Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-668-910/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-08
Bylos Nr.: e2A-668-910/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22521-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“
Ieškovas: Namo

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-668-910/2021Teisminio proceso Nr.2-68-3-22521-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.13; 2.6.1.5; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via sportas“ dėl skolos ir palūkanų už bendro naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 080,13 Eur skolos, 233,61 Eur dydžio palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad atsakovei name (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), nuosavybės teise priklauso 36 patalpos ir 681/1000 dalis patalpos-garažo, kurios plotas – 5 152,06 kv. m. Bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime (toliau – Bendrijos narių susirinkimas) 8 klausimu buvo patvirtinti Name teikiamų priežiūros ir patarnavimų paslaugų tarifai: administravimas, buhalterinės apskaitos paslaugos – 0,0297 Eur/m², Bendrijos išlaidos – 0,0632 Eur/m², šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra – 0,0205 Eur/m², pastato techninė priežiūra – 0,0318 Eur/m², liftų techninė priežiūra – 0,0180 Eur/m², kaupiamosios lėšos – 0,0300 Eur/m², bendrųjų patalpų valymas – 0,0217 Eur/m², kilimėlių keitimas – 0,0041 Eur/m², aplinkos tvarkymas – 0,0062 Eur/m², šiukšlių išvežimas – 0,0281 Eur/m², pastato fizinė apsauga – 0,0411 Eur/m², pastato stebėjimo paslaugos – 0,0252 Eur/m², šaltas vanduo bendram naudojimui – pagal faktą, šaltas vanduo – pagal faktą, bendrojo naudojimo elektra – pagal faktą, kitos išlaidos – pagal faktą.

3. Namo butų ir kitų patalpų savininkų 2018 m. rugpjūčio 6 d. susirinkime (toliau – Savininkų susirinkimas) buvo patvirtintas 0,03 Eur/m² tarifas, skirtas Bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms, o tarifas pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio ir yra mokamas už einamąjį mėnesį.

4. Ieškovė atsakovei 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitas-faktūras už Namo administravimo, buhalterinės apskaitos paslaugas, Namo bendrijos išlaidas, pastato techninę priežiūrą, šilumos punkto, karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę apskaitą, pastato stebėjimo paslaugas, eksploatacines lėšas, teisines paslaugas, kaupiamąsias lėšas. Atsakovė sumokėjo tik dalį šiose sąskaitose nurodytos sumos, likusi nesimokėta suma – 8 080,13 Eur. Atsakovei nuosavybės teise Name priklauso patalpos, kurių bendras plotas – 12 901 kv. m. Atsakovė, kaip Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, turi pareigą sumokėti už išlaidas Namui išlaikyti ir išsaugoti pagal patvirtintus tarifus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 8 080,13 Eur skolos, 233,61 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 630,41 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybei priteisė 94 Eur žyminio mokesčio.

6. Atsakovė pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nėra sutikusi, jog pateiktose sąskaitose nurodytos išlaidos būtų skaičiuojamos pagal ieškovės nustatytus tarifus, nes dalis šių išlaidų, skirtų kilimėlių keitimui, bendrųjų patalpų valymui, pastato fizinei apsaugai, stebėjimo paslaugoms ir teisinėms paslaugoms, nėra išlaidos, skirtos Namo bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir prižiūrėti. Sąskaitose nurodytų išlaidų dalis apskaičiuota pagal ieškovės nustatytus tarifus, tačiau jos turėtų būti apskaičiuotos pagal faktiškai patirtas išlaidas, kurias ieškovė yra sumokėjusi paslaugas teikiančioms įmonėms ir kurios yra mažesnės, negu ieškovės atsakovei pateiktose sąskaitose nurodytos sumos.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nesutiko su atsakovės prieštaravimais ir prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminarų sprendimą. Nurodė, kad visos atsakovei pateiktose sąskaitose įrašytos išlaidos apskaičiuotos pagal patvirtintus tarifus už Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą. Atsakovė nereiškė reikalavimų dėl Bendrijos narių susirinkime ir Savininkų susirinkime priimtų sprendimų, kuriais patvirtinti tarifai, panaikinimo. Dėl to atsakovė privalo šias sąskaitas apmokėti. Name nėra atskirų dalių ir atskirų inžinerinių sistemų. Ieškovė buvo įsteigta ir veikia kaip vienintelė teisėta Namo bendrojo naudojimo objektų administrator ė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminarių sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės UAB „Via sportas“ 8 080,13 Eur skolos, 233,61 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 313,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 630,41 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš atsakovės priteisti 94 Eur dydžio žyminį mokestį. Priteisė ieškovei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės UAB „Via sportas“ 1 525,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog Bendrijos narių susirinkime ir Savininkų susirinkime priimti sprendimai yra negaliojantys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, kurioje spręstas tų pačių kaip ir nagrinėjamoje byloje šalių ginčas, konstatavo, kad ieškovė yra vienintelė teisėta pastato, kurio 46,60 proc. patalpų priklauso atsakovei, valdytoja, todėl, atsakovei neginčijant ieškovės sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, atsakovė proporcingai turimai turto daliai turi pareigą ieškovės (Bendrijos organų) nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Esant tokiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, atsakovės argumentai, kad įmokos turėtų būti skaičiuojamas pagal faktines išlaidas ir kad ne visos sąskaitose įvardijamos išlaidos turi būti įtraukiamos į atsakovei teikiamas sąskaitas, yra atmestini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, kurioje spręstas tų pačių kaip ir nagrinėjamos bylos šalių ginčas, pasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų apyrašu, ir nurodė, kad bendraturtės mokėtinų už bendrojo naudojimo objektų administravimą sumų dydį lemia ne bendrojo naudojimo objektų aprašo turinys ar tokio aprašo patvirtinimas, bet jos, kaip bendrojo naudojimo bendraturtės, turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri nustatoma pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakartotinai vertinti atsakovės pateiktuose prieštaravimuose išdėstytų argumentų dėl bendrojo naudojimo objektų apyrašų (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Ieškovės pateikta 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaita – faktūra serija SAV1 Nr. 00793 ir 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaita – faktūra serija SAV1 Nr. 00826 patvirtina, kad pagal galiojančius ieškovės nustatytus tarifus ir nuosavybės teise turimus patalpų plotus atsakovei, kaip Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtei, apskaičiuota 8 962,26 Eur suma, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki sąskaitose nurodyto termino. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 1 d. – 2020 m. birželio 22 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė pagal nurodytas sąskaitas sumokėjo 882,13 Eur. Byloje nėra ginčo, kad liko nesumokėta 8 080,13 Eur suma.

12. Namo butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko daugiabučio namo savininkų bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.

13. Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus bei vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Dėl to, galiojant susirinkimų sprendimams, kuriais patvirtinti įmokų tarifai, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitose nurodytos sumos, kurias turi sumokėti atsakovė, yra neteisingos ar nepagrįstos. Kiti prieštaravimuose ir teismo posėdyje atsakovės išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti jai ieškovės išrašomų sąskaitų.

Atsiliepimas

14. Atsakovė praleido 226 dienas sumokėti 4 183,92 Eur sumą, nurodytą 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje, ir 195 dienas sumokėti 3 896,21 Eur sumą pagal 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 233,61 Eur palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 210 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei pagrįstai priteistas 94 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 9 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Preliminariu sprendimu ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės preliminariu sprendimu pagrįstai priteistos 630,41 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovė UAB „Via sportas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 4 907,86 Eur skolos, 141,89 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 049,75 Eur sumą; kitą ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020. Kasacinio teismo pateiktas teisės normų aiškinimas ir taikymas, kvalifikuojant byloje nagrinėtą ginčo santykį, negali būti laikomas prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstiems klausimams, kurie pagal savo pobūdį yra ne fakto, o teisės klausimai, nagrinėti bei spręsti kitoje byloje CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies normos negali būti taikomos. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kasacinio teismo išspręstiems teisės klausimams galioja ir turi būti taikoma ne prejudicinių faktų ir ne įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės galios taisyklės, o ankstesnio teisminio precedento taikymo taisyklės.

17.2. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, kurioje atsakovė ginčijo ieškovės ir jos pasamdytos Namo bendrojo naudojimo objektų administratorės UAB „Santermita“ reikalavimą mokėti 13 431,55 Eur komunalinius mokesčius už 2017 m. liepos-rugsėjo mėnesius, nenagrinėjo ir teisiškai nevertino nei UAB „Santermita“, nei jos pasamdytų trečiųjų asmenų teiktų paslaugų faktinės kainos klausimo bei, taikant Bendrijos narių susirinkimo nustatytus įkainius, gautos sumos atitikties faktinei paslaugos kainai klausimo. Kasacinis teismas taip pat nenagrinėjo ir teisiškai nevertino, kurios iš UAB „Santermita“ ir ieškovės reikalaujamų sumokėti išlaidų yra susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, priežiūros, išsaugojimo paslaugomis, o kurios – su tokių objektų naudojimu bei Namo butų savininkų asmeninių poreikių tenkinimu, taip pat nesiaiškino, ar ieškovės ar UAB „Santermita“ pareikšto reikalavimo atžvilgiu atsakovė gali pagrįstai remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, ar ja remtis negali, nes šie klausimai nebuvo įrodinėjimo dalykas minėtoje byloje.

17.3. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje atsakovės reikalavimai buvo grindžiami tuo, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės komunalinių mokesčių už Namo komercinę dalį, nes jos naudojimas yra visiškai atskirtas nuo Namo gyvenamosios dalies naudojimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovės atsikirtimai nebuvo grindžiami tais faktiniais argumentais, kuriais atsakovės pozicija buvo grindžiama civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020. Dėl to kasacinio teismo nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai rėmėsi tik kasacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. e3K-3-30-378/2020 ir Nr. e3K-3-265-403/2020, nes jos nėra vienintelis precedentas nagrinėjamos kategorijos civilinėse bylose. Kasacinis teismas nurodytomis nutartimis nepakeitė savo ankstesnės praktikos, suformuotos tos pačios kategorijos bylose Nr. 3K-7-515/2009, 3K-3-228/2013, 3K-3-570/2014, 3K-3-79-378/2016.

17.4. Nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo aiškintis ir vertinti, kurios iš ieškovės sąskaitose nurodytų paslaugų susijusios su išlaidomis, skirtomis Namui ir Namo bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, kurios yra (ne)susijusios su įstatymuose ir kituose teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu ir kurios susijusios su Namo bendraturčių asmeninių interesų ir poreikių tenkinimu. Teismas taip pat privalėjo įvertinti, kiek sąskaitose nurodytos sumos yra pagrįstos faktiškai suteiktų paslaugų kaina. Teismas neišgrynino sąskaitose nurodytų paslaugų turinio, neišsiaiškino atsakovei tenkančios mokėjimo prievolės esmės, taip pat neįvertino, ar sąskaitose nurodytos sumos, apskaičiuotos taikant atitinkamus įmokų tarifus, atitinka ieškovės ar jos pasamdyto trečiojo asmens faktiškai suteiktos paslaugos kainą (vertę).

17.5. Sąskaitose nurodytos paslaugos – kilimėlių keitimas, bendrųjų patalpų valymas, pastato fizinė apsauga, pastato stebėjimo paslaugos, teisinės paslaugos – nėra susijusios nei su Namo (bendrojo naudojimo objektu) išlaikymu, išsaugojimu, atnaujinimu, nei su teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Teismas nurodytas sumas iš atsakovės galėjo priteisti tik nustatęs, kad tokios paslaugos tenkina atsakovės, kaip Namo komercinėje dalyje ir Namo požeminiame garaže esančių patalpų savininkės, asmeninius poreikius, arba, kad yra CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, t. y. atsakovės sutikimas dėl tokių išlaidų apmokėjimo arba dėl to priimtas Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes.

Šalies argumentai

17.6. Sąskaitose nurodytos kilimėlių keitimo, Namo fizinės apsaugos, stebėjimo paslaugų išlaidos ar Bendrijos pasamdyto advokato teisinėms paslaugoms apmokėti turėtos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 48, 49 straipsnius ir STR 1.07.03:2017 nuostatas negali būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Su Namo ir Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu susijusiomis paslaugomis pripažintinos tik šios sąskaitose nurodytos paslaugos: pastato techninė priežiūra, šilumos punkto, karšto vandens sistemų techninė priežiūra, liftų techninė priežiūra, aplinkos tvarkymas, buhalterinės apskaitos paslauga, Bendrijos pirmininko darbo užmokestis, sudarantis Bendrijos išlaidas. Dėl to atsakovė pripažįsta, kad ji turi pareigą sumokėti ieškovei už išvardintas paslaugas, taip pat ir kaupiamąsias įmokas pagal 0,03 Eur/m² tarifą bei kaupiamąsias įmokas ieškovės einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms, iš viso – 4 907,86 Eur sumą. Atitinkamai mokėtinų palūkanų suma yra ne 233,61 Eur, o 141,89 Eur.

17.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik Bendrijos narių susirinkimo nutarimu dėl tarifų patvirtinimo ir Savininkų susirinkimo nutarimu dėl tarifo ieškovės einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms patvirtinimo. Teismas privalėjo remtis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina trečiųjų asmenų 2019 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais faktiškai suteiktų paslaugų, susijusių su Namo ir Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu, kainas, t. y. faktines išlaidas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl atitinkamų paslaugų teikimo ieškovė yra sudariusi atitinkamų paslaugų teikimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurie ir yra faktiniai paslaugų teikėjai. Tokiais atvejais paslaugas teikia ne ieškovė, o tretieji asmenys, ir atsakovės skolą ieškovei sudaro atitinkama dalis tų sumų, kurios mokėtinos pagal trečiųjų asmenų ieškovei išrašytas sąskaitas.

Žemesnės instancijos teismas

17.8. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti būtent namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo, kuriuo gali būti ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) patirtas išlaidas, turėtas namui ir jame esantiems bendrojo naudojimo objektams išlaikyti (prižiūrėti, tvarkyti), išsaugoti (remontuoti, atnaujinti). Būtent apie išlaidų apmokėjimą kalbama ir pačioje CK 4.82 straipsnio 2 dalyje. Apie išlaidų apmokėjimą, papildomai nurodant naudojimosi namo bendrojo naudojimo objektais išlaidas, kalbama ir DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Atsakovei priklausančių patalpų plotas sudaro 46,66 proc. viso Namo ploto. Bendrijos narių susirinkimo sprendimu nustatyta, kad per mėnesį mokėtina visų Namo patalpų savininkų už kilimėlių keitimą bendra suma yra 112,96 Eur. Dėl to atsakovės mokėtina suma per mėnesį turėjo sudaryti 52,64 Eur, tuo tarpu sąskaitose nurodyta 52,88 Eur suma už kilimėlių keitimą. Taigi ji neatitinka pačios ieškovės patvirtinto įmokos tarifo.

17.9. Namui kilimėlių keitimo paslaugas teikė UAB „Elis textile Service“, kuriai ieškovė pagal 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą už kilimėlių nuomą turėjo mokėti iš viso 33,88 Eur. Tuo tarpu ieškovė iš atsakovės reikalauja 52,88 Eur už kilimėlių keitimo paslaugas, nors pagal UAB „Elis textile Service“ ieškovei pateiktą sąskaitą atsakovė turėtų mokėti tik 20,32 Eur. Atitinkamai ir už kitas paslaugas atsakovės mokėtinos sumos turėtų būti apskaičiuotos pagal paslaugas suteikusių asmenų ieškovei pateiktas sąskaitas. Ieškovė nepagrįstai yra įtraukusi į atsakovei pateiktas sąskaitas sumas už teisines paslaugas. Byloje esančios ieškovei išrašytos advokato sąskaitos patvirtina, kad visos į sąskaitas įtrauktos advokato A. B. teisinės paslaugos suteiktos bylose, kuriose dalyvauja ieškovė ir kuriose šių išlaidų paskirstymo klausimai spręstini tokias bylas nagrinėjančių teismų pagal CPK 93, 98 straipsnius. Teismas nesiaiškino, kuriose bylose šių išlaidų priteisimo klausimai jau yra išspręsti ir kokiu būdu. Be to, advokato teisinės paslaugos ieškovei nėra privalomųjų statinio techninės priežiūros ir naudojimo reikalavimų vykdymas (įgyvendinimas) pagal STR 1.07.03:2017. Dėl to Namo bendraturčio pareiga mokėti Bendrijai tokias išlaidas gali kilti tik esant CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, kurių buvimo teismas nenustatė.

17.10. Bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl įmokų tarifų patvirtinimo negali būti laikomas Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu. Dėl to, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė teisme ginčijo šiame susirinkime patvirtintus įmokų tarifus, ar jų neginčijo, toks Bendrijos narių susirinkimo sprendimas nepagrindžia ieškovės reikalavimo atsakovei sumokėti už išlaidas, kurios nesusijusias su Namo (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymu ir išsaugojimu arba kurios nesusijusios su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Teismas privalėjo nustatyti CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimą. Teismas nepagrįstai teisiškai nevertino, kad ieškovė iš atsakovės reikalauja skolos ne tik už išlaidas, susijusias su Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, išsaugojimu, atnaujinimu, būtinųjų pagerinimų atlikimu, bet ir už išlaidas, susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu, taigi konkrečių Namo bendraturčių asmeninių interesų ir poreikių tenkinimu.

18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 nusprendė, kad pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 7 punktą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti. Byloje nustatyta, kad yra vienas teisėtas viso Namo, įskaitant jo komercinę ir gyvenamąsias dalis, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – Bendrija, kito valdytojo nėra. Atsakovei neginčijant Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, Bendrija turi teisę reikalauti iš visų Namo patalpų savininkų, įskaitant ieškovę, kaip 46,60 proc. Namo patalpų savininkę, teisės aktų ir Bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. DNSBĮ 4 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies bei CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti apmokėti bendrojo naudojimo objektų valdytojo jau patirtas išlaidas.

18.2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-248-580/2020 išsprendė tų pačių šalių ginčą dėl skolos už Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą 2018 m. spalio mėnesį priteisimo ir atmetė visus atsakovės argumentus, kuriuos ji teikė nagrinėjamoje byloje bei kartoja apeliaciniame skunde. Teismai ne kartą yra išaiškinę, kad ieškovės reikalavimas kyla iš galiojančių sprendimų, kurių atsakovė neginčija, todėl apeliacinis skundas ne tik prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, bet ir teismų praktikai. Aplinkybė, kad atsakovei nepriimtini teismų sprendimai, kuriais išspręsta dėl mokėjimo už Namo bendrojo naudojimo objektus pareigos ir tokia atsakovės pareiga pripažinta, nėra pagrindas jais nesivadovauti nagrinėjamoje byloje. Atsakovės teiginiai, kad dalis įmokų nėra susijusios su statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu bei nėra pagrįstos trečiųjų subjektų sąskaitomis, esant galiojantiems tarifams, neturi teisinės reikšmės.

18.3. Atsakovė neturi teisės kvestionuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje pateiktų išvadų, nes tai prieštarauja CPK 279 straipsnio 4 daliai. Atsakovė apeliacinio skundu siekia, kad teismas pakartotinai vertintų atsakovės argumentus, kurie atmesti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-248-580/2020. Vienintelis šios išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos skirtumas yra ginčo laikotarpis: civilinėje byloje Nr. e2A-248-580/2020 buvo reikalaujama išlaidų už 2018 m. spalio mėnesį, o nagrinėjamoje byloje – už 2019 m. lapkričio- gruodžio mėnesius. Visos kitos faktinės ir teisinės šių abiejų bylų aplinkybės yra iš esmės tapačios. Apeliacinis skundas, kuris yra grindžiamas pakartotiniu kasacinio ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse pateiktų išaiškinimų neigimu ar identiškais teismų atmestais teisiniais argumentais, yra atmestinas.

18.4. Teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažino, kad, esant patvirtintiems tarifams, jie yra privalomi, Namo bendraturčiai, įskaitant atsakovę, privalo prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo pagal patvirtintus tarifus. Atsakovės teiginiai, kad teismas galėjo priteisti tik tą skolos dalį, kuri yra pagrįsta trečiųjų asmenų ieškovei pateiktose sąskaitose nurodytomis sumomis, prieštarauja DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktui, pagal kurį bendrijos visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus. Teismai yra suformulavę vienareikšmę taisyklę, kad tais atvejais, jeigu Bendrijos ar Namo savininkų susirinkimais priimti sprendimai, įskaitant ir tarifus, nėra nuginčyti, jie yra privalomi vykdyti.

18.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad advokato paslaugos nepatenka į Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas. Bendrijos narių susirinkimo 6 punktu buvo nuspręsta samdyti advokatą, siekiant padėti įgyvendinti Namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Bendrijos valdyba priėmė sprendimą samdyti advokatą ir tais atvejais, kai ieškovė yra paduodama į teismą dėl Namo bendrojo naudojimo objektų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 nurodė, kad mokesčių advokato paslaugoms bendrijai pirkti svarstymas paprastai susiję su bendrijos veiklos aspektais, todėl yra priimami būtent bendrijos narių susirinkime. Iš atsakovės nėra reikalaujama sumokėti teisines išlaidas, jeigu teisme vyksta procesas prieš atsakovę ar atsakovės procese dalyvauja trečiuoju asmeniu. Kadangi bylinėjimosi išlaidos CPK pagrindu yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, teisinės išlaidos visuomet yra paskirstomos visiems Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, kurie nedalyvauja priešingoje nei Bendrija pusėje.

Teisėjų kolegijakonstauoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 3 172,27 Eur skolos už Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą bei 91,72 Eur kompensacinių palūkanų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ieškovė Bendrija valdo Namo bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Atsakovei nuosavybės teise priklauso Name esantys 36 butai ir 681/1000 dalis patalpos-garažo. Bendras visų ieškovei priklausančių patalpų plotas – 12 901 kv. m, t. y. 46,60 proc. visų Namo patalpų ploto. Bendrijos narių susirinkime 8 klausimu buvo patvirtinti Name teikiamų priežiūros ir patarnavimų paslaugų tarifai, o 6 klausimu buvo nuspręsta Namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti samdyti advokatą. Savininkų susirinkime 6 klausimu buvo patvirtintas 0,03 Eur/kv. m tarifas, skirtas Bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms.

21. Ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitas–faktūras, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti iš viso 8 962,26 Eur už bendro naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą pagal Bendrijos ir Savininkų susirinkimuose patvirtintus paslaugų kainų tarifus. Atsakovė pagal nurodytas sąskaitas sumokėjo tik 882,13 Eur, taigi nesumokėta suma – 8 080,13 Eur.

22. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad turi mokėti už pastato techninę priežiūrą, šilumos punkto, karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, liftų techninę priežiūrą, aplinkos tvarkymą, buhalterinės apskaitos paslaugas, tačiau teigia, kad mokesčių už šias paslaugas dydis turi būti apskaičiuotas pagal šias paslaugas suteikusių įmonių pateiktas sąskaitas; atsakovė taip pat pripažįsta turinti mokėti įmokas Bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui, kaupiamąsias įmokas pagal 0,03 Eur/kv. m tarifą, skirtas bendrijos einamosioms namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo sutinkanti sumokėti 4 907,86 Eur skolą ir atitinkamai – 141,89 Eur palūkanas.

23. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistą sumą už tokias sąskaitose nurodytas paslaugas: kilimėlių keitimą, bendrųjų patalpų valymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas ir teisines paslaugas. Atsakovės tvirtinimu, šios paslaugos nėra susijusios nei su Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, išsaugojimu, atnaujinimu, nei su įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, tokių paslaugų išlaidoms atsakovė nėra davusi sutikimo, todėl neturi pareigos jų atlyginti. Atsakovė taip pat remiasi tuo, kad už kitas paslaugas pagal ieškovės nurodytus tarifus reikalaujamos mokėti sumos viršija pačios ieškovės faktiškai sumokėtas sumas atitinkamas paslaugas suteikusioms įmonėms, be to, reikalaujamos priteisti sumos yra didesnės netgi skaičiuojant pagal Bendrijos narių susirinkime patvirtintus tarifus.

Dėl kitose bylose nustatytų prejudicinių faktų ir suformuotų precedentų

24. Atsakovė (apeliantė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, ir 2020 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, taip pat nepagrįstai neanalizavo ir nevertino, kurios iš ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytų paslaugų yra susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, priežiūra, išsaugojimu, o kurios skirtos Namo bendraturčių asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

25. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018).

26. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

27. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktas teisės normų aiškinimas ir (ar) taikymas, kvalifikuojant joje nagrinėtą ginčo santykį, negali būti laikomas prejudiciniu faktu CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje išspręstiems klausimams, kurie pagal savo pobūdį yra ne fakto, bet teisės klausimai, galioja ir turi būti taikoma ne prejudicinių faktų ir ne įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės galios taisyklės (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), bet ankstesnio teisminio precedento taikymo taisyklės.

28. Kasacinio teismo pažymėta, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų, tuo tarpu teisminio precedento, kaip teisės aiškinimo taisyklės, taikymo tikslas – esminiai panašiose ar vienodose (analogiškose) faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas tam, kad būtų užtikrinta, jog analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos bei teismų išspęstos vienodai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012, kt.).

29. Nagrinėjamu atveju tiek byloje esantys duomenys, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teismuose yra išnagrinėtas ne vienas ieškovės ir atsakovės ginčas dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, susijusių su Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, išsaugojimu, priežiūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, konstatavo, kad bendraturtės mokėtinų sumų už bendrojo naudojimo objektų administravimą dydį lemia ne bendrojo naudojimo objektų aprašo turinys ar tokio aprašo patvirtinimas, bet turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri nustatoma pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, konstatavo, kad ieškovė Bendrija yra vienintelė teisėta pastato, kurio 46,60 proc. patalpų priklauso atsakovei, valdytoja, todėl, atsakovei neginčijant ieškovės sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, atsakovė proporcingai turimai turto daliai turi pareigą ieškovės (Bendrijos organų) nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.

30. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-248-580/2020, išsprendė ieškovės ir atsakovės ginčą dėl skolos už 2018 m. lapkričio mėnesį suteiktas Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, priežiūros, eksploatacijos paslaugas pagal Bendrijos susirinkime patvirtintus tarifus. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės Bendrijos ieškinys ir iš atsakovės priteista 4 032,22 Eur skolos už Namo administravimą, buhalterinės apskaitos tvarkymą, Bendrijos išlaidas, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, pastato techninę priežiūrą, liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas, eksploatacines lėšas ir teisines paslaugas.

31. Aptariamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tarifus nustatė Bendrijos narių susirinkimas, Bendrija juos patvirtino, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal patvirtinus tarifus. Atsakovė, neginčydama Bendrijos priimtų sprendimų, o kvestionuodama tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nuspręsta dėl Bendrijos sąskaitose atsakovui išrašytų mokesčių už suteiktas analogiško pobūdžio paslaugas teisėtumo ir atmesti apelianto argumentai, kad jis neprivalo apmokėti jam pateikiamų sąskaitų už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), nes jis nėra davęs tokio sutikimo ir šios išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat dėl jų nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 straipsnyje ir 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju prie ieškovės reikalaujamų apmokėti išlaidų pridėta tik mokesčių dalis už suteiktas teisines paslaugas. Bendrijos susirinkime buvo nuspręsta samdyti advokatą, siekiant padėti įgyvendinti Namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Apeliantas neginčijo Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu yra apskaičiuoti mokėjimai, todėl sprendimai yra teisėti ir apeliantas turi pareigą prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.

33. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-248-580/2020, taip pat nurodė, kad nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, jog ji neturi pareigos atlyginti išlaidas už ne Namo komercinei daliai suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, kilimėlių keitimą Namo gyvenamojoje dalyje), nes šios paslaugos nesusijusios su atsakovės poreikiais. CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tik tos dalies butų ar kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir yra privalomi tik tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo atveju kasacinis teismas analogiško pobūdžio UAB „Via sportas“ ir Bendrijos byloje sprendė, jog nenustatyta, kad būtų įvykdytos CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos daliai Namų patalpų savininkų priiminėti atskirus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, o Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies bei CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos nesudaro pagrindo UAB „Via sportas“ atsisakyti apmokėti bendrojo naudojimo objektų valdytojo jau patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apeliantė turi pareigą prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, nepaisant to, kad ji nėra Bendrijos narė, ir faktas, jog apeliantė yra komercinių patalpų savininkė, neatleidžia jos nuo mokėjimo pareigos.

34. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2277-794/2020 nagrinėjo tų pačių šalių ginčą dėl 92 094,41 Eur dydžio skolos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, kuri buvo grindžiama atsakovei išrašytomis sąskaitomis už namo administravimo, buhalterinės apskaitos išlaidas, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, pastato ir liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias ir eksploatacines lėšas, teisines paslaugas ir kitas bendrijos išlaidas. Nurodytoje byloje taip pat buvo vertinami Bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai ir patvirtinti tarifai, ieškovės ieškinys pripažintas pagrįstu ir patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-136-241/2021, Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovei už sąskaitose nurodytas buhalterinės apskaitos išlaidas, atlyginimą bendrijos pirmininkui, kilimėlių keitimo namo gyvenamojoje dalyje paslaugos išlaidas, namo fizinės apsaugos, bendrijos samdyto advokato teisines paslaugas bei atmetė atsakovės argumentus, jog šios išlaidos nėra susijusios su privalomų namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo priežiūros reikalavimų įgyvenimu, o sprendimą dėl tokių išlaidų turėjo priimti patalpų savininkai, o ne bendrija.

35. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis yra įsiteisėję ir po nurodytų teismų procesinių sprendimų priėmimo neatsirado naujų esminių aplinkybių, susijusių su ginčo pastato patalpų naudojimu ir administravimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, pagrįstai atsižvelgė į aptartuose procesiniuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes. Vien kitas (vėlesnis) ieškovės išrašytų sąskaitų apmokėjimo laikotarpis savaime negali paneigti minėtais teismų procesiniais sprendimais nustatytų esminių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų teisinių išvadų, kurios pagrindžia atsakovės prievolę apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, pareigą proporcingai atlyginti kitas būtinas administravimo išlaidas (Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-136-241/2021).

36. Nagrinėjamo ginčo atveju darytina išvada, kad šios nutarties 29-35 punktuose pacituotuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytos išvados, kuriais išspręsti fakto klausimai, turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), o teisės aiškinimo taisyklės – teisminio precedento galią. Spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą dėl atsakovės pareigos mokėti mokesčius ir įmokas už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, teismas iš esmės analogiškoje faktinėje situacijoje neturi pagrindo kitaip aiškinti ir taikyti tų pačių teisės normų. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama jos pareiga mokėti už kilimėlių keitimą, bendrųjų patalpų valymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas ir teisines paslaugas, atmestini kaip nepagrįsti, tokie argumentai jau yra paneigti teismų sprendimais išnagrinėtose tų pačių ginčo šalių civilinėse bylose.

37. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertina tik atsakovės argumentus, kuriais ji ginčija konkrečių sąskaitose nurodytų sumų už atitinkamas paslaugas apskaičiavimą ir jų apimtį.

Dėl atsakovės ginčijamų ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų pagrįstumo

38. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės pateiktose sąskaitose apskaičiuotos sumos neatitinka net pačios Bendrijos narių susirinkime patvirtintų įmokos tarifų. Bendrijos narių susirinkimo priede „Tarifų patvirtinimas“ buvo nurodytos bendros kainos už tam tikras visam Namui per mėnesį suteiktas atitinkamas paslaugas sumos ir nustatytas tarifas – tam tikra eurų suma, skaičiuojama už 1 kv. m. Dėl to bendra už kilimėlių keitimą visam Namui mokėtina suma per mėnesį buvo nustatyta 112,96 Eur, o tarifas – 0,0041 Eur/kv. m. Kadangi atsakovei priklausančių patalpų Name plotas – 12 901 m², per mėnesį atsakovė turi mokėti 52,89 Eur (12 901 kv. m x 0,0041 Eur/kv. m), o ieškovės pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta 52,88 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovė 52,64 Eur mokėtiną sumą nustatė skaičiuodama, kiek 112,96 Eur bendroje už kilimėlius mokėtinoje sumoje sudaro 46,60 proc. (atsakovei priklausančių Name patalpų dalis).

39. Atsakovės apeliaciniame skunde pateiktas mokesčio už paslaugas skaičiavimas neatitinka Bendrijos narių susirinkime patvirtintos tvarkos. Nustatytas konkretus tarifas turi būti dauginamas iš savininkui priklausančių patalpų ploto, išreikšto kvadratiniais metrais, o ne procentine išraiška. Dėl to ir kiti apeliaciniame skunde atsakovės pateikti paslaugų už liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą ir aplinkos tvarkymą skaičiavimai neatitinka ieškovės sąskaitose nurodytų sumų. Bendrijos susirinkimo patvirtintus tarifus už atitinkamas paslaugas padauginus iš atsakovei nuosavybes teise priklausančių patalpų ploto, gaunamos tokio dydžio sumos, kokios nurodytos atsakovės pateiktose sąskaitose: už liftų techninę priežiūrą – 232,22 Eur (12 901 kv. m x 0,0180 Eur/kv. m), už bendrųjų patalpų valymą – 279,95 Eur (12 901 kv. m x 0,0217 Eur/kv. m), už aplinkos tvarkymą – 79,99 Eur (12 901 kv. m x 0,0062 Eur/kv. m).

40. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad už Bendrijos susirinkime patvirtintas paslaugas turi mokėti ne pagal Bendrijos patvirtintus tarifus, bet pagal trečiųjų asmenų (atitinkamas paslaugas teikiančių įmonių) ieškovei pateiktose sąskaitose nurodytas sumas, proporcingai atsakovei priklausančių patalpų plotui. Pažymėtina, kad mokėjimo už Namo bendro naudojimo patalpų priežiūrą pagal Bendrijos narių susirinkimo patvirtintus tarifus metodas patvirtintas narių balsų dauguma. Nepaisant atsakovės nurodomų aplinkybių, kad tam tikru metu pati ieškovė faktiškai moka paslaugas teikiančios įmonėms mažiau ar iš viso nemoka, visi kiti namo savininkai taip pat moka pagal nustatytus tarifus apskaičiuotą didesnę kainą. Atsakovė, būdama Namo patalpų savininkė, turi teisę domėtis, kaip yra naudojamos pagal nustatytus tarifus sumokėtos sumos, o nustačiusi nepagrįstą tokių sumų panaudojimą ginčyti jį teisme. Tačiau tai nėra aplinkybė, dėl kurios atsakovė galėtų būti atleidžiama nuo Bendrijos narių susirinkime visiems savininkams patvirtinto dydžio įmokų mokėjimo.

41. Bendrijos narių susirinkimo 6 punktu Bendrija nusprendė Namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti samdytis advokatą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. lapkričio mėnesį advokatui sumokėjo 1 012,50 Eur už teisines paslaugas, suteiktas reiškiant ieškinius UAB „Geolizingas“ dėl paslaugų suteikimo, Ž. Y., V. K., Š. K., A. V., R. V. ir A. B. dėl skolų už Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą išieškojimo. Taigi šiose bylose atsakovė nebuvo proceso šalis, pareikšti ieškiniai buvo susiję su Namo priežiūra ir administravimu, todėl išlaidos už teisines paslaugas pripažintos pagrįstomis. Pagal nuosavybės teise turimą patalpų plotą atsakovė turėtų sumokėti 471,83 Eur šių bylinėjimosi išlaidų dalį.

42. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos bylą laimėjusiai proceso šaliai pagal CPK 93, 98 straipsnių nuostatas. Tačiau net ir priteisus ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, nereiškia, kad jos visos bus išieškotos vykdymo procese. Be to, dar prieš reiškiant ieškinį yra reikalingos iš anksto sukauptos lėšos, kurias galimą būtų mokėti advokatui už teisines paslaugas. Atsakovė nepateikė teismui duomenų ir skaičiavimų, kad 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį išrašytose sąskaitose jai būtų nurodyta didesnė už teisines paslaugas suma, negu mokėtina pagal realiai ieškovės patirtas išlaidas ir proporcingą atsakovės turimai Namo patalpų daliai (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės 1 416,11 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

45. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus rekomenduojamo atlyginti dydžio (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą –1 891,14 Eur). Įvertinus ieškovės turėtų išlaidų dydį CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, jos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 416,11 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 304503087) iš atsakovės UAB „Via sportas“ (juridinio asmens kodas 123259511) 1 416,11 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika eurų 11 euro centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė