Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1131-580/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: e2A-1131-580/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25244-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas: I. B.
Trečiasis asmuo: Daugiabučių gyvenamųjų namų, Vilniuje savininkų bendrijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1131-580/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25244-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“, atsakovės I. B. bei trečiojo asmens Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovės I. B. priešieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje namo Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, J. B., D. B..

Išnagrinėjęs bylą, teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašė įpareigoti atsakovę I. B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jo atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą; leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; už kiekvieną pradelstą dieną atsakovei skirti 50 Eur baudą bei priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. ieškovas sutarties su Daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugas. Ieškovui buvo pranešta apie užliejamas buto Nr. 13A patalpas. Ieškovui apžiūrėjus statinį, paaiškėjo, kad nuolatiniai patalpų užliejimai vandeniu vyksta iš aukščiau esančių ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų – buto Nr. 15;

1.2. 2019-08-05 buvo surašytas Statinio apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, jog Namo 6–ame aukšte užsikimšo kanalizacija, į Namo 13A butą bėga vanduo iš namo 15 buto bei nustatyta, jog būtina atlikti Namo 15 buto kanalizacijos vamzdynų pravalymą, kurį rekomenduojama atlikti iš buto, nes palėpėje esantis senas stovas užaklintas, nefunkcionuojantis ir nesusijęs;

1.3. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas sudaryti sąlygas specialistams patekti į butą būtinų darbų atlikimui, tačiau atsakymo negavo, atsakovės namuose nerado, susisiekti su atsakove nepavyko. Kadangi Namo kanalizacijos nuotekų sistema yra Namo savininkų nuosavybė, atsakovė privalo imtis veiksmų ir suteikti galimybę Namo administratoriui pašalinti gedimus tam, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims ir turtui.

2. Atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. ieškovas reikalavimą grindžia statinio apžiūros aktu, kurį pasirašė techninės priežiūros inžinierius K. S. ir UAB „Naujamesčio būstas“ klientų asmeninis vadybininkas A. M.. Akto duomenys dėl Namo 15 buto atsakomybės ribose esančių nuotekų vamzdynų stovio neatitinka tikrovės – atsakovė išpjovė savo bute koridoriaus grindis ir patikrino, ar ties galima vandens pratekėjimo į butą Nr. 13A vieta yra pažeisti buto Nr. 15 nuotekų vamzdynai, tačiau vamzdynų pažeidimo nerado. Tikrinant buto Nr. 15 nuotekų vamzdynus santechniniu trosu (gyvatuku), buvo nustatyta, kad kliūtis nuotekoms yra už buto Nr. 15 ribų apie 1-2 metrais žemiau perdangos, tarp butų Nr. 15 ir 13A;

2.2. atsakovė kreipėsi į ieškovo avarinę tarnybą ir avarinės tarnybos santechnikai du kartus buvo atvykę į butą Nr. 15 ir namo pastogę bei užfiksavo, kad yra užsikišęs vertikalus nuotekų vamzdis, esantis namo sienoje, kurį turi pagal sutartį prižiūrėti ir tvarkyti ieškovas. Atsakovė taip pat kreipėsi į UAB „Menga“ dėl nuotekų vamzdynų būklės fiksavimo vaizdo kamera. UAB „Menga“ 2019-09-26 defektiniame akte nustatė, kad buto Nr. 15 ribose nuotekų vamzdis nepažeistas ir neužsikimšęs. Patikrinus Namo bendrijos vertikalaus nuotekų vamzdžio stovį įvedant kamerą į vamzdį iš namo pastogės, UAB „Menga“ nustatė, kad 7 metrų gylyje, skaičiuojant nuo pastogėje esančiame alsuoklyje išpjautos skylės, vamzdis yra užsikišęs kieta medžiaga. Ta pati kliūtis vertikaliame nuotekų vamzdyje buvo nustatyta įvedant kamerą iš buto Nr. 15 virtuvės;

2.3. atsakovės prašymu teismo ekspertas N. B. 2019-10-04 akte pateikė išvadas, kad atsakovės bute esantis vamzdynas nuo virtuvės iki nuotekų stovo neužsikišęs, nepažeistas, o patikrinimo metu pastato pastogėje esančio alsuoklio šone yra išpjauta skylė, kuri nebuvo apsaugota, uždengta. Bute esantys vamzdynai (einantys nuo virtuvės) yra pajungti į nuotekų stovą, todėl leidžiamos fekalinės nuotekos į nuotekų stovą, esant užsikimšimui nenubėga, o pakyla iki esančio nesandarumo nuotekų stove, kuris yra tarpaukštyje (tarp atsakovės buto ir buto Nr. 13A) ir to pasekoje bute Nr. 13A fekalinės nuotekos bėga per lubas. Taip pat eksperto išvadoje nurodyta, kad paprasčiausias būdas pašalinti užsikimšimą – iškelti jį vakuuminiu siurbliu per alsuoklį esantį pastato pastogėje, o iškelti užsikimšimą atidarius vamzdžius bute Nr. 15 negalima dėl to, kad kamštis nepraeitų per vamzdynų alkūnes.

3. Atsakovė I. B. priešieškiniu prašė įpareigoti UAB „Mano būstas“ įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. 15 per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu, leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai, už kiekvieną pradelstą dieną bendrovei skirti 300 Eur baudą bei priteisti iš ieškovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1. atsakovė geranoriškai du kartus buvo įleidusi ieškovo darbuotojus, kurie apžiūrėjo bute esantį vamzdį, o pakilę į namo pastogę nusprendė, kad yra užsikimšęs vertikalus magistralinis nuotekų vamzdis. Atsakovė geranoriškai išpjovė parketą ties galimo pratekėjimo vieta tam, kad ieškovo darbuotojai galėtų įsitikinti, kad pratekėjimo šioje vietoje nėra ir vamzdžiai nepažeisti. Telefonu atsakovė ne kartą prašė ieškovą išvalyti vertikalų magistralinį nuotekų vamzdį, tačiau sulaukė tik ieškovo darbuotojų patyčių. Esant užsikimštam vertikaliam magistraliniam vamzdžiui atsakovė geranoriškai nesinaudoja virtuve ir vonia, kad nekeltų daugiau nepatogumų buto Nr. 13A gyventojams, kol ieškovas pašalins užsikimšimą. Dėl ieškovo neveikimo atsakovė tarėsi su buto Nr. 13A savininku dėl sprendimo atsakovės lėšomis, tačiau derybos nutrūko įsikišus bendrijos pirmininkui;

3.2. kilusią avariją techniškai išspręsti lengviausia išpjaunant dalį vertikalaus magistralinio vamzdžio iš D. B. vonios, išvalant jį ir atstatant magistralinį vamzdį bei D. B. vonios sieną. Dėl ieškovo neveikimo atsakovė negali nekliudomai naudotis nuotekų vamzdžiu, nors pagal ieškovo ir Bendrijos 2015-10-08 sutartį ieškovas įsipareigojo imtis priemonių gedimui pašalinti ne vėliau kaip sekančią darbo dieną nuo pranešimo gavimo;

3.3. ieškovo veiksmai, neatkuriant atsakovės teisės naudotis nuotekų vamzdžiu, sudaro vartotojo teisių pažeidimą, todėl atsakovė turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Dėl ieškovo neveikimo atsakovė patyrė žalą, nes nuo 2019-05-29 negali naudotis virtuvės kriaukle, indų plovimo mašina, šalia virtuvės esančiu vonios kambariu. Tai apsunkina bute gyvenančių žmonių buitį, nes kitas santechninis mazgas yra buto gale ir iki jo yra apie 30 žingsnių. Atsakovė turi garbingo amžiaus tėvus, kurie negali atvykti pasisvečiuoti, nes negali vaikščioti tokio atstumo. Apribotas bendravimo galimybės, atsakovė šią vasarą negalėjo priimti užsienio svečių, dėl ko nukentėjo jos reputacija.

4. Ieškovas atsakovės priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, skirti atsakovei 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad:

4.1. atsakovė neįrodė priešieškinio pagrįstumo. Kai atsakovės ekspertas vykdė vamzdžių apžiūrą, nebuvo kreiptasi į Bendriją, Namo pirmininką ar į ieškovą, ieškovui nesuteikta galimybė dalyvauti ekspertui apžiūrint vamzdžius ir įsitikinti apžiūros teisėtumu. Nėra realaus pagrindo tikėti ekspertizės objektyvumu, o atsakovės eksperto užfiksuotos aplinkybės skiriasi nuo ieškovo nustatytų aplinkybių;

4.2. atsakovė nėra vartotoja, nes ieškovas veikia dviejų juridinių asmenų, t. y. UAB „Naujamiesčio būstas“ ir Bendrijos, sudarytos sutarties pagrindu;

4.3. atsakovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad atsakovė dėl vandens nebuvimo namuose priversta per dieną nueiti papildomus 30 žingsnių, yra vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovė siekia gauti nepagrįstos naudos, nes nepagrindė savo išgyvenimų, nenurodė, kaip yra nustatytas neturtinės žalos dydis.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo Bendrija prašė ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

5.1. 2019 m. liepos mėn. buvo gautas pranešimas apie užliejamą butą (duomenys neskelbtini). 2019-08-05 atlikus statinio apžiūrą, buvo nustatyta, kad Namo 6 ame aukšte yra užsikimšusi kanalizacija, į butą Nr. 13A bėga vanduo iš 15 buto. Atsakovei, kaip buto savininkei, buvo pateiktas 2019-08-19 pranešimas apie nustatytus defektus ir paprašyta įleisti ieškovo atstovus į butą, kad būtų atlikti kanalizacijos remonto darbai. Atsakovė jai nustatytos pareigos nevykdė;

5.2. nesutiko su priešieškinio reikalavimais. Ieškovas, kaip namo administratorius, turi teisę remontuoti namo bendrojo naudojimo įrangą, o atsakovė privalo leisti tai atlikti. Atsakovė, neįleisdama ieškovo darbuotojų į buto vidų kanalizacijos remonto darbų atlikimui, pažeidžia kitų Namo gyventojų teises ir interesus;

5.3. žalos atsakovė nepatyrė, nes poreikis eiti 30 žingsnių, menamas negalėjimas nusiplauti rankų, kai bute yra net keli vonios kambariai, tariamų svečių nepatogumų, laikytinas nelogišku. Atsakovė nenurodė vertybės, kuri buvo pažeista, nepateikė svarių įrodymų apie patirtus fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priešieškinį, prašymus dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 5,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad:

6.1. ieškinio pagrindas buvo poreikis atsakovės bute Nr. 15 atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad užsikimšęs yra vertikalus kanalizacijos stovas, esantis už buto ribų, o ne nuotekų vamzdžiai bute Nr. 15, ir dėl to buto Nr. 15 gyventojai negali naudotis kanalizacija. Šalys ginčijasi dėl atsakovės pareigos leisti ieškovo atstovams patekti į jos butą pašalinti svetimkūnį, įstrigusį namo vertikaliame kanalizacijos stove, esančiame už buto Nr. 15 ribų;

6.2. kai bendrojo naudojimo įrangos, kuri nėra gyventojo bute, neįmanoma sutvarkyti kitaip, kaip tik patekus į gyventojo būstą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti patekti į patalpas, vykdant CK 4.83 straipsnio 5 dalį. Spręstina, ar interesų pusiausvyrą atitinka ieškovo pasirinktas būdas atkurti kanalizacijos funkcionalumą – valyti vertikalų nuotekų stovą, ardant buto Nr. 15 perdangoje esamus vamzdžius (grindų dangą);

6.3. darbus atliekant per butą Nr.15, atsirastų papildomi darbų atlikimo kaštai (grindų dangos, vamzdynų ardymo ir atstatymo į buvusią būklę), dėl kurių dengimo ieškovas neteikė pasiūlymų. Ieškovas neįrodė, kad jo pasirinktas avarijos šalinimo būdas yra vienintelis galimas būdas, kuris atitinka ekonominį naudingumą ir dėl to būtina patekti į atsakovės patalpas. Yra alternatyvių Namo bendrojo naudojimo vertikalaus stovo valymo būdų;

6.4. argumentai, jog dėl ilgo eksploatacijos laiko kanalizacijos stovas tiek susidėvėjęs, kad jį valant kyla grėsmė jį pažeisti, nereikšmingi. Nustatydamas stovo būklę ekspertas nenaudojo priemonių vamzdžio atsparumui patikrinti, būklę nustatė apžiūros būdu, ekspertizės akte nėra kategoriškos išvados, jog stovas, valant jį iš pastogės, bus pažeistas. Rizikos pažeisti stovą faktorius nėra lemiamas, nes nėra tikslo saugoti tokios būklės stovą, jei jo neįmanoma normaliai eksploatuoti pagal funkcinę paskirtį. Nėra duomenų, jog atsakovė atsisakytų įsileisti į butą atlikti seno stovo keitimo darbus;

6.5. nėra pagrindo konstatuoti būtinybės patekti į atsakovės butą, nes bute Nr. 15 nėra bendrojo naudojimo įrangos, kuriai reikalingas valymas, o bendrojo naudojimo vertikaliame stove esamo svetimkūnio pašalinimo darbus galima atlikti per palėpėje esamą angą. Ši anga (alsuoklis) yra palikta tam, kad būtų techninės galimybės išvalyti vertikalų kanalizacijos stovą, kad avarijos likvidavimas nereikalautų papildomų kaštų. Ieškovas neįrodė būtinybės už buto Nr. 15 ribų užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti ieškovo pasirinktu būdu, todėl jo ieškinys atmestas;

6.6. nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę, pašalinant vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. 15 per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu ieškovo pasirinktu būdu. Priešieškinio reikalavimu siekiama keisti sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens ir ieškovo, vykdymo būdą. Atsakovė nėra sutarties šalis, todėl neturi reikalavimo teisės dėl sutartinės prievolės vykdymo. Netenkinus pagrindinio priešieškinio reikalavimo, atmesti išvestiniai reikalavimai;

6.7. atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Tai, kad nuotekų šalinimo sistemos pralaidumas nėra atkurtas, savaime nereiškia kalto ir neteisėto neveikimo. Ieškovas vykdė pareigas pagal sutartį savo pasirinktu būdu, ėmėsi veiksmų, kurie, jo nuomone, turėjo užtikrinti nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą;

6.8. atmetami šalių priešpriešiniai prašymai dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Ieškovas tik bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atsakovės bute Nr. 15 atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymo poreikio nėra, tačiau nėra duomenų, jog ieškiniu ieškovas siekė sukelti atsakovei nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Atitinkamai, nėra pagrindo manyti, jog atsakovė siekė ne pažeistų teisių gynybos, bet turėjo kitokių tikslų.

III. Apeliacinių skundų argumentai

7. Ieškovas UAB „Mano būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

7.1. teismas nevertino dalies įrodymų ir pateikė visiškai priešingas išvadas didesnę įrodomąją galią turintiems įrodymams. Teismas nesivadovavo teismo eksperto D. K. teismo ekspertizės aktu, neatsižvelgė į eksperto paaiškinimus 2020-12-23 posėdyje. Sprendime neatsižvelgiama į 2019-08-05 Statinio priežiūros aktą Nr. DA204307, nevertinamos 2019-07-25 ir 2019-08-12 defektiniuose aktuose Nr. MB:T-19-081333 ir MB:T-19-089703 pateiktos aplinkybės bei 2020-01-05 pažyma. Šie įrodymai pagrindžia, jog saugiausias, ekonomiškiausias ir naudingiausias kanalizacijos stove susidariusio kamščio šalinimo būdas yra atliekant pravalymą per atsakovės buto grindyse esančius vamzdžius. Sprendime nekreipiamas dėmesys į kanalizacijos vertikaliojo stovo būklę, o perfrazuotus eksperto D. K. paaiškinimus teismas pateikia kaip neginčijamus įrodymus. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo didžiąja dalimi eksperto išvadų. Sprendimas prieštarauja CPK 263 straipsniui ir turi būti vertinamas kaip sprendimas be motyvų pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą;

7.2. siekdamas atstatyti kanalizacijos vertikaliojo stovo funkcionalumą, ieškovas du kartus bandė išvalyti užsikimšusį stovą iš palėpės patalpose esančios stovo angos. Susidariusio kamščio pašalinti nepavyko. Ieškovas ieškojo alternatyvių būdų stovo valymui, tačiau jie pripažinti negalimais ir keliančiais pavojų sulaužyti stovą. Ieškovo nurodomas kanalizacijos stovo išvalymo būdas nėra pasirinktas nepagrįstai;

7.3. sprendimu buvo nukrypta nuo teismų praktikos bylose, kuriose buvo analizuojamos CK 4.83 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019-05-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-949-1092/2019; Kauno apygardos teismo 2017-03-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-440-413/2017, Vilniaus apygardos teismo 2020-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1812-934-2020 ir kt.). Sprendimu būtų suformuotas precedentas, kuris sudarytų galimybę daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams su bendrojo naudojimo inžinerine įranga elgtis savo nuožiūra, neatsižvelgiant į likusių savininkų teises bei įranga disponuoti kaip asmeninės nuosavybės teise valdomu objektu. Atsakovei sudaroma galimybė nevykdyti CK 4.83 straipsnio nuostatų, piktybiškai trukdyti ieškovui vykdyti tiesiogines pareigas.

8. Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus:

8.1. įpareigoti ieškovą įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. 15, o kitu bendrovės pasirinktu būdu;

8.2. teismo sprendimą vykdyti skubiai, už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną skirti ieškovui po 300 Eur baudą;

8.3. priteisti atsakovei 10 000 Eur neturtinę žalą;

8.4. skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise;

8.5. pripažinti suklastotu dokumentu ieškovo darbuotojų surašytą 2019-08-05 aktą Nr. DA204307;

8.6. priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, tačiau neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl atsakovės bute esančių vamzdynų valymo, žinodamas, jog nuotekų vamzdis yra išsikišęs už atsakovės buto ribų. Reikalavimas teismui ardyti ieškovės nuotekų vamzdynus nebuvo pareikštas. Įvertinus ieškovo procesinį elgesį, pareiškiant žinomai nepagrįstą ieškinį, atsakovei, ginantis nuo ieškinio, turėjo būti priteista 1 333,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės advokatas yra jos sutuoktinis, tačiau atsakovės sumokėti pinigai įtraukti į advokato pajamų apskaitą;

9.2. teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė negali reikšti reikalavimo įvykdyti sutartinę prievolę dėl bendro naudojimo nuotekų vamzdžio išvalymo. 2015-10-08 sutartyje numatyta ieškovo pareiga užtikrinti Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimą pagal paskirtį, tačiau šiuo metu bendro naudojimo nuotekų stovas negali būti naudojamas. Bendrojo naudojimo objektai priklauso savininkams, todėl nuotekų stovo bendraturtis turi teisę kelti reikalavimą dėl bendro naudojimo nuotekų stovo išvalymo. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę reikalauti, kad bendro naudojimo objektai būti prižiūrimi STR 1.07.03:2017 nustatyta tvarka. Bendrija, kaip bendro naudojimo objektų valdytojas, savarankiškų reikalavimų nepareiškė. STR 1.12.05:2010 ginčui negalioja, nes ši norma pakeista, o sutarties uždarumo principas neaktualus. Atsakovė negali nekliudomai naudotis savo turtu, todėl ji turi teisę reikšti ieškinį;

9.3. nepagrįstai atmestas priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 8 dalį atsakovė laikytina vartotoja, gaunančia paslaugas. Apie vamzdyno užsikišimą ieškovui buvo žinoma nuo 2019 metų liepos mėnesio. Pažeidimas padarytas kliudant atsakovei naudotis nuosavybės teise, ieškovo neteisėti veiksmai, nešalinant avarijos, yra akivaizdūs ir jų įrodinėti nereikia, o priežastinis ryšys ir žala yra įrodyti. Ieškovas du metus laiko vartotoją be dalies buto nuotekų ir kliudo naudotis nuosavybe, todėl 10 000 Eur suma būtų pagrįsta kompensacija;

9.4. ieškovui turėjo būti skirta 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą teise. Tikrovės neatitinkančio 2019-08-05 akto pagrindu pateiktas ieškinys sukėlė atsakovei sunkias pasekmes – ilgalaikį teisminį ginčą, bylinėjimosi išlaidas, negalėjimą naudotis turtu. Nuotekų stovas tebėra užsikišęs, o Bendrija išleido daugiau pinigų ekspertizės atlikimui, nei būtų kainavę pakeisti visą užsikišusį nuotekų vamzdį;

9.5. teismas nepriėmė procesinio sprendimo pagal atsakovės 2019-12-16 prašymą dėl ieškovo 2019-08-05 akto Nr. DA204307 pripažinimo suklastotu dokumentu. Byloje nustatyta, jog šiame dokumente yra tikrovės neatitinkantys duomenys.

10. Trečiasis asmuo Bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu, iškreipė eksperto nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus. D. K. ekspertizės išvadoje padaryta kategoriška išvada, koks yra racionaliausias problemos sprendimo būdas ir kokie darbai turi būti atlikti. Cituodamas eksperto paaiškinimus, teismas juos interpretavo ne pagal ekspertizės aktą;

10.2. skundžiamame sprendime padarytos grubios fakto klaidos, nes teismas konstatavo aplinkybes, kurių nepatvirtina rašytiniai įrodymai. Duomenys nepatvirtina, jog Namo palėpėje yra kanalizacijos stovo alsuoklis – šis stovas yra užaklintas, nefunkcionuojantis, o jame padaryta savadarbė maža skylė negali būti prilyginta alsuokliui. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės bute nėra Namo bendrojo naudojimo objektų, nes Namo kanalizacijos nuotekų sistema yra Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis, 15 dalies 2 punktas). Namo bendrojo naudojimo objekto remontui privalo būti sudarytos sąlygos prie jų prieiti. Teismas ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus dėl Namo kanalizacijos stovo ir kanalizacijos vamzdyno;

10.3. teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, sprendime konstatavo, jog nėra tikslo išsaugoti kanalizacijos vamzdyną ir nurodė konkretų kanalizacijos stovo remonto būdą (pakeisti vamzdį). Kanalizacijos vamzdyno remonto būdo parinkimas nebuvo bylos dalykas, o teismo nurodytas remonto būdas yra ženkliai brangesnis nei nurodytas ekspertizės akte;

10.4. egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas padarė išvadas dėl Namo bendrojo naudojimo objekto, kuris priklauso visiems bendraturčiams, o sprendimas, kuriuo siūlomas kanalizacijos vamzdyno keitimas, turės didžiulį neigiamą poveikį kitiems Namo gyventojams;

10.5. teismas nukrypo nuo bendrosios nuosavybės objektų naudojimą reglamentuojančių teisės normų. Atsakovė pažeidė CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą bei kitų Namo butų ir patalpų savininkų teisėtus interesus. Ieškovui negalint patekti į atsakovės butą, nėra užtikrinamas Namo saugumas, kanalizacijos vamzdynas pilnai nefunkcionuoja. Dėl atsakovės nebedradarbiavimo netinkamai įgyvendinamas Namo kanalizacijos valdymas, naudojimas ir priežiūra.

11. Ieškovas UAB “Mano būstas Vilnius“ atsakovės apeliacinį skundą prašė atmesti. Nurodo, kad:

11.1. atsakovė nepagrįstai reikalauja 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio atsakovė pakeitė tik baigiamųjų kalbų metu, prieštaraujant CPK nuostatoms;

11.2. 2019-08-05 statinio apžiūros akte Nr. DA204307 nėra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Aktą pasirašė techninės priežiūros inžinierius, ne ieškovo darbuotojas, todėl nebuvo jokio suinteresuotumo atlikti šališką apžiūrą. D. K. ekspertizės išvadoje nustatytos analogiškos aplinkybės ir pateikta tokia pati rekomendacija kaip ir akte – atlikti vamzdyno pravalymo darbus iš atsakovės buto patalpų;

11.3. ieškinio reikalavimas įsileisti ieškovą į atsakovės butą kanalizacijos vamzdynų pravalymui nesikeitė. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovas nesiekia ardyti buto vamzdynus ir parketą – pakanka išmontoti atsakovės bute esančio plastikinio vamzdžio atkarpą. Atsakovės bute parketo dalis jau yra išardyta ir paruoštas priėjimas prie kanalizacijos vamzdyno. Atlikus vamzdyno pravalymą išardyta plastikinio vamzdžio atkarpa bus sumontuota atgal;

11.4. atsakovė neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nėra ieškovo neteisėtų veiksmų, ieškovas deda visas pastangas, jog kanalizacijos stovo funkcionalumas būtų atkurtas. Atsakovė neįrodė neturtinės žalos dydžio, o tai, jog proceso metu atsakovės prašoma priteisti suma padvidubėjo, leidžia abejoti tokios žalos pagrįstumu;

11.5. atsakovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl ieškovo sutartinės prievolės vykdymo. Namo priežiūros paslaugas ieškovas teikia 2015-10-08 sutarties su Bendrija pagrindu. Ieškovas Namo administratoriumi paskirtas administravimo sutarties, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškovo teisės ir pareigos ribojamas Sutarties nuostatų ribose. Reikšdama savo reikalavimą atsakovė pažeidžia sutarties uždarumo principą. Atsakovė reiškia reikalavimą UAB „Mano būstas“, t. y. kitam juridiniam asmeniui;

11.6. atsakovės sutuoktinis yra kartu ir atsakovės advokatas. Nėra įrodymų, jog atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo iš asmeninių lėšų. Atsakovė už paslaugas atsiskaito bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančiu turtu, t. y. 50 proc. sumos už suteiktas teisines paslaugas apmoka advokatas J. B.. Tokie veiksmai yra šiurkštus Lietuvos advokatų etikos kodekso pažeidimas.

12. Ieškovas UAB „Mano būstas“ prašo tenkinti trečiojo asmens Bendrijos apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

13. Atsakovė I. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

13.1. ieškinio dalykas buvo leisti įeiti į atsakovės butą ir atlikti jos butui priklausančių kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Reikalavimo ardyti atsakovės bute esančius vamzdynus, grindis ir sienas nebuvo pareikšta. Ieškinio dalykas ir pagrindas, suformuluotas pagal 2019-08-05 statinio apžiūros aktą Nr. DA204307, nebuvo keičiami. Ieškovo reikalavimai, išeinantys už ieškinio reikalavimo ribų, negali būti tenkinami;

13.2. ieškovas nepagrįstai reikalauja riboti atsakovės nuosavybės teises. Ieškovas nereiškė reikalavimo valyti bendro naudojimo nuotekų stovą iš atsakovės buto, o siekė valyti atsakovės bute esančius vamzdynus. Neįrodyta, jog nėra kitų būdų išvalyti nuotekų stovą, o nuotekų stovas ir anksčiau buvo valomas dėl kamščio. Kelti reikalavimą atsakovei ieškovas galėjo tik nustatęs, jog sienos dalies ardymas bute Nr. 13A ir nuotekų stovo dalies pakeitimas kainuotų brangiau nei atsakovės buto grindų, sienų ir vamzdynų ardymas;

13.3. nepagrįstai nurodoma, jog ieškovo siulomas avarijos šalinimo būdas atitinka ekonominio naudingumo kriterijų. Byloje nustatyta, jog bendro naudojimo kanalizacijos stovo alsuoklis susidėvėjęs ir būtų protinga jį pakeisti. Ieškovas nenurodė, kiek kainuotų alsuoklio pakeitimas bei kiek kainuotų parketo, vamzdyno ardymas ir atstatymas atsakovės bute. Nėra įrodymų, ar vamzdyno valymo įranga nepažeis vamzdžių, kai bus įvesta į nuotekų stovą per atsakovės buto ir buto Nr. 13A nuotekų vamzdžių alkūnes;

13.4. teismas tinkamai įvertino eksperto D. K. išvadą. Ekspertas nurodė, kad racionaliausias būdas išvalyti stovo kamštį yra įvesti vamzdžių valymo mašiną iš atsakovės buto, tačiau teismo posėdyje šio teiginio nepagrindė. Specialisto N. Beigo išvadoje nurodyta, jog galima vakuminiu siurbliu nuotekų stovo kamštį iškelti per alsuoklį arba jį susmulkinti per alsuoklį su vamzdžių valymo įranga. Stovo išvalymui skirtas alsuoklis, o ekspertas D. K. nepagrindė, kuo stovo valymas iš atsakovės buto yra racionalesnis už valymą per alsuoklį. Ekspertas nepagrindė, kodėl laikė neracionaliu valymą iš buto Nr. 13A, nors pati artimiausia vieta iki kamščio yra buto Nr. 13A vonioje. Ekspertas neturi kvalifikacijos duoti išvadą apie techninę įrangą, todėl jo išvada dėl techninės įrangos panaudojimo racionalumo negalėjo būti vertinama;

13.5. teismo sprendimas yra motyvuotas, vertinant įrodymus nebuvo pažeistos CPK normos. Ieškovo teiginiai dėl CK 4.83 straipsnio 5 dalies netinkamo taikymo yra nepagrįsti. Atsakovės bute nėra bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžių, ką nurodė ir ekspertas D. K.. Bendrojo naudojimo objektai yra ne atsakovės buto grindys, o perdanga tarp atsakovės buto ir buto Nr. 13A bei namo siena, kurioje yra užsikišęs nuotekų stovas. Atsakovės buto grindys ir tai, kas yra po grindimis iki perdangos, yra atsakovės nuosavybė.

14. Atsakovė I. B. prašo atmesti Bendrijos apeliacinį skundą ir skirti Bendrijai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad:

14.1. apeliacinis skundas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Byloje ginčas vyksta ne tarp Bendrijos ir buto savininko, o tarp buto savininko ir administratoriaus. Bendrija, kaip asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, negali naudotis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi;

14.2. Bendrija veikia ieškovo pusėje, todėl yra saistoma ieškinio reikalavimo leisti įeiti į atsakovės butą ir atlikti jos butui priklausančių kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Ekspertas D. K. paneigė ieškovo ieškinio faktinį pagrindą dėl būtinumo valyti atsakovės buto nuotekų vamzdžius. Ekspertas nurodė, jog yra techninė galimybė pašalinti nuotekų stovo kamštį nesibraunant į privačias valdas, t. y. iš pastogės. Bendro naudojimo vamzdžių, kurie skirti nuotekų pašalinimui, atsakovės buto ribose nėra;

14.3. teismas neišėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Teismas nenustatė avarijos padarinių pašalinimo būdo, nesukūrė namo gyventojams jokių prievolių, todėl nebuvo nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Skundžiamame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės nebūtinai turės prejudicinę galią kituose procesuose;

14.4. Bendrijos apeliacinio skundo argumentai yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise.

15. Trečiasis asmuo Bendrija prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:

15.1. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje priteisimo yra nepagrįstas. Atsakovei neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes teismas nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiavo teise ir pareiškė nepagrįstą ieškinį. Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių patirtos išlaidos nepriteistinos. Nurodytos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos nėra realios, nes jas pagrindžiantys dokumentai pasirašyti tik atsakovės atstovo;

15.2. nepagrįsta atsakovės pozicija, jog ji būdama bendrojo naudojimo objektų savininkė, turi teisę reikšti reikalavimus dėl ieškovo ir Bendrijos sutarties vykdymo. Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai buvo įsteigta Bendrija, kuri sutarties pagrindu paskyrė ieškovą Namo techniniu prižiūrėtoju. Atsakovė bendrojo naudojimo objektų priežiūros užtikrinimą perleido Bendrijai. Atsakovė nėra sutarties šalis, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė priešieškiniu bando pakeisti ieškovo ir Bendrijos sutarties vykdymo būdą;

15.3. ieškovui nepavykus įgyvendinti sutartinės prievolės ir išvalyti užsikimšusį vamzdį kitais būdais, atsakovė privalo sudaryti sąlygas sutvarkyti gedimą. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendro naudojimo objektas yra perdanga tarp atsakovės buto ir buto Nr. 13A. Bendrojo naudojimo objektas taip pat yra namo siena, kurioje yra užsikišęs bendro naudojimo nuotekų stovas. Racionaliausias būdas pašalinti kamštį yra per atsakovės buto perdangoje esantį vamzdyną, kas yra bendrojo naudojimo objektai. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog tokie darbai pažeis jos nuosavybės teises, ji turi įstatyminę pareigą leisti sutvarkyti jos bute esantį bendro naudojimo objektą;

15.4. atsakovė nepagrįstai reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri nėra įrodyta, o grindžiama tuo, kad atsakovei tenka eiti 30 žingsnių į vieną pusę iki kito sanitarinio mazgo. Ieškovo neteisėtas neveikimas nėra nustatytas;

15.5. teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nėra įrodymų, jog ieškovas buvo nesąžiningas ar savo teise pareikšti ieškinį naudojosi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį;

15.6. su ieškovo apeliaciniu skundu Bendrija sutiko pilnai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinys atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės priešieškinys ieškovui dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Byloje pateikti 3 apeliaciniai skundai. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, jog teismas nevertino visų ginčui svarbių aplinkybių, nesivadovavo D. K. ekspertizės aktu, teismų praktika ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė būtinybės už atsakovės buto Nr. 15 ribų užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti būtent ieškovo pasirinktu būdu. Tuo tarpu atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio, kadangi atsakovė gali reikšti reikalavimą ieškovui įvykdyti sutartinę prievolę dėl bendro naudojimo nuotekų vamzdžio išvalymo, o dėl neteisėto ieškovo neveikimo atsakovei turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir ieškovui paskirta bauda. Trečiasis asmuo Bendrija apeliaciniame skunde palaiko ieškovo poziciją, papildomai nurodydamas, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas išėjo už bylos ribų, nes ieškovui nurodė konkretų kanalizacijos stovo remonto būdą, kas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, ir dėl ko gali kilti papildomos prievolės kitiems Namo gyventojams.

Faktinės aplinkybės

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovei I. B. ir trečiajam asmeniui J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Namo 15 butas. Butas Nr. 15 gyvenamajame name yra virš trečiajam asmeniui D. B. priklausančio buto Nr. 13A. Inžineriniai tinklai (kanalizacijos) nuotekoms iš atsakovės buto Nr. 15 šalinti yra perdangoje tarp minėtų butų Nr. 15 ir 13A, ir jungiasi į vertikalų kanalizacijos stovą, esantį už butų Nr. 15 ir 13A ribų.

21. Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui naudojimui ir priežiūrai namo patalpų savininkai įsteigė Bendriją. Ieškovas UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ 2015-10-08 sutarties su Bendrija pagrindu teikia Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Bylos duomenimis, ieškovo darbuotojai, reaguodami į gautą pranešimą apie avarinę situaciją, nuvyko apžiūrėti Namo, ko pasekoje :

Žemesnės instancijos teismas

21.1. 2019-07-25 buvo surašytas defektinis aktas Nr. MB:T19-081333 (toliau – Aktas Nr. 1), iš kurio matyti, jog ieškovo darbuotojai siekė išvalyti užsikimšusį kanalizacijos stovą tarp Namo 5-6 aukštų iš palėpės, tačiau jo pravalyti ties 15 buto nepavyko, nes gyvatukas stringa apie 5 m, o rūsyje nėra priėjimo prie stovo. Rekomendacija: reiktų surasti stovą rūsyje ir įrengti reviziją, tada galima būtų valyti dar kartą. Arba pakeisti stovo dalį 13 bt. iki 15 bt. trišakio;

21.2. 2019-08-12 buvo surašytas defektinis aktas Nr. MB:T19-089703(toliau – Aktas Nr. 2), iš kurio matyti, jog ieškovo darbuotojai bandė valyti kanalizacijos stovo valymą iš Namo palėpės, tačiau to padaryti nepavyko, rekomenduojama demontuoti ,,špižinį“ stovą tarp 6 ir 5 aukšto, pakeitus PVC 110;

21.3. 2019-08-05 surašytas statinio apžiūros aktas Nr. DA204307 (toliau – Aktas Nr. 3), kuriame nurodytas apžiūros tikslas: namo 6-ame aukšte užsikimšo kanalizacija, į 13A butą bėga vanduo iš 15 buto. Pastebėjimų grafoje – <...>15 buto gyventojai piktybiškai atsisakė į patalpas įleisti namo bendrijos pirmininką. Apžiūrėjus 13A buto patalpas nustatyta, kad ties lubomis kambaryje ir tualeto patalpose matosi pratekėjimo žymės iš 15 buto. Galimai užsikišę 15 buto ribose esantys nuotekų tinklai 13A kanalizacija veikia. Rekomenduojami darbai – būtina atlikti 15 buto kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Pravalymą rekomenduojama atlikti iš 15 buto, nes palėpėje esantis senas stovas užaklintas, nefunkcionuojantis, nesusijęs. Kanalizacijos sistema 15 bute perdaryta. Atlikus kanalizacijos valymą 15 bute, rekomenduojama atlikti profilaktinį stovo valymą;

21.4. UAB „Menga“ 2019-09-26 surašė defektinį aktą Nr. 2019/09/26, kuriame konstatuota, jog atsakovės buto ribose esantis vamzdis neužsikišęs ir nepažeistas; vertikalusis nuotekų vamzdis yra užsikimšęs, rekomenduojama jį išardyti ir pašalinti kliūtį iš buto 13A vonios;

21.5. specialistas N. B. 2019-10-04 akte pateikė išvadas, kad atsakovės bute esantis vamzdynas nuo virtuvės iki nuotekų stovo neužsikišęs, nepažeistas; užsikimšęs yra nuotekų stovas. Nurodyta, kad paprasčiausias būdas pašalinti užsikimšimą – iškelti jį vakuuminiu siurbliu per alsuoklį esantį pastato pastogėje; nepavykus to padaryti – užsikimšimą reiktų smulkinti per alsuoklį su vamzdžių valymo įranga. Iškelti užsikimšimą atidarius vamzdžius bute Nr. 15 nėra galimybės dėl to, kad kamštis nepraeitų per vamzdynų alkūnes.

22. Siekiant išsiaiškinti kilusius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko dr. D. K..

Dėl aktaulaus teisinio reglamentavimo

23. Šalys ginčijasi dėl atsakovės pareigos leisti ieškovo atstovams patekti į jos butą siekiant pašalinti svetimkūnį, įstrigusį namo vertikaliame kanalizacijos stove, esančiame už buto Nr. 15 ribų. Ieškovas siekia kanalizacijos stove susidariusį kamštį pašalinti atliekant pravalymą per atsakovės buto grindyse esančius vamzdžius. Atsakovės teigimu, jos bute nėra bendrojo naudojimo objektų, todėl ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą CK 4.83 straipsnio 5 punkto pagrindu į asmeninę atsakovės nuosavybę – jos buto grindis ir tai, kas yra po jomis. Atsižvelgiant į tai, prieš vertinant šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, turi būti atsakyta, ar ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti įpareigoti atsakovę įsileisti ieškovo darbuotojus, kad per atsakovės buto grindyse esančius vamzdžius būtų pašalintas namo vertikaliajame kanalizacijos stove esantis svetimkūnis.

24. Bylos šalys skirtingai vertina, kas yra bendrojo naudojimo objektai. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuoja CK 4.82 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pastato bendrojo naudojimo objektai detaliau įvardinti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektai yra:

24.1. bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos);

24.2. bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus);

24.3. pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

24.4. vietiniai inžineriniai tinklai;

24.5. bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

25. Atsižvelgiant į tai, kad vandens vamzdynai priskirtini namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, jie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, jog inžineriniai tinklai (kanalizacijos) nuotekoms iš atsakovės buto Nr. 15 šalinti yra perdangoje tarp butų Nr. 15 ir 13A. Šie tinklai jungiasi į vertikalų kanalizacijos stovą, esantį už butų Nr. 15 ir 13A ribų. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą perdanga tarp atsakovės buto ir buto Nr. 13A taip pat yra bendro naudojimo objektas. Vadovaujantis paminėta norma, bendrojo naudojimo objektas taip pat yra ir Namo siena, kurioje yra užsikišęs bendro naudojimo nuotekų stovas. Atsižvelgiant į tai, tiek vertikalus kanalizacijos stovas, tiek atsakovės buto perdangoje esantis vamzdynas laikytini butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektais.

26. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.

27. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šiuo atveju Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui naudojimui ir priežiūrai namo patalpų savininkai įsteigė Bendriją, kuri 2015-10-08 sutarties pagrindu paskyrė ieškovą Namo techniniu prižiūrėtoju. Taigi, Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas teikia ieškovas. Spręstina, jog ieškovas turi teisę CK 4.83 straipsnio 5 dalies pagrindu reikšti atsakovei reikalavimą sudaryti sąlygas ieškovo darbuotojams iš atsakovės buto atlikti reikalingus darbus, susijusius su bendrojo naudojimo inžinerine įranga.

Dėl ieškinio reikalavimo

28. Atsakovė akcentuoja, jog ieškinio dalykas buvo leisti įeiti į atsakovės butą ir atlikti jos butui priklausančių kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Reikalavimo ardyti atsakovės bute esančius vamzdynus, grindis ir sienas nebuvo pareikšta, todėl ieškovo reikalavimai išeina už ieškinio ribų.

29. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

30. Ieškiniu ieškovas prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovui atsakovės bute atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Byloje nustačius, jog reikalinga valyti ne atsakovės bute esančius kanalizacijos vamzdžius, o namo vertikalųjį kanalizacijos stovą, esantį už atsakovės buto, ieškovas 2020-12-23, 2021-01-06 teismo posėdžių metu prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovui atsakovės bute atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą, kaip tą rekomenduoja padaryti ekspertas D. K., t. y. svetimkūnį, įstrigusį namo vertikaliame kanalizacijos stove, pašalinti iš atsakovės buto patalpų. Suformuluoto pradinio ieškinio reikalavimo ieškovas raštu netikslino, baigiamųjų kalbų metu palaikė pradinį ieškinio reikalavimą – leisti ieškovui atsakovės bute atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą.

31. Namo bendro naudojimo vertikalus kanalizacijos stovas nėra išvalytas ir negali tinkamai funkcionuoti nuo 2019 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savo esme ieškovo reikalavimas nepasikeitė – ieškovas prašo leisti jam atsakovės bute atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą, ko pasekoje būtų išvalytas Namo vertikalusis kanalizacijos nuotekų stovas. Byloje nustatyta, jog atsakovės buto vamzdynai jungiasi į vertikalų kanalizacijos stovą, todėl ieškovo reikalavimas dėl vamzdyno valymo neišeina iš ieškinio ribų. Konkretaus vamzdyno valymo būdo ieškovas ieškinyje nenurodė, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovas pareiškė naują reikalavimą ardyti atsakovės bute esančius vamzdynus, grindis ir sienas.

Dėl ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų

32. Ieškovas ir trečiasis asmuo Bendrija apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo dr. D. K. ekspertizės aktu, kuriame padaryta kategoriška išvada, kaip racionaliausia yra išvalyti užsikimšusį stovą. Ieškovo ir trečiojo asmens teigimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog saugiausias, ekonomiškiausias ir naudingiausias kanalizacijos stove susidariusio kamščio pašalinimo būdas yra atliekant pravalymą per atsakovės buto grindyse esančius vamzdžius. Ieškovas ir trečiasis asmuo taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad buvo ieškota alternatyvių būdų stovo valymui, o nurodęs kanalizacijos remonto būdą, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko egzsituoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Tuo tarpu atsakovės manymu, šie argumentai nepagrįsti, nes nuotekų stovo kamštį galima pašalinti per alsuoklį vakuuminiu siurbliu arba jį susmulkinant, kaip nurodė specialistas N. B.. Atsakovės vertinimu, ekspertas D. K. nepagrindė, kuo stovo valymas iš atsakovės buto yra racionalesnis už valymą per alsuoklį, o byloje nustatyta, kad stovas senas, todėl nėra tikslo jo saugoti.

33. Šalys iš esmės nesutaria, kaip turėjo būti vertinta dr. D. K. šioje byloje pateikta išvada dėl kanalizacijos nuotekų stovo kamščio valymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012).

34. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

35. Siekdamas išsiaiškinti racionaliausią Namo kanalizacijos stovo užkimšimo pašalinimo būdą, teismas 2020-05-15 nutartimi paskyrė ekspertizę. Be kitų klausimų, teismas įpareigojo ekspertą D. K. nurodyti, ar yra galimybių pašalinti svetimkūnį nepatenkant į gyventojams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Jei tokių galimybių nėra, teismas įpareigojo nurodyti, iš kurių Namo patalpų įmanoma šiuos darbus atlikti; ar jų atlikimui būtų reikalinga gyvenamosiose patalpose atlikti pertvarką; iš kurių patalpų nurodytus darbus atlikti būtų racionaliausia (kainos, laiko, rizikos požiūriais).

36. Ekspertizės aktas gautas 2020-09-28. Nurodytame akte dr. D. K. padarė šias išvadas: 1) kanalizacijos stovo, nueinančio žemyn į apatinius butus, eksploatavimas yra būtinas Namo 15 ir 13A butų, bei galimai žemesnių neapžiūrėtų butų savininkų poreikiams tenkinti; 2) nuotekų šalinimas, nenaudojant kanalizacijos stovo, einančio žemyn į butus, būtų sunkiai įgydendinamas, reikalaujantis perprojektuoti kanalizacijos stovo sistemą naujau, kas yra neracionalu ir pareikalautų didelių išlaidų; 3) racionaliausias būdas išvalyti užsikimšusį kanalizacijos stovą yra naudojant profesionalią vamzdžių ir kanalų valymo mašiną; spiralės įtraukimas gali būti vykdomas per palėpėje esančiame vamzdyne padarytą angą arba racionaliausiu sprendimu iš 15 buto kanalizacijos vamzdžių; rekomenduojama darbus atlikti iš artimiausio prieinamo atstumo iki svetimkūnio, kad sumažinti riziką pažeisti vamzdyną; 4) pašalinti svetimkūnį nepatenkant į gyventojams nuosavybės teise priklausančias patalpas galima per pastogėje esantį stovą, kuriame yra išpjauta anga, bet tam yra rizika pažeisti kanalizacijos vamzdyną; racionaliausia darbus atlikti iš 15 bute esančių kanalizacijos vamzdžių; 5) kanalizacijos stovo vamzdis yra senas, jo sienelės paveiktos korozijos, vamzdyno būklė prasta; svetimkūnio pašalinimas yra pigesnis nei viso vamzdyno keitimas, dėl racionalumo turėtų apsispręsti Namo gyventojai; 6) vamzdynas yra užsikimšęs buto 13A lygyje, žemiau buto Nr. 15 perdangos; 7) užsikimšimo rūšis ir kilmė nežinomi, pagal mažiausią išlaidų sumą ir vamzdynų pažeidimo riziką racionaliausias būdas išvalyti kanalizacijos stovą yra iš 15 buto kanalizacijos tinklų; 8) bute Nr. 15 atlikti sistemos pakeitimai neturėjo įtakos kanalizacijos vamzdžio užsikimšimui.

37. Įvertinęs dr. D. K. ekspertizės aktą ir eksperto paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog stove esamo svetimkūnio pašalinimo darbus galima atlikti ir per palėpėje esamą angą. Teismas atkreipė dėmesį, jog ekspertizės akte nėra kategoriškos išvados, jog stovas, valant jį iš pastogės, tikrai bus pažeistas, o nustatydamas stovo būklę ekspertas nenaudojo jokių priemonių vamzdžio atsparumui patikrinti ir jo būklę ekspertas nustatė paprastos apžiūros būdu.

38. Pažymėtina, jog teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas. Dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

39. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo dr. D. K. ekspertizės akte padaryta išvada, jog racionaliausia darbus atlikti iš 15 bute esančių kanalizacijos vamzdžių, iš esmės sprendęs, jog ekspertas nepagrindė, kad būtų didesnė rizika nurodytus darbus atlikti per pastogėje esančią stovo angą. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti.

40. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir byloje nenustatyta, jog dr. D. K. ekspertizės akte pateikti duomenys yra nepagrįsti, nepatikimi ar turėtų trūkumų. Nelaikytinas reikšmingu pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ekspertas Namo kanalizacijos stovo būklę vertino tik apžiūros būdu, kadangi minėtas stovas ir galimybės jį išsaugoti nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tiek dr. D. K. ekspertizės akte, tiek teismo 2020-12-23 posėdžio metu eksperto teiktuose paaiškinimuose nurodyta, jog pašalinti svetimkūnį galima ir per pastogėje esantį stovą, kuriame yra išpjauta anga, tačiau tam yra rizika pažeisti kanalizacijos vamzdyną. Pagal mažiausią išlaidų sumą ir vamzdynų pažeidimo riziką svetimkūnio šalinimo darbus ekspertas rekomenduoja atlikti iš buto Nr. 15. Pažymėtina, jog ekspertizės akte pateiktos išvados neprieštarauja viena kitai, jos išplaukia iš tyrimo eigos ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertas pažymėjo, jog svetimkūnio pašalinimas yra pigesnis nei viso vamzdyno keitimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo nesivadovauti specialių žinių turinčio dr. D. K. ekspertizės akte padarytomis išvadomis.

41. Skundžiamame sprendime konstatuota, jog ieškovas neįrodė, kad jo pasirinktas avarijos šalinimo būdas yra vienintelis galimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, kad esama alternatyvių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vertikalaus stovo valymo būdų. Atitinkamai, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė akcentuoja, jog turėjo būti vadovaujamasi specialisto N. B. išvada, kurioje nurodyta, kad paprasčiausias būdas pašalinti užsikimšimą – iškelti jį vakuuminiu siurbliu per alsuoklį esantį pastato pastogėje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

42. Specialistas N. B. 2019-10-04 akte pateikė išvadas, kad paprasčiausias būdas pašalinti užsikimšimą – iškelti jį vakuuminiu siurbliu per alsuoklį esantį pastato pastogėje; nepavykus to padaryti – užsikimšimą reiktų smulkinti per alsuoklį su vamzdžių valymo įranga. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas 2019-07-16 ir 2019-08-05 pasitelkęs techninės priežiūros darbuotojus du kartus bandė išvalyti užsikimšusį stovą iš palėpės patalpose esančios stovo angos, tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovo į bylą pateikta 2020-01-05 pažyma patvirtina, jog siekiant rasti alternatyvių stovo išvalymo būdų, ieškovas pateikė užklausą UAB “Mano būstas priežiūra” techninės grupės darbuotojams dėl galimybės užsikimšusį stovą valyti pasitelkiant chemines vamzdyno valymo medžiagas. Iš UAB “Mano Būstas priežiūra” grupės vadovo D. K. pažymos matyti, jog tokių priemonių panaudojimas Namo kanalizacijos stovo valymui būtų netikslingas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ieškojo alternatyvių būdų problemos pašalinimui, stovą buvo bandyta valyti iš palėpės patalpose esančios stovo angos (kaip siūlo ir specialistas N. B.), tačiau tokie bandymai nepasiteisino. Nelaikyti pagrįstais ir atsakovės argumentai, jog kilusią avariją techniškai išspręsti lengviausia išpjaunant dalį vertikalaus magistralinio vamzdžio iš 13A buto vonios, išvalant jį ir atstatant magistralinį vamzdį bei 13A buto vonios sieną. Ekspertas D. K. konstatavo, jog pagal mažiausią išlaidų sumą ir vamzdynų pažeidimo riziką susiklosčiusioje situacijoje šiuo metu racionaliausias problemos šalinimo būdas yra išvalyti kanalizacijos stovą būtent iš 15 buto kanalizacijos tinklų.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei ekspertines žinias turinčio asmens padarytomis išvadomis. Teismas nepagrįstai savo iniciatyta sprendė, jog nėra tikslo saugoti susidėvėjusį nuotekų stovą ir darė išvadą, jog ieškovas neįrodė būtinybės už buto Nr. 15 ribų užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti ieškovo nurodytu būdu.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, sprendžia, kad atsakovės atsisakymas įsileisti ieškovo darbuotojus tam, kad per jos buto vamzdynus būtų išvalytas Namo vertikalusis kanalizacijos nuotekų stovas, trukdo ieškovui įgyvendinti savo pareigą pasirūpinti tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir pažeidžia kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teises reikalauti, kad Namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Tenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovės, kaip buto, iš kurio racionaliausia yra tvarkyti užsikimšusį kanalizacijos stovo vamzdį, savininkės, teisės į nuosavybę esmė nėra pažeidžiama, atsakovės teisių apribojimas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams (užtikrinti viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti, išsaugoti ir atnaujinti daugiabučius namus, kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugą). Atsakovė neginčija, jog jos bute parketo dalis jau yra išardyta ir paruoštas priėjimas prie kanalizacijos vamzdyno. Kaip nurodė ieškovas, atlikus vamzdyno pravalymą išardyta plastikinio vamzdžio atkarpa bus sumontuota atgal. Nėra pagrindo išvadai, jog dėl ieškovo atliktų darbų atsakovė patirs kokias nors išlaidas, kurios nebus paskaičiuotos kitiems Namo butų ir kitų patalpų bendraturčiams už Namo bendrojo naudojimo objekto (stovo) valymą.

45. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde papildomai nurodo, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Trečiojo asmens vertinimu, teismas padarė išvadas dėl Namo bendrojo naudojimo objekto, kuris priklauso visiems bendraturčiams, todėl sprendimas, kuriuo siūlomas kanalizacijos vamzdyno keitimas, turės didžiulį neigiamą poveikį kitiems Namo gyventojams.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

47. Apeliacinės instancijos teismas atmeta trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, egzistavimo, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismo nuomone šiuo atveju racionaliau būtų pakeisti visą kanalizacijos stovą, o ne šalinti svetimkūnį, tačiau sprendimu teismas nesukūrė Namo butų ir kitų patalpų savininkams jokių prievolių. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pats savaime neturi įtakos kitų Namo gyventojų teisinei padėčiai, nes jame nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos kokios nors jų teisės ar pareigos.

48. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų ginčui svarbių aplinkybių, nepagrįstai nesivadovavo specialias žinias turinčio asmens pateiktomis išvadomis, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą ieškovo ieškinio netenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas įrodė būtinybę užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti ieškovo nurodytu būdu, t. y. iš atsakovės buto. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo iš esmės yra pagrįsti, todėl turi būti tenkinami.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

49. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo atmestas atsakovės priešieškinis ir atsakovei nepriteistos iš ieškovo jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinį skundą atsakovė iš esmės grindžia tuo, jog ji, kaip nuotekų stovo bendraturtė, turi teisę reikšti reikalavimą ieškovui įvykdyti sutartinę prievolę dėl nuotekų vamzdžio išvalymo. Atsakovė taip pat nurodo, jog byloje įrodyta, kad ieškovas turi atlyginti atsakovei neturtinę žalą.

50. Priešieškiniu atsakovė prašė įpareigoti UAB „Mano būstas“ įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš atsakovės buto per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog reiškiamu priešieškinio reikalavimu atsakovė iš esmės siekia keisti trečiojo asmens ir ieškovo sudarytos sutarties vykdymo būdą. Kadangi atsakovė nėra šios sutarties šalis, todėl neturi reikalavimo teisės dėl sutartinės prievolės (ne)vykdymo ar (ne)tinkamo vykdymo (būdo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

51. Byloje nustatyta, jog Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui naudojimui ir priežiūrai namo patalpų savininkai įsteigė Bendriją, kuri 2015-10-08 sudarė sutartį su ieškovu dėl Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų. Ieškovas 2015-10-08 sutartimi, be kita ko, įsipareigojo atlikti bendojo naudojimo nuotekų tinklų bei įrenginių priežiūrą, vidaus nuotekų tinkle pravalymą, avarijų šalinimą pastato vamzdynuose, atlikti visus kitus veiksmus, kurie būtini, siekiant išsaugoti bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį (Sutarties 4.1.2.2.4, 4.1.2.2.7 , 4.1.1.17 p. ir kt.).

52. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus.

53. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog Namo kanalizacijos nuotekų sistema yra Namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, o Namo vertikalusis kanalizacijos nuotekų stovas dėl svetimkūnio negali tinkamai funkcionuoti nuo 2019 metų. Namo bendrųjų objektų priežiūra priskirta ieškovui, kurį su Bendrija sieja sutartiniai santykiai. Nors atsakovės ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, tačiau atsakovės teisė reikalauti, jog Namo bendrojo naudojimo objektai tinkamai funkcionuotų kyla iš Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų. Reikalavimu ieškovui vykdyti sutartinę prievolę atsakovė prašo sutvarkyti Namo kanalizacijos nuotekų stovą. Tokia teisė atsakovei kyla iš jos, kaip bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkės, teisių.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi sutarties uždarumo principu ir sprendė, kad atsakovė neturi teisės reikšti reikalavimų ieškovui dėl jo sutartinės prievolės vykdymo. Konstatuotina, jog atsakovė, kaip bendrojo objektų bendrasavininkė, turi teisę reikalauti iš ieškovo sutvarkyti Namo kanalizacijos nuotekų stovą. Vis dėlto, atsakovė prašo minėtą stovą įpareigoti sutaisyti ne iš atsakovės buto, o kitu bendrovės pasirinktu būdu. Byloje įrodyta būtinybė užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti būtent iš atsakovės buto. Dėl nurodyto spręstina, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti UAB „Mano būstas“ įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš atsakovės buto per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu, negali būti tenkinamas.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

56. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

57. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsnis). Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

58. Atsakovės vertinimu, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų kanalizacijos stovo funkcionalumas nėra atkurtas, dėl ko pažeidžiami atsakovės interesai bei jos gyvenimo kokybė. Esant užkimštai bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, atsakovė negali naudotis jai priklausančiu turtu pagal funkcinę paskirtį, patiria kitų nepatogumų.

59. Pažymėtina, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, t. y. visas bylos aplinkybes turi nurodyti ir įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, tik įvertina įrodymus ir konstatuoja tam tikras bylos aplinkybes.

60. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo neteisėti veiksmai ir žala atsakovei yra akivaizdūs, todėl jų įrodinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai visiškai nepagrįsti. Faktą, jog šiuo metu kanalizacijos nuotekų stovas vis dar nėra išvalytas lemia pačios atsakovės veiksmai, dėl kurių kilo šalių ginčas. Byloje nustatyta, jog ieškovas dėjo pastangas ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų, tačiau jie nepasiteisino. Nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neveikia neteisėtai, o atsakovė niekaip kitaip ieškovo veiksmų neteisėtumo neįrodinėja. Atitinkamai nėra pagrįsta ir atsakovės pozicija dėl neturtinės žalos dydžio. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais atsakovė grįstų savo prašymą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos dydžio paskaičiavimo. Vien subjektyvūs atsakovės įsitikinimai dėl patiriamų nepatogumų savaime neturtinės žalos nepagrindžia. Konstatuotina, jog byloje neįrodytos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo atmestas.

61. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo pripažinti suklastotu 2019-08-05 statinio apžiūros aktą Nr. DA204307 (Aktą Nr. 3). Atsakovė nurodo, jog minėtas dokumentas neatitinka tikrovės.

62. Vadovaujantis CPK 184 straipsnio nuostatomis, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog minėtame 2019-08-05 akte yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Akte nurodyta, jog galimai yra užsikimšę atsakovės buto atsakomybės ribose esantys nuotekų tinklai. Minėtas aktas pasirašytas techninės priežiūros inžinieriaus, jame nustatytos dr. D. K. patvirtintos aplinkybės, jog reikalinga atlikti vamzdyno pravalymo darbus iš 15 buto. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog minėtas aktas būtų surašytas neteisėtai.

64. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalimi, kuria atmetus ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį, teismas nepriteisė atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės teigimu, ieškovas, žinodamas, jog svetimkūnis yra ne atsakovės buto vamzdynuose, o už atsakovės buto ribų, vis tiek pareiškė ieškinį dėl atsakovės bute esančių vamzdynų valymo. Tokie veiksmai, anot atsakovės, yra nepagrįsti, ieškinio pagrindas yra išgalvotas, dėl ko atsakovei turėjo būti atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

66. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių procesinis elgesys nesuponuoja išvados, jog ieškovo ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai, ieškovas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Ieškovas savo reikalavimą grindė ne tik atsakovės akcentuojamu 2019-08-05 statinio apžiūros aktu, tačiau ir kitais įrodymais, paaiškinimais. Šioje nutartyje konstatuota, jog ieškovo reikalavimas atsakovei yra pagrįstas ir turėjo būti tenkintas, o atsakovės priešiniai reikalavimai ieškovui nepagrįsti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo spręsti, jog atsakovei turi būti kompensuotos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

67. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodo, jog ieškovo ieškinys sukėlė atsakovei sunkias pasekmes – ilgalaikį teisminį ginčą, bylinėjimosi išlaidas, negalėjimą naudotis turtu. Atsakovė taip pat prašo skirti Bendrijai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

68. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą.

69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).

70. Pagrindą ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovė sieja su patiriamomis bylinėjimosi išlaidomis ir vykstančiu teisminiu procesu. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė atsakovei ieškinį, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą reglamentuoja CKP 98 straipsnis, kuris nėra susijęs su piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutu. Bylos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog ieškovas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tuo tarpu Bendrijos veiksmų neteisėtumo atsakovė neįrodinėja, jos prašymas dėl baudos Bendrijai skyrimo paremtas deklaratyviais teiginiais. Nenustačius CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra pagrindo nei ieškovui, nei Bendrijai skirti baudą už pitknaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

71. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas atsakovės priešieškinys ieškovui, teisėtumo. Spręstina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovės priešieškinio reikalavimai pagrįstai buvo atmesti, dėl ko atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo dr. D. K. ekspertizės aktu ir jame nurodomu racionaliausiu kanalizacijos vamzdyno tvarkymo būdu. Byloje įrodyta būtinybė užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti iš atsakovės buto, t. y. ieškovo nurodytu būdu. Ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus turėjo būti tenkintas, tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė, kaip nepagrįstus.

73. Remiantis išdėstytu, ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkinami – pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinamas, t. y. atsakovė įpareigojama per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jo atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą, už kiekvieną pradelstą dieną atsakovei skirtina 50 Eur bauda. Ši teismo sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Atsakovės apeliacinis skundas su jame suformuluotais reikalavimais atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

75. Ieškovas ir trečiasis asmuo prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Už apeliacinį skundą ieškovas taip pat sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas teismas neturi. Tenkinus ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, o atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o trečiajam asmeniui – 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“ ir trečiojo asmens Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinius skundus tenkinti.

Atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškovo ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį ir įpareigoti atsakovę I. B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jo atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą; teismo sprendimą vykdyti skubiai; už kiekvieną pradelstą dieną atsakovei skirti 50 Eur baudą.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Mano būstas Vilnius“ iš atsakovės I. B. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės I. B. 1 875,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė