys įsiregistruoti PVM mokėtojais (PVMĮ 71 ir 71¹ straipsniai), bet jais neįsiregistravę, įvykusį prekių tiekimo / paslaugų teikimo sandorį, kuris turi būti apmokestinamas PVM, privalo įforminti kitu apskaitos dokumentu nei PVM sąskaita faktūra (pavyzdžiui, gali būti įforminama sąskaita faktūra). Šiame dokumente fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 8¹ punkto nuostatomis, privalo išskirti mokėtiną į biudžetą PVM, juridiniai asmenys – gali išskirti mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Toks PVM išskyrimas yra būtinas tam, jog būtų užtikrintas sistemos neutralumas ir prekes ar paslaugas įsigiję apmokestinamieji asmenys, turintys teisę įsigytą pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą, galėtų šia savo teise pasinaudoti (VMI konsultacija Nr. KM3136). Tokią pačią nuomonę VMI buvo išdėsčiusi 2021 m. gegužės 18 d. atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-3316-816/2021, t. y. kad apmokestinamieji asmenys, vykdantys ekonominę veiklą ir privalantys įsiregistruoti PVM mokėtojais, bet jais neįsiregistravę, įvykusį prekių tiekimo / paslaugų teikimo sandorį, kuris turi būti apmokestinamas PVM, privalo įforminti kitu apskaitos dokumentu nei PVM sąskaita faktūra, tačiau šiame dokumente turėtų išskirti mokėtiną į biudžetą PVM. PVMĮ 78 straipsnio 1 dalies komentare nurodyta, kad tik tinkamai įforminti juridinę galią turintys dokumentai yra pagrindas apskaičiuoti prekių (paslaugų) pardavimo PVM ir daryti PVM atskaitą. Apskaita turi būti tvarkoma tokiu būdu, kad iš apskaitos duomenų būtų galima teisingai nustatyti prievoles, susijusias su PVM.

36. Byloje ieškovė nepateikė atsakovės teiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau pateikė šių sąskaitų suvestines, taip pat pateikė kaip pavyzdžius atsakovės apeliantei teiktus 2021 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymus už teiktas administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, kuriuose nėra išskirta PVM suma. Nors byloje nėra pateikta tokių sąskaitų, tačiau atsakovės veiksmai, t. y. 2022 m. gruodžio 23 d. išrašė sąskaitą faktūrą Serija 2022 Nr. 0001 už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. su išskirtu PVM, patvirtina, kad nurodomu laikotarpiu sąskaitose nebuvo išskiriamas PVM. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijai, nors ir neįsiregistravusi į PVM mokėtojų registrą, tačiau turinčiai prievolę skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, atsižvelgiant į 35 punkte nurodytas nuostatas ir išaiškinimus, turėjo išskirti apskaitos dokumentuose (sąskaitose faktūrose, ar kt.) PVM, tačiau to iki 2022 m. gruodžio 23 d. nedarė. Visgi, atsakovei išrašius tokią sąskaitą (su PVM išskyrimu), pati apeliantė atsisakė priimti sąskaitą, nurodydama, kad ji netinkama.

Žemesnės instancijos teismas

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad mokestine prasme neteisėti atsakovės atlikti veiksmai (neveikimas) nebuvo nukreipti į žalos padarymą ieškovei, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip pat ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos (CK 6.247 straipsnis).

38. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015, 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo teisės į PVM atskaitą klausimas nėra šios bylos dalykas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi būtent tik esant teisei į PVM atskaitą, ieškovė galėtų reikalauti žalos atlyginimo, kuri sudarytų ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų prarastą teisę atskaityti PVM, ir tokiu būdu sumažinti mokėtiną valstybei PVM dydį, o jos nesant, t. y. nesant patvirtinančių įrodymų, kad apeliantė turi teisę į PVM atskaitą, žalos faktas laikytinas neįrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).

40. Paminėtina, kad PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; 2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už Europos Sąjungos teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio įstatymo 28 straipsnio 1–5 dalyse nurodytos finansinės paslaugos. PVMĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus.

41. Administracinių teismų praktikoje aiškinant PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas yra konstatuota, jog tam, kad apmokestinamajam asmeniui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis, iš principo yra būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą. Kita vertus, teisė į atskaitą taip pat suteikiama mokesčių mokėtojui, net jei nėra tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, jei ginčijamos išlaidos už paslaugas sudaro dalį jo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-963/2009; 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-830/2010; 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1547/2012, 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2050-442/2017).

42. Taigi šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė ir aplinkybių, ar apeliantė įgytas paslaugas iš atsakovės panaudojo PVM apmokestinamoje veikloje, įrodinėjimas. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė įgytas iš atsakovės PVM apmokestinamas paslaugas panaudojo PVM apmokestinamoje veikloje nepateikė. Nekilnojamojo turto registro išrašai, iš kurių matyti, kad apeliantė nuomojo patalpas kitiems asmenims, nepatvirtina fakto, kad pagal atsakovės išrašytas sąskaitas suteiktas paslaugas apeliantė pardavė tretiesiems asmenims ir iš to gavo PVM apmokestinamas pajamas. Taip pat paminėtina, kad Lietuvoje PVM mokėtojais įsiregistravę asmenys, kuriems pagal PVM įstatymo 84 straipsnyje nustatytus mokestinius laikotarpius, privalo pateikti PVM deklaraciją VMI (PVMĮ 84, 85, 86 straipsniai). Tačiau byloje ieškovė nepateikė savo PVM deklaracijų, iš kurių taip pat būtų galima nustatyti, ar ieškovė turėjo teisę į PVM atskaitą, kurios dėl atsakovės neteisėto neveikimo negalėjo realizuoti. Taigi ieškovė neįrodė, kad turi teisę į ieškinyje nurodyto dydžio PVM atskaitą pagal PVMĮ 58 straipsnį, taip pat neįrodė, kad šia atskaita nepasinaudojo dėl atsakovės neteisėtų veikų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto (CPK 178 straipsnis).

43. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė pateiktose atsakovės sąskaitų suvestinėse pati išskyrė PVM mokestį, kuris už 2019 m. sudarytų 13 421,66 Eur PVM, o už 2020 m. – 14 150,07 Eur PVM. Tačiau byloje ieškovė pateikė kaip pavyzdį atsakovei siųstą 2022 m. gruodžio 19 d. kreditinę sąskaitą – faktūrą, kurioje išskiriamo PVM nurodyta tik 7 300,83 Eur už 2019 metų laikotarpį, t. y. dvigubai mažiau, nei buvo paskaičiavusi ieškinio pateikimo metu. Pastebėtina ir tai, kad dėl galimo pirkimo PVM išskyrimo, tikslinant deklaracijas, pasikeistų ir ieškovės apmokestinamosios pajamos, taigi realūs nuostoliai dėl apeliantės įrodinėjamų atsakovės veiksmų, sąskaitose neišskiriant PVM, labiausiai tikėtina, negali sutapti su atsakovės neišskirtu pardavimo PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė ir žalos dydžio, nors byloje būtent ieškovei teko pareigia įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

44. Dar viena būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei kilti yra priežastinis ryšis. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pirmiausia paminėtina, kad byloje nustatyta, kad apeliantė neįrodė žalos (nuostolių) egzistavimo fakto, taigi neegzistuota ir priežastinis ryšys su atsakovės neteisėtais veiksmais. Antra, byloje nėra duomenų, kad atsakovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) už 2019-2020 metus, ieškovė negalėjo pasinaudoti mokestinę teisę reglamentuojančiomis nuostatomis dėl PVM atskaitos ir to negalėjo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), ypač įvertinus VMI teikiamų deklaracijų tikslinimo terminus ir galimybes.

45. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

Dėl bylos baigties

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Skaidri apskaitos sistema“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. atsakovei priteistina – 1 875,50 Eur (1 197,90 Eur (atsiliepimo parengimas) + 677,60 Eur (nuomonės pateikimas)), trečiajam asmeniui UAB „Skaidri apskaitos sistema“ priteistina – 1 197,90 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“, juridinio asmens kodas 123259511, atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 304503087, 1 875,50 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“, juridinio asmens kodas 123259511, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skaidri apskaitos sistema“, juridinio asmens kodas 303041806, 1 197,90 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Asta PikelienėUrmila ValiukienėLinas Zinkevičius