Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P. ir R. T. apeliacinį skundą bei atsakovų R. V. ir B. T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų M. P. ir R. T. ieškinį atsakovams R. V. ir B. T. V. dėl nuosavybės teisės gynimo bei atsakovų priešieškinį ieškovams dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. P. ir A. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

34. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

35. Atsakovai R. V. ir B. T. V. 2024 m. birželio 28 d. pateikė prašymą apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoju konsultacinę išvadą davusį į teismo ekspertų sąrašą įrašytą specialistą G. P..

37. Be to, anot atsakovų, byloje yra keliami sudėtingi matavimų technikos klausimai, kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir dėl kurių nepasisakė. Kita vertus, ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai išplėtė savo ieškinio reikalavimų pagrindą bei dalyką.

39. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių, atmeta prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliantai, pateikę prašymą apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėta, nurodė, kad G. P. konsultacinės išvados vertinimas buvo sumenkintas, todėl reikia apklausti liudytoju konsultacinę išvadą davusį į teismo ekspertų sąrašą įrašytą specialistą. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo 48, 59, 61 punktuose nurodyti motyvai paneigia apeliantų įrodinėjamą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir išsamiau nepasisakė dėl atsakovų į bylą pateikto rašytinio įrodymo – G. P. konsultacinės išvados. Tai, kad teismas kitaip vertino byloje esančius įrodymus ir kvalifikavo teisinį ginčą nei apeliantai tikėjosi, nėra teisinis pagrindas pakartoti įrodymų tyrimą.

40. Be to, byloje yra NŽT patikrinimo aktas, NŽT 2023 m. vasario 13 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo Nr. NZT-ANR_N-427-2023, Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2VI-125, t. y. kompetentingų institucijų parengti dokumentai dėl sklypų ribų faktinės aplinkybės patikrinimo.

41. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi pagal įstatymą liudytojo G. P. apklausa apeliacinės instancijos teisme, siekiant paneigti oficialiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, yra negalima.

42. Aplinkybė, kad byloje buvo keliami sudėtingi matavimų technikos klausimai, taip pat nėra teisinis pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas tikrinamas, kaip minėta, pagal byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl tam tikrų sklypo ribų matavimų technikos klausimų, nes teismas sprendimo 26-28 punktuose aptarė apeliantų (atsakovų) išsakytus argumentus dėl ribų žymėjimo nesutapimo aplinkybės.

43. Gretimų sklypų savininkų konfliktiškas bendravimas, apeliantų socialinis statusas, neįrodo žodinio bylos nagarinėjimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateiktų prašymų priėmimo

44. Atsakovai, siekdami atsikirsti nuo ieškovų apeliaciniame skunde nurodytų naujų motyvų dėl galimybės išardyti ginčijamą stogo konstrukcijos dalį, pateikė naujus rašytinius įrodymus: UAB „Architektūros studija“ parengto gyvenamojo namo statybos projekto ištraukas. Minėtos ištraukos, anot atsakovų, patvirtina, kad gyvenamojo namo dalimi esančios pirties stogo konstrukcijos statybos projekte buvo numatytos šlaitinės su karnizu, t. y. būtent taip, kaip faktiškai pastatyta. Be to, minėtos statybos projekto ištraukos taip pat patvirtina, kad pirties, kuri yra gyvenamojo namo dalis, stogo konstrukcijos nėra atskiros.

45. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

46. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

47. Teisėjų kolegija primena, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nauji įrodymai yra susiję su įrodinėjamu ieškovų nuosavybės teisės pažeidimu, gauti atsiliepiant į skundą, tenkinamas prašymas priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus.

Dėl byloje dalyvaujančių asmenų pagal priešieškinį nurodymo atsakovais

48. Ieškovai (apeliantai) teigia, kad atsakovų priešieškinis buvo pareikštas netinkamiems atsakovams, nes atsakovais byloje nebuvo įtraukti visi ieškovų žemės sklypo (t. y. daikto, kuriam nustatomas suvaržymas servitutu) savininkai (t. y. atsakovais nebuvo įtrauktos ieškovų sutuoktinės, šio sklypo bendrasavininkės).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog B. P. ir A. T. buvo įtrauktos procese trečiaisiais asmenimis.

50. Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

51. B. P. ir A. T. yra ieškovų sutuoktinės, o pagal CK 3.26 straipsnio 1 dalį, sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja šioje knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, jei tai bendroji sutuoktinių nuosavybė.

52. Byloje nėra ginčo, kad ieškovams sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys sklype, ieškovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutuoktinių atsakomybės atribojimas nėra įvykęs, todėl pagal CK 3.32 straipsnio 1 dalį vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos šio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo (CK 3.32 straipsnio 3 dalis).

53. Procesinis bendrininkavimas ir byloje teisių gynimo intereso sutapimas įrodo, kad tretieji asmenys B. P. ir A. T. yra davusios pavedimą ieškovams ginti šeimos interesus, todėl tai, kad jos nebuvo nurodytos pagal priešieškinį atsakovėmis, nekeičia jų, kaip sutuoktinių pareigos solidariai atsakyti už teismo sprendime nustatytų pareigų įgyvendinimą (CK 6.6 straipsnis).

54. Atžvelgiant į tai, atmetamas apeliantų (ieškovų) argumentas, kad atsakovų priešieškinis buvo pareikštas netinkamiems atsakovams (CPK 45 straipsnis).

Dėl įrodinėjamo nuosavybės teisės pažeidimo

55. Byloje keliamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privalomus atstumus tarp gretimų žemės sklypų bei juose esančių objektų, taikymo ir aiškinimo klausimas.

56. Nustatyta, kad ieškovas M. P. kartu su savo sutuoktine B. P. įsigijo iš B. S. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (el. bylos tomas I, b.l. 79-82; el. bylos tomas III, b.l. 80-87). Ieškovai ½ šio sklypo pardavė ieškovui R. T. ir jo sutuoktinei A. T..

57. Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

58. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai yra statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

59. NŽT patikrinimo aktas, specialistų G. P. (atsiliepimo į ieškinį priedas) ir G. K. išvados byloje (2023-05-02 DOK – 70437) įrodo, kad, statant statinius sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pažeistas vietos reikalavimas, dėl to atsakovų statinių dalis yra ne atsakovams priklausančio sklypo ribose (el. bylos tomas I, b.l. 164-16612, tomas II, b.l. 26-4413).

60. Byloje iš ieškovų į bylą pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (DOK – 23570), atsakovų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų (2023-01-24 DOK - 14413), atsakovų pateiktos G. P. išvados, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo pastato dalies stogo lietvamzdžiai 0,69-0,71 m atstumu (už pastato sienos) yra ne statytojui priklausančio sklypo ribose, o ploto skirtumas yra apie 5 kv. m (foto nuotraukos pateiktos su ieškiniu bei G. P. išvadoje esančios foto nuotraukos).

61. Nekilnojamojo turto registre yra įrašytas juridinis faktas apie 2018 m. vasario 21 d. pateiktą deklaraciją dėl statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo Nr. ACCR-60-180221-00498 (atsakovų žemės sklypo su statiniais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.1, 10.3 p., el. bylos tomas I, b.l. 195-197; Vilniaus apygardos prokuratūros 2022-12-23 nutarime Nr. 2VI-125 konstatuotas faktas, 8 psl. 3 pastraipa, el. bylos tomas II, b.l. 88).

62. Byloje yra pateiktas Brėžinys, kuriame yra nurodytas savininkės B. S., kuriai priklausė sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kuris dabar yra valdomas ieškovų nuosavybės teise, sutikimas statyti pirtį iki sklypo ribos. Brėžinio dangų plane (el. bylos tomas I, b.l. 164) nėra pavaizduota, kad pirties stogas būtų ne statytojo sklypo ribose, t. y. būtų įsikišęs į gretimą sklypą.

63. B. S. ir atsakovai Ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašė 2017 m. balandžio 18 d. Atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo metu sklypo ribos riboženkliais nebuvo ženklinamos (žr. paženklinimo akto 6 p.). Žemės sklypo planas parengtas 2017 m. balandžio 19 d., o atsakovų pasirašytas 2017 m. balandžio 20 d.; planas B. S. yra nepasirašytas.

64. Kaip matyti iš G. P. 2022 m. lapkričio 30 d. išvados 16, 17, 24 lapuose esančių nuotraukų (el. bylos tomas I, b.l. 130, 131, 138), pirties stogas yra įmontuotas į atsakovams priklausančio gyvenamojo namo sieną.

Dėl tvoros statybos teisėtumo

65. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 97 dalį statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (žeminimas, aukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas. Tvora – tai užtvara aplink žemės sklypą, kiemą ir pan. (šaltinis Aiškinamasis elektrotechnikos ir elektronikos gaminių terminų žodynas : 4200 terminų [lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų kalbomis] / A. K., J. M., V. P., V. J. V., P. J. Ž.. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras : Vilniaus universitetas, 2014).

66. Ieškovai įrodinėja, kad tokia tvora, kokia ji faktiškai pastatyta, neatitinka projektinių sprendinių, be to, ji patenka į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą, todėl pažeidžia absoliučią daiktinę teisę į nuosavybę.

67. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 punktuose privalomai nustatyta žemės savininkams ir naudotojams laikytis žemės sklypui Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, taip pat savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

68. Byloje nustatyta, kad atsakovams statybą leidžiantis dokumentas statyti pastatus išduotas 2007 m. birželio mėnesį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal tuo metu galiojusį reguliavimą projekto sprendinius atitinkančiai tvorai ieškovų žemės sklypo savininkų sutikimas nebuvo reikalingas (STR 1.01.07:2002, redakcija nuo 2006-04-16 iki 2008-01-06 1 priedo 2 lentelė), tačiau pagal faktiškai pastatytą tvorą toks sutikimas tapo reikalingas (> 1,8 aukščio tvora aklina ir su pamatu, priskirtina II grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui (Reglamento 1 priedo 2 lentelė; 2022 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo duomenys) ir pagal to paties Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastabas matyti, kad bet kokia ant sklypo ribos tvora galėjo būti statoma turint kaimyno sutikimą). Taigi atsakovai atskiro sutikimo aklinos tvoros statybai neturėjo.

69. Atsakovai apeliaciniame skunde (93 punktas) pripažino, kad projektinę metalo stulpelių tvorą ginčo dalyje pakeitė į akliną medinių lentų tvorą. Tačiau, anot jų, jokia atraminė sienutė nepastatyta, todėl teismas neteisingai priklausinį priskyrė II grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui.

70. Kintamo aukščio tvoros ir sklypo šiaurės vakarų pusėje atraminės sienutės techniniai duomenys nustatyti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 2VI-125, 7-8 psl. 2023 m. vasario 8 d. Dokumento registracijos Nr. 23570, esantis ieškinio dalyko tikslinimo priede Nr. 4, o taip pat atsakovų statinių projekto tvoros ir sklypo reljefų atitvarinių sienučių brėžiniuose L7 – L12, el. bylos tomas II, b.l. 28, 36-4). Minėtame prokuratūros nutarime (7-8 psl.) nurodyta, kad atsakovui priklausančios atraminės sienutės aukštis nuo 0,609 m iki 1,244 m, tvoros aukštis 1,226 m, pagal atsakovo statinių deklaruoto užbaigimo laikotarpiu galiojusią taikytiną STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakciją, tvora priskirtina I grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui, o tvoros atraminė sienelė – II grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui. Pagal šio STR 1.01.03:2017 22.7 punktą nustatyta, kad jei vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas – II grupę, laikoma, kad statinys yra II grupės.

71. Pagal atsakovų 2018 m. vasario 21 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-180221-0049891 surašymo dieną galiojusią Statybos įstatymo 28 straipsnio 4-5 dalių redakciją, statybas užbaigus deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymu/įregistravimu, statinį ir daiktines teises į jį privaloma registruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo/įregistravimo dienos. Tokio tipo tvoros su atramine sienute, kaip II nesudėtingo statinio, privalomas įteisinimas ir teisinė registracija buvo nustatyta ir atsakovų statybos leidimo (2007-06-11 statybos leidimo Nr. GN/620/07-0572) išdavimo metu – pagal Statybos statymo 24 straipsnio 4 dalį (2007-06-11 taikytina aktuali redakcija), STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punktą, tokie statiniai nėra atleisti nuo privalomo statinio kadastrinių matavimų, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir statinio registravimo atlikimo.

72. Apibendrinti duomenys pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą leidžia daryti išvadą, kad tvora, kuri apjuosia atsakovų sklypą, nors ir skirtingais parametrais, privalėjo būti registruota NTR. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 2VI-125, NŽT patikrinimo akte užfiksuotų duomenų nustatyta, kad tvora: a) baigta statyti 2017 metais, b) yra apjuosianti visą sklypą, c) yra skirtingų parametrų, kurių vienas – atraminė sienutė, ir šių duomenų teisingumo negali paneigti nei atsakovų paaiškinimai, nei specialisto G. P. paaiškinimai (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

73. Apeliantai įrodinėja, kad gerbdami kaimynų teisę į privatumą, įvertindami, jog kaimynai neprieštaravo, pastatė akliną tvorą. Ieškovai atsikirsdami į apeliacinį skundą teigia, kad, pirma, atsakovai šios aplinkybės nebuvo nurodę pirmos instancijos teisme. Antra, aplinkybė dėl tokio ieškovų noro į privatumą ir sutikimą išreiškiančios valios yra nepagrįsta jokiais bylos įrodymais. Trečia, atsakovai negali pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį remtis pirmos instancijos teisme nenurodytomis ir netirtomis aplinkybėmis. Ketvirta, ieškovai niekada nesutiko su aklinos ir sklypo ribas pažeidžiančios tvoros statyba.

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, pripažįsta deklaratyviu atsakovų teiginį, kad ieškovų labui įrengė tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokios subjektinės teisės įgyvendinimas yra teisėtas tik tuo atveju, kai naudojamasi teisėmis pagal teisės aktų reikalavimus (CK 1.137 straipsnis), konstatuojama, kad tvoros įrengimo tikslas nėra kriterijus, legalizuojantis jos statybą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako, nes tikslo aplinkybė negali keisti statybos teisėtumo vertinimo rezultato.

76. Pažymėtina, kad nei viena Statybos įstatymo redakcija neteikė leidimo statyti tvoros svetimame sklype, todėl buvo ar nebuvo sutikimas, nėra teisiškai reikšminga. Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, jų daiktinių teisių pažeidimas tęsiasi ir nustatytas šio ginčo nagrinėjamo atveju. Atsakovai (apeliantai) užvaldė nekilnojamąjį daiktą, taip apribodami ieškovų teisę savo nuožiūra valdyti ir naudoti jiems nuosavybės teise priklausančią 26 kv. m žemės sklypo dalį (CK 4.37 straipsnis).

77. Atsakovai bando įteisinti tvoros statybą per servitutą reguliuojančias normas. Savo teises gina remdamiesi apeliacinio skundo 109 punkte nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018). Anot atsakovų (apeliantų), kasacinio teismo išaiškinta, kad žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet teismui nustatant servitutus. Tai galima padaryti ir ginčo atveju, nes gretimo sklypo buvusi savininkė statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikusi pretenzijų per visus 15 metų nuo ginčo tvoros pastatymo.

78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios bylos ir kasacinio teismo peržiūrėtos bylos ratio decidendi yra skirtingos. Atsakovams, siekiant įteisinti tvorą, būtinas servitutas, skirtingai nei kasacinėje instancijoje peržiūrėtoje byloje. Atsakovai savo 12 arų sklypą yra pasididinę 1 aru, nes padarė tvorą.

79. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovų teiginys, jog nepriklausomai nuo matavimams pasirinkto būdo / metodo, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių nustatymui iki 2008 m. gruodžio 7 d. privalomai turėjo būti tenkinama ši bendra sąlyga: bendrų taškų koordinačių skirtumai neturėjo būti didesni kaip 60 cm (0,60 m) kitose kaimo vietovėse ir teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., yra deklaratyvus. Specialisto G. K. išvadoje nurodyta, jog 1999 metais atliktų kadastrinių matavimų metu nebuvo fiksuotas joks žemės sklypų ribų pasikeitimas, koordinačių reikšmės sutapo, jokių šių sklypų bendrų posūkio taškų nesutapimų nenustatyta. Vadinasi, pats savaime teisinis reguliavimas dėl leistino bendrų taškų koordinačių skirtumo, kai byloje nustatyta, kad abiejų sklypų 1999 metais koordinačių reikšmės sutapo, nesuteikia atsakovams teisės į ieškovų žemės sklypą (CPK 185 straipsnis).

80. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai žinojo, kad tvora yra statoma sklypų riboje, todėl siekė gauti gretimo sklypo savininko sutikimą. Tačiau atsakovai taip veikdami prisiėmė riziką, t. y., žinodami, jog yra paklaidų tikimybė ir dėl to gali iškilti statybos teisėtumo klausimas, jie nesiėmė atsargumo priemonių. Atsakovai nepagrindė, kodėl turėdami pakankamai didelį sklypą, siekė kuo arčiau gretimo sklypo projektuoti gyvenamąjį namą ir statyti tvorą. Pažymėtina, kad paklaidos tikimybė neeliminuoja konstitucinės nuosavybės apsaugos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Vadinasi, servituto dėl tvoros nustatymas tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra teisiškai negalimas.

81. Atsakovai apeliacinio skundo 6 punkte teigia, kad susidariusios situacijos priežastingumas yra esminis, vertinant ginčo aplinkybes bei ieškovų pasirinktų teisių gynimo būdų proporcingumą. Anot jų, pavyzdžiui, teismo eksperto G. P. konsultacinėje išvadoje pasisakyta, kad nustatytų neatitikimų (tarp bendros ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribos ir faktinės ginčo tvoros vietos) atsiradimo priežastis yra ta, kad vietovėje 2007 metais ginčo tvoros bei gyvenamojo namo būsimoji vieta galėjo būti pažymėta netiksliai, atsižvelgiant į tuo metu taikytus leistinų paklaidų dydžius (0,60 m), taip pat papildomus neatitikimus (galinčius siekti iki 0,54 m) galėjo lemti neteisingi koordinačių perskaičiavimai iš tuometinės Vilniaus miesto vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94.

82. Taigi apeliantai (atsakovai) mano, kad tai, jog jie netyčia, t. y. dėl atsakovų sklypo riboms taikytinų paklaidų dydžio, pastatė tvorą ne jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje, eliminuoja jų veikos priešingumą teisei (CK 6.246 straipsnis). Šio teiginio vertinimas atliekamas apeliacinio skundo 23 punkto kontekste: <...> „2017 m. balandžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų metu nebuvo atlikti atsakovams priklausančio sklypo kontroliniai matavimai, todėl galimos ir tikėtinos atsakovų žemės sklypo ribų paklaidos – liko neeliminuotos“.

83. Teisėjų kolegija, pirmiausia, atkreipia dėmesį, kad patys apeliantai pripažįsta, jog, neatlikę kontrolinių matavimų, pažeidė ieškovų teises nerūpestingo ir neatsakingo elgesio forma. Vadinasi, racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonas neišlaikytas tik dėl nuo atsakovų priklausančių priežasčių. Antra, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra teisiškai neįmanoma legalizuoti teismo sprendimu ieškovų konstitucinės teisės į nuosavybę pažeidimą (Konstitucijos 23 straipsnis), remiantis paklaidos argumentu inžinieriniam įrenginiui. Trečia, kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad servitutas nustatomas tik tais atvejais, kai servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutas nustatomas tik nekilnojamiesiems daiktams. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį, servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Taigi nėra teisinės galimybės nustatyti servituto, skirto tvorai aptarnauti.

85. Atsižvelgdamas į prieš tai išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atmesdamas atsakovų reikalavimą nustatyti servitutą, skirtą tvorai naudoti / prižiūrėti / aptarnauti / remontuoti (CPK 320 straipsnis).

86. Atsakovų specialistas G. P. nurodė, kad ginčo tvoros labiausiai nutolusi betoninė konstrukcija (pamatas) 0,57–0,71 m atstumais yra už ginčo ribos ir patenka į gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Ploto skirtumas, kurį sudaro šis neatitikimas – 26 kv. m.

87. CK 4.46 straipsnis reguliuoja ginčo sprendimą tais atvejais, kai kyla ginčas dėl tvoros, kuri yra ant sklypų ribos.

88. Sutikimas statyti tvorą ginčo atveju galėjo būti duodamas tuo atveju, jei tvora žymėtų sklypo ribas. Šiuo metu galiojantis STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1. punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2 punktas nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) (1.2.1 papunktis); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

89. Taigi ir pagal galiojusį, ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pastačius tvorą ne ant sklypų ribos ir / ar konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą, bet gretimame sklype, nustoja veikti sutikimo teisę reguliuojantis institutas. Nagrinėjamoje byloje B. S. pasirašytas Aktas neatitinka nei vienos iš sąlygų, kai galėjo būti duodamas sutikimas tvorai. Tvora pastatyta ne atsakovams (apeliantams) nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl, siekiant legalizuoti tvoros statybą, atsakovai turėtų kreiptis į ieškovus ir prašyti nuomotis ieškovų žemės sklypo dalį, sudaryti panaudos sutarti ir pan. (t. y. apeliantas taikomi prievoliniai nuosavybės gynimo būdai, o ieškovams daiktiniai nuosavybės gynybos būdai). Kitaip tariant, šis teisinis santykis sprendžiamas svetimo sklypo naudojimą įteisinančiais pagrindais, ir, be kita ko, kad galėtume tvorą vertinti kaip priklausinį ir spręsti dėl atsakovų teisių apsaugos, tvora turi būti įregistruota NTR kaip priklausinys. Konstatavus, jog ginčo tvora pagal daikto teisinį režimą yra inžinierinis statinys, pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas jai aptarnauti nenustatomas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliantų (atsakovų) apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 185 straipsnis), nepasisakydama dėl šalių nurodyto Notarų rūmų prezidiumo nutarimo Nr. 14.2 patvirtinto išaiškinimo, nes šis dokumentas neturi sąsajos su ginčo dalyku, t. y. šalys neketina perleidinėti tvoros ir ginčo dėl tvoros savininko nėra.

Dėl servituto namo sienai prižiūrėti

90. Minėta, atsakovai prašė nustatyti servitutą tarnaujančiame gretimame žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotam pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Anot apeliantų, servitutas suteiktų teisę prieiti prie pastato ir jį naudoti / prižiūrėti / aptarnauti / remontuoti.

91. Byloje yra įrodyta, kad gyvenamojo namo viena siena sutampa su žemės sklypo riba ir jai aptarnauti nėra palikta net minimalaus žemės ploto.

92. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

93. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas). Kadangi servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

94. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

95. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovai (apeliantei) apeliacinio skundo dalyke pakartoja reikalavimą nustatyti servitutą, kuris suteiktų teisę prieiti prie pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesto šioje dalyje reikalavimo nenurodė motyvų.

96. Nagrinėjamoje byloje atsakovams teko pareiga įrodyti, jog egzistuoja objektyvios, nuo jų nepriklausančios aplinkybės, kurios lemia, kad atsakovai neturi galimybės be neproporcingų sąnaudų naudotis savo gyvenamojo namo viena siena pagal jos paskirtį, nenustačius priešieškiniu prašomo servituto ieškovų žemės sklypui.

97. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 24 punktas).

98. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nors iš bylos medžiagos matyti, kad servituto būtinumą namui aptarnauti pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Byloje atsakovai nepateikė dokumentų, kad prašomo nustatyti servituto turinys yra būtinas dėl atsakovams priklausančio namo eksploatacinių poreikių, t. y. servitutas būtinas siekiant užtikrinti galimybę tinkamai naudotis pastatu pagal paskirtį, o nenustačius servituto atsakovai neturės galimybės aptarnauti sienos fasado, lietaus nuvedimo sistemos, valyti langus, pašalinti šiukšles ir kt. Ieškovai nurodė, kad ginčo dėl sienos priežiūros nėra. Minėta, byloje neprašoma nustatyti atlygintinį servitutą tik tai žemės sklypo daliai, kuri reikalinga pirties sienai aptarnauti, bet visam gyvenamajam namui.

99. Kaip jau minėta, servitutu yra suvaržoma vieno asmens nuosavybės teisė, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą pagal paskirtį. Viena iš servituto nustatymo teismo sprendimu būtinųjų sąlygų yra tai, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita.

100. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad namo sienos sutapimas su sklypo riba nepagrindžiantis žemės servituto nustatymo pastatui aptarnauti (eksploatuoti) būtinumo ir tokio užstatymo atveju atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jų daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog vien aplinkybė, kad atsakovų pastatas yra pastatytas ant sklypo ribos, gaunant buvusios savininkės B. S. sutikimą, neatleidžia atsakovų nuo pareigos įrodyti, jog jų prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas.

101. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodytos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo, kurioje buvo atmestas reikalavimas nustatyti servitutą, suteikiantį teisę prieiti prie pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą (CK 187 straipsnis).

Dėl virš gretimo sklypo kybančio stogo konstrukcijos

102. Byloje ieškovai (apeliantai) įrodinėja CK 4.103 straipsnio (statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) ir CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas (ieškovų kaip savininkų teisių pažeidimo), nes gyvenamojo namo stogo konstrukcijos – lietvamzdžiai – 0,69–0,71 m atstumais yra virš jiems nuosavybės priklausančio žemės sklypo ir peržengia atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, t. y. pasatyti virš gretimo žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Užimamas plotas yra apie 5 kv. m.

103. Atsakovai dėl CK 4.103 straipsnio pažeidimo teigia, kad buvusi sklypo savininkė, davusi sutikimą statyti namo sieną ties sklypo riba, turėjo suprasti, kad stogo konstrukcija bus įsikišusi į gretimą sklypą ir kybos virš jo.

104. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal į bylą pateiktas atsakovų statinių projekto dalis matyti, kad atsakovų statiniai, įskaitant labiausiai išsikišančias jų konstrukcijas, neturėjo peržengti atsakovo sklypo ribų (el. bylos tomas I, b.l. 164-166, tomas II, b.l. 26-44). Vadinasi, atsakovų vertinamas kaip savaime suprantamas stogo konstrukcijos peržengimas į svetimą sklypą nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise (CK 1.137 straipsnis). Sutiktina su ieškovais, kad, esant tokiai situacijai, deklaracija apie baigtą statybą nepatvirtina pirties stogo konstrukcijų teisėtumo.

105. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį dėl įpareigojimo išmontuoti pastato stogo konstrukcijas, priede Nr. 1.2 pridedamoje Namo dalies įlindimo situacijos schemoje pažymėtas indeksais 7-8-11-9-10-3-7 (ieškovo M. P. naudojamoje žemės sklypo dalyje) atmetė kaip nepagrįstą, padaręs išvadą, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog tai proporcingas ieškovų teisių gynimo būdas. Ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirties stogas yra nedalomai sujungtas su pastatu, dėl to būtinas tokio gyvenamojo pastato stogo išsaugojimas.

106. Anot atsakovų, stogo dalies, užimančios vos 5 kv. m ieškovų žemės sklypo, griovimas negalimas, nes ginčo stogo konstrukcijos yra gyvenamojo pastato dalies – pirties šlaitinio stogo dalis, todėl šalinant tik jos dalį būtų pažeista bendros sudėtinės gyvenamojo namo konstrukcijos dalis, besiremianti į pastato sienas ir esanti su jomis nedalomai sujungta į bendrą konstrukciją.

107. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys nepateikė stogo konstrukcijos perdarymo kaštų ekspertinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija negali ištirti šalių įrodinėjamų aplinkybių dėl proporcingo ir adekvataus ieškovų teisių gynimo būdo. Pažymėtina, kad ieškovai apeliacinį skundą motyvuoja ir tuo, kad dėl stogo metamo šešėlio, užimamos erdvės, trukdančių stogo konstrukcijų ieškovas M. P. negali ne tik apželdinti savo sklypo po atsakovų stogu, tačiau didesnius vaismedžius ar vaiskrūmius priverstas dar papildomai, didesniu nei teisės aktų reguliuojamu 1 metro atstumu atitraukti nuo sklypo ribos. Be to, Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės įpareigoja ieškovus laikytis minimalių priešgaisrinių atstumų iki atsakovo stogo konstrukcijų, draudžia arčiau kaip 6 m atstumu iki statinių kūrenti šašlykines, kepsnines, lauko židinius ir pan., o tai riboja ieškovų laisvę ir teisę naudotis savo sklypu, mažina sklypo naudojimosi atstumus.

108. Pažydėtiną, kad ieškovas M. P. nepateikė jokių įrodymų, reikšdamas negatorinį ieškinį, apie savo teisių suvaržymo kaštus. Teisėjų kolegija negali, kai byloje nėra įrodymų, įvertinti, kokia suma būtų, jei atsakovai turėtų perstatyti stogo dalies konstrukciją, santykyje su ieškovo patiriamu teisių suvaržymu. Taigi pasisakyti dėl savininkų (šalių) lygiateisiškumo nėra galimybės dėl įrodymų trūkumo.

109. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai nepagrįstą teismo išvadą, jog duodamas sutikimą statyti pirties pastatą ties sklypo riba buvęs žemės sklypo savininkas atsisakė savo išimtinių teisių į nuosavybės objektą – oro erdvę, įsikišus pastato stogo konstrukcijai, suprantant, kad pastačius pastatą ant sklypo ribos, galimas žemės sklypo erdvės pažeidimas. Be to, tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad B. S., kaip buvusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, reiškė atsakovams pretenzijas dėl stogo konstrukcijos įsikišimo į oro erdvę, nelegalizuoja netinkamo gyvenamojo namo projektinių sprendimų įgyvendinimo.

110. Byloje iš ekspertinių išvadų nustatyta, jog statiniai (duomenys neskelbtini) pastatyti pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Kaip nurodė specialistas G. P., gyvenamasis namas buvo statomi ne ūkio būdu, o pagal visus to meto reikalavimus samdant atestuotus projektuotojus, rangovus, statybos priežiūros specialistus, atsakingai vykdant visus teisės aktų nurodytus reikalavimus. Atlikus projekto geografinių sprendinių kontrolę – patikrinus projekte nurodytas koordinates – nustatyta, kad jos iš esmės yra klaidingos, t. y. visiškai neatitinkančios realios vietovės situacijos.

111. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog specialisto G. P. išvada dėl nepadarytų kontrolinių matavimų parodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog duodamas sutikimą statyti pirties pastatą ties sklypo riba buvęs žemės sklypo savininkas atsisakė savo išimtinių teisių į nuosavybės objektą – oro erdvę, prieštarauja bylos medžiagai. Tokia išvada prieštarauja ir kasacinio teismo formuojamai praktikai.

112. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 21 d. priimtoje nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 87 punkte išaiškino, kad sutikimas vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus neabejotinai turi vienokios ar kitokios įtakos rašytinį sutikimą duodančio asmens teisėms ar interesams tiek statybos (rekonstrukcijos) metu, tiek statinį eksploatuojant (paprastai tokį sutikimą duodantis asmuo dalies šių savo interesų apsaugos atsisako). Todėl tam, kad sutikimą duodantis asmuo galėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jo teisėms ir interesams, galimas statytojas turi savo ketinimus jam atskleisti, pateikdamas išsamią (tikrovę atitinkančią, visapusišką) informaciją, reikšmingą asmens tikrajai valiai, išreiškiamai duodamu sutikimu, susiformuoti. Pagal įstatymą privalomas pateikti rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą jo sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne apskritai teisei statyti (rekonstruoti) įgyvendinti, bet konkretiems (tiek pobūdžio, tiek apimties, pvz., fizinių parametrų, prasme) statybos (rekonstrukcijos) darbams atlikti. Pateikti nurodytą informaciją yra sutikimą duoti prašančio (pagal nustatytą teisinį reglamentavimą sutikimą gauti privalančio) asmens pareiga, nepriklausomai nuo to, ar sutikimą duodantis asmuo išreiškia kokius nors su tokios informacijos gavimu susijusius pageidavimus. Galimas statytojas, tokios informacijos sutikimo davimo (gavimo) metu nepateikęs, prisiima galimą su jo atliekamų statybos (rekonstrukcijos) darbų neatitiktimi sutikimą davusio asmens valiai (tai prilygsta sutikimo nebuvimui) susijusią riziką. Tinkamu būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu pripažįstamas projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018 17 punktą).

113. Teisėjų kolegija pažymi, kad buvusi žemės sklypo savininkė B. S. tuo metu, kai pasirašė sutikimą, negalėjo žinoti, jog dėl projekto geografinių sprendinių kontrolės stokos namo konstrukcijos peržengs atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas. Byloje nustatyta ir tai, kad pagal projektinę dokumentaciją atsakovų namo labiausiai išsikišančios konstrukcijos neturėjo peržengti atsakovų sklypo ribų (el. bylos tomas I, b.l. 164-166, tomas II, b.l. 26-4). Taigi buvusios sklypo savininkei gyvenamojo namo projektinių sprendimų pristatymas, statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja neįvyko taip, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 21 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 87 punkte.

114. Byloje nustatyta, kad UAB „Architektūros studija“ buvo atsakinga už gyvenamojo namo statybą. Ši bendrovė privalėjo būti įtraukta į bylą, sprendžiant neteisėtos statybos padarinių klausimą, nes, pasak specialisto, matavimų netikslumai galėjo turėti esminę / lemiamą reikšmę vėlesniems žemės sklypo ribų ir jį juosiančių tvorų neatitikimams / skirtumams. Teismas netyrė šios aplinkybės, kaip netyrė ir kokio turinio buvo pateikti dokumentai gretimo sklypo savininkei, t. y. ar ji galėjo įvertinti statybos darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jos teisėms ir interesams.

115. Byloje taip pat liko neišspręstas klausimas dėl savininko M. P. teisių gynimo būdo, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jo teisės buvo pažeistos. Vadinasi, pirmosios instancijos teisme buvo neišspręstas ginčas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimo, nes bus pažeista šalių teisė į apeliaciją.

116. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

117. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį, nuspręsdamas, kad nėra teisinių prielaidų taikyti CK 4.103 straipsnio, tačiau visiškai netyrė aplinkybių dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija pagal proceso įstatymą negali keisti ginčo nagrinėjimo ribų. Tokią teisę turi šalys, pirmosios instancijos teisme (CPK 13 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nesant reikalavimo atlyginti nuostolius (pvz., piniginės kompensacijos forma) už savininko teisių pažeidimą negali galutinai išspręsti ginčo, nes pirmosios instancijos teismas jo reikalavimą įvertinęs kaip neproporcingą, nepasiūlė pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis ir būdais.

118. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

119. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai vertindamas bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad būtent pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevisiškai išardant stogo dalį, tačiau taikant alternatyvius būdus, pavyzdžiui, be kita ko, per protingą laiką suteikiant atsakovams galimybę įteisinti statybą, inicijuojant bei gaunant tiek gretimų sklypų savininkų pritarimą / teigiamą sprendimą pertvarkymo darbams atlikti, o pastariesiems tokio sutikimo nedavus / neduodant – suteikiant atsakovams galimybę ir pasiūlant nagrinėjamoje byloje priešieškinio forma ar atskiro civilinio proceso tvarka ginti savo teises, prašant leisti įteisinti statybą / atlikti statybos darbus pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, ar / ir naudojantis kitais teisių gynimo būdais. Byloje taip pat galima spręsti klausimą dėl kompensacijos už savininko teisių suvaržymą.

120. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

121. Atsižvelgiant į tai, kad byloje būtina nustatyti kiek UAB „Architektūros studija“ buvo atsakinga už gyvenamojo namo statybą, kiek kiti subjektai, dalyvavę statybos procese, kaltę ir atsakomybės laipsnį dėl neteisėto stogo dalių peržengimo į gretimą sklypą, skirti ekspertizę žalai dėl galimo stogo dalies perdarymo apskaičiuoti, o taip pat taikyti alternatyvią savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonę – leisti statytojui ar kitam įstatyme nustatytam asmeniui pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, sprendimą dalyje dėl virš gretimo sklypo kybančio stogo konstrukcijos pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir byla grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, ieškovams ginčijant 2018 m. vasario 21 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-180221-00498 duomenų teisingumą, bylą nagrinėjant iš naujo būtina į procesą įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovų atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir bylą dalyje dėl virš gretimo sklypo kybančio stogo konstrukcijos pašalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.