Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via sportas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14. Valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ir įregistruotas pastatas – administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, šis pastatas yra 27 aukštų, jo bendras plotas sudaro 29 710,47 kv. m, pastate yra 133 gyvenamosios paskirties patalpos ir 39 negyvenamosios paskirties patalpos (2 t., b. l. 26–30), kurios nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims (3 t., b. l. 9–22). Dalis pastate esančių gyvenamosios paskirties, komercinės paskirties ir garažo patalpų nuosavybės teise priklauso atsakovei (1 t., b. l. 673–738). Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad atsakovei priklausančių patalpų plotas sudaro 46,6 proc. visų pastate esančių patalpų naudingojo ploto.

15. Įgyvendinant pastate esančių patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, 2017 m. balandžio 11 d. buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota Bendrija (1 t., b. l. 739–747). Vadovaujantis Bendrijos įstatais, Bendrijai yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti; organizuoti patalpų savininkų sprendimų dėl bendrųjų interesų tenkinimo priėmimą ir juos įgyvendinti ir kt. (Bendrijos įstatų 10.1, 10.5 papunkčiai). 2017 m. gegužės 21 d. įvykusiame Bendrijos narių susirinkime Bendrijos nariai priėmė sprendimą paskirti pastato administratorių, įgalioti Bendrijos valdybą pasirinktį administratorių ir sudaryti su juo sutartį (2 t., b. l. 89–92). Bendrijos valdybos 2017 m. birželio 20 d. susirinkime buvo nutarta sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų valdymo sudaryti su ieškove (2 t., b. l. 93).

16. 2017 m. birželio 28 d. Bendrija ir ieškovė sudarė sutartį (1 t., b. l. 6–16), kuria ieškovė (administratorė) įsipareigojo teikti Bendrijai sutartyje nurodytas namo bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirtos teritorijos administravimo, eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitas paslaugas, o name esančių butų ir kitų patalpų savininkai (bendraturčiai) – sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas (jiems neatsiskaičius šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tokia pareiga turėjo kilti Bendrijai). Šalys susitarė, kad vykdydama sutartyje nurodytas funkcijas, ieškovė sudarys sutartis su paslaugas teikiančiais subjektais, jų pagrindu sumokės tiekėjams už prekes, paslaugas ir (ar) darbus, įstatymuose nustatyta tvarka išskirstys mokėtinas sumas name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (sutarties 3 punktas).

17. Sutarties 5 punkte šalys buvo nustačiusios paslaugų, kurias pagal sutartį turėtų teikti pati ieškovė (administravimas ir buhalterinės apskaitos paslaugos, pastato techninė priežiūra ir eksploatavimas, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra) tarifus, taip pat nurodė, kad už paslaugas, kurias turėtų teikti pasirinkti tiekėjai (bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijų valymo, kilimėlių keitimo paslaugos, liftų techninė priežiūra, bendrojo naudojimo objektų apsauga ir priežiūra, stebėjimas kameromis, šiukšlių išvežimas), už bendrojo naudojimo šaltą vandenį, už kurį turi būti atsiskaitoma su vandens tiekėju, ir elektrą, už kurią atsiskaitoma su akcine bendrove Energijos skirstymo operatoriumi, taip pat už kitas paslaugas turėtų būti atsiskaitoma atsižvelgiant į faktines sąnaudas. Šiame sutarties punkte taip pat buvo nustatyta, kad visuotinis Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimą nustatyti tarifus namo bendrojo naudojimo objektų ir Bendrijos išlaidoms apmokėti. Tokiu atveju ieškovė privalo mokėjimo pranešimuose taikyti Bendrijos visuotiniame susirinkime patvirtintus tarifus namo bendrojo naudojimo objektų ir Bendrijos išlaidoms apmokėti.

18. 2017 m. gruodžio 17 d. įvyko Bendrijos narių susirinkimas (2 t., b. l. 94–97), kuriame buvo nutarta patvirtinti pastate teikiamų priežiūros ir aptarnavimo paslaugų tarifus pagal šio Bendrijos narių susirinkimo protokolo priedą. Iš byloje pateikto protokolo priedo (2 t., b. l. 98) matyti, kad Bendrijos narių susirinkime buvo nustatyti ir patvirtinti įkainiai, mokėtini už šias paslaugas: administravimas ir buhalterinės apskaitos paslaugos, Bendrijos išlaidos, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra, pastato techninė priežiūra, liftų techninė priežiūra, kaupiamosios lėšos, bendrųjų patalpų valymas, kilimėlių keitimas, aplinkos tvarkymas, automobilių stovėjimo aikštelės generalinis valymas, šiukšlių išvežimas, pastato apsauga, pastato stebėjimo paslaugos. Bendrijos susirinkimo protokolo priede taip pat nurodyta, kad už šaltą vandenį, šaltą vandenį, skirtą bendram naudojimui, elektrą, skirtą bendram naudojimui ir kitas paslaugas yra atsiskaitoma atsižvelgiant į faktines sąnaudas. 2017 m. gruodžio 17 d. įvykusiame Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta patvirtinti ir pastato bendrojo naudojimo objektą aprašą (2 t., b. l. 99–104), kuriame buvo išvardintos bendrosios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos, bendrojo naudojimo patalpos, taip pat nurodytos patalpos ar butai, susiję su šiomis pastato bendrosiomis konstrukcijomis. Pagal šį Bendrijos narių patvirtintą aprašą, vandentiekio, elektros sistema, liftai ir kt. objektai yra nurodyti kaip susiję su visais butais ir patalpomis, esančiais pastate, taigi, jie yra skirti tarnauti tiek gyvenamosios paskirties, tiek ir komercinės paskirties pastato dalims.

19. Pažymėtina, kad atsakovė nesutiko su šios nutarties 15 ir 18 punktuose nurodytais Bendrijos narių ir valdybos sprendimais. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, pripažinti negaliojančiais Bendrijos narių susirinkimo nutarimus samdyti namo administratorių, įgalioti Bendrijos valdybą atrinkti administratorių ir pasirašyti sutartį, Bendrijos valdybos nutarimą sudaryti sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su ieškove, Bendrijos susirinkimo sprendimą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1421-262/2019 tokie atsakovės reikalavimai buvo patenkinti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis minėti reikalavimai buvo patenkinti, buvo panaikintos, o atsakovės reikalavimai atmesti.

20. Ieškovės ir Bendrijos sudaryta sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 28 d. (sutarties 8.1 papunktis) ir buvo nutraukta nuo 2018 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 641). Sutarties galiojimo metu ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės valdomų pastate esančių gyvenamosios paskirties, komercinės paskirties ir garažų paskirties patalų plotą, išrašydavo atsakovei sąskaitas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė iš esmės nekvestionuoja savo, kaip gyvenamosios paskirties patalpų savininkės, pareigos apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas ir tarp šalių nekilo ginčo dėl šios ieškovės pareigos vykdymo. Tačiau šalys nesutaria dėl to, ar atsakovė turi mokėti ieškovės išrašytose sąskaitose nurodytas sumas, apskaičiuotas atsižvelgiant į jos valdomų komercinės paskirties patalpų ir garažų plotą. Dalyvaujančių byloje asmenų ginčai dėl atsakovės pareigos apmokėti jai išrašytas sąskaitas jau buvo nagrinėti ir teismuose.

21. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2761-592/2018, kurioje atsakovė prašė teismo pripažinti neteisėtu ieškovės ir Bendrijos jos atžvilgiu pareikštą reikalavimą sumokėti komunalinius mokesčius (13 431,55 Eur) už 2017 m. liepą–rugsėjį, taip pat įpareigoti ieškovę ir Bendriją neskaičiuoti komunalinių mokesčių už atsakovei priklausančias ginčo pastate esančias komercinės paskirties patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu tokie atsakovės reikalavimai buvo atmesti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2019 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, atmetė atsakovės kasacinį skundą. Iš byloje pateiktų duomenų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad teismuose buvo nagrinėjamos ir kitos bylos, kuriose tarp dalyvaujančių byloje asmenų buvo kilę panašaus pobūdžio ginčai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-136-241/2021, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-248-580/2020).

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovei, kaip komercinės paskirties ir garažų paskirties patalpų savininkei, kilo pareiga apmokėti 65 619,33 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pagal ieškovės išrašytas sąskaitas (1 t., b. l. 17–617, 642–672, 749–777), kuriose buvo nurodytos tokios suteiktos paslaugos ir mokėtinos sumos: administravimo ir buhalterinės apskaitos išlaidos, Bendrijos išlaidos (Bendrijos pirmininko darbo užmokestis, socialinio draudimo mokestis), pastato techninė priežiūra, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra, lifto techninė priežiūra, atliekų išvežimas, kilimėlių keitimas, aplinkos tvarkymas ir bendrųjų patalpų valymas, pastato apsauga, pastato vaizdo stebėjimo paslauga, kodinės spynos montavimo darbai, lifto remontas, bendrojo naudojimo patalpų elektra, šaltas vanduo, vanduo bendroms reikmėms, pastato bylos dublikato parengimo išlaidos, teisinės paslaugos, kaupiamosios įmokos, kaupiamosios įmokos ūkio išlaidoms ir eksploatacijai, kitos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kaip prejudiciniais faktais aplinkybėmis, nustatytomis kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, patenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė ieškovei iš atsakovės jos nurodytą įsiskolinimo sumą.

23. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka tik iš dalies. Atsakovė pripažįsta, kad ji turi pareigą sumokėti ieškovei 9 348,41 Eur, mokėtinus už pastato, šilumos punkto, šilumos ir karšto vandens techninės priežiūros paslaugas bei už kodinės spynos montavimo darbus, nes šios paslaugos, atsakovės vertinimu, yra susijusios su pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti kitas sąskaitose nurodytas mokėtinas sumas, kadangi: 1) dalis ieškovės prašomų priteisti išlaidų yra susijusios ne su pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ar su teisės aktuose nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, bet su kitiems pastato bendraturčiams suteiktomis paslaugomis ir jų poreikių tenkinimu arba, nors ir yra susijusio su pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu, yra susijusios su objektais, kurie ne visą ginčui aktualų laikotarpį buvo priskirti naudotis atsakovei; 2) dalies prašomų priteisti išlaidų sumos yra nepagrįstos, nes: a) jų įkainiai buvo nustatyti tik 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos narių susirinkime, o mokėtinos sumos yra skaičiuojamos ir už ankstesnius laikotarpius; b) byloje nėra pateikta įrodymų, kad šios išlaidos faktiškai buvo patirtos ir koks yra jų dydis, nors jos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į faktines sąnaudas; 3) dalis ieškovės prašomų sumokėti sumų dubliuojasi (atsakovės prašoma 2 kartus mokėti už tas pačias paslaugas); 4) ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl dalies jos prašomų priteisti sumų. Atsakovė taip pat nurodo, kad šios nutarties 21 punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartimi užbaigtoje byloje pateikti išaiškinimai ir nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo dalyką, turi ribotą prejudicinę galią ir teismas nepagrįstai suteikė jiems itin didelę reikšmę.

Dėl atsakovės pareigos apmokėti su bendrosios nuosavybės teise valdomu turtu susijusias išlaidas

24. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Šiems asmenims priklausanti nurodytų objektų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Tačiau kartu šio turto savininkai turi vykdyti jiems, kaip bendro naudojimo objektų bendraturčiams, nustatytas pareigas, be kita ko, jie privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendro naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymuose nustatyta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, yra taikoma neatsižvelgiant į atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinę paskirtį, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis)

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos apmokėti sąskaitas, kurias ieškovė išrašė atsakovei vykdydama su Bendrija sudarytą sutartį dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir administravimo ir vadovaudamasi Bendrijos narių susirinkimo priimtais sprendimais. Kaip minėta pirmiau (žr. šios nutarties 21 punktą), teisme jau anksčiau buvo išnagrinėta kita atsakovės inicijuota civilinė byla, kurioje taip pat buvo kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovės jai išrašomas sąskaitas ir kuri yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įvertinus minėtoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinį, matyti, kad juose yra nustatytos tokios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės:

28.1. teisėtu viso pastato, t. y. tiek jo dalies, kurioje yra komercinės paskirties patalpos, tiek ir dalies, kurioje yra gyvenamosios paskirties patalpos, bendrojo naudojimo objektų valdytoju yra vienintelis subjektas – Bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 31 punktas);

28.2. atsakovei neginčijant Bendrijos priimtų sprendimų, kurių pagrindu yra renkamos ieškovės išrašytose sąskaitose nurodytos įmokos, Bendrija turi teisę reikalauti iš visų pastate esančių patalpų savininkų, įskaitant ir atsakovę, kuriai nuosavybės teise priklauso 46,60 proc. pastate esančių patalpų, teisės aktų ir Bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Atsakovės atžvilgiu pareikšti reikalavimai sumokėti įmokas už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimąsi jais per atitinkamą laikotarpį yra teisėti, nes jie pareikšti galiojančių Bendrijos sprendimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 31–32 punktai);

29. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys laikomos prejudiciniais faktais ir neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

30. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad pirmiau minėtoje atsakovės inicijuotoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys (ieškovė, atsakovė ir Bendrija); tarp šalių byloje buvo kilęs ginčas dėl ieškovės teisės išrašyti atsakovei sąskaitas už tapačias, kaip ir nagrinėjamoje byloje, paslaugas pagal ieškovės ir Bendrijos sudarytą sutartį; byloje buvo ginčijamos sąskaitos, išrašytos už laikotarpį, kuris iš dalies sutampa su laikotarpiu, už kurį ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo priteisti įsiskolinimą (nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., minėtoje byloje buvo prašoma pripažinti neteisėtu reikalavimą sumokėti komunalinius mokesčius už 2017 m. liepą–rugsėjį); atsakovė minėtoje byloje rėmėsi tokiomis pačiomis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, aplinkybėmis, kad pastato komercinė dalis nėra susijusiu su jo gyvenamosios paskirties korpusais ir funkcionuoja atskirai. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, nustatytos kitoje atsakovės inicijuotoje civilinėje byloje, užbaigtoje kasacinio teismo nutartimi, nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią ir neturi būti iš naujo įrodinėjamos. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai apie ribotą minėtoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių prejudicinę galią ir galimybę vadovautis šia nutartimi tik kaip teismų praktika šios išvados nepaneigia.

31. Pirmiau minėtoje byloje kasaciniam teismui nustačius, kad, atsakovei neginčijant Bendrijos priimtų sprendimų, kurių pagrindu ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovės proporcingai jos valdomam patalpų plotui apmokėti visas bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, kad atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti pagal tas pačias teismo jau įvertintas ar iš esmės analogiškas už vėlesnį laikotarpį išrašytas sąskaitas. Atsakovės argumentai, kad ji turi apmokėti tik jos nurodytas išlaidas, kurios, jos vertinimu, yra susijusios su pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu, tačiau neturi apmokėti kitų ieškovės išrašytose sąskaitose nurodytų sumų, atmestini kaip prieštaraujantys minėtoms teismų nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prejudicinę galią turinčiais sprendimais, šiuo atveju pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, nepriklausomai nuo to, kokios paskirties patalpos jai priklauso, taip pat nuo to, ar ji naudojasi konkrečiomis sąskaitose nurodytomis paslaugomis, turi pareigą proporcingai turimam patalpų plotui prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi išlaidas.

32. Atsakovė, ginčydama pareigą atsiskaityti už sąskaitose nurodytas liftų techninės priežiūros paslaugas ir jų remonto darbus, apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad pastato bendrojo naudojimo objektų aprašas, pagal kurį pastate esantys liftai buvo įvardinti kaip susiję su visais pastate esančiais butais ir patalpomis, buvo patvirtintas tik Bendrijos 2017 m. gruodžio 17 d. sprendimu (žr. plačiau šios nutarties 18 punktą). Tuo tarpu iki tol galiojo UAB Namų priežiūros centro 2016 m. spalio 20 d. patvirtintas aprašas (2 t., b. l. 134–143), kuriame buvo nurodyta, kad liftai yra susiję tik su namo A ir B korpusuose esančiomis gyvenamosios paskirties patalpomis. CK 4.85 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti tik atskiroje gyvenamojo namo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Vadovaudamasi minėta CK nuostata ir šiame nutarties punkte aptartomis aplinkybėmis, taip pat byloje pateiktu ekspertinio tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad liftai gali būti naudojami tik pastato dalyje, kurioje yra gyvenamosios paskirties patalpos, atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priteisdamas išlaidas už liftų priežiūrą ir remontą, turėjo skirtingai vertinti laikotarpius, kai galiojo skirtingi bendrojo naudojimo objektų aprašai.

33. Vertinant tokius atsakovės argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, kurioje buvo ginčijamas Bendrijos 2017 m. gruodžio 17 d. sprendimas patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą (žr. šios nutarties 19 punktą), pateikė šiai bylai reikšmingus išaiškinimus, kad bendrojo naudojimo objektų aprašo turinį lemia ne šį aprašą sudarančio subjekto ir net ne daugiabučio namo savininkų subjektyvi valia. Bendrojo naudojimo objektų aprašo turinį lemia objektyvus faktinių aplinkybių įvertinimas pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 15 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą. Kasacinis teismas šioje byloje taip pat nurodė, kad asmens mokėtinų sumų už bendrojo naudojimo objektų administravimą dydį lemia ne bendrojo naudojimo objektų aprašo turinys ar tokio aprašo patvirtinimas, bet jo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri nustatoma pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju prejudicinę galią turinčioje byloje nustatyta, kad visi pastato korpusai yra tarpusavyje susiję ir turi tiek bendras pagrindines namo konstrukcijas, tiek ir inžinerines sistemas, todėl turi būti administruojami bendrai. Tokios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, ir namo liftai, esantys pastato inžinerinių sistemų dalimi, yra skirti tarnauti visam pastatui, o ne atitinkamoms jo dalims. Šiame nutarties punkte nurodytų išaiškinimų kontekste ieškovės argumentai, kad pastate esantys liftai yra susiję ir tarnauja tik tam tikrai pastato daliai, kad teismas turėjo taikyti byloje skirtingus bendrojo naudojimo objektų aprašus ir, skaičiuodamas įsiskolinimą už skirtingus laikotarpius, skirtingai vertinti tapačius pastate esančius objektus, vertintini kaip nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pareigos atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas sąskaitas nepaneigia ir atsakovės nurodyti argumentai, kad Bendrija tik 2017 m. gruodžio 17 d., vėliau nei buvo sudaryta ir pradėta vykdyti jos ir ieškovės sudaryta sutartis, patvirtino tam tikrų paslaugų įkainius, taip pat argumentai, kad ieškovė neįrodė dalies paslaugų faktinių išlaidų. Šiuo aspektu yra reikšminga tai, kad, kaip iš esmės pripažįsta ir pati atsakovė, ji yra apmokėjusi analogiškas ieškovės išrašytas sąskaitas, kurios ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pateiktos atsakovei kaip ginčo pastate esančių gyvenamųjų patalpų savininkei. Apmokėjusi šias sąskaitas, tokiu būdu atsakovė faktiškai pripažino, kad visos sąskaitose nurodytos paslaugos buvo suteiktos, kad ieškovė pagrįstai reikalauja už jas atsiskaityti, kad, skaičiuodama mokėtinas sumas, ji taiko pagrįstus įkainius ir pan. Atsakovei pripažinus analogiškas ieškovės išrašytas sąskaitas, pirmiau nurodyti atsakovės argumentai, reiškiami dėl tapačių sąskaitų, vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus.

35. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad, prašydama priteisti administravimo ir buhalterinės apskaitos išlaidas, ir kartu Bendrijos išlaidas, kurias sudaro Bendrijos pirmininko darbo užmokestis ir mokėtina socialinio draudimo suma, ieškovė siekia 2 kartus priteisti atlyginimą už tas pačias paslaugas. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė nurodo, kad, jos vertinimu, administravimo paslaugos, kurias, sutarties pagrindu įsipareigojo teikti ieškovė, savo turiniu iš esmės atitinka administravimo paslaugas, kurias pagal įstatymą turi teikti Bendrija, veikdama per jos pirmininką, kuriam už šias paslaugas yra mokamas darbo užmokestis. Vis dėlto pažymėtina, kad tokie atsakovės argumentai yra itin deklaratyvūs ir pagrįsti tik subjektyviu atsakovės vertinimu. Byloje šiuo atveju nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad, galiojant sutarčiai, Bendrija ir (ar) jos pirmininkas veikė tik nominaliai ir faktiškai neatliko jokių funkcijų, kad Bendrija buvo delegavusi ieškovei visas savo funkcijas ir pan. Be to, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad tiek administravimo ir buhalterinių paslaugų, tiek ir Bendrijos paslaugų įkainiai yra nustatyti galiojančiu Bendrijos sprendimu (žr. šios nutarties 18 punktą), todėl, jų nenuginčijusi, atsakovė turi pareigą apmokėti šio sprendimo pagrindu apskaičiuotas sumas.

36. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės argumentas, kad, pasibaigus sutarties galiojimui, ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimus priteisti Bendrijos išlaidas, kaupiamąsias įmokas ir kaupiamąsias įmokas ūkio išlaidoms ir eksploatacijai. Iš sutarties sąlygų matyti, kad Bendrija buvo perdavusi ieškovei vykdyti funkcijas, susijusias su pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų mokėtinų sumų surinkimu, paskirstymu, administravimu (pvz., sutarties 4.1.1.15, 5.1 papunkčiai). Sutartimi ieškovė buvo įgaliota rinkti iš pastato bendraturčių ir kaupiamąsias lėšas, kurias ji turėjo pervesti į Bendrijos sąskaitą (sutarties 4.1.4.17 papunktis). Dar viena ieškovės pagal sutartį turėta vykdyti funkcija – tai bendraturčių įsiskolinimų Bendrijai išieškojimas. Sutarties 4.1.1.16 papunktyje buvo nustatyta, kad ieškovė, teikdama administravimo paslaugas, įsipareigoja administruoti butų ir kitų patalpų savininkų skolų išieškojimo procesą. Iš šioje nuostatoje ir analogiško turinio sutarties 6.3 papunktyje išdėstytų sąlygų matyti, kad ieškovė galėjo, o tam tikrais atvejais privalėjo inicijuoti teisminį procesą dėl skolų išieškojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimus, susidariusius laikotarpiu, kai galiojo sutartis ir pareigos, susijusios su bendraturčių mokėtinų sumų (įskaitant ir sumų, kurios turėjo būti pervestos Bendrijai) surinkimu buvo sutarties pagrindu perduotos ieškovei. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pripažįsta, kad jos prašomos priteisti kaupiamosios įmokos ir Bendrijos išlaidos turės būti pervestos Bendrijai, o pastaroji, dalyvaudama šioje byloje, nereiškia prieštaravimų dėl to, kad reikalavimus priteisti šiuos įsiskolinimus pagal sutartį pareiškė ieškovė. Todėl šiuo konkrečiu atveju aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37. Be pirmiau aptartų argumentų, kurie, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, apeliaciniame skunde dėstydama ginčo faktines aplinkybes atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė, jos vertinimu, netiksliai apskaičiavo įsiskolinimo pagal išrašytas sąskaitas sumą – atsakovė nurodė, kad jai iš dalies atsiskaičius su ieškove, įsiskolinimo pagal sąskaitas likutis sudaro 65 210,67 Eur, kai tuo tarpu ieškovė šioje byloje prašė priteisti 65 619,33 Eur. Tačiau atsakovė nagrinėjamoje byloje, be savo pačios parengtų atliktų mokėjimų suvestinių, nepateikė jokių įrodymų apie jos faktiškai ieškovei ir Bendrijai sumokėtas sumas (banko sąskaitų išrašų ir pan.), be to, apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių detalesnių šį jos nurodytą teiginį pagrindžiančių argumentų, todėl ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimus, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos pateiktas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovės pateikto apeliacinio skundo, ieškovė ir Bendrija, sutikusi su ieškovės reikalavimais, įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė per įstatyme nustatytą terminą nepateikė teismui duomenų apie jos išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas. Bendrija prašo priteisti jai 1 851,71 Eur išlaidų, patirtų parengus atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurias grindžia 2021 m. sausio 29 d. sąskaita ir 2021 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu. Bendrijos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistinų išlaidų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ (juridinio asmens kodas 123259511) 1 851,71 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.