Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei R. B. dėl leidimo patekti į patalpas, trečiasis asmuo – UAB „Kauno centro būstas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Žaidas“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Apeliantės nuomone, šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad asmens nuosavybė neliečiama. Jei patekimo į būstą pagrindas nepatenka nei į Konstitucijoje nurodytą, nei į įstatymuose įtvirtintą sąrašą, kitiems asmenims patekti į asmens būstą be jo sutikimo yra draudžiama. Siekdama įrodyti, kad atsakovė pažeidė CK 4.83 straipsnio 5 dalies nuostatas, ieškovė turėjo įrodyti šias aplinkybes: (i) atsakovė neleido įgaliotiems asmenims remontuoti bendrojo naudojimo įrangos, t. y. neleido patekti į atsakovės butą; (ii) buvo būtina remontuoti ar kitaip tvarkyti bute esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, tačiau minėtų aplinkybių ieškovė neįrodė. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovės butas buvo apžiūrėtas 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. vasario 9 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė neleido patekti į jos butą tarnybines funkcijas vykdančius asmenis. Iš kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad kanalizacijos stovas ir vandentiekio įvadas yra atidengti. Taigi atsakovė ne tik įsileido į būtą suinteresuotus asmenis ir patį ieškovą, bet taip pat sudarė visas sąlygas, kad minėti asmenys, apžiūrėdami butą, galėtų tinkamai įvertinti esamą situaciją ir atlikti remonto/tvarkymo darbus, jeigu tokie būtų reikalingi. Tačiau jokių darbų nebuvo atlikta, dėl ko spręstina, kad jokių darbų atlikti nereikėjo, nes jokia avarija atsakovės bute nebuvo įvykusi. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinumą į atsakovės patalpas patekti trečią kartą, to nekonstatavo ir teismas savo sprendime. CK 4.83 straipsnio 5 dalis įtvirtina atsakovės pareigą įleisti įgaliotus asmenis tik bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, techninės ir kitokios įrangos, bet ne vidaus įrangos gedimui remontuoti. Anot apeliantės, net jeigu jos bute ir yra vidaus kanalizacijos tinklų gedimas, tai nesudaro pagrindo ieškovui patekti į atsakovės butą, nes tokią teisę, vadovaujantis CK, suteikia tik bendro naudojimo įrangos gedimai. Nenustačius, kad yra bendro naudojimo vamzdyno gedimas (avarija), teismas negalėjo tenkinti ieškinio ir leisti patekti į atsakovės butą nenustatyto gedimo šalinimui. Tai leisdamas, teismas sudarė galimybę pašalinti net neegzistuojantį ieškovės teisės pažeidimą, tuo labiau, kad teismas sprendime nenustatė ne tik priežasties, dėl kurios sudrėko greta esančio buto siena, bet nenustatė ir avarijos atsakovės bute buvimo fakto, todėl skundžiamas teismo sprendimas laikytinas neproporcingu atsakovės nuosavybės teisių suvaržymu ir apribojimu. Teismas, konstatavęs, kad į bylą pateikti įrodymai yra prieštaringi, nepagrįstai neskyrė ekspertizės, kuri pašalintų visus neaiškumus ir prieštaravimus ir užtikrintų teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas nevisapusiškai ištyrė bylos įrodymus, kadangi netyrė įrodymų, susijusių su geriamojo vandens tiekimo sustabdymu atsakovės butui. Pažymėjo, kad ieškovė 2016 m. vasario 29 d. savavališkai, be atsakovės žinios, sustabdė geriamojo vandens tiekimą atsakovės butui galimai tikėdamasi, jog tai sustabdys tariamą avariją ir (duomenys neskelbtini)13 pastato 7 buto sienos drėkimą. Nepaisant to, 2016 m. birželio 20 d. atlikus statybinius tyrinėjimus, t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po geriamojo vandens tiekimo atsakovės butui sustabdymo, nustatyta, kad gretimame (duomenys neskelbtini)13 namo bute Nr. 7 siena yra sudrėkusi. Vadinasi (duomenys neskelbtini) buto Nr. 7 sienos drėkimą lėmė kitos priežastys, nei nurodo ieškovė, juolab, kad jeigu atsakovės bute yra įvykęs vandentiekio tinklų gedimas, neabejotinai drėktų ir žemiau atsakovės buto esančio buto lubos ir/ar siena, tačiau minėtų aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Apeliantės nuomone, labiausiai tikėtina priežastis, kaip nurodyta statybinių tyrinėjimų akte – suirusi stogo danga, tačiau stogo dangos keitimas (remontas) yra visų namo gyventojų (bendraturčių) interesas. Taigi jokių darbų atsakovės bute atlikti nereikia, o jų atklikimas ir su tuo susijusių papildomų išlaidų atsakovei atsiradimas problemos nepašalins.Apeliantės teigimu, teismo įpareigojimas patekti į butą negali būti įvykdytas, nes nebuvo nustatytas patekimo pagrindas. Teismui nenustačius, kad atsakovės bute yra vamzdyno avarija, atsakovės bute nėra ką šalinti, todėl leidimas patekti į atsakovės butą yra visiškai nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo atmesti apeliacinį skundą ir pritesit iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Apeliantė nepagrįstai susiaurino ieškinio ribas, nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl teisės patekti į atsakovės butą, nes ši teisė jau buvo įgyvendinta. Šiuo atveju ieškovės prašymas yra kompleksinis – leisti patekti į butą, kad būtų nustatytos avarijos kilimo priežastys ir atlikti avarijos šalinimo darbai. Kita vertus, apeliantė nepagrįstai išplečia ginčo ribas ir prašo apeliacinės instancijos teismo aiškintis tas aplinkybes, kurios išeina už ieškinio ribų ir kurios net nebuvo tiriamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme įmetu, t. y. apeliantė nepagrįstai prašo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, kadangi nenustatyta priežastis, dėl kurios drėksta greta R. B. buto kitų patalpų siena. Apeliantės argumentai dėl avarijos priežasties nustatymo neturi ryšio su nagrinėjama byla, o reikalavimas aiškintis avarijos priežastis, t. y. ar avarija įvykusi atsakovės bute, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl leidimo patekti į atsakovės butą, yra neįgyvendinamas. Nepatekus į atsakovės butą, nėra žinoma, ar avarija yra įvykusi bendroje namo vandens ir kanalizacijos inžinerinėje įrangoje, ar vanduo sunkiasi dėl vidaus inžinerinių tinklų, už kurių priežiūrą bei remontą yra atsakinga atsakovė. Todėl teismas pagrįstai nepareikšto reikalavimo aiškintis avarijos priežastis nesprendė (CPK 265, 270 str.). Apeliantė nepaneigė ieškovės argumentų dėl Bendrijos pareigos įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas daugiabučio namo administratoriaus pareigas vykdyti bendro naudojimo inžinerinių, tinklų, esančių apeliantės buto ribose, techninę priežiūrą, remontuoti ar kitaip juos tvarkyti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju apeliantė pažeidė pareigą sudaryti sąlygas administratoriui patekti prie bendro naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos stovo ties prijungtais vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė iš anksto nesuderinusi su atsakove, vienašališkai pasiriko atsakovės buto apžiūros laiką, kuris buvo neracionalus ir netinkamas. Pažymi, kad 2015 m. lapkričio 23 d. prašymas dėl teisės ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į apeliantės butą buvo išsiųstas iš anksto, prašant pranešti, jei pasiūlytas laikas netinkamas ir nurodyti kitą jai priimtiną datą bei laiką. Ieškovė nenurodė kito laiko, o nustatytu laiku į butą neįsileido. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, leisdamas patekti ieškovei į atsakovės butą, neproporcingai suvaržė atsakovės nuosavybės teises, kadangi nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų. Todėl esant teisėtam ir pagrįstam daugumos bendraturčių interesui, vieno bendraturčio nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota (CK 4.37 str. 1 d., 4.39 str. 1 d.). Ieškovė į bylą pateikė UAB Įraža“ 2016 m. rugpjūčio 10 d. eksperto išvadą su fotonuotraukomis (t. 2, b. l. 13-16), kurioje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini)7 sienos drėkimo priežasčių reikia ieškoti bute (duomenys neskelbtini)14, siekiant nustatyti tikslią sienos drėkimo priežastį būtina apžiūrėti (duomenys neskelbtini)14 buto vandentiekio ir nuotekų vamzdynus. Minėta išvada yra pagrindas pripažinti teismo sprendimą pagrįstu. Ieškovė turi pareigą vykdyti bendrų namo inžinierinių tinklų - vandens bei kanalizacijos inžinerinių tinklų priežiūrą, užtikrinti turto saugumą. Tokio pobūdžio reikalavimai numatyti ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, kuri reikalauja iš administratoriaus atlikti ne tik formalią inžinierinių tinklų priežiūrą, bet užtikrinti tinkamą ir pakankamą priežiūrą tikslu išvengti žalos padarymo. Techninė inžinerinių tinklų apžiūra turi būti atliekama periodiškai ir sistemingai, o avarijos grėsmės atveju – ieškovė įpareigota nedelsiant imtis visų būtinų priemonių padariniams pašalinti, avarijos priežasčiai nustatyti, nežiūrint to, kad dėl kilusių padarinių šalinimo apeliantė galimai patirs išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės į savo būsto neliečiamumą ir ieškovės, kaip asmens, atsakingo už būsto bendro naudojimo įrenginių priežiūrą, teisės patekti į ieškovės būstą.Žmogaus teisė į būsto neliečiamumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Todėl pagal Konstituciją žmogaus būsto neliečiamumas nėra absoliutus tuo atžvilgiu, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama, jeigu reikia užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tarp, viena, asmens teisių ir laisvių ir, antra, visuomenės interesų neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kad demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros ir kad vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimas. Taigi įeiti į būstą be gyventojo sutikimo leidžiama teismo sprendimu, priimtu siekiant užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes, arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).Apibendrinant šios nutarties 16 punkte paminėtus konstitucinius būsto neliečiamumo principus ir šio principo išimtis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad prievartinis (prieš asmens valią) patekimas į atsakovės butą pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą asmens nuosavybės neliečiamumo principą.CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą, remontą ir kitokį tvarkymą įgyvendina per jų pačių įsteigtą Bendriją. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos administravimas – bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas. Už bendrijos tikslų įgyvendinimą ir jos veiklos organizavimą yra atsakingas bendrijos pirmininkas (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1, 7 dalys, 14 straipsnio 5, 6 dalys). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė administruoja ir prižiūri daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio 14 buto savininkės (atsakovės) R. B. išorine siena ribojasi su daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) ir jo 7 butu, kuriame nustatytas avarijos židinys (sudrėkusi buto siena). Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovės butas 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. vasario 29 d. (iškėlus bylą teisme) ieškovės jau buvo apžiūrėtas (t. t. 1, b. l. 41, 136-140). Tačiau paminėtam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, visų pirma, su pirmosios buto apžiūros akto išvadomis atsakovė nesutiko, kadangi avarijos priežasčių ji nepašalino (nepranešė apie šalinimą) ir pakartotinai apžiūrėti butą ieškovės 2015 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodytoms aplinkybėms ištirti nesutiko (t. 1, b. l. 35); antra, atliekant antrą atsakovės patalpų apžiūrą inžinierinių tinklų gedimo priežastis nebuvo nustatyta dėl to, kad aplink tiriamus objektus įrengtos apdailos medžiagos. Taigi ieškovei nepavykus apžiūrėti bendro naudojimo kanalizacijos stovo ir atsakovės buto vidaus inžinierinių tinklų (geriamo vandens įvado) jų susijungimo vietoje, nebuvo galimybės nustatyti ir tiriamos avarijos priežasties, t. y. dėl ko drėksta (duomenys neskelbtini) 7 buto siena, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad po ieškovės atliktų dviejų buto apžiūrų ji neturi teisės patekti į patalpas trečią kartą. Nėra pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad esant prieštaringiems įrodymams, teismas nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės. Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Teismas neturi nei teisės, nei pareigos ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, kadangi tai yra išimtinė šalių teisė, išskyrus viešąjį interesą turinčiose bylose. Tačiau nagrinėjama byla yra dispozityvi, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji prašė skirti ekspertizę, o teismas tokį prašymą būtų atmetęs. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, sprendime išsamiai nurodė, kodėl nesivadovauja atsakovės pateiktu UAB „Kauno centro būstas“ 2016 m. birželio 20 d. Statybinių tyrinėjimų aktu ir ieškovės teikta eksperto išvada (t. 1, b. l. 160-164, t. 2, b. l. 13-14), t. y. įrodymus vertino nepažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatų.Apibendrinant tai, kas nurodyta 19 ir 20 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės teikti į bylą įrodymai nėra pakankami konstatuoti faktui, kad ieškovės reikalavimas patekti į atsakovės patalpas kaimyninio buto sienos drėkimo (avarijos) priežasčiai nustatyti yra akivaizdžiai nepagrįstas. Priešingai, kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte, konstitucinis žmogaus būsto neliečiamumo principas nėra absoliutus, nagrinėjamu atveju iškilo būtinybė garantuoti ir kito asmens turto apsaugą bei atsižvelgti į jo teisių pažeidimą, todėl ieškovė, kaip įstatymu įgaliotas asmuo, turi teisę patekti į asmens būstą siekdama nustatyti, ar bendro naudojimo inžinierinių tinklų eksploatavimas yra tinkamas ir imtis priemonių avarijos židiniui pašalinti, jeigu bus nustatytas toks pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtiems motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, teisėjų kolegija pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl dėl jų papildomai nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė patyrė 2 500 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliam dydžiui, nustatytam 8.11 punkte, prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 1003,47 Eur (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 302787240) iš atsakovės R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1003,47 Eur (vieną tūkstantį tris eurus 47 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.