Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-329-994/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: e2-329-994/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Lipeikienė
Ieškovas: M. P., R. T.
Atsakovas: R. V., B. T. V.
Advokatai: Gediminas Juknevičius, Jolita Mikulėnienė

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei, Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovams M. P., R. T., jų atstovei advokatei Jolitai Mikulėnienei,atsakovui R. V., atsakovų atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. P. ir R. T. ieškinį atsakovams R. V. ir B. T. V. dėl nuosavybės teisės gynimo bei atsakovų priešieškinį ieškovams dėl servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu 2023-02-07 ieškiniu dėl nuosavybės teisės gynimo (2022-11-08 DOK – 181134; DOK – 23570), reikšdami reikalavimus atsakovams R. V. ir B.T. V.:1) įpareigoti atsakovus R. V. ir B. T. V. savo lėšomis ir jėgomis per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti šiuos ieškovų žemės sklypą užimančius atsakovams priklausančius statinius, sutvarkyti statybvietę ir atstatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo būklę į pradinę jo padėtį apsėjant žole: tvorą ir jos pamatus, priede Nr. 1.1 pridedamoje Tvoros situacijos schemoje pažymėtus indeksais 7-8 (ieškovo M. P. ir ieškovo R. T. naudojamose Žemės sklypo dalyse); bei 2) pastato stogo konstrukcijas, priede Nr. 1.2 pridedamoje Namo dalies įlindimo situacijos schemoje pažymėtas indeksais 7-8-11-9-10-3-7 (ieškovo M. P. naudojamoje Žemės sklypo dalyje); priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai M. P. ir R. T. kiekvienas kartu su savo sutuoktiniais, yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Ieškovų Žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su Atsakovams sutuoktiniams R. V. ir B. T. V. priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas). Atsakovų žemės sklypas aptvertas tvora bei užstatytas statiniais. Ieškovams įsigyjant Žemės sklypą, jo pardavėjas notariškai patvirtintoje Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje pareiškė ir aiškiai nurodė, kad Žemės sklypas neišnuomotas, nesuteiktas neatlygintinai naudotis, teisė disponuoti Žemės sklypu neapribota, tretieji asmenys į Žemės sklypą neturi jokių teisių ir pretenzijų. Iš prie Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pridėto Žemės sklypo plano buvo akivaizdu, kad Žemės sklype nėra jokių nei pardavėjui, nei jokiems kitiems tretiesiems asmenims priklausančių statinių. Tai yra, Žemės sklypo įsigijimo metu buvo aišku, kad Žemės sklypas yra laisvas ir neužimtas jokiais statiniais. Atitinkamai, nebuvo jokių abejonių, kad gretimo Atsakovų žemės sklypo tvora ir statiniai yra šio kaimyninio sklypo ribose ir jų neperžengia. 2019-02-12, Ieškovų Žemės sklype atlikus statinių statybas, buvo atlikti ir patikslinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai bei parengtas atnaujintas Žemės sklypo planas. Šiame Žemės sklypo plane, ties sklypo koordinatėmis pažymėtomis indeksais 1 ir 4, matyti Žemės sklypu einanti papildoma linija, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, žymi Atsakovų tvorą. Ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), siekdami išsiaiškinti, ar Atsakovų statiniai neperžengia Atsakovų žemės sklypo ribų bei neteisėtai neužima Ieškovų Žemės sklypo. Iš NŽT buvo gautas Atsakovų žemės sklypo planas. Iš šio Atsakovų žemės sklypo plano matyti, kad toje vietoje, kur Ieškovų ir Atsakovų žemės sklypai ribojasi (indeksai 1 ir 4), Atsakovų tvora (žymėjimas plane, toliau - Tvora) užima Ieškovų Žemės sklypo dalį. Iš Atsakovų žemės sklypo plano taipogi matyti, kad Atsakovų pastato (toliau - Pastatas) siena (pažymėta indeksais 1 ir 5) yra pastatyta ant Atsakovų ir Ieškovų žemės sklypų ribos, o šio Pastato stogo konstrukcijos, kaip matyti iš pridedamos nuotraukos, išeina už Pastato sienų ribų, atitinkamai išeina iš Atsakovų sklypo ribų, užimdamos Ieškovų Žemės sklypo dalį. Ieškovų kreipimosi pagrindu, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021-10-06 atliko Atsakovams priklausančio žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje bei surašė 2021-10-07 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu NŽT nustatė, kad Atsakovų Tvora (B) pastatyta Ieškovų Žemės sklype ir užima šio Žemės sklypo 27,59 kv. m. plotą. 2022-07-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT informavo Ieškovus apie tai, kad NŽT įvertino Atsakovų pateiktus paaiškinimus bei dokumentus dėl galimų pažeidimų bei suteikė Atsakovams geranorišką pažeidimų pašalinimo terminą iki 2022-10-17. Šiuo metu šis terminas yra jau pasibaigęs, o Atsakovai iki šiol nėra ėmęsi jokių veiksmų, kad atlaisvintų Ieškovų Žemės sklypą nuo Atsakovų savavališkai pastatytų statinių ir jų konstrukcijų. Ieškovai siekė šią problemą išspręsti su Atsakovais geranoriškai, neteisminiu keliu, tačiau to padaryti nepavyko net su valstybės institucijų pagalba. Atsakovai atsisako bendradarbiauti, nevykdo NŽT pažeidimų pašalinimo terminų, netgi nepripažįsta tokius raginimus iš NŽT gavę. Atsakovai atsisako atlaisvinti savavališkai užimtą Ieškovų Žemės sklypą, spekuliatyviai nurodo neva turėję teisę statyti svetimame Žemės sklype, tačiau ne kartą paprašyti pateikti tokią jų teisę patvirtinančius dokumentus, to nepadaro ir jokių dokumentų Ieškovams iki šiol nepateikia. 2022-07-28 Ieškovų advokatė raštu kreipėsi į Atsakovus su prašymu informuoti apie tai, kokiomis priemonėmis ir kokiais terminais Atsakovai ketina įvykdyti NŽT duotą įpareigojimą atlaisvinti Ieškovų sklypą bei pašalinti Ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus. Jokio atsakymo iš Atsakovų nesulaukta. 2022-08-08 Ieškovų advokatė išsiuntė pakartotinį kreipimąsi Atsakovams. Atsakymo nesulaukta. 2022-09-05 Ieškovų advokatė registruotąja pašto siunta išsiuntė trečią pakartotinį užklausimą Atsakovams. 2022-09-16 gautas atsakymas iš Atsakovo R. V. atstovo (duomenys neskelbtini) S. S.. 2022-09-22 atsakymu Atsakovo atstovas S. S. pakartotinai paneigė bet kokių NŽT įpareigojimų dėl pažeidimų egzistavimą, o prašytų dokumentų (sutikimų), kurie patvirtintų Atsakovų statinių svetimame Žemės sklype teisėtumą, jokių vėlgi nepateikė. Ieškovų vertinimu, tokia Atsakovų pozicija liudija Atsakovų nesąžiningumą ir vengimą bendradarbiauti, o taip pat faktą, jog Atsakovai neturi jokių sutikimų ar kitokių dokumentų, kurie suteiktų teisę Atsakovams statyti svetimame Žemės sklype. Atsakovai iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad atlaisvintų Ieškovų Žemės sklypą nuo Atsakovų savavališkai pastatytų statinių ir jų konstrukcijų. Atsakovams priklausanti Tvora ir Pastato stogo konstrukcijos neleistinai išeina už Atsakovų žemės sklypo ribų, Atsakovai savo statiniais neteisėtai ir savavališkai užima Ieškovų Žemės sklypo dalį ir tuo pažeidžia Ieškovų nuosavybės teises. Ieškovai negali naudotis savo Žemės sklypo dalimi, kuri yra užimta Atsakovų statiniais ir statinių konstrukcijomis. Ieškovai net negali patekti į šią jiems priklausančią Žemės sklypo dalį, nes ji yra nuo Ieškovų atitverta Atsakovų Tvora. Atsakovai atsisakė geranoriškai pašalinti Ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą, ignoravo NŽT tuo tikslu duotus oficialius įpareigojimus, Atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie Atsakovų teisę statyti Ieškovų Žemės sklype (nors Ieškovai ne kartą to žodžiu ir raštu prašė), todėl Ieškovai priversti kreiptis su ieškiniu į teismą ir teisminiu keliu ginti savo pažeistas nuosavybės teises. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.95-4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.

2. Atsakovai R. ir B.T. V. atsiliepime į ieškinį (2022-12-12 DOK – 201652; 2023-02-23 DOK - 32750) nurodė, kad Atsakovai nesutinka su Ieškovų reikalavimais dėl šių esminių priežasčių: ginčo tvoros statybos darbai suderinti su ankstesniais Ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais. Ginčo tvora buvo pastatyta bendriems Ieškovų ir ankstesnių Ieškovų sklypo savininkų poreikiams. Atsakovai niekada neturėjo savavališkų ar savanaudiškų paskatų sąmoningai užimti dalį Ieškovų sklypo; Ieškovai Ieškovų sklypą įsigijo ginčo tvorai jau esant pastatytai, pavyzdžiui, M. P. Ieškovų sklypo dalį įsigijo 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, o ieškovas R. T. – 2019 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Ilgą laiką patys Ieškovai bendrai su Atsakovais naudojosi ginčo tvora ir jokių pretenzijų nereiškė nei dėl pačios ginčo tvoros, nei dėl tariamai išsikišusių Atsakovams priklausančio pastato stogo konstrukcijų; situacijos tyrimą atliko į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas atestuotas (duomenys neskelbtini) G. P.. Tyrimą apėmė: (a) Atsakovų sklypo dokumentų analizė bei leistinų paklaidų nustatymas; (b) tiek ginčo tvoros, tiek ir ginčo pastato konstrukcijų vietoje matavimas, atstumų matavimas ir pan. Atlikus minėtą tyrimą padarytos išvados, kad nustatyti vietovės objektų neatitikimai / skirtumai žemės sklypų ribos atžvilgiu neviršija šiuo atveju leistinos suminės matavimų paklaidos (1,14 m). Šie skirtumai yra atsiradę dėl objektyvių priežasčių ir nelaikytini dviejų greta esančių žemės sklypų ribų bei jų naudojimo pažeidimais; Ieškovai savo reikalavimus Atsakovams iš esmės grindžia 2021 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudarytu Žemės naudojimo patikrinimo aktu. Pažymėtina, kad: (a) atliekant matavimus Akto sudarymui nebuvo naudojamas tacheometras, dėl ko matavimų rezultatai nėra tikslūs; (b) Akte nenurodyti tikslūs ginčo tvoros konstrukcijų atstumai nuo Ieškovų sklypo ribų; (c) Akte neįvertintos galimos matavimų paklaidos, turinčios esminės reikšmės vertinant patį pažeidimą. Būtent dėl nurodytų priežasčių Akte nurodyta, kad tvoros buvimas Ieškovų sklype tik galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. Atsakovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovų sklypas) buvo suformuotas 2000 m. balandžio 20 d., t. y. daugiau kaip prieš 20 metų. Žemės sklypo formavimo (įregistravimo Nekilnojamojo turto registre) metu Žemės sklypo ribos buvo nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates tuometinėje Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Formuojamas žemės sklypas buvo tuometinėje (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau (duomenys neskelbtini) teritorijai priklausiusiame (duomenys neskelbtini), kuris, remiantis 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo Nr. I-1304 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo priskirtas Vilniaus miesto teritorijai, t. y. tapo Vilniaus miesto dalimi. Tiek ginčo tvora, tiek gyvenamasis namas buvo pradėti projektuoti 2006 metais, o Atsakovų sklype statybos darbai faktiškai pradėti vykdyti 2007 metais. Ginčo tvoros statybos darbai buvo baigti 2009 metais. Visi statybos darbai buvo atlikti pagal projektą, o statyba sėkmingai užbaigta. Vykdant ginčo tvoros statybos darbus, visų pirma buvo sumontuota laikina tvora siekiant aptverti statybos darbų vykdymo vietą. Vėliau buvo pastatyta ir šiai dienai vis dar esanti ginčo tvora. Kaip ir likę darbai, ginčo tvoros statybos vieta iš anksto buvo derinama su ankstesniais Ieškovų sklypų savininkais, o tvoros statybos darbai pradėti vykdyti tik po tokio suderinimo. Prieš pradedant statybas, tiek gyvenamojo namo, tiek ginčo tvoros vieta buvo geodeziniais prietaisais pažymėti vietovėje, darbai buvo vykdomi su gretimo žemės sklypo (t. y. Ieškovų sklypo) tuomečių savininkų žinia, kurie atliekamiems darbams neprieštaravo, priešingai – jiems pritarė ir jokių klausimų dėl galimų neatitikimų nekėlė bei glaudžiai bendradarbiavo. Visi parengti projektai buvo nustatyta tvarka suderinti su atsakingomis institucijomis, jų sprendiniai patvirtinti atsakingų / kompetentingų specialistų parašais. 2006 m. rugsėjo mėn. buvo parengtas gyvenamojo namo projekto brėžinys, su jame nurodytomis tiek gyvenamojo namo, tiek Atsakovų sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis, aplinkos sutvarkymo sprendiniais (dangomis, želdiniais, tvoromis). Šis brėžinys buvo pasirašytinai suderintas ir su gretimų žemės sklypų (įskaitant Ieškovų sklypo tuomečiais savininkais) savininkais. Daugiau nei dešimt metų ankstesni Ieškovų sklypo savininkai jokių pretenzijų dėl ginčo tvoros nereiškė ir kartu su Atsakovais tokia tvora naudojosi. Visgi, minėtą sklypą įsigijus Ieškovams, Atsakovų atžvilgiu nuolat teikiami įvairūs skundai įvairioms institucijoms bei įstaigoms, o Ieškovai, praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo tvoros pastatymo, teismine tvarka ėmė reikalauti, kad Atsakovai išmontuotų tariamai Ieškovų žemės sklypą užimančią ir Atsakovams priklausančią tvorą, jos pamatus bei pastato stogo konstrukciją. Atsakovai kreipėsi į specialių žinių turintį ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytą (duomenys neskelbtini) G. P. su prašymu savarankiškai atlikti tyrimą bei tiksliai įvertinti ne tik tai, kokia apimtimi ginčo tvora arba gyvenamojo namo stogo konstrukcijos patenka į Ieškovų sklypą, tačiau ir tai, ar minėti neatitikimai viršija leistinas anksčiau paminėtuose teisės aktuose nurodytas paklaidas. Specialistas padarė pagrįstą išvadą, kad vėliausiai (t. y. 2017 m. balandžio 20 d.) atliekamų Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu galimai nebuvo laikomasi metodinių nurodymų dėl riboženklių atstatymo naudojant tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktus, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Paprastai tariant, vėliausiai (t. y. 2017 m. balandžio 20 d.) atliktų kadastrinių matavimų metu nebuvo atlikti kontroliniai matavimai, o galimos ir tikėtinos Žemės sklypo ribų paklaidos – liko neeliminuotos. Pažymėtina, kad pagal minėtus leistinų nesutapimų apskaičiavimus, kitose Vilniaus miesto teritorijose (nagrinėjamu atveju – buvusiame (duomenys neskelbtini), kuris vėliau, po 1995 metų birželio 1 d. buvo prijungtas prie Vilniaus miesto) galimos paklaidos tarp vietinės ir valstybinės LKS-94 koordinačių sistemos gali siekti iki 0,54 metro. Gyvenamasis namas faktiškai pradėtas statyti 2007 metais, t. y. jo būsimoji vieta vietovėje buvo pažymėta iki 2008 m. vasario 7 d. (Kadastro nuostatų pakeitimo). Tyrimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas 1999 m. lapkričio 8 d. buvo išmatuotas Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, todėl paklaidos tarp šios koordinačių sistemos ir valstybinės koordinačių sistemos LKS-94 gali siekti 0,54 metro. Specialisto paaiškinta, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, objektyviai vertinant tikrąsias valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 nustatytinas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas Žemės sklypo ribas, taip pat galimus šių ribų neatitikimus / skirtumus su vietovės objektais, atsiradusiais iki 2008 m. gruodžio 7 d., turėtų būti taikoma ne mažesnė negu leistina suminė 1,14 metro paklaida (0,60 m paklaida dėl matavimų būdo / metodikos + 0,54 m paklaida dėl galimų vietinės / valstybinės koordinačių sistemos skirtumų), o galimi vietovės objektų padėties neatitikimai / skirtumai, neviršijantys šio dydžio, neturėtų būti laikomi Atsakovų žemės sklypo ribų bei jų naudojimo pažeidimais. Patikrinimo vietoje metu užfiksuotus duomenis palyginus su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta ginčo riba buvo nustatyti šie esminiai faktai: ginčo tvoros labiausiai nutolusi betoninė konstrukcija (pamatas) 0,57–0,71 m atstumais yra už ginčo ribos ir patenka į gretimo žemės sklypo (t. y. Ieškovų sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Ploto skirtumas, kurį sudaro šis neatitikimas – 26 kv. m.; gyvenamojo namo stogo konstrukcijos – lietvamzdžiai – 0,69–0,71 m atstumais yra už ginčo ribos ir patenka į virš gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijos esančią oro erdvę. Ploto skirtumas, kurį sudaro šis neatitikimas – 5 kv. m. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju objektyviai vertinant galimus iki 2008 m. gruodžio 7 d. atsiradusių vietovės objektų neatitikimus ginčo ribos atžvilgiu taikytina ne mažesnė negu leistina suminė 1,14 metro paklaida (0,60 m paklaida dėl matavimų būdo / metodikos + 0,54 m paklaida dėl galimų vietinės / valstybinės koordinačių sistemos skirtumų), o galimi vietovės objektų padėties neatitikimai / skirtumai, neviršijantys šio dydžio, neturėtų būti laikomi Atsakovų sklypo naudojimo pažeidimais. Pažymėtina, kad Atsakovai neturėjo jokių ketinimų nesąžiningai, sąmoningai aptverti Ieškovų sklypo teritoriją. Byloje analizuojami neatitikimai atsirado dėl objektyvių ir teisėtų priežasčių. Tai nustatyta ir G. P. išvadoje. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad Aktu NŽT patvirtino nustačius tik galimus pažeidimus.

3. Atsakovai R. ir B. T. V. 2023-03-16 pateikė priešieškinį ieškovams dėl servitutų nustatymo (2023-03-16 DOK – 44830), ištaisius rašymo apsirikimą (2023-10-04 DOK – 156280) prašė nustatyti servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas): statinių servitutas (tarnaujantis daiktas). Servitutas tarnauja gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotam pastatui - Gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo faktiniam priklausiniui - tvorai. Servitutas suteikia teisę prieiti prie pastato - Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo faktinio priklausinio (tvoros) - juos naudoti / prižiūrėti / aptarnauti / remontuoti. Servitutas plane pažymėtas taškais: 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 2; servitutą nustatyti pagal G. P. parengtą žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą (M 1:500), skirtą statinių servituto nustatymui teismine tvarka. Nurodė, kad Atsakovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 2000 m. balandžio 20 d., t. y. daugiau kaip prieš 20 metų. Tiek ginčo tvora, tiek Atsakovų gyvenamasis namas buvo pradėti projektuoti 2006 metais, o Atsakovų sklype statybos darbai faktiškai pradėti vykdyti 2007 metais. Visi statybos darbai buvo atlikti pagal projektą, o statyba sėkmingai užbaigta. Pradėjus vykdyti Gyvenamojo namo statybos darbus Ginčo sklype, tuo pat metu (iš karto) buvo pradėta statyti ir Ginčo tvora, kuri be kita ko atliko ir statybvietės apsauginę funkciją, kaip to reikalavo tuomečiai statybos reglamentai (užtikrinti statybų aikštelės saugumą, ją aptveriant). Ginčo tvoros statybos darbai galutinai baigti 2008 metų rudenį. Kaip ir likę darbai, ginčo tvoros statybos vieta iš anksto buvo derinama su ankstesniais Ieškovų sklypų savininkais, o tvoros statybos darbai pradėti vykdyti tik po tokio suderinimo. Žemiau pateikiama atviro kodo internetinėje žemėlapių paslaugoje BingMaps.com 2008 metų vėlyvą pavasarį užfiksuota statybvietės nuotrauka iš paukščio skrydžio, kurioje puikiai matyti tiek statybos procesas, tiek faktiškai esanti Ginčo tvora. Prieš pradedant statybas, tiek gyvenamojo namo, tiek ginčo tvoros vieta darbus vykdžiusių rangovų specialistų buvo geodeziniais prietaisais pažymėti vietovėje, darbai buvo vykdomi su gretimo žemės sklypo (t. y. Ieškovų sklypo) tuomečių savininkų žinia, kurie atliekamiems darbams neprieštaravo, priešingai - jiems pritarė ir jokių klausimų dėl galimų neatitikimų nekėlė bei glaudžiai bendradarbiavo. Visi parengti projektai buvo nustatyta tvarka suderinti su atsakingomis institucijomis, jų sprendiniai patvirtinti atsakingų / kompetentingų specialistų parašais. Dar 2017 m. balandžio 19 d. kadastrinių matavimų metu sudarytame Atsakovų sklypo plane buvo užfiksuoti ginčo tvoros ir ginčo ribos tarp Ieškovų sklypo ir Atsakovų sklypo skirtumai, su kuriais tuometė gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė sutiko pasirašytinai Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Nuo pat 2007 metų ankstesni Ieškovų sklypo savininkai jokių pretenzijų dėl ginčo tvoros nereiškė, o šią tvorą pastačius - kartu su Atsakovais tokia tvora naudojosi. Patiems Ieškovams taip pat ilgą laiką buvo žinoma situacija apie tariamus Ieškovų teisių pažeidimus, kurių pašalinimo. Visa tai parodo, kad Ieškovai sąmoningai tylėjo apie jiems žinomą situaciją, kad kilus ginčams neatsirastų kliūčių pastatų įteisinimui, ir tik juos įteisinus, t. y. įregistravus Nekilnojamojo turto registre, ėmė reikšti pretenzijas, amoraliai nepaisydami netgi to, kad pats atsakovas R. V. jiems padėjo šiuos namus pasistatyti (įvedė inžinerinius tinklus, komunikacijas, statybų metu tiek elektros energiją iš savo namų). Nuo tos dienos, kai buvo parengtas minėtas Ieškovų sklypo planas, o Ieškovai patys jį pasirašė, praėjo ketveri metai. Per šį laikotarpį ieškovas M. P. ir jo sutuoktinė, žinodami apie jų žemės sklype esančius Atsakovams priklausančių statinių dalis, jokių pretenzijų Atsakovams neteikė. Ieškovai, vos spėję įsigyti žemės sklypą, jame ėmė intensyviai projektuoti gyvenamuosius namus, rengiant atitinkamus projektus ant tokiems projektavimo darbams privalomo topografinio plano, kuriame tuo metu buvusi faktinė vietovės situacija taip pat be jokios abejonės atsispindėjo Dar daugiau, 2019 m. kovo 13 d. M. P. ir B. P. pardavė dalį Ieškovų sklypo kitam ieškovui - R. T.. Akivaizdu, kad tuo metu ieškovas M. P. jau žinojo apie tai, kad R. T. parduodamoje Ieškovų sklypo dalyje yra pažymėta ginčo tvora. Ši aplinkybė turėjo būti žinoma ir R. T., kuris pirko dalį Ieškovų sklypo ir jį apžiūrėjo. Atitinkamas aplinkybes R. T. pareigą atskleisti turėjo ir kitas ieškovas - M. P.. Nepaisant to, nei vienas iš Ieškovų ar jų sutuoktinės Atsakovams nereiškė jokių pretenzijų tiek dėl tariamai Ieškovų sklypo dalį užimančios tvoros ar oro erdvėje virš dalies Ieškovų sklypo esančio Atsakovų gyvenamojo namo konstrukcijų. Kilus nesutarimams tarp Ieškovų ir Atsakovų, Atsakovų atžvilgiu nuolat teikiami įvairūs skundai įvairioms institucijoms bei įstaigoms, o Ieškovai, praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo tvoros ir gyvenamojo namo pastatymo, teismine tvarka ėmė reikalauti, kad Atsakovai išmontuotų tariamai Ieškovų žemės sklypą užimančią ir Atsakovams priklausančią tvorą, jos pamatus bei dalį gyvenamojo namo. Pažymėtina, kad Atsakovai neturėjo jokių ketinimų nesąžiningai ir / ar sąmoningai statyti statinius Ieškovų sklypo teritorijoje. Byloje analizuojami neatitikimai atsirado dėl objektyvių ir teisėtų priežasčių. Tai nustatyta ir G. P. išvadoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartyje c. b. Nr. e3K-3-15- 403/2020 išaiškino, kad: „žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet teismui nustatant servitutus. Toks atvejis gali būti, pvz., kai nėra įrodymų, kad statinys pastatytas pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), nustatoma, kad statytojas buvo sąžiningas, kad sklypo savininkas, kiek susiję su jo sklype vykdyta statyba, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o įpareigojimas nugriauti statinį nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne tik žemės sklypo, bet ir sąžiningo statinių statytojo teisių apsaugą.“ vien jau faktas, kad servitutas ilgą laiką faktiškai buvo įgyvendinamas pagal nusistovėjusią tvarką, gali patvirtinti: (i) jog tarnaujančiojo daikto savininko interesai dėl servituto nustatymo nebus neproporcingai pažeisti, nes tarnaujančiojo daikto savininkas servitutą ilgą laiką pripažino ir dėl jo įgyvendinimo neprieštaravo; (ii) jog servituto nustatymas išties yra būtinas tam, kad būtų užtikrintas viešpataujančio daikto naudojimas pagal paskirtį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Atsakovų prašomas nustatyti servitutas ilgą laiką faktiškai buvo įgyvendinamas. Pavyzdžiui, Atsakovų gyvenamasis namas ir ginčo tvora buvo pastatyti prieš 15 metų ir visą laiką naudojami be ginčų su tiek su tuometiniais, tiek ir su dabartiniais Ieškovų sklypo savininkais. Tai reiškia, kad Atsakovų prašomais nustatyti servitutais jokia nauja ir iki šiol netaikyta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarka, negu ta, kuri buvo taikyta daugiau nei 15 metų, iš esmės nebus nustatyta. Priešingai, ši ilgus metus taikyta praktika, nustačius Atsakovų prašomus servitutus, būtų įregistruota kaip daiktinė teisė taip išvengiant neproporcingo Ieškovų teisių gynimo būdų. Vadovaujantis į Bylą Ieškovo pateiktais Ieškovų sklypo duomenimis, Ieškovų sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 65 000 EUR. Atsakovų prašomo nustatyti servituto plotas 26 kv. m. Visas bendras Ieškovų sklypo plotas - 12 arų (arba 1 200 kv. m.). Vadovaujantis anksčiau minėtais duomenimis, 26 kv. m. ploto Ieškovų sklypo dalies vidutinė rinkos vertė proporcingai sudaro 1 408,33 EUR. Ši suma apskaičiuota pagal toliau nurodomą formulę:(26 / 12 000) * 65 000 EUR = 1 408,33 EUR. Servituto nustatymo teritorijoje yra pastatyta ginčo tvora. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo tvora ilgą laiką buvo ir tebėra naudojama ir pačių Ieškovų, o iki tol - ankstesnių Ieškovo sklypo savininkų. Ginčo tvora buvo pastatyta Atsakovų lėšomis, o tokie darbai - atlikti itin kokybiškai. Už ginčo tvoros naudojimą Atsakovai iki šiol jokios kompensacijos iš Ieškovų neprašė. Taigi faktiškai Ieškovai naudojo, naudoja ir toliau naudos Atsakovų lėšomis pastatytą tvorą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes seka išvada, kad nustatant servituto atlyginimo dydį, turėtų būti vertinama, kad atitinkama servituto teritorija ir joje esančia tvora ir toliau naudosis Ieškovai. Tai reiškia, kad servituto atlyginimas neturi būti tolygus 26 kv. m. Ieškovų sklypo dalies vidutinei rinkos vertei. Atsakovų nuomone, tokia vertė turėtų būti dalinama per pusę. Tokiu būdu atlyginimo už servitutą suma, kurią Atsakovai sutiktų sumokėti Ieškovams, sudaro 704,17 EUR (1408,33 EUR / 2).

Atsiliepimas

4. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė (2023-05-02 DOK – 70437), kad pirminis Ieškovų Žemės sklypo įgijėjas buvo Ieškovas M. P.. Įsigydamas Žemės sklypą M. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sklype yra pastatyti Atsakovų statiniai, kadangi 2017-05-05 įsigyjant Žemės sklypą iš jo buvusios savininkės, prie Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame Žemės sklypo plane buvo aiškiai matyti, kad sklypas nėra užstatytas jokiais statiniais, yra laisvas ir nenaudojamas. Prieš įsigydamas Žemės sklypą, Ieškovas M. P. bendravo tiesiogiai su Atsakovu R. V., ir pastarasis, nors tuo metu (kaip paaiškėjo iš bylos dokumentų) buvo ką tik iš savo sklypo atliktų kadastrinių matavimų aiškiai sužinojęs, kad jo Tvora patenka į Ieškovų perkamą Žemės sklypą, šį faktą nuo Ieškovo nesąžiningai nuslėpė ir ilgą laiką apgaulingai įtikinėjo savo statiniu statybos vietos ir atliktu statybų teisėtumu. 2019-02-12, Ieškovų Žemės sklype užbaigus statinių statybas, buvo atlikti ir patikslinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai bei parengtas atnaujintas Žemės sklypo planas. jame ties sklypo koordinatėmis pažymėtomis indeksais 4 ir 1 , matyti Žemės sklypu einanti papildoma linija, kuri, kaip paaiškėjo, žymi Atsakovų Tvorą. 2019-03-13 Žemės sklypo bendrasavininku tapo Ieškovas R. T. kartu su savo sutuoktine. Įsigydamas Žemės sklypo dalį, R. T. žinojo aplinkybę, jog pagal Žemės sklypo kadastrinius matavimus į Žemės sklypą galimai neteisėtai pateko Atsakovų Tvora, tačiau kartu prisiėmė riziką ir pareigą kartu su Ieškovu M. P. išsiaiškinti šį pažeidimą bei ginti savo pažeistas teises. Abu Ieškovai nuo pat abejonių nekeliančio sužinojimo apie tai, jog jų Žemės sklypu eina Atsakovų Tvora, su šiuo faktu nesutiko ir laikė tai jų teisiu pažeidimu. 2021-10-06 NŽT atliko Atsakovų žemės sklypo naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatė, jog Atsakovų Tvora trijose jos kraštinėse užima svetimus žemės sklypus (tame tarpe 27,59 m² Ieškovų Žemės sklypo, 46,71 m² valstybinės žemės įskaitant miško žemę, 24,76 m² valstybinės žemės, skirtos gatvėms ir keliams). Dėl trijose tvoros kraštinėse savavališkai užimtos žemės, faktiškai padidėjo 1 aru. Už savavališkai užimtą ir naudojamą žemę (tame tarpe ir Ieškovų) NŽT patraukė Atsakovą R. V. administracinėn atsakomybėn bei skyrė administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį. Papildomai, dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės ir jos išmiškinimo Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas viešojo intereso pažeidimo tyrimas bei, nustačius viešojo intereso pažeidimus, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūros 2022-12-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytos viešojo intereso gynimo priemonės. Atsakovai ne tik elgėsi nesąžiningai bei apgaule klaidino Ieškovus jiems bandant išsiaiškinti Atsakovų statinių Ieškovų sklype statusą bei teisėtumą, tačiau Atsakovas R. V. ėmėsi grasinimų ir netgi fizinio smurto Ieškovo M. P. atžvilgiu. Kaltinamajam atsakovui R. V. buvo iškelta ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla. Ieškovai niekuomet nesutiko su faktu, jog Atsakovų statiniai neteisėtai užima jų Žemės sklypą, ir, savo jėgomis surinkę minimaliai pakankamus įrodymus ieškiniui pateikti, negalėdami toliau toleruoti Atsakovų konfliktiškumo, smurto, apgaulės, atsisakymo bendradarbiauti ir geranoriškai spręsti problemą, pasibaigus NŽT duotam pažeidimų pašalinimų terminui ir Atsakovams šiuo terminu nesiėmus jokių pažeidimo šalinimo veiksmų, Ieškovai nedelsdami su ieškiniu kreipėsi į teismą ir savo pažeistas teises pradėjo ginti teisminiu būdu. Pats Ribų aktas patvirtina, kad Atsakovų statiniai yra Atsakovų sklypo ribose, jokie sutikimai Atsakovams su savo statiniais išeiti už sklypo ribų nebuvo duoti, jokie susitarimai tuo tikslu nesudaryti. Atsakovai patys taip pat pasirašė Ribų aktą ir patvirtino šio teiginio teisingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklypo planas prie Ribų akto parengtas vėliau, nei sudarytas ir pasirašytas pats Ribų aktas. Žemės sklypo planas neatitiko Ribų akto teiginių, kadangi Žemės sklypo plane jau matyti, kad Atsakovų Tvora išeina už Atsakovų sklypo ribų ir užima dalį Ieškovų Žemės sklypo. Taigi, Atsakovai žinomai ir sąmoningai tiek nuo buvusios Ieškovų Žemės sklypo savininkės B. S., tiek nuo Ieškovų, nuslėpė aplinkybę, jog jų statiniai neteisėtai, neturint jokių sutikimų, išeina už Atsakovų sklypo ribų ir užima Ieškovų Žemės sklypo dalį. Ieškovai šią aplinkybę aiškinosi savo jėgomis ir valstybės institucijų pagalba. Dar daugiau naujų aplinkybių, įrodančių Atsakovų veiksmų neteisėtumą bei paneigiančių priešieškiniu prašomo nustatyti servituto sąlygas, paaiškėjo šioje byloje iš Atsakovų pateiktų procesinių dokumentų bei byloje atliktų procesinių veiksmų. Iš Atsakovų į bylą pateiktų Atsakovų Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos bei statinių statybų projekto ištraukų, kitų byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad Atsakovų Tvora ir Pastato stogo konstrukcijos pastatytos savavališkai, neteisėtai, o statybos buvo vykdomos pažeidžiant esminius statinių projekto sprendinius ir statyba reglamentuojančius imperatyvius reikalavimus. Pastato stogo konstrukcijų vieta sklype ir išorės matmenys neatitinka jų vietos ir matmenų pagal statinio projektą. Pagal statinio projektą, Pastato labiausiai išsikišanti konstrukcija turėjo būti lygiai su Atsakovų ir Ieškovų žemės sklypų riba, tačiau byloje atlikus papildomus matavimus, paaiškėjo, kad Pastato stogo konstrukcijos 0,67-0,75 m atstumu peržengia Atsakovų ir Ieškovų bendrą žemės sklypo ribą. Atsakovai neturėjo Ieškovų Žemės sklypo savininkų sutikimo statyti šiame svetimame sklype. Atsakovų statinių projektas nenumatė statinių statybos už Atsakovų sklypo ribos. Tvoros vieta sklype neatitinka jos vietos pagal statinio projektą. Tvora trijose jos kraštinėse pastatyta už Atsakovo sklypo ribų ir savavališkai užima tris besiribojančius svetimus sklypus (Ieškovų Žemės sklypą ir valstybinę žemę). Atsakovai neturėjo Ieškovų ir kitų gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo statyti Tvorą ant sklypo ribos ar už šios ribos svetimuose sklypuose, Atsakovų statinių projektas nenumatė statinių statybos už Atsakovų sklypo ribos, už ką Atsakovui R. V. paskirta administracinė nuobauda. Tokia Tvoros vieta, konfigūracija ir išorės matmenys, kuomet Tvora neįsiremia į Pastatą, o jį apeina nutolusiu nuo Pastato atstumu, neatitinka statinių projektinių sprendinių. Be to, Atsakovų statinių kadastrinėje byloje pateiktas statinių išdėstymo planas remiasi galimai suklastotais duomenimis, neatitinka faktinės statinių padėties, yra nepatikimas, apgaulingas ir neteisėtas, nes Atsakovų sklypo ribose žymi šiame sklype faktiškai nesančią Tvorą. Atsakovų sklypo kraštinėse geodezinėje nuotraukoje jokia Atsakovų Tvora nėra užfiksuota, priešingai nei neteisėtai parodyta Atsakovų į bylą pateiktoje galimai suklastotoje kadastrinių matavimų byloje. Šios geodezinės nuotraukos duomenys patvirtina faktą, kad Atsakovų Tvora jų sklypo kraštinėse, pažymėtose indeksais 1-2, 3-4 ir 4-1 (tai yra ginčo vieta), yra įrengta savavališkai ir neteisėtai, nėra apskaityta, nėra įteisinta ir net nėra atvaizduota Atsakovų statybų užbaigimo privalomajame dokumente, t. y. geodezinėje nuotraukoje. Atsakovai byloje elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai, nuo teismo ir ginčo šalių nuslėpdami šį Atsakovams nenaudingą įrodymą ir apsunkindami šio įrodymo gavimą. Tvoros išorės matmenys, t. y. Tvoros kraštinių ilgiai, neatitinka statinių projekto sprendinių. Dėl šių objektyvių priežasčių (neišlaikyto Tvoros kraštinių ilgio, Tvoros kraštinių kampų, o ne dėl sklypo koordinačių paklaidų) Atsakovų Tvora indeksais 4-1 pažymėtoje kraštinėje neteisėtai ir savavališkai pateko į Ieškovų Žemės sklypą. J. A. būtų laikęsi projektinių Tvoros kraštinių ilgių ir kraštinių kampų (lygiavimasis į žemės sklypo kraštinių ilgius ir kampus), Tvora nebūtų patekusi į Ieškovų sklypą, nes būtų išlaikytas Tvoros ir sklypo perimetras. Tvoros medžiagiškumas ir kiaurymių plotas neatitiko statinio projekto sprendinių. Pagal projektą visame Tvoros perimetre, įskaitant ir ginčo kraštinėje (Atsakovų ir Ieškovų sklypų bendroje riboje) buvo numatyta ažūrinė, kiauryminė, metalinių strypelių tvora, einanti prie Atsakovų sklypo ribos iš Atsakovų sklypo vidinės pusės. Tuo tarpu Atsakovas ginčo kraštinėje pastatė Tvorą ne pagal projekto sprendinius - pastatė ne ažūrinę metalinių strypelių Tvorą sklypo ribose, o akliną, be jokių kiaurymių medinę Tvorą už sklypo ribų. Atsakovai ginčo kraštinėje Tvorą pastatė ne tik kad ne savame, o Ieškovų Žemės sklype, tačiau be kita ko pastatė statinio projekto neatitinkančią, absoliučiai akliną medinę Tvorą, kurios statyboms net ir Atsakovų sklype (neperžengiant jo ribų) buvo būtinas sutikimas. Tvora, nors statyta parengto statinių projekto pagrindu ir turint statybos leidimą, nėra iki šiol identifikuota, nėra įteisinta ir, priešingai nei kiti Atsakovų projekto statiniai, iki šiol nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, kaip ir nėra įregistruotos Atsakovų daiktinės teisės į šią Tvorą, nors registravimas pagal teisės aktus privalomas. Taigi, Atsakovai savo Tvora ir Pastato stogo konstrukcijomis savavališkai užėmė gretimus žemės sklypus, neturėdami šių žemės sklypų savininkų sutikimų, vykdė neteisėtus, savavališkus statybos darbus svetimuose žemės sklypuose, pažeidė esminius Tvoros ir Pastato projekto sprendinius, imperatyvias statybos teisės normas, Tvora pasididino faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą 1 aru (100 kv.m.) ir dabar savo savavališko, neteisėto žemės užvaldymo pagrindu priešieškinio pagalba siekia, kad Atsakovo naudai Ieškovų Žemės sklype būtų nustatytas servitutas Atsakovų neteisėtiems veiksmams pateisinti. Atsakovai siekia nustatyti servitutą savo neteisėtai, savavališkai pastatytiems statiniams, kurie nei patys kaip daiktai, nei Atsakovu daiktinės teisės į juos, net nėra įregistruotos viešame registre. Iš ne teisės negali atsirasti teisė, neteisėti Atsakovų veiksmai negali būti pagrindu suvaržyti konstitucinę Ieškovų nuosavybės neliečiamumo teisę, todėl priešieškinis turi būti atmestas. Atsakovų veiksmų nesąžiningumas, neteisėtumas ir savavališkumas yra pripažintas oficialiais įrodymais - NŽT patikrinimo aktu, NŽT 2023-02-13 nutarimu dėl administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos prokuratūros 2022-12-23 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini). Priešieškinio 10 punkte nurodoma, kad Tvora buvo pradėta statyti tuo pat metu (iš karto) kai buvo pradėti vykdyti gyvenamojo namo statybos darbai. Ši Atsakovų pozicija prieštarauja kituose Atsakovų procesiniuose dokumentuose pateiktai pozicijai. Ieškovai 2017-05-05 iš buvusių Ieškovų Žemės sklypo savininkų nusipirko nenaudojamą ir neeksploatuojamą, apleistą Žemės sklypą, todėl absoliučiai neteisingas yra priešieškinio 16 punkto teiginys, neva buvę sklypo savininkai naudojosi Atsakovų Tvora. Priešieškinio 45-47 punktais Atsakovai nesąžiningai ir spekuliatyviai bando primesti Ieškovams Tvoros naudą, priversti Ieškovus naudotis jiems nereikalinga Atsakovų Tvora ir dar už tai Atsakovams kompensuoti pinigais. Ieškovai nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis Atsakovų Tvora, Ieškovų Žemės sklypas apskritai nėra jokia tvora iki šiol aptvertas, Ieškovams nėra reikalinga nei Atsakovų, nei jokia kita Tvora. Ieškovai nuo pat to momento, kai pradėjo aiškėti Atsakovų Tvoros ir Pastato stogo konstrukcijų neteisėtumas, dėjo visas pastangas šių statinių teisėtumui išsiaiškinti, kreipėsi į valstybės institucijas. Atsakovų statybos buvo vykdomos neteisėtai ir savavališkai, svetimuose žemės sklypuose bei nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių. (duomenys neskelbtini) G. K., Ieškovų užsakymu ir lėšomis parengęs šiam ginčui konsultacinę išvadą, kad G. P. išvadoje nurodomos paklaidos apskritai ginčui neaktualios ir netaikytinos: byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų ribų neatitikimų. Byloje kilo ginčas dėl Atsakovų statinių statybos ir jų vietos teisėtumo. Nėra pagrindo taikyti G. P. išvadoje nurodomas kadastrinių matavimų paklaidas, nes atliekant tiek Ieškovų Žemės sklypo, tiek Atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, tiek 1999 metais, tiek 2017 ir 2019 metais, įskaitant jų perskaičiavimą iš vietinės į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą, nebuvo nustatyta jokių šių gretimų žemės sklypų ribų nesutapimų, pasikeitimų, jokių koordinačių ar jų posūkio taškų skirtumų. (duomenys neskelbtini) G. K. nustatė, kad Ieškovų Žemės sklypo užstatymo Atsakovų ginčo statiniais priežastis - esminiai projekto ir teisės aktų pažeidimai nužymint statybvietę ir vykdant statybos darbus. Kaip faktinėje šio atsiliepimo dalyje detalizuota, Atsakovai yra nesąžiningi ir piktnaudžiauja priešieškiniu, todėl jų teisės neturi būti ginamos. Atsakovai apgaule klaidino buvusius Ieškovų žemės sklypo savininkus ir Ieškovus dėl Atsakovų statinių teisėtumo ir savavališkumo nebuvimo, melavo ir įtikinėjo, kad turi visus ginčo statinių statybai reikalingus gretimybių sutikimus, neigė gavę iš NŽT įpareigojimą pašalinti pažeidimus, o 2023-03-13 posėdyje byloje neigė, jog Atsakovas R. V. už savavališką žemės užėmimą ir naudojimą yra nubaustas administracine tvarka Principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) draudžia neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims juos įteisinti paskesniais formaliais sandoriais, nes tai reikštų teisingumo principo pažeidimą. Šis pamatinis teisės principas ginčui aktualiu aspektu yra įtvirtintas ir CK 4.103 straipsnyje. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Taigi, įstatymai draudžia nustatyti servitutą neteisėtiems ir (ar) savavališkiems statiniams (jų dalims). Atsakovų ginčo statiniai (Tvora ir Pastato stogo konstrukcijos) atitinka abu šiuos požymius, todėl šiems statiniams naudoti jokio servituto nustatymas jokia forma ar apimtimi nėra galimas ir nėra pateisinamas. Tokios Tvoros ir Pastato stogo konstrukcijų statybos nėra pagrįstos nei įstatymu, nei sandoriu, nei statinio projektu ar kitokiu statybų teisėtumą pagrindžiančiu dokumentu, todėl laikytinos neteisėtomis ir savavališkomis, be to neteisėtai užimančiomis besiribojančius žemės sklypus. Be kita ko, faktinis Tvoros išdėstymas vietovėje neatitinka statinių kadastrinių matavimų byloje esančio statinių išdėstymo plano, kadangi pastarajame dokumente statinių ribos fiksuojamos Atsakovų sklypo ribose. Tokie neteisėti statiniai pažeidžia Ieškovų nuosavybės teises ir nepagrįstai jas riboja. Neteisėtų statinių naudojimas draudžiamas įstatymu (CK 4.103 str. 1 d.), todėl tokios Atsakovų teisės negali būti pateisinamos ir ginamos servituto pagalba. Atsakovai neįrodė ir nepagrindė, kad egzistuotų kokie nors objektyvūs ir teisėti pagrindai, kurie pateisintų būtinumą visiškai uždrausti Ieškovams patiems patekti ir naudotis savo Žemės sklypo dalimi, kurioje nustatomas servitutas. Priešieškiniu prašomo nustatyti servituto paskirčiai ir tikslui (t. y. priėjimui prie Atsakovų Pastato stogų konstrukcijų ir Tvoros, jų priežiūrai, remontui ir pan.) nebūtinas maksimalus Ieškovų teisių šioje dalyje ribojimas, toks ribojimas nėra proporcingas bei pažeidžia Ieškovų ir Atsakovų interesų balansą. Atsakovai būtent ir siekia, kad jų ginčo statiniams būtų nustatytas servitutas, nes taip yra patogiau Atsakovams - jie ginčo statinius pastatė savavališkai, neteisėtai užimdami svetimą sklypą, neturėdami privalomų sutikimų, nukrypdami nuo statinio projekto esminių reikalavimų, ir dabar paprasčiausiu ir patogiausiu Atsakovams būdu, minimaliausiomis Atsakovams sąnaudomis, ignoruodami Ieškovams kilsiančius neproporcingus suvaržymus, nepatogumus, turto nuvertėjimą ir kitus nuostolius, naudojamos turto dalies sumažėjimą ir pan., siekia sau neproporcingos naudos - t. y. neteisėtų statinių įteisinimo Ieškovų sąskaita. Priešieškiniu prašomas nustatyti servitutas nepagrįstai ir neproporcingai suvaržys Ieškovų teises ir suteiks nepagrįstą naudą Atsakovams. Atsakovų statiniai Ieškovų Žemės sklype sumažina Ieškovų Žemės sklypui nustatytus užstatymo rodiklius (galimą užstatyti sklypo plotą, užstatymo intensyvumą, tankumą ir pan.) , nes Atsakovų statiniai panaudoja Ieškovams tenkančius užstatymo rodiklius. Ieškovų statymo teisės nuosavame Žemės sklype nepagrįstai sumažinamos, o Atsakovai Ieškovų sąskaita gauna savo sklypo atžvilgiu nepagrįstą užstatymo naudą (pvz., Ieškovai netenka galimybės pasistatyti sklype 2 garažus automobiliams saugoti, kiekvienam Ieškovui po vieną, arba šiltnamius, pirtis, pan.; o Atsakovai sutaupo savo sklypo užstatymo rodiklius Ieškovų sklypo sąskaita). Pagal Atsakovų prašomą nustatyti servitutą iš Ieškovų atimamos teisės patiems naudotis servitutine Žemės sklypo dalimi (nepateks į aklina Tvora užtvertą savo sklypo dalį), tačiau dėl to nesikeičia Ieškovams tenkančios žemės mokestinės naštos apimtis. Ieškovams lieka pareiga mokėti žemės mokestį net ir už tą dalį, kuria Ieškovai negali naudotis, tuo tarpu Atsakovai savo priešieškinio reikalavime net neprašo nustatyti atlygintinio servituto, taip nepagrįstai perkeldami Ieškovams nuostolių naštą. Priešieškiniu prašomas nustatyti servitutas neišspręs kaimynų konflikto, priešingai - teismo sprendimas praras savo paskirtį, nes konfliktuojantiems asmenims bus nustatomas bendras vieno daikto naudojimas. M. P. bus priverstas dalintis savo nuosavybę su smurtautoju, kuris jau kartą yra pasikėsinęs į jo sveikatą ir gyvybę bei sudavęs kastuvu smūgius į nugarą. Kasacinio teismo praktikoje nėra pateisinami atvejai, kuomet konfliktuojančioms šalims būtų išsaugoma teisė bendrai naudotis daiktu, juo labiau - kad būtų ginami smurtautojo interesai. Dėl Atsakovų prašomo nustatyti servituto, Ieškovas praras galimybę patekti į 28 kv. m. ploto savo Žemės sklypo dalį (ne 26 kv. m., kaip neteisingai nurodoma priešieškinyje ir jo priede esančiame žemės sklypo plane, o 28 kv. m., žiūrėti oficialų įrodymą, pateiktą šio atsiliepimo priede Nr. 1), taigi Ieškovai visiškai negalės naudotis ir valdyti 28 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, dėl ko faktinė Ieškovų naudojama ir valdoma Žemės sklypo dalis sumažės 28 kv. m. Ieškovų nuostolis - jų Žemės sklypo 28 kv. m. rinkos vertė. Ieškovams išliks pareiga toliau mokėti žemės mokestį už visą Žemės sklypo dydį, o ne už servituto plotu sumažintą dydį. Ieškovų nuostolis - periodiškai mokamo žemės mokesčio dydis, tenkantis servituto plotui. Ieškovų Žemės sklypo rinkos vertė sumažės servitutui tenkančiu plotu, nes servitutas mažina faktiškai Ieškovų naudojamą Žemės sklypo plotą. Ieškovų nuostolis - Žemės sklypo vertė, tenkanti servituto plotui. Jei Atsakovų ginčo statiniai nebus įteisinti ir įregistruoti, dėl CK 4.103 straipsnyje įtvirtinto draudimo disponuoti neteisėtais statiniais ir Notariato įstatyme įtvirtinto draudimo notarams tvirtinti sandorį su potencialiai ginčytinomis teisėmis į Žemės sklype esančius statinius, Ieškovai apskritai gali prarasti galimybę disponuoti (pvz., parduoti ar įkeisti) savo Žemės sklypu ir jame esančiais Ieškovų statiniais arba šis Ieškovų turtas taps rinkoje nepatraukliu ir beverčiu. Ieškovų nuostoliai šiuo aspektu prilygsta visai Ieškovų turto Žemės sklype (įskaitant ir Žemės sklypo) vertei. Dėl Atsakovų statinių Ieškovų Žemės sklype, sumažėja Ieškovų Žemės sklypo užstatymo rodikliai, Ieškovai praranda galimybę statytis savo sklype savo reikmėms būtinus statinius, pvz., garažą automobiliams saugoti, sandėliuką daiktams saugoti, pirtį, šiltnamį ar kt. Atsakovai priešieškinyje nurodo nepagrįstai per mažą Ieškovų Žemės sklypo dalies, tenkančios servitutui vertę. Atsakovai nepagrįstai servituto užimamo ploto vertės pagrindu ima Nekilnojamojo turto registre nurodytą sklypo vertę (65 000 Eur), kurios paskirtis yra nustatyti turto mokestinę vertę, o ne sklypo rinkos vertę. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį. Ieškovai atliko Žemės sklypo rinkos kainos vertinimą, pagal pridedamą turto vertintojų išvadą. Ieškovų Žemės sklypo vieno aro (t. y. 100 kv.m.) kaina yra lygi 8 133 Eur (viso sklypo 12 arų arba 1 200 kv. m. vertė atitinkamai 97 596 Eur), atitinkamai servituto užimamo 28 kv. m. ploto vertė yra 2 277,24 Eur. Atsakovai nepagrįstai priešieškinyje gautą servitutu užimamo Žemės sklypo ploto vertę dalina per pusę (priešieškinio 46 p.). Kaip jau šiame atsiliepime nurodyta, Ieškovai nesinaudoja Atsakovų Tvora, Ieškovams apskritai ši Tvora nėra reikalinga. Be to, dėl Atsakovų siūlomo nustatyti servituto ir Atsakovų Tvoros konfigūracijos, Ieškovai apskritai neturi galimybės patekti į servitutinę sklypo dalį, praranda galimybę apskritai naudotis servituto plotu, Ieškovų faktiškai naudojamas Žemės sklypo plotas sumažėja, todėl Atsakovai privalo Ieškovams padengti visą servituto ploto vertę, be to, atlyginti kitus Ieškovų nuostolius. Priešieškinis negalėjo būti priimtas, be to, turi kitų priešieškinio formos ir turinio trūkumų, dėl kurių yra pagrindas byloje priimti dalinį sprendimą ir priešieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 7, 11, 13 p.).

5. Tretieji asmenys ieškovų pusėje (ieškovų sutuoktinės) atsiliepimų į ieškinį ir į priešieškinį neteikė, į teismo posėdžius nevyko.

6. 2023-10-02 teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Jolita Mikulėnienė palaikė savo poziciją dėstomą procesiniuose dokumentuose ir papildomai paaiškino, kad žemės sklypų ribos yra teisingos ir aiškios, nustatytos kadastriniais matavimais, kadastrinių matavimų bylos abiejų sklypų yra patvirtintos. Statinių teisėtumą turi įrodyti atsakovai. Prašo išmontuoti statinius iki sklypo ribos. Pareiškus negatorinį ieškinį jiems nereikia įrodinėti veiksmų neteisėtumo, o tik, kad jų teisės yra pažeistos. Ginčo, kad tvora ir stogo konstrukcija išeina už ieškovų sklypo ribos nėra. Pirmasis ieškovų žemės sklypo įgijėjas M. P. 2017-05-05 nežinojo ir negalėjo žinoti apie tvoros įsikišimą, nes 1999-08-05 žemės sklypo plane jokių statinių nebuvo fiksuota. Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2017 metų vasario mėnesį ir šiame plane jau matyti, kad atsakovų tvora nėra jų sklype, bet šių aplinkybių neatskleidė. Ieškovų sklypo topografijos nuotrauka daryta jau po ieškovo sklypo įsigijimo ir ji dar nėra informatyvi, ar tai sklypų ribų, ar statinių problema. Tik 2019 metais po kadastrinių matavimų atlikimo paaiškėjo tvoros ir stogo konstrukcijos įsikišimas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. pavasarį namas jau pastatytas, kuris yra ant sklypo su ieškovais ribos. Kai ieškovas 2017 metais įsigijo sklypą, ieškovų statiniai nebuvo įregistruoti, tai padaryta tik 2018 metais. Tvora iki šiol neįregistruota. Buvusi ieškovų žemės sklypo savininkė, pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą nematė grafinio atvaizdavimo, nes planas parengtas diena vėliau. B. S. nežinojo apie tvoros įsikišimą. Atsakovai turi įrodyti savo veiksmų teisėtumą. G. P. išvada kritikuotina, neobjektyvi, neišsami, nes išsikėlė tik vieną prielaidą – paklaidos, netikrino kitų versijų. Nesutinka su G. P. nurodytomis matavimų paklaidomis. G. K. išvadoje tvoros įsikišimo priežastis – neteisingas vietos nužymėjimas. Statybas vykdė profesionalai. Nesuprantama ko prašoma, ar žemės, ar statinio servituto. Visų pirma turi būti statiniai teisėti, norint nustatyti servitutą. Tvora nėra įregistruota, pastatyta nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių – pozicija sklype, matmenys. Pagal projektą tvora turėtų sutapti su sklypo kraštine, o dabar 4 m. viršija kraštinės ilgį. Tvora pagal projektą turėjo įsiremti į pastatą. Tvora turėjo būti metalinis ažiūras, o yra aklina medinių lentų. Tokia tvora turėtų būti registruotinas statinys. Nustačius servitutą, būtų nepagrįstas ieškovų teisių suvaržymas, žemės nusavinimas. Išmontuoti tvorą – mažesnės sąnaudos, nes ieškovai praranda užstatymo rodiklius sklype. Prašomas servitutas – ieškovų nuosavybės nusavinimas. Turi mokėti žemės mokestį už visą sklypą, nors ne visa jo dalimi gali naudotis. Ieškovams tokia aklina tvora nereikalinga, juolab ryte meta šešėlį. Prašo palikti priešieškinį nenagrinėtu.

7. Ieškovas R. T. 2023-10-05 teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. pabaigoje pasirašė preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį ir nieko neaptarinėjo dėl kaimynų tvoros. Ieškovas M. P. žadėjo per 4 mėnesius pabaigti pastatyti namą. 2019 m. vasario pabaigoje M. P. pasikvietė ir paaiškino, kad tvora yra ieškovų žemės sklype, t. y. 2 savaites iki namo įsigijimo notarinės sutarties sudarymo. Apsvarstė, kad nėra didelės rizikos ir įsigijo 2019-03-06 vis tiek nekilnojamąjį turtą iš kito ieškovo. Iki pat 2019 m. rudens svarstė, ką daryti. 2020-02-01 įsikėlė jau į namą. Kaimynas (atsakovas) teigė, kad viskas gerai, nėra jokių pažeidimų. 2020 m. rudenį prasidėjo netiesioginiai grasinimai iš atsakovo, nepripažįstant tvoros įsiterpimo į jų sklypą. Kai 2021 m. balandžio mėnesį užsipuolė nėščią žmoną, tada ir nusprendė sutvarkyti teisiškai, kreipėsi į NŽT pagalbos. Sklypas tampa probleminis pardavime, mokami mokesčiai už visą sklypą. Jis yra prie tvoros laistymo sistemą pritvirtinęs, smėlio dėžė remiasi, žiemą lemputes pakabina, bet to gali ir atsisakyti, nėra esminiai. M. P. kompensavo elektrą, įsirengiant namą dėl tos tvoros įsikišimo, nuo preliminarios pasirašymo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Šalies argumentai

8. Ieškovas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-05-05 įsigijo iš B. S. žemės sklypą. Pasakė ji, kad sklypo riba – tvora. Nebuvo jokių riboženklių sklype, perkant jam sklypą iš B. S.. Dirba (duomenys neskelbtini). Savo sklypo toponuotraukos jis nematė ruošiant būsimo namo projektą. Užsiminė projektuotojas apie brūkšnelį topografinėje nuotraukoje, bet sakė reiks išsiaiškinti, kai darys kadastrinius matavimus. Nuo pastato įsikišusio stogo buvo nukritęs ledo gabalas, sulaužė jam komposto dėžę. Tvora meta šešėlį. Po kreipimosi į NŽT buvo užpultas kastuvu atsakovo dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla.

Atsiliepimas

9. Atsakovų atstovas advokatas 2023-10-10 teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo jokio tyčinio, nesąžiningo veikimo, siekiant užgrobti kažkieno žemę. Statybos pradėtos 2007 m. rudenį ir 2008 metų pabaigoje jau gyventa name. Tvora kaip namo priklausinys ir neturi būti įregistruota. Palydovinės foto nuotraukos liudija, kad 2008 m. pavasarį – tvoros kontorai matyti. Jokių pretenzijų iš buvusios kaimynės S. gauta nebuvo, pasirašant ribų parodymų akte. Arba M. P. parodė pardavėja, kad riba iki tvoros, arba jis pirkdamas jau žinojo apie tvorą jo sklype, nes 2017-05-11 jau parengta topografinė nuotrauka, o sklypą pirko 2017-05-05. Taip greit paruošti negalėjo. Pretenzijų pardavėjai po topografinio plano neteikė. 15 metų tvora buvo priimtina žemės sklypo kaimynui ir niekas pretenzijų nereiškė. Tvoros pašalinimas būtų neproporcinga, nesąžininga priemonė. G. P. savo išvadą apgynė teismo posėdžiuose. Techniniame projekte buvo netinkamai nužymėtos koordinatės. Jokios tyčios nebuvo. Automatinis koordinačių perkėlimas į kitą sistemą niekaip nepašalina galimų paklaidų. Sklypų ribos sutampa, nes programa formaliai perkėlė į naują koordinačių sistemą, bet kontrolinių matavimų atlikta nebuvo, kontrolinių matavimų protokolų nėra. E. Š. parengtas planas (schema) nėra tiksli. Ten sklypo riba už sienos. Planas turi būti tikslus, be klaidų. Nėra duomenų kada jungėsi prie Litpos sistemos, atliekant matavimus. 15 metų stovinti tvora – stabili, saugi, tvirta. Reikia ieškoti tokio sprendimo, kad ir ateityje nekiltų konfliktas. Priešieškiniu yra prašomas statinių servitutas. Nėra savavališkos statybos reikalavimo reiškiama. Tvoros statyba, esant projektui ir brėžiniams, nėra nukrypta nuo esminių sprendinių. Yra kaimynų parašai dėl sienos ties sklypo riba. Projekte buvo numatytas toks stogas ir kaimynai sutiko. Turėjo būti pažymėtos sienos, o ne stogas. Jeigu projekte matai šlaitinį stogą ir sutinki, kad siena ties riba, tai sutinki, kad stogas įsikiš į tavo sklypą.

10. Atsakovė B. T. V. 2023-10-02 teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 2007 metais nužymėtos pirmos ribos ir pradėta namo statyba. 2009 m. rugpjūčio mėnesį jau apsigyveno name. Namas kartu su tvora buvo statoma. Kasant namui pamatus, kasė ir tvorai. 2007 metais gegužės mėnesį pasirašė sutikimą su kaimynais.

Atsiliepimas

11. Atsakovas R. V. 2024-03-08 teismo posėdžio metu paaiškino, kad statyba namo ir kartu tvoros aplink visą perimetrą vyko 2007-2008 metais. Statybos leidimas gautas 2007-06-11. 2008 metų pabaigoje jie jau įsikėlė gyventi ir tvora jau buvo. Tvoros pamatai yra 1,5 m. gylio. Tvora stipri, gerai impregnuota, kokybiška. Pirties statymui ties sklypo riba buvo gautas kaimyno sutikimas. Jis davė ieškovų namo rangovams elektrą, vandenį. Visas jo statybos procesas vyko prižiūrint aukščiausio lygio specialistams ir nebuvo nė karto suabejota jos teisėtumu.

12. 2023-03-13 teismo posėdžio metu liudytojas D. S., NŽT atstovas, paaiškino, kad jis atliko atsakovų žemės sklypo patikrinimą. Fiksavo 27,59 kv. m. tvoros įsiterpimo plotą. Sklypų riba eina ties pastato siena, pastatas neįsiterpia į ieškovų sklypą. Nematavo pastato išsikišusių konstrukcijų. Matuojant rėmėsi 2017 m. įregistruotu kadastrinių matavimų planu. Pastato pažeidimų nenustatė pirminiame apsilankyme.

13. Liudytojas G. P. 2023-03-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo išvadoje išdėstytus teiginius. Yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) sąrašą kaip (duomenys neskelbtini). Turi ženklią darbo patirtį. Tvoros pamatas apie 26 cm. pločio, viršus paskardintas, tvora kokybiška. Pereinant iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą buvo labai daug netikslumų. Buvo būtina atlikti geodezinių kontrolinių punktų matavimus, bet nėra kontrolinių punktų matavimų protokolų, to nebuvo padaryta perkeliant duomenis į valstybinę koordinačių sistemą. Nebuvo jokios tyčios užimti gretimo sklypo. Žemės sklypo kraštinės ilgis neturėtų keistis, jeigu teisingai atlikti matavimai. Sklypo kraštinės ilgis nekito – 1999 ir 2017 metų sklypo planas. Tvoros riba buvo ženklinama vietinėje koordinačių sistemoje, o 2017 m. kontroliniai matavimai nebuvo atlikti, tad ir klaidų negalėjo taisyti dėl pasikeitusios į valstybinę koordinačių sistemą. Pats statybų projektas netikslus, nes architektai ne tas koordinates įbrėžė, gerai, kad statytojai susigaudė ir pastatė pastatus tinkamoj vietoj.

14. Liudytojas G. K. 2023-07-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nebuvo vietoje, neatliko vietinių kontrolinių punktų matavimų, rėmėsi koordinatėmis esamuose sklypo planuose. Rėmėsi E. Š. matavimais, rengiant savo išvadą. 1999 metais parengti sklypų planai vieno matininko. Sklypų ribos nužymėtos vienu metu. Abiejų sklypų koordinatės sutapo, paklaidų nebuvo. Tvora turėjo sutapti su žemės sklypo kraštine, o faktinė tvora kitokia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

15. Civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant patrauktiems tretiesiems asmenims B. P. ir A. T., kurios apie iškeltą bylą ir paskirtą teismo posėdį buvo informuotos laikantis CPK nuostatų.

16. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. M. P. visą žemės sklypą (12 arų) iš B. S. įgijo 2017-05-05 pirkimo-pardavimo sutartimi (ieškinio priedai). 2019-03-13 R. T. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su M. P. ir įsigijo ½ dalį žemės sklypo bei pastato – dvibučio gyvenamojo pastato dalį, esančių (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovų buvo sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarka (DOK – 23570 priedas Nr. 2) Šis ieškovams ir tretiesiems asmenims (ieškovų sutuoktinėms) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NTR – DOK-209581). Ieškovui M. P., įgyjant žemės sklypą iš buvusios savininkės B. S., žemės sklypo plane prie sutarties jokių atsakovams priklausančių statinių atvaizduota nebuvo ir kaip paaiškino atsakovas M. P. buvo pasakyta, kad įsigyjamas sklypas užima iki matomos kaimyno, t. y. atsakovų tvoros. Ieškovas R. T., įsigydamas žemės sklypo dalį ir pastato dalį, po preliminarios sutarties dėl pastato dalies įgijimo, sužinojo iš M. P., kad kaimyno tvora stovi jų bendrame žemės sklype. 2019-02-12 ieškovų žemės sklype atlikus statinių statybas, buvo atlikti ir patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai bei parengtas atnaujintas žemės sklypo planas (ieškinio priedas Nr. 4), kuriame ties koordinatėmis pažymėtomis indeksais 1 ir 4 matyti žemės sklypu einanti papildoma linija, kuri žymi atsakovų tvorą. Ieškovams kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl situacijos išsiaiškinimo, ar kaimyno statiniai neperžengia jų sklypo ribos, buvo gautas atsakovų žemės sklypo planas (ieškinio priedas Nr. 2), iš kurio matyti, esant atitinkamam žymėjimui, kad atsakovų tvora užima ieškovų žemės sklypo dalį, o pastato (kaip įvardijama šalių byloje pirties) stogo konstrukcijos išeina už pastato sienų ribų (foto nuotraukos – ieškinio priedas Nr. 5). Tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2021-10-07 žemės naudojimo patikrinimo aktas (ieškinio priedas), tiek atsakovų pasitelkto specialisto įtraukto į (duomenys neskelbtini) G. P. 2022-11-30 konsultacinė išvada (atsakovų atsiliepimo į ieškinį DOK – 201652 priedas) patvirtina, kad ginčo tvora patenka į ieškovų žemės sklypo ribas, o ploto skirtumas, kurį sudaro šis neatitikimas – 26 kv. m. Namo stogo konstrukcijos – lietvamzdžiai – yra taip pat už sklypo ribos ir patenka į ieškovams priklausančio sklypo oro erdvę, kas sudaro 5 kv. m.

Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus nugriauti / išmontuoti ant ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą su pamatais

17. Ieškovai, gindami savo galimai pažeistas daiktines teises, reiškia negatorinį ieškinį, įrodinėdami byloje negatorinio ieškinio sąlygas ir prašydami pašalinti kaimyninių sklypų (ieškovų ir atsakovų) ribą kertančių statinių, t. y. tvorą ir pastato stogo konstrukcijos dalis išeinančias už atsakovų sklypo ribos.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

19. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kaip jau minėta, būtent toks ieškinys ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.

20. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

22. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas nusprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

23. Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).

24. Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovai įrodinėdami savo teisių pažeidimą, į jų bendrai naudojamą žemės sklypą esant įsiterpusiai ieškovų tvorai per visą bendros dviejų sklypų kraštinės perimetrą, esančią rytinėje pusėje, iš viso užimant 26 kv. m., kaip nurodyta G. P. išvadoje (atsiliepimo į ieškinį priedas) ir/ar 27,59 kv. m. – remiantis NŽT 2021-10-07 Žemės naudojimo patikrinimo aktu (ieškinio priedas), nurodo, kad ne tik pats žemės sklypo naudojimosi sumažėjimas yra esminiai reikšmingas, teikiant šį ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo, bet taip pat ir galimybė ateityje disponuoti ieškovams priklausančiu sklypu, jame esant neįregistruotam statiniui – atsakovų tvorai. Dar daugiau, esant užimtai sklypo daliai, ieškovai praranda žemės sklypo užstatymo rodiklį, o taip pat privalo mokėti mokesčius už visą sklypą, kai juo visu neturi teisės naudotis.

25. Teismas, vertindamas ieškovų poziciją dėl tokio žemės sklypo esminio disponavimo suvaržymo juo, esant neregistruotam statiniui sklype, negali atmesti šių argumentų kaip nepagrįstų, kadangi į bylą pateiktas notarų rūmų išaiškinimas liudija, kad perleidžiant žemės sklypą, kuriame yra neregistruotų nesudėtingų statinių, šie statiniai turi būti įregistruoti iki perleidimo sandorio sudarymo (2023-10-10 DOK – 159287 – 2018-07-12 Notarų rūmų prezidiumo nutarimo Nr. 14.2 patvirtintas išaiškinimas). Priešingo vertinimo atsakovai į bylą neteikė, išskyrus poziciją, kad atsakovui R. T. žemės sklypo dalis buvo perleista sklype esant neregistruotam statiniui jau po šio išaiškinimo. Tačiau tuo pačiu metu nurodo, kad pačių ieškovų prie 2019-03-13 Pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame sklypo plane, nurodant sklypo naudojimosi tvarką, nebuvo tvora atvaizduota. Tad tikėtina, kad šios aplinkybės galėjo sąlygoti notarinio sandorio tvirtinimą, plane nenurodžius esančio statinio sklype (DOK – 23570 priedas Nr. 2).

26. Atsakovai , neigdami kaip esminį ieškovų nuosavybės teisės pažeidimą, daug dėmesio ginčo nagrinėjimo metu skyrė, priežasčių susiklosčiusiai situacijai pagrįsti, teikdami (duomenys neskelbtini) G. P. 2022-11-30 išvadą (atsiliepimo į ieškinį priedas), motyvuodami tuo, kad atsakovų tvoros įsikišimas į ieškovų sklypą atsirado dėl objektyvių ir teisėtų priežasčių, galimai netiksliai nužymint ginčo tvoros ir būsimo namo vietas vietovėje prieš pradedant statyti statinius, susidariusius skirtumus dėl buvusio koordinačių sistemų pasikeitimo (iš vietinių į valstybinę perėjimas) taikant leistiną 1.14 m. paklaidą, kuria remiantis ginčo tvoros ir gyvenamojo namo stogo konstrukcijų neatitikimai laikytini ne ieškovų žemės sklypo naudojimo pažeidimais, o dėl objektyvių priežasčių atsiradusiais leistinais skirtumais.

27. Teismas, vertindamas abiejų šalių pateiktų (duomenys neskelbtini) tiek G. P., tiek G. K. darytinas išvadas (ieškinio priedas ir atsiliepimo į priešieškinį DOK – 70437 priedas) dėl galimos susiklosčius situacijos priežastingumo pažymi, kad susidariusios situacijos priežastingumas yra labiau aktualus vertinant galimai sąžiningą/nesąžiningą atsakovų veikimą, pastačius ginčo tvorą ne savame sklype, bet ne paneigiant ieškovų nuosavybės teisės pažeidimą. Tad teismas išsamiau šių specialistų išvadų nevertina kaip objektyviai (ne)pagrįstų ir/ar (ne)prieštaringų teisiniam reglamentavimui, priimdamas domėn abiejų specialistų sutampančią poziciją, kad tokią situaciją galėjo sąlygoti esminiai projekto ir teisės aktų pažeidimai nužymint statybvietę ir vykdant statybas. Tačiau net ir nenustačius bei nekonstatavus tyčinio, kryptingo atsakovų veikimo, statant ginčo tvorą ne savame sklype, nesuponuoja vertinimo nesant kaimyninio sklypo savininkų (ieškovų) teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Akivaizdu, kad bet koks gretimo sklypo savininko statinio buvimas pažeidžia savininko teises naudotis visu jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu.

28. Dar daugiau, šalims teikiant į bylą specialistų išvadas, specialistus apklausiant teismo posėdžių metu, siekiant išsiaiškinti objektyvias priežastis susiklosčiusiai situacijai pagrįsti, teismas tiek rengiantis bylos nagrinėjimui, tiek po specialistų apklausų teismo posėdžių metu ne kartą klausė atsakovų pozicijos dėl reikalingumo reikšti reikalavimą dėl nustatytos žemės sklypų ribos teisėtumo ir pan. Tačiau tokio savarankiško reikalavimo byloje pareikšta nebuvo.

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kita vertus, kas taip pat svarbu nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-35/2011, konstatuota, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimo nustatyti gretutinių, šalims priklausančių žemės sklypų ribą. Žemės sklypų ribų ginčas šioje byloje nekilo, toks reikalavimas reikštas nebuvo.

30. Tad teismas, vertindamas negatorinio ieškinio pagrįstumą ir spręsdamas ieškovų daiktinių teisių pažeidimo pobūdį, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo esminiai analizuoti ir vertinti susiklosčiusios situacijos priežastingumo, ieškovams įrodinėjant, o atsakovams neigiant daiktinių teisių pažeidimą.

31. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tvora per visą sklypo kraštinės perimetrą yra pastatyta žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams ir tretiesiems asmenims, nesiginčijama iš esmės dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų. Nustatytas ginčo tvoros statybos faktas teikia pagrindą spręsti dėl ieškovų, kaip savininkų, teisių pažeidimo (CK 4.98 straipsnis). Tad iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, akivaizdu, kad ieškovai ir tretieji asmenys (žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai) dėl atsakovų pastatyto statinio negali naudotis jiems priklausančia 26-27 kv. m. sklypo dalimi ir dėl to yra pažeidžiamos jų, kaip žemės sklypo savininkų, teisės nustatytos CK 4.40 straipsnyje.

32. Aplinkybė, kad ieškovams įgyjant nuosavybės teises į sklypą (jo dalį), jau stovėjo atsakovams priklausantis statinys - tvora, nėra esminiai reikšminga sprendžiant, ar ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį reikalaudama atkurti ne iki jų, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki tol, kol ieškovai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir jiems įgijus šią teisę, bei tebesitęsia iki šiol (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 26 punktą).

33. Atsakovų argumentas, kad buvusi ieškovams priklausančio sklypo savininkė B. S. sutiko su tokiomis sklypo ribomis, pasirašydama 2017-04-18 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, niekada jokių pretenzijų dėl tvoros buvimo jos sklype nereiškė, teismo vertinimu nėra esminė aplinkybė, paneigianti ieškovų daiktinės teisės pažeidimą. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

34. Viena vertus, iš byloje pateikto 2017-04-18 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir 2017-04-19 parengto žemės sklypo plano, kuriame atvaizduota atsakovų statyta tvora už sklypo ribų (2022-12-12 atsiliepimo į ieškinį priedas – DOK-201652) nėra objektyviai įmanoma nustatyti, neiškvietus buvusios savininkės apklausai į teismo posėdį (toks klausimas buvo svarstomas, bet nereikštas prašymas atsakovų), kas ribų paženklinimo metu buvo parodyta ir paaiškinta gretimo sklypo savininkei B. S., matant faktą, kad žemės sklypo planas parengtas viena diena vėliau po akto surašymo ir pasirašymo. Kita vertus, net ir sutikus buvusiai savininkei su tokia sklypų riba byloje nėra objektyvių duomenų leidžiančių teigti, kad naujam sklypo įgijėjui M. P. ši aplinkybė apie įsikišusį statinį į jo perkamą sklypą buvo žinoma, 2017-05-05 pirkimo-pardavimo sutarties priede – žemės sklypo plane, nesant atvaizduoto atsakovams priklausančio statinio – tvoros (ieškinio priedas Nr. 3).

35. Teismas negali sutikti su atsakovų teiginiais, kad M. P. galėjo ir turėjo būti žinoma apie jo sklype esančią tvorą, nes jo perkamam žemės sklypui jau 2017-05-11 (po 6 dienų nuo įsigijimo) buvo sudarytas ieškovų žemės sklypo topografinis planas (el. b. t. 3, b. l. 89), kuriame buvo aiškiai nurodyti ginčo tvoros skirtumai. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo M. P. nuosekliu paaiškinimu teismo posėdžio metu, neneigiant, jog architektas užsiminė apie topo nuotraukoje esantį brūkšnelį (tvorą), teigiant reiksiant išsiaiškinti darant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Akivaizdu, kad sklypo įgijimo dienai (2017-05-05) naujų ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų nebuvo atlikta, juos atlikus tik 2019-02-12 ir įregistravus 2019-02-26 (žemės sklypo planas – ieškinio priedas; ieškovų žemės sklypo NTR duomenys). Tad teigti, galėjus žinoti apie esamą situaciją sklype, įsiterpus kaimyno statiniui į ne savo sklypą, nėra objektyvaus ir faktiškai pagrįsto pagrindo, juolab objektyviai išvadai apie pritarimą sklypo su kaimyno statiniu įsigijimui.

36. Vertinant atsakovų poziciją, kad R. T., sudarydamas 2019 metų kovo mėnesį sutartį su P. dėl žemės sklypo dalies ir pastato įsigijimo, jau žinojo apie tvoros faktą jų sklype, ko neneigė R. T., duodamas paaiškinimus 2023-10-05 teismo posėdžio metu, teismas pažymi, kad nuoseklūs ir neprieštaringi abiejų ieškovų paaiškinimai, jog buvo nuspręsta kartu išsiaiškinti ir spręsti tą situaciją, tiek kreipiantis į patį atsakovą, kuris neigė esant bet kokius pažeidimus, rodant statinių projektinę medžiagą, tiek į specialistus konsultuojantis, neleidžia sumenkinti savininko daiktinių teisių gynimo prioriteto susiklosčiusioje situacijoje.

37. Susiklosčiusių aplinkybių visuma, remiantis išsamiais, neprieštaringais ieškovų paaiškinimais, kai ieškovai, įsigydami žemės sklypą, jo dalį nežinojo tikslios problemos esančios sklype – ar tvora pastatyta ne savame sklype, ar kyla sklypų ribos ginčytinas klausimas, neleidžia teismui vertinti ieškovų sklypo įsigijimo faktą kaip ieškovų pritarimą esamai kaimynų tvorai jų nuosavybės teise priklausančiame sklype.

38. Teismas, vertindamas negatorinį reikalavimą – pašalinti atsakovams visą tvoros segmentą, esantį ieškovų žemės sklype taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad jei net statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 32 punktas).

39. Ieškovai, įrodinėdami savo ieškinį ir atsikirsdami į priešieškinį dėl atsakovų prašomų statinių servitutų taikymo, grindė savo poziciją ir pastatytos tvoros galimu neteisėtumu, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

40. Remiantis Statybų įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, savavališka statyba apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai yra statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

41. Visų pirma, nėra pagrindo nesutikti su ieškovais, kad vienas esminių sprendinių – statinio vieta sklype, yra pažeistas, turint tiek NŽT, tiek dviejų (duomenys neskelbtini) G. P. (atsiliepimo į ieškinį priedas) ir G. K. išvadas byloje (2023-05-02 DOK – 70437).

42. Dar daugiau, ginčo tvoros kraštinės ilgis neatitinka statinio projektinių sprendinių. Kaip matyti iš į bylą pateikto statinio projekto (tvoros pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį) statinio kraštinės ilgis neturi būti didesnis už atsakovų sklypo ilgį, ką pagrindžia ir E. Š. parengta schema (2023-02-07 DOK – 23570) bei NŽT parengtas žemės naudojimo patikrinimo aktas, jog ginčo tvoros ilgis nežymiai, bet viršija kraštinės ilgį (žemės plane sklypo ginčo kraštinės ilgis yra 40 m., kai tvoros ilgis pagal E. Š. schemą yra 44,02 m arba 44,06 m. pagal NŽT patikrinimo aktą (ieškinio priedas-akto priedas – kadastro žemėlapio ištrauka). Atsakovai tokių faktinių aplinkybių neneigė byloje (CPK 12 str., 178 str.)

43. Vertinant tvoros medžiagiškumą ir kiaurymių plotą, sutiktina su ieškovais, kad projekte numatyta ažūrinė, kiauryminė, metalinių strypelių tvora neatitinka realiai pastatytos aklinos, be jokių kiaurymių medinės tvoros parametrų, ką patvirtina į bylą kartu su ieškiniu teiktos foto nuotraukos, ko neneigė ir atsakovai. Byloje ginčo dėl to, kad statybos leidimas tvorai ir pastatams išduotas 2007 m. birželio mėnesį, nekilo. Pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą projekto sprendinius atitinkančiai tvorai ieškovų žemės sklypo savininkų sutikimas nebuvo reikalingas (STR 1.01.07:2002, redakcija nuo 2006-04-16 iki 2008-01-06 1 priedo 2 lentelė), tačiau pagal faktiškai pastatytą tvorą toks sutikimas buvo reikalingas, kadangi tvora su jos atramine sienute priskirtina II grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui (Reglamento 1 priedo 2 lentelė; 2022-12-23 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo duomenys) ir pagal to paties Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastabas matyti, kad bet kokia ant sklypo ribos tvora galėjo būti statoma turint kaimyno sutikimo. Dar daugiau, be gretimo sklypo kaimyno sutikimo prie sklypo ribos (neperžengiant ribų) galėjo būti atitinkamo laipsnio ažūro tvora, kai byloje ginčo nėra, jog tvora yra medinė ir aklina. Tad kaimyninio sklypo sutikimas tokios tvoros statybai buvo būtinas, remiantis galiojusiu reglamentavimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, atskiro sutikimo tokio pobūdžio tvoros statybai atsakovai neturėjo, duomenų apie tai į bylą neteikė ir tokio fakto neneigė, dėstant poziciją teismo posėdžiuose, kad jis nebuvo būtinas.

44. Tad šių aplinkybių visuma, leidžia teismui teigti, kad byloje atsakovai neįrodinėjo ir nepagrindė objektyviais įrodymais, kad tvoros statyba atitiko visus tuo metu galiojančius teisės aktus reikalavimus. Juolab kad byloje nėra duomenų apie tokio statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre. Nesant daiktinių teisių įregistravimo į šią ginčo tvorą, teisės į šią tvorą yra abejotinos, o teisėtas valdymas nėra įrodytas ir pagrįstas. Kadangi šioje byloje ieškovų teisės ginamos negatorinio ieškinio pagalba, ieškinio reikalavimo griauti statinį - tvorą iš esmės neįrodinėjus per galimą statybą reglamentuojančių aktų pažeidimą, teismas detaliau nepasisako dėl tvoros statybos (ne)teisėtumo.

Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti servitutą

45. Įvertinus aukščiau išdėstytą argumentaciją dėl abejotino tvoros kaip statinio teisėtumo, nesant tvoros įregistravimo fakto Nekilnojamojo turto registre, 2018-02-21 pateikus deklaraciją apie kitų statinių statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (atsakovų žemės sklypo su statiniais NTR duomenys), ieškovams ieškinyje reikalavimo negrindžiant statybą reglamentuojančių aktų pažeidimu (CK 4.103 straipsniu), teismas šiame kontekste sprendžia ir atsakovų priešieškinio reikalavimą nustatyti žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) statinio servitutą, kuris tarnautų gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui ir jo faktiniam priklausiniui tvorai – juo naudoti, prižiūrėti, aptarnauti ir remontuoti.

46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu ( tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

47. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais ( CK 1.2 straipsnis ), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę. Pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis ); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui ( CK 4.113 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 15-17 p.).

48. Pažymėtina, kad byloje susiklostė situacija, kuomet susikerta du, iš esmės teisėti, ieškovės ir atsakovų interesai. Vienas, atsakovams toje pat vietoje išsaugoti senai (2008 metais – atsakovų pateikti duomenys – 2023-01-11 DOK – 6516; 2023-03-16 Dok-44962 ir kt.) jau pastatytą, bet neįregistruotą tvorą, skiriančią šalių valdomus žemės sklypus; antras, užtikrinti ieškovams teisę naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypo plotu – viso 12 arų, kai tvora į ieškovų sklypą įsiterpia 26-27 kv. m. pagal skirtingus (duomenys neskelbtini) G. P. ir NTA specialisto D. S. matavimus.

49. Šioje situacijoje, kai ginčo statinys – tvora, atsakovų nėra kartu su kitais statiniais įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, teismas pažymi ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama, kad bylose, kuriose reiškiamas negatorinis ieškinys reikalaujant įpareigoti statytojus nugriauti ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pastatytus statinius, kurie buvo pastatyti neturint teisės naudoti žemės sklypus statiniams pastatyti ir naudoti, nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet teismui nustatant servitutus. Toks atvejis gali būti, pvz., kai nėra įrodymų, kad statinys pastatytas pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), nustatoma, kad statytojas buvo sąžiningas, kad sklypo savininkas, kiek susiję su jo sklype vykdyta statyba, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o įpareigojimas nugriauti statinį nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne tik žemės sklypo, bet ir sąžiningo statinių statytojo teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-05 nutartis Nr. e3K-3-15-403/2020).

50. Vertinant aukščiau paminėtas kasacinio teismo išskirtas sąlygas tokioje situacijoje servituto nustatymui, siekiant išvengti statinio griovimo, sutiktina su ieškovų dėstoma pozicija byloje, kad atsakovai neįrodė ir nepagrindė, jog ginčo statinys – tvora buvo pastatytas laikantis visų imperatyvių statybą reglamentuojančių aktų. Nepaneigti byloje faktai, kad tvoros kraštinės ilgis viršija žemės sklypo kraštinės ilgį, kad tvora pastatyta aklina, medinių lentų priešingai nei projekte numatyta ažūrinė ir kad tokio pobūdžio tvoros statybai buvo būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas (Reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijos galiojusios nuo 2006-04-16 iki 2008-01-06 1 priedo 2 lentelės išnašos* aprašyti reikalavimai).

51. Tad esant byloje ieškovų įrodytiems neginčytiniems faktams dėl esminių tvoros projekto sprendinių pažeidimo bei kaimyninio sklypo savininko sutikimo tokio pobūdžio tvoros statymui nebuvimo, nėra pagrindo spręsti, ar klausimas dėl ieškovų sklypo dalyje esančio statinio likimo neturėtų būti sprendžiamas taikant teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principus bei atsižvelgiant į tai, ar atsakovų įpareigojimas pašalinti statinį būtų proporcinga ieškovų galimo teisės pažeidimo gynimo priemonė, ar šiuo atveju nebūtų pagrindo nustatyti atsakovams atlygintinį servitutą.

52. Dar daugiau, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis Nr. 3K-3-469/2008 ).

53. Patenkinus tokį priešieškinio reikalavimą, servituto nustatymas faktiškai sąlygotų ne savininko teisių ribojimą šio sklypo dalies atžvilgiu, bet praradimą, nes savininkai (ieškovai) naudotis ir valdyti ginčo sklypo dalies niekaip negalėtų - žemė liktų užtvertos atsakovų pusėje. Patekti į savo sklypo dalį per tvorą atsakovai neturėtų jokių protingų, įmanomų sąlygų ir realiai prarastų jiems priklausančio sklypo dalis. (Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnių teismų formuojamojoje praktikoje, kaip pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1000-392/2020 ir kt.).

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

55. Nustačius, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo servitutui nustatyti, teismas dėl ieškinyje nurodytos kompensacijos už servitutą dydžio (ne)pagrįstumo bei pačio priešieškinio pateikimo tik dviem iš keturių sklypo savininkams, nenurodant ieškovų sutuoktinių, plačiau nepasisako.

56. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas ( reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

57. Nustatyta ir ginčo byloje nėra, kad atsakovams R. V. ir B. T. V. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovų statytos tvoros labiausiai nutolęs pamatas (betoninė konstrukcija) 0,57-0,71 m. atstumais per visą žemės sklypo kraštinės perimetrą patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. P. išvada), kas sudaro apie 26-27 kv. m. plotą (skirtingi skaičiavimai NŽT (duomenys neskelbtini) ir G. P. išvadose). Tvoros konstrukcija yra betoninis pamatas ir medinės lentos. Ieškovams neturint galimybės įgyvendinti savo teisių į viso žemės sklypo nuosavybę ir esant prašymui įpareigoti atsakovus pašalinti ginčo tvorą, sutvarkyti statybvietę per 60 kalendorinių dienų, teismas, vertindamas aplinkybę, nesant duomenų, kada įsiteisės tokio pobūdžio sprendimas ir ar tai nebus šaltojo sezono laikas, darantis šalinimą sudėtingu, nustato 4 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo terminą pašalinti ginčo tvorą ir jos pamatą iš ieškovų žemės sklypo, remiantis E. Š. parengta 2023-01-17 Tvoros schema (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1.1. – DOK – 23570), kai tvoros elementai pažymėti indeksais 7-8, o 7 indekso koordinatės (X – 6069034.92, Y- 579186.04), 8 indekso koordinatės (X- 6069002.26, Y – 579209.13). Esminių abejonių dėl Tvoros schemoje nurodytų šalintinos tvoros taškų koordinačių nekyla, juolab, kad privalo būti pašalinta visa tvora su pamatu besiribojanti su ieškovų M. P. ir R. T. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo rytine riba. Teismas neturi pagrindo abejoti E. Š. tvoros schemoje nurodytomis tvoros taškų koordinatėmis, ieškovams byloje neteikus schemoje nurodytus duomenis paneigiančių savo įrodymų (CPK 12 str., 178 str.).

58. Ieškovų reikalavimas, pašalinus tvorą ir sutvarkius statybvietę, atstatyti žemės sklypo būklę į pradinę, apsėjant žole, nėra objektyviai pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kokia buvo žemės sklypo būklė 2007-2008 metais, kai tvora buvo statoma bei kad žolė ginčo plote būtų buvusi įsigyjant ieškovams 12 arų sklypą be įsiterpusios tvoros. Teismo vertinimu, tvoros pašalinimas ir statybvietės sutvarkymas yra teisingas, sąžiningas ir pagrįstas ieškovų pažeistų teisių atstatymo būdas.

59. Dar daugiau, vertinant tvoros pašalinimą kaip ieškovų daiktinių teisių pažeidimo atstatymo būdą proporcingumo prasme, teismas pažymi, kad atsakovai neteikė į bylą jokių objektyvių duomenų, ginčo tvoros pašalinimo negalimumui, ypatingai ženklioms išlaidoms ir/ar kt. priežastims pagrįsti (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus nugriauti virš ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato (pirties) stogo konstrukcijos dalį ir proporcingumo principo taikymo

60. Ieškovai, reikšdami negatorinį ieškinį atsakovams savo kaip žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą nurodo ir atsakovų pastato dalies (pirties) stogo konstrukcijos įsikišimą į ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) oro erdvę.

61. Iš ieškovų į bylą pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (DOK – 23570), atsakovų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų (2023-01-24 DOK - 14413), atsakovų pateiktos G. P. išvados, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pastato dalies stogo lietvamzdžiai 0,69-0,71 m. atstumu (išeinant už pastato sienos) yra už sklypų ribos, o ploto skirtumas sudaro apie 5 kv. m. (foto nuotraukos pateiktos su ieškiniu bei G. P. išvadoje esančios foto nuotraukos). Ieškovų detaliais paaiškinimais teismų posėdžio metu, jie sutinka vertinti, kad sklypų riba eina ties atsakovų pirties pastato siena, tad stogo konstrukcija, esanti išsikišusi už sienos į ieškovų sklypo pusę turi būti šalintina per visą pirties stogo perimetrą.

62. Kaip nustatyta byloje iš atsakovų paaiškinimų teismo posėdžių metu bei ieškovų sklypo naudojimosi tvarkos, šis teisių pažeidimas sietinas išimtinai su ieškovo M. P. daiktinių teisių pažeidimu, kadangi ta sklypo dalimi numatytas naudojimasis jam. Pastarasis 2023-10-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad šios stogo konstrukcijos įsikišimas į jo naudojamo sklypo erdvę jau padarė žalos, nuo stogo nukritus ledo gabalui ir sulaužius komposto dėžę, be to meta šešėlį. Ieškovas R. T. pretenzijų dėl to nereiškia ir tiesioginės žalos, nepatogumų nepatiria, nes ta sklypo dalimi nesinaudoja.

63. Teismas pažymi, kad ieškovas, įrodinėdamas savo kaip žemės sklypo savininko teisių pažeidimą, šią aplinkybę įrodinėjo vien žodiniais paaiškinimais dėl galimo ir buvusio ledo, sniego nuošliaužų į jo sklypo teritoriją ir pan. esant stogui šlaitiniui ir faktu dėl įsiterpimo į jo sklypo oro erdvę. Tačiau jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą neteikė (CPK 12 str., 178 str.). Kaip jau buvo minėta aukščiau, negatorinio ieškinio pateikimo atveju ieškovas (savininkas) turi įrodyti ir tai, kad jo teisės iš esmės yra pažeidžiamos.

64. Kita vertus, net ir esant byloje pakankamai duomenų fakto apie stogo konstrukcijos įsikišimo į ieškovams priklausančio žemės sklypo erdvę, tai savaime nesuponuoja vertinimo negatorinio ieškinio tenkinimui.

65. Nepaisant nustatyto stogo konstrukcijos įsiterpimo į ieškovo naudojamos dalies žemės sklypo erdvę, teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovų pozicijai, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į ieškovo M. P. nuosavybės teisių pažeidimo apimtį, stogo konstrukcijai įsikišus į oro erdvę 5 kv. m. plotu yra neproporcinga priemonė ieškovo nuosavybės teisėms apginti.

66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs ir pažymėjęs, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (ieškinio faktinis pagrindas). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013; ir kt).

67. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kuris iš esmės vertintinas kaip „paskutinė priemonė“ (lot.k. – ultima ratio). Nors patikslinto ieškinio reikalavimas yra suformuluotas kaip reikalavimas „pašalinti statinio stogo konstrukcijas“, tačiau ginčo konstrukcijos šiuo atveju yra atsakovų gyvenamojo namo dalies (pirties) šlaitinio stogo dalis. Todėl, nors ieškovų atstovė savo baigiamojoje kalboje subjektyviai samprotavo, jog reikalavimas pašalinti, pertvarkant namo stogo konstrukciją nėra sudėtingas techninis sprendimas, pašalinus stogo dalį - uždėti skardą, o kaip tai atsakovai padarys, neva yra ne ieškovų reikalas, teismas su tokiais ieškovų argumentais nesutinka.

68. Įvertinus tai, kad ginčo stogo konstrukcijos šiuo atveju yra gyvenamojo pastato dalies - pirties šlaitinio stogo dalis, kad šlaitinio stogo konstrukcija nėra paprasta, šalinant tik jos dalį, o yra bendros sudėtinės gyvenamojo namo konstrukcijos dalis, besiremianti į pastato sienas ir esanti su jomis nedalomai sujungta į bendrą konstrukciją, teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimas iš esmės yra reikalavimas pakeisti stogo konstrukciją, ją galimai perdarant ir tokiu būdu, atitraukiant nuo kaimyninės žemės sklypo erdvės (CPK 185 straipsnis).

69. Nustačius, kad ieškovas civilinėje byloje įrodė sprendime aukščiau nurodytą savo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimo apimtį, konstrukcijai įsiterpus į žemės sklypo erdvę, į kurią turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pažeidimų apimčiai proporcingų ieškovo daiktinių teisių gynybos priemonių taikymo, tokio ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo, pripažinimas, reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) ir nagrinėjamu atveju atsakovams priklausančio gyvenamojo namo dalies šlaitinio stogo dalies patraukimas būtų neproporcinga priemonė ieškovo nuosavybės teisėms apginti, atsižvelgiant į ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo apimtį (CK 1.5 straipsnis).

70. Šių teismo motyvų kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovas M. P. neįrodė savo, kaip savininko teisių esminio pažeidimo, t. y., kad nuo atsakovams priklausančio pastato (pirties) šlaitinio stogo krentant krituliams (lietui, sniegui, ledui ar pan.) daromas esminiai neigiamas poveikis ieškovo turtui, juolab, kad jokių reikšmingų statinių greta šlaitinio stogo ieškovas savo sklypo dalyje neturi ir tokių duomenų į bylą neteikė, neįrodinėjo. Atsakovams priklausantis gyvenamasis namas yra 2007 m. statybos, tačiau jokių reikalavimų dėl statinio stogo būklės ir/ar jo priežiūros atsakovams ieškovai neįrodinėjo.

71. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovai, teikdami savo gyvenamojo namo statybos dokumentus, jų ištraukas į bylą, pateikė objektyvius įrodymus, kad statybos proceso metu buvo gautas kaimyno sutikimas dėl pirties sienos statymo ant sklypo ribos (atsiliepimo priedas- atsakovų namo statybų projektinių dokumentų ištraukos, kurių originalai buvo atsinešti į teismo posėdžius).

72. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos, sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys).Tad duodamas sutikimą statyti pirties pastatą ties sklypo riba buvęs žemės sklypo savininkas atsisakė savo išimtinių teisių į nuosavybės objektą – oro erdvę, įsikišus pastato stogo konstrukcijai, suprantant, kad pastačius pastatą ant sklypo ribos, galimas žemės sklypo erdvės pažeidimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ankstesni žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai būtų reiškę atsakovams pretenzijas dėl stogo konstrukcijos įsikišimo į oro erdvę. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad buvę atsakovų kaimyninio sklypo savininkai sutiko ir (ar) neprieštaravo šlaitinio stogo konstrukcijos įsikišimui, davus sutikimą statyti pastatą ant sklypo ribos, o ieškovai priešingų įrodymų nepateikė.

73. Dar daugiau, atsakovai į civilinę bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jiems priklausantis gyvenamasis namas yra įregistruotas viešajame registre, nurodytas įregistravimo pagrindas – 2018 m. vasario 21 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Nurodytas įrašas patvirtina, kad statinys yra pastatytas teisėtai, t. y. atitinka galiojančias statybą reguliuojančias teisės normas.

74. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovai įrodė, jog ieškovų valdomo žemės sklypo oro dalis yra užimta atsakovui priklausančia pirties stogo konstrukcijos dalimi, tačiau vien šio fakto neužtenka tam, kad ieškovų ieškinys galėtų būti patenkintas visa apimtimi.

75. Kaip jau išaiškinta, ginant savo teises negotarinio ieškinio būdu, pareiga įrodyti, kad jo teisės pažeistos, tenka ieškovui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog tas faktas, kad atsakovui priklausančios pirties šlaitinio stogo konstrukcijos įsiterpia į ieškovo M. P. naudojamą žemės sklypo oro erdvę, iš esmės pažeidžia jo kaip savininko teises. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbus ir istorinis kontekstas, atsakovų įgytos teisės ir su tuo susiformavę teisėti lūkesčiai. Atsakovų pastatų statyba pradėta 2007 metais, o deklaracija apie užbaigimą parengta 2018 metais. Byloje nėra duomenų, kad ankstesni savininkai (as) būtų reiškę atsakovams pretenzijas dėl statybos teisėtumo.

76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

77. Ieškovų keliami reikalavimai – pašalinti įsikišusią šlaitinio stogo konstrukciją į ieškovų žemės sklypo oro erdvę, neužtikrina ginčo šalių interesų pusiausvyros. Ieškovai suabsoliutina savo asmeninį interesą, taip neproporcingai apribodami atsakovų interesą. Ta aplinkybė, kad atsakovų šlaitinio stogo konstrukcija nežymiai įsikišo į ieškovų sklypo oro erdvę, savaime nereiškia, kad ieškovai turi teisę reikalauti esminiai pažeisti kito asmens privačią nuosavybę. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas atlaisvinti ieškovų žemės sklypo oro erdvę iš esmės reiškia pakeisti šlaitinį pirties stogą, nes kitoks būdas sunkiai įmanomas. Tačiau yra ir mažiau ribojančių priemonių nei statinio pertvarkymas, pavyzdžiui, statinio servituto nustatymas. Ieškovai neįrodinėjo, kad jų pasirinkta ultima ratio priemonė yra tinkamiausia nagrinėjamoje situacijoje ir atitinkanti proporcingumo reikalavimą ir priešingai neigė servituto nustatymo galimybę.

78. Ieškovai, gindami savo daiktines teises, neįrodė, kad įsiterpusi stogo konstrukcijos dalis į oro erdvę esminiai pažeidžia ieškovų teises, kad pareikštas reikalavimas yra proporcingas siekiamam tikslui, užtikrinantis tinkamą interesų pusiausvyrą, be to, pareigos atsakovams pašalinti pirties šlaitinio stogo konstrukcijos dalį nustatymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams(CK 1.5 straipsnis).

79. Kiti ieškovų ir atsakovų argumentai išsamiau neaptariami, nes teismo vertinimu neturi teisinės reikšmės teisingam bylos rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

80. Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

82. Ieškovai patyrė 16 137,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 105,00 Eur žyminis mokestis, advokatės teisinių paslaugų apmokėjimas (14 925,00 Eur - 2023-01-11 DOK – 6130; 2023-03-10 – 41419; 2023-05-11 DOK – 76877; 2024-03-07 DOK – 37352), 950,00 Eur su įrodymų rinkimu susijusios išlaidos (atsiliepimo į priešieškinį priedai – DOK-70437), 157,30 Eur už schemų parengimą specialistui (DOK- 23570).

83. Atsakovai patyrė 14 000,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 107,00 Eur žyminis mokestis už teiktą priešieškinį, 8 893,50 Eur advokato atstovavimas byloje (2023-10-10 DOK – 159578), 3 400,00 Eur išlaidos specialistui už išvados pateiktos į bylą ir servituto plano parengimą (2023-10-10 DOK – 159578), 700,00 Eur už specialisto kaip liudytojo dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose (2023-10-10 DOK – 159578) ir 900,00 Eur už specialisto konsultacijas (2023-10-10 DOK – 159578). Teismo vertinimu, 900,00 Eur už konsultacijas specialistui nėra pagrįsti sąsajumu išimtinai su šios bylos nagrinėjimu, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, (duomenys neskelbtini) G. P. rengė atsakovams ne vieną išvadą skirtą tik šiai bylai, tad tikėtina, kad šios išlaidos nebūtinai turi būti siejamos su šios bylos nagrinėjimu ir ginčo dalyku. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad prasidėjus ginčams, kreipėsi į G. P., kaip geriausią (duomenys neskelbtini) situacijai įvertinti ir spręsti. Tad vertintina, kad 900,00 Eur už konsultacijų teikimą nelaikytinos išimtinai susijusios su šioje byloje patirtomis būtinomis, reikalingomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tad darytina išvada, kad atsakovai patyrė pagrįstų, realių šioje byloje 13 100,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

84. Teismas, nagrinėdamas ir vertindamas šalių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

85. Įvertinus ginčo pobūdį (ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo, servituto nustatymo), bylos didelę apimtį, jos posėdžių ilgą trukmę, rengtų procesinių dokumentų skaičių, jų išsamumą, motyvuotumą sprendžia, kad 14 925,00 Eur išlaidų ieškovų advokatės teisinei pagalbai apmokėti laikytinos teisingomis, sąžiningomis, atitinkančios bylos pobūdį, atstovės darbo laiko sąnaudas rengiantis ir dalyvaujant procese, t. y. ieškovų atstovei byloje parengus ieškinį ir jo tikslinimą po parengiamajame teismo posėdyje išsakytų pastabų (maksimalus dydis būtų 2,5×1780,50 Eur), papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo (0,4×1780,50 Eur), teikus papildomus įrodymus kartu su ieškinio patikslinimu (0,4×1799 Eur) teikus prašymą dėl liudijimo išdavimo (0,4×1799), kelis prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo (0,2×1900,3), atsiliepimą į priešieškinį (2.5×1900,30 Eur), dalyvavus visuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė apie 29 val. (2,9×2000 Eur). Prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalių dydžių.

86. Atsakovų atstovo advokato atstovavimo išlaidos – 8 893,50 Eur taip pat neviršija Rekomendacijų dydžių, įvertinus surašytų procesinių dokumentų skaičių, sugaištą laiką ir dalyvavimą teismo posėdžiuose.

87. Byloje ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos reikalavimus dėl: 1) tvoros pašalinimo (tenkintas); 2) stogo konstrukcijos pašalinimo (atmesta). Iš viso patenkinta 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas taiko šią proporciją. Atsakovų priešieškinys teiktas, siekiant kitu būdu išspręsti šalių ginčą, teikiant alternatyvą, netenkintas, tačiau bylinėjimosi išlaidų proporcingam paskirstymui tai neturi reikšmės, ieškovų ieškinį tenkinus iš dalies.

88. Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų solidariai priteistina 8 068,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (16 137,30 Eur x 50 proc.), kiekvienam ieškovui priteisiant po 4 034,33 Eur sumą iš atsakovų solidariai (CK 6.6 straipsnis).

89. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovams solidariai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 6 550,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (13 100,50 Eur x 50 proc.), t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 3 275,13 Eur atsakovų naudai solidariai (CK 6.18 straipsnis).

90. Subendrinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovų solidariai priteistina kiekvienam ieškovui po 759,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Prievolei esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; 3.88 straipsnis).

91. Iš ieškovų ir atsakovų lygiomis dalimis priteistina valstybei 126,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.), t. y. iš kiekvieno po 31,54 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259-265, 268, 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Įpareigoti R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą su pamatu, esančią ieškovams R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančio sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje dalyje, einančią per visą žemės sklypo kraštinę, pažymėtą E. Š. 2023-01-17 tvoros situacijos schemoje indeksais 7 ir 8, kai 7 indekso koordinatės (X – (duomenys neskelbtini), Y- (duomenys neskelbtini)), 8 indekso koordinatės (X- (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.

Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Priteisti ieškovui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai po 759,20 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 20 ct) kiekvienam ieškovui bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. P., gim. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 31,54 Eur (trisdešimt vieną eurą 54 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė