Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ patikslintą ieškinį atsakovui K. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aukstata“ dėl įpareigojimo įsileisti (leidimo patekti) rangovą atlikti darbus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo K. P. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl nuosavybės teisių į balkono įstiklinimą ir jo atitvarus

10. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl atsakovo K. P. buto balkono įstiklinimo ir jo atitvaro demontavimo. Ieškovas siekia, kad balkono įstiklinimas ir atitvaras būtų demontuoti, nes jie trukdo įgyvendinti daugiabučio namo, kuriame yra minėtas balkonas, atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Atsakovas tam prieštarauja. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu jis pirmiausiai nurodo, kad savo lėšomis įstiklino balkoną ir teisėtai jį valdo kaip savo nuosavybę. Nėra jokio sprendimo, kad daiktas valdomas neteisėtai. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia jo teises į nuosavybę.

11. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas neginčija fakto, kad leidimo įstiklinti balkoną jis negavo, nors turėjo gauti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas parengė balkono įstiklinimo projektą, pateikė jį kompetentingai institucijai, bet statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo, nes nebuvo pateiktas bendraturčių sutikimas (elektroninės bylos 2 t., p. 61). Atsakovas neginčijo sprendimo neišduoti jam statybą leidžiančio dokumento, todėl jis yra galiojantis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis teisėtai įgijo nuosavybę.

12. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra balkono įstiklinimas ir jo atitvaras. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukuria viso namo estetinį vaizdą. Vadinasi, balkonų konstrukcijos ir pats balkonas yra namo fasado elementai. Atsakovas šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija, su ja iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad balkonų konstrukcijos, balkono įstiklinimas ir jo atitvaras yra namo fasado elementai, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, jie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas nėra teisus, teigdamas, kad balkono įstiklinimas, jo atitvaras yra privati jo nuosavybė.

Dėl ginčo daugiabučio namo patalpų savininkų sprendimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų

14. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai <...> galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.

15. Iš anksčiau paminėtų teisės normų matyti, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę priimti sprendimus dėl namo fasado, kaip bendrojo naudojimo objekto. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovas to neginčija, kad 2017 m. balandžio 12 d. daugiabučio namo, kuriame yra ginčo balkonas, butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) susirinkimo metu, kuriame dalyvavo 59 namo butų ir kitų patalpų savininkai, turintys 59 balsus (tai sudarė 70,24% visų namo butų ir kitų patalpų (nuosavybės teisės objektų) skaičiaus), vieningai nutarta pasirinkti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane pateiktą ir indeksu II pažymėtą namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių variantą.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio susirinkime patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto matyti, kad jame nebuvo numatytas balkonų įstiklinimas. Projekte nurodyta, kad bus apšiltinamos išorinės namo sienos, kad turi būti atnaujintos balkonų grindų plokštės, o dėl fasadų, cokolio, nuogrindos ir balkonų apdailos būdų sprendžiama techniniame darbo projekte (elektroninės bylos 1 t., p. 17). Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad sprendimą balkonų nestiklinti gyventojai priėmė siekdami mažesnių daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų. Atsakovas neginčijo patalpų savininkų susirinkimo sprendimo pritarti anksčiau paminėtam namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui.

17. Pagal patalpų savininkų patvirtintą namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą buvo parengtas techninis darbo projektas. Iš šio projekto aiškinamojo rašto matyti, kad numatoma atlikti ginčo daugiabučio gyvenamojo namo pastato fasado sienų šiltinimo darbus, balkonų atnaujinimą. Sienas apšiltinus, be kita ko, ant metalinio karkaso laikikių turi būti sumontuota nauja fasadų apdaila – akmens masės plytelės (arba analogas). Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad esami seni balkonų įstiklinimai demontuojami, demontuojamos visos balkonų aptvarinės plokštės (turėklai), nuo atviros armatūros pašalinamos rūdys, atstatomas apsauginis armatūros sluoksnis cementiniu skiediniu. Balkonų perdangos plokštės tinkuojamos, armuojamos, apskardinamos. Balkono pado viršus hidroizoliuojamas, įrengiami nuolydį formuojantis ir išlyginamieji sluoksniai. Fasadas virš balkono pado ne mažiau nei 30 cm aukščio šiltinamas 15 cm polistireninio putplasčio plokšte EPS 70 NEOPORAS, armuojama ir apklijuojama akmens masės plytelėmis. Įrengiami nauji balkono aptvarai – turėklai iš nerūdijančio plieno, panaudojamas metalo karkasas ir fibrocementinės plokštės (elektroninės bylos 2 t., p. 87–88).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ginčo daugiabučio namo patalpų savininkai buvo nusprendę balkonų nestiklinti, juos atnaujinti, fasado sienas apšiltinti ir fasadų apdailą įrengti nenutrūkstamai, vientisai. Nei namo atnaujinimo (modernizavimo), nei techniniame darbo projekte nebuvo numatyta, kad fasado sienų apšiltinimas ir fasadų apdaila turėtų nutrūkti ties esamais balkonų įstiklinimais (ir, jei reikia, prasitęsti balkono įstiklinimų dengiamoje erdvėje).

Dėl įpareigojimo demontuoti balkono įstiklinimą, jo atitvarus teisėtumo ir proporcingumo

19. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, sprendžia, kad atsakovo atsisakymas demontuoti balkono įstiklinimą, jo atitvarą prieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimui, šiuo sprendimu patvirtintam namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui ir jo pagrindu parengtam techniniam darbo projektui. Šie atsakovo veiksmai trukdo įgyvendinti ir užbaigti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir pažeidžia kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisę reikalauti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, neleidžia daugiabučio namo gyventojams pasirūpinti tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išlaikymu ir atnaujinimu, pažeidžia atsakovo pareigą naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Kad atsakovas pažeidžia kitų daugiabučio namo gyventojų teises, be kita ko, patvirtina ginčo daugiabučio namo 59 butų savininkų prašymas ieškovei imtis visų įmanomų priemonių, įpareigojant buto savininką K. P. leisti užbaigti apšiltinti jų namo fasadines sienas ir taip įvykdyti namo modernizacijos darbus.

20. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Savininko pareigas lemia nuosavybės objektų specifika – įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų ypatumus, nustatyti tam tikras šių objektų savininkų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).

21. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, be kita ko, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Nuosavybės teisės apribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).

22. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas saugo Konstitucija ir įstatymai; Konstitucija ir įstatymai saugo ir gina savininkų teises nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta bendrija, ar tokios bendrijos nėra. Tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas. Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymėta, kad pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai jos neapribojus dėl turto pobūdžio ir (arba) kitų svarbių priežasčių nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).

23. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atsakovo, kaip buto, prie kurio yra ginčo balkonas, savininko, teisės į nuosavybę esmė nėra pažeidžiama, atsakovo teisių apribojimas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams (užtikrinti viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti, išsaugoti ir atnaujinti daugiabučius namus, kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugą). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus dėl jo teisės į būstą pažeidimo. Jo teisės į būstą apribojimas skundžiamu teismo sprendimu taip pat yra konstituciškai pateisinamas dėl būtinybės užtikrinti anksčiau minėtą viešąjį interesą, kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

24. Darydama anksčiau paminėtas išvadas teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad balkonas buvo įstiklintas neteisėtai (savavališkai), taip pat atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas nėra įpareigotas demontuoti balkono įstiklinimą ir atitvarus savo lėšomis, atsakovas gali pasilikti po balkono įstiklinimo ir atitvaro demontavimo likusias medžiagas, atsakovas turi galimybę geranoriškai susiderinti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu dėl balkono įstiklinimo ir jo atitvaro demontavimo ir kitų namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų jo balkone atlikimo laiko ir kitų aspektų tokiu būdu, kad jo teisė į būstą būtų paveikta minimaliai. Be to, nagrinėjamu atveju nėra paneigti ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kad demontuoti balkono įstiklinimą ir atitvarą iš išorės nėra galimybių dėl techninių priežasčių, nes visi atitvaro ir įstiklinimo tvirtinimo elementai yra balkono viduje, o balkono įstiklinimo paketai yra sudėti iš balkono vidinės pusės.

25. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

27. Trečiasis asmuo UAB „Aukstata“ pateikė prašymą priteisti 363 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuo ji prašė apeliacinį skundą atmesti, parengimą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aukstata“ iš atsakovo K. P. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.