Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1000-392/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-02
Bylos Nr.: e2A-1000-392/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00582-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: O. G., P. M.

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-1000-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00582-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1; 2.4.2.12.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams O. G. ir P. M. ( P. M. ) dėl servituto nustatymo ir atsakovų O. G. ir P. M. priešieškinį ieškovei J. G. dėl nuosavybės teisių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1. nustatyti atsakovams O. G. ir P. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ( tarnaujantis daiktas ) 7 m² bendro ploto neterminuotą atlygintiną servitutą ( statinių servitutą ), plane pažymėtą indeksais S1, S2, skirtą ieškovei J. G. nuosavybės teise priklausančiai tvorai ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( viešpataujantis daiktas ) pagal į bylą pateiktą matininko G. Z. parengtą 2019-06-26 planą. Nustatyti atsakovams vienkartinę kompensaciją 6,30 € už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą; 2. nustatyti atsakovams O. G. ir P. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ( tarnaujantis daiktas ) 5 m² bendro ploto neterminuotą atlygintiną servitutą ( statinių servitutą ), plane pažymėtą indeksu S1, skirtą ieškovei J. G. nuosavybės teise priklausančiai tvorai ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( viešpataujantis daiktas ) pagal į bylą pateiktą matininko G. Z. parengtą 2019-06-26 planą. Nustatyti atsakovams vienkartinę kompensaciją 5 € už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą.

2. Atsakovai O. G. ir P. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą t1 ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pašalinti tvorą, vartus, vartelius t1-t8 ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti atitinkamus duomenis iš viešo registro, o būtent: iš registrų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenis, kad tvora t1 ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); iš registrų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) duomenis, kad tvora, vartai, varteliai, t1-t8 ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Įpareigojo J. G. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane t1 ) iš O. G. ir P. M. žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti tvorą, vartus, vartelius ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane t1-t8 ) iš O. G. ir P. M. žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); Įpareigojo J. G. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, kad tvora t1 ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); iš registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad tvora, vartai, varteliai t1-t8 ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). ; Priteisė iš J. G. O. G. naudai 1088 € bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovei J. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 1. 0,17 ha ploto žemės sklypas ( kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vidutinės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Sklypas Nr. 1 ), kuriame yra ieškovei nuosavybes teise priklausantys inžinieriniai statiniai - tvora, vartai, varteliai ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( žymėjimas plane t1-t8 ); 2. 0,25 ha ploto žemės sklypas ( kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vidutinės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Sklypas Nr. 2 ), kuriame yra ieškovei nuosavybes teise priklausantys inžinieriniai statiniai – tvora ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( žymėjimas plane t1 ). Atsakovams O. G. ir P. M. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso: 1. 0,5344 ha ploto žemės sklypas ( kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vidutinės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Sklypas Nr. 3 ); 2. 0,2656 ha ploto žemės sklypas ( kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vidutinės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Sklypas Nr. 4 ). Ieškovė ir atsakovai nuosavybės teise valdo po du gretimus žemės sklypus, ir šių žemės sklypų ribos nustatytos įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimu ( civilinė byla Nr. e2-47-763/2017 ). Ieškovės žemės Sklypas Nr. 1 ribojasi su atsakovų žemės Sklypu Nr. 3, ieškovės žemės Sklypas Nr. 2 ribojasi su atsakovų žemės Sklypu Nr. 4. Nagrinėjamu atveju, susiklostė tokia situacija, kad dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių kitų inžinierinių statinių – tvora, vartai, varteliai ( žymėjimas plane t1-t8 ) kerta ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės Sklypo Nr. 1 ribą ir užtveria dalį – 48,59 m gretimo – atsakovų žemės Sklypo Nr. 3. Taip pat dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių kitų inžinierinių statinių – tvora ( žymėjimas plane t1 ) kerta ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės Sklypo Nr. 2 ribą ir užtveria dalį – 25,52 m gretimo – atsakovų žemės Sklypo Nr. 4.

Šalies argumentai

5. Ieškovė prašo nustatyti servitutą dviem atsakovų žemės sklypams: 1. 7 m² ploto atsakovų žemės Sklypui Nr. 3, kuriame yra 48,59 m ilgio ieškovės tvoros ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis; 2. 5 m² ploto, atsakovų žemės Sklypui Nr. 4, kuriame yra 25,52 m ilgio ieškovės tvoros ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. Bendrai 12 m² ploto servitutą, atsakovų žemės sklypams – Sklypui Nr. 3 ir Sklypui Nr. 4, ieškovė prašo nustatyti su tikslu tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu – tvora, vartais, varteliais ( žymėjimas plane t1-t8, t1 ).

Žemesnės instancijos teismas

6. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ginčo objektas – kiti inžinieriniai statiniai – tvora, ieškovės žemės Sklype Nr. 1 ir Sklype Nr. 2 priskirta I grupės nesudėtingiems statiniams, medžiaga metalas, abiejuose žemės sklypuose esančios tvoros statybos pradžios ir pabaigos metai – 1940 m., kapitalinio remonto pradžios ir pabaigos metai – 1987 m., tvoros baigtumas – 100 %, fizinis nusidėvėjimas – 75 %. Ieškovės tvoros ilgis ieškovės žemės Sklype Nr. 1 – 235,60 m., vidutinė rinkos vertė – 178 €. Registro pastaboje nurodyta, kad tvora, vartai, varteliai ( t1-t8 ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dviejuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ( atitinkamai žemės Sklype Nr. 1 ir Sklype Nr. 3 ). Tvoros ilgis ieškovės žemės Sklype Nr. 2 – 28,50 m., vidutinė rinkos vertė – 31 €. Registro pastaboje nurodyta, kad tvora ( t1 ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dviejuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ( atitinkamai žemės Sklype Nr. 2 ir Sklype Nr. 4 ). Ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovės tvoros dalis ( tvoros atkarpos trijose vietose ) atsakovų žemės sklypuose užtveria bendrą 12 m² plotą, t. y. ieškovės tvora kerta ieškovės Sklypo Nr. 1 ribą ir užtveria 15,96 m ilgio ( 2 m² ) atsakovų žemės Sklypo Nr. 3 plotą ( servituto nustatymo plane pažymėta S1 ) ir, kad ieškovės 32,63 m ilgio tvoros dalis užtveria 5 m² atsakovų žemės Sklypo Nr. 3 plotą ( servituto nustatymo plane S1 ). Taip pat ieškovės tvora kerta ieškovės Sklypą Nr. 2 ir 25,52 m ilgio tvora ( 5 m² ) užtveria atsakovų žemės Sklypo Nr. 4 plotą ( servituto nustatymo plane S ).

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodo, kad servitutą būtina nustatyti tam, kad ieškovė turėtų galimybę tinkamai eksploatuoti daiktą – tvorą ir, kad dėl tvoros naudojimo kyla konfliktai. Atsakovai nurodė, kad tvora į atsakovų žemės sklypus įsiterpia trijose vietose apytikriai po 35 cm į atsakovų žemė sklypų gilumą, matuojant nuo žemės sklypo ribos, tačiau atsakovai jokių kliūčių ieškovei naudotis jos tvora ( jos dalimis ) nesudarė ir nesudaro – ieškovė gali laisvai prieiti prie tvoros ir tvora naudotis, ką ir daro. Byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė tokių duomenų nepateikė, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę spręsti kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės trukdo ieškovei ir toliau įgyvendinti savo teisę į nuosavybę – naudotis tvora ( jos dalimis ).

8. Ieškovė taip pat nurodė, kad tvoros iškėlimo iš atsakovų žemės sklypo išlaidos yra 4556 €, į bylą pateikė tvoros perkėlimo lokalinę sąmatą. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės tvora sudaro tam tikru atstumu į žemę įleisti ( įkasti ) gelžbetoniniai ir mediniai stulpeliai ir tarp šių stulpelių įtemptas vielinis ( įvairaus tankumo ) tinklas. Tikslaus gelžbetoninių ir medinių kuoliukų skaičiaus ieškovė nenurodė, taip ieškovė nenurodė kokie kuoliukai yra atsakovų žemės sklypuose ( tvoros dalyse, kuri užtveria dalį atsakovų žemės sklypų ). Ieškovė taip pat nenurodė dėl ko ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytas gelžbetoninių konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas, ar sąmata parengta siekiant perkelti esamos tvoros konstrukcijas pagal nustatytą žemės sklypų ribą, ar apskaičiuotos tvoros iš naujų medžiagų pastatymo išlaidos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad tvoros dalį bandė perkelti ūkio būdu ir ( ar ), kad tokiu būdu perkelti tvorą pagal teismo nustatytą žemės sklypų ribą objektyviai nėra galimybės. Ieškovė reikalavimo atlyginti ( kompensuoti ) tvoros ( jos dalies) perkėlimo galimų išlaidų ( jų dalies ), neformuluoja.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, t. y. ieškovei turint realią galimybę naudoti savo turtą – tvorą ( jos dalis ) pagal tikslinę tvoros paskirtį, nesant jokių duomenų apie atsakovų galimai sudaromas kliūtis ieškovei tinkamai naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu turtu – tvora ( jos dalimi ), teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad servitutas yra objektyviai būtinas ir, kad ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų ( atsakovų ) teisių ir interesų, todėl ieškovės ieškinį dėl servituto nustatymo atmetė.

10. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad atsakovai neturi galimybės prieiti ( patekti ) ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – Sklypo Nr. 3 ir Sklypo Nr. 4 dalimis, kadangi atsakovų žemės sklypų dalį užtveria ieškovės tvora ( jos dalys ). Ieškovės tvora yra vientisas inžinerinis statinys – bendras ieškovės tvoros ( jos dalių ) ilgis atsakovų žemės Sklype Nr. 3 ir Sklype Nr. 4 yra 74,12 m. ( užtvertas atsakovų žemės sklypų plotas 12 m² ), tvoros aukštis nuo 1,3 m. iki 1,5 m., ieškovės ir atsakovų santykiai yra konfliktiški ir atsakovai neturi jokios kitos galimybės patekti į tas, jiems nuosavybės priklausančias žemės sklypų dalis, kuriuos užtveria ieškovės tvora, todėl atsakovai neturi galimybės įgyvendinti savo teisių į nuosavybę. Remdamasis tokioms aplinkybėms teismas atsakovų priešieškinį tenkino bei nustatė 4 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo terminą pašalinti tvorą t1 ir t1-t8 iš atsakovų žemės sklypų bei išregistruoti atitinkamus duomenis iš viešo registro.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė (apeliantė) J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovų priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovės ir atsakovų sklypų ribos buvo nustatytos Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu byloje Nr. e2-47-763/2017. Ieškovė sprendimą skundė. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-09 nutartimi sprendimą paliko galioti. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad teismo nustatytos sklypų ribos nesutampa su tarp sklypų esančių tvorų buvimo vietomis. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms J. G. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas 2018-12-03 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pirmos, ir apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl ribos tarp šių žemės sklypų, konstatavo, kad dėl šios ribos ginčo tarp šalių nėra. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė, kad šalių pateiktuose planuose riba nustatyta pagal faktiškai šiuo metu naudojamą ribą (pastatytą tvorą), tą ribą apibrėžiant skirtingu kiekiu posūkio taškų, tačiau pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą ribą nustatyti ne pagal tarp sklypų esančią tvorą, o pagal UAB „GeoPlanum“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame tik dalis koordinačių siejamos su tvoros buvimo vieta, riba nustatyta pagal 7 posūkio taškus, kurie ir yra pagrindas ribai tarp sklypų nustatyti.

11.2. Kadangi bendra riba tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų teismo sprendimu iš dalies buvo nustatyta ne pagal tvoros buvimo vietą, o pagal planą, kuri parengė atsakovai, tai atsakovai puikiai suvokė, kad ilgą laiką sklypus skirianti tvora yra faktinė sklypų riba (tvora pastatyta 1940 m., rekonstrukcija atlikta 1987 m.) ir tai reiškia, kad tvoros buvimas iš esmės nepažeidžia žemės sklypo savininko interesų, taip pat turėjo suvokti, kad jų žemės sklype bus statiniai, kurie priklauso kitam asmeniui, bei numatyti, kad negalės tinkamai naudotis žemės sklypo dalimi, kurią skiria tvora. Tvora yra pastatyta teisėtai, duomenys yra įregistruoti NTR ir nėra nuginčyti (atsakovams priklausančių žemės sklypų NTR išrašuose 11 p. nurodyta, kad tvora, vartai, varteliai, yra dviejuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

11.3. Duodant parodymus teisme, atsakovė O. G. ir jos atstovė adv. J. M. nurodė, kad žino, jog tvora į atsakovų žemės sklypus įsiterpia trijose vietose apytikriai po 35 cm į atsakovų žemė sklypų gilumą, matuojant nuo žemės sklypo ribos, tačiau atsakovai jokia apimtimi, jokiais būdais ir jokiomis priemonėmis netrukdė ir netrukdo ieškovei naudotis jai priklausančios tvoros dalimis. Taigi, atsakovai iš esmės sutiko su tuo, kad servitutas yra būtinas tiksliniam tvoros naudojimui pagal paskirtį.

11.4. Ieškovė atlygintiną servitutą apskaičiavo pagal NTR nustatytą atsakovų žemė sklypų vidutinę rinkos kainą, tai yra 6,30 eur už atsakovų sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytiną servitutą, ir 5 eur už atsakovų sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytiną servitutą. Ieškovų tvoros dalis užtveria nedidelius atsakovų žemės sklypų plotus. Ieškovės tvoros dvi atkarpos yra atsakovų žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir užima bendrą 7 m2 atsakovų žemės plotą, kita ieškovės tvoros dalis (atkarpa) yra atsakovų žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir užima 5 m2 atsakovų žemės plotą. Bendras servitutu nustatomas plotas 12 m2. Palyginus servitutų plotus su atsakovams priklausančiais žemės sklypų plotais, santykinai yra labai mažas - žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 5344 m2, prašomas servituto plotas 7 m2; žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 2656 m2, prašomas servituto plotas 5 m2.

11.5. Taip pat ieškovė pateikė į bylą ekspertų tvoros perkėlimo lokalinę sąmatą, pagal kurią tvoros perkėlimo išlaidos itin didelės - 4556,86 Eur. Reikia perkelti viename atsakovų žemės sklype esančią tvorą, kurios ilgis yra 25,52 m, kitame žemės sklype - 48,59 m. (dėl 11,30 Eur). Taigi atlygintino servituto kompensacija, kuri yra paskaičiuota pagal žemės sklypo vertę, yra proporcinga priemonė palyginus su tvoros perkėlimo kaina. Teismui nusprendus atmesti ieškinį dėl servituto nustatymo ir patenkinus priešieškinį dėl tvoros pašalinimo (pašalinimas reiškia tvoros išardymą, griovimą) teismas turėjo spręsti dėl kitų teisės į žemės sklypą praradimą padarinių (CK4.105 str.).

11.6. Teismas tenkino atsakovų priešieškinį vien tuo pagrindu, kad atsakovai yra žemės sklypo savininkai, tačiau tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes, ir spręsti ginčą taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje.

Atsiliepimas

12. Atsakovai atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsakovai žinojo, kad teismui ankstesnėje byloje nustačius sklypų ribą dalis ieškovės tvoros elementų pateks į atsakovų sklypų ribas, tačiau tokios aplinkybės susiklostė objektyviai. Teismui nustatant ribas tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 3, riba negalėjo būti nustatyta ribos posūkio taškais imant kiekvieną ieškovės tvoros, kuri yra labai nelygi, iškrypusi, elementą. Tai neatitiktų racionalios žemėnaudos reikalavimo. Todėl teismas ankstesnėje civilinėje byloje teisingai sprendė sklypo ribas nustatydamas žemės sklypo plano, o ne tvoros pagrindu. Niekaip negalima teigti, kad iš ieškovės buvo paimta dalis žemės sklypo nuosavybės. Ieškovės žemės sklypas Nr. 1 plotas po to, kai teismas nustatė ribą, nepakito. Be to, kadangi riba buvo neaiški ir ją nustatinėjo teismas, negalima teigti, kad anksčiau tvora stovėjo būtent ieškovės žemės sklype ir tik po teismo sprendimo tvoros dalis „pateko“ į atsakovų sklypą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-47-763/2017, yra neginčijamai užfiksuoti duomenys, kad ieškovė savavališkai (kilus ginčui tarp šalių) medinių stulpų ir tinklo tvorą perkėlė į atsakovų žemės sklypo pusę (2017-02-06 teismo posėdžio garso įraše nuo 24 minutės pati J. G. patvirtina tokias aplinkybes; nuo 49 minutės - patvirtina liudytojas). T. y., ieškovė, siekdama „praplėsti“ savo sklypo ribas, tyčia, savavališkai tvorą perkėlė. Tokiu būdu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai ieškovė turėjo prisiimti ir prisiėmė tokio savo neteisėto veikimo pasekmes - pareigą perkelti tvoros elementus atgal į savo žemės sklypą.

12.2. Tai, kad atsakovai geranoriškai ir kaimyniškai iki šiol nekėlė ginčo ir leido laikinai naudotis savo sklypų dalimis, nereiškia, kad jie sutiko su šio savo turto apsunkinimu servitutu ir visomis iš to kylančiomis tarnaujančio daikto savininko pareigomis. Atsakovai tikėjosi, kad ieškovė pasibaigus visiems teismams (nes buvo bandymas ir atnaujinti procesą), žinodama, kad jos tvoros (-ų) dalis yra svetimuose sklypuose, įvertinus, kad pati tvora yra itin sena, išklypusi, visiškai menkavertė, pati šiuos tvoros elementus persikels į savo sklypo ribas.

12.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės žemės sklypai būtų sumažėję, kas reikštų, kad ji prarado dalį nuosavybės: Ieškovė turėjo 0,17 ha ir turi 0,17 ha ploto sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei turėjo 0,25 ha ir turi 0,25 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė nelaikytina „praradusia teisę į žemę“, o būtent ši sąlyga būtina, norint taikyti ieškovės nurodomą LR CK 4.105 str. 1 d.

12.4. Teismas teisingai sprendė, gindamas būtent atsakovų interesus, nes ieškovės interesai, pirmiausia, nebuvo pažeisti, o antra - prašomas nustatyti servitutas ginčo atveju niekaip negali būti traktuojamas, kaip būtina ir proporcinga priemonė kito savininko teisių ribojimui. Perkėlimas, naudojant tas pačias tvoroje įmontuotas medžiagas, yra visiškai nekainuojantis, jei atlikti ūkio būdu arba jo vertė tikrai negali būti tokia didelė, kad pateisintų kito savininko nuosavybės ribojimą. Atsakovai niekaip negali sutikti, kad jų žemės sklypo dalių praradimas galėtų būti teisingai atlygintas sumokant vos 11 Eur kompensaciją. Atsakovai pagrįstai teigia, kad servituto nustatymas ginčo atveju iš esmės reikštų ne savininko teisių ribojimą šių sklypų dalių atžvilgiu, bet praradimą, nes patys savininkai naudotis ir valdyti tų sklypų dalių niekaip negalėtų - jos liktų užtvertos ieškovės pusėje. Patekti į savo sklypų dalis per tvoras atsakovai neturėtų jokių protingų sąlygų.

Šalies argumentai

12.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai neįrodė savo, kaip savininkų, teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad atsakovai neturi galimybės prieiti (patekti) ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis, kadangi atsakovų žemės sklypų dalį užtveria ieškovės tvora. Ieškovės tvora yra vientisas inžinerinis statinys - bendras ieškovės tvoros ( jos dalių ) ilgis atsakovų žemės sklypuose yra 74,12 m ( užtvertas atsakovų žemės sklypų plotas 12 m² ), tvoros aukštis yra nuo 1,3 m. iki 1,5 m., ieškovės ir atsakovų santykiai yra konfliktiški ir atsakovai neturi jokios kitos galimybės patekti į tas, jiems nuosavybės priklausančias žemės sklypų dalis, kurias užtveria ieškovės tvora, todėl atsakovų nuosavybės teisė yra pažeidžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei J. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 1. 0,17 ha ploto žemės sklypas ( kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vidutinės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ( toliau - ir Sklypas Nr. 1 ), kuriame yra ieškovei nuosavybes teise priklausantys inžinieriniai statiniai - tvora, vartai, varteliai ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( žymėjimas plane t1-t8 ); 2. 0,25 ha ploto žemės sklypas ( kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vidutinės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ( toliau - ir Sklypas Nr. 2 ), kuriame yra ieškovei nuosavybes teise priklausantys inžinieriniai statiniai - tvora ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( žymėjimas plane t1 ). Atsakovams O. G. ir P. M. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso: 1. 0,5344 ha ploto žemės sklypas ( kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vidutinės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ( toliau - ir Sklypas Nr. 3 ); 2. 0,2656 ha ploto žemės sklypas ( kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vidutinės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) ( toliau - ir Sklypas Nr. 4 ). Taigi, ieškovė ir atsakovai nuosavybės teise valdo po du gretimus žemės sklypus, kurių ribos nustatytos įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimu ( civilinė byla Nr. e2-47-763/2017 ). Ieškovės žemės Sklypas Nr. 1 ribojasi su atsakovų žemės Sklypu Nr. 3, ieškovės žemės Sklypas Nr. 2 ribojasi su atsakovų žemės Sklypu Nr. 4. Dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių kitų inžinierinių statinių - tvora, vartai, varteliai ( žymėjimas plane t1-t8 ) patenka už ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės Sklypo Nr. 1 ribos ir užtveria dalį - 7 kv. m. (48,59 m. tvoros ilgio) gretimo - Atsakovų žemės Sklypo Nr. 3. Taip pat dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių kitų inžinierinių statinių - tvora ( žymėjimas plane t1 ) patenka už ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės Sklypo Nr. 2 ribos ir užtveria dalį – 5 kv. m. (25,52 m. tvoros ilgio) gretimo - atsakovų žemės Sklypo Nr. 4. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti servitutą šioms svetimame sklype esančioms tvorų dalims eksploatuoti. Atsakovai pateikė priešieškinį, prašydami įpareigoti šias Ieškovei priklausančio turto dalis persikelti į savo sklypų ribas.

15. Ieškovės ir atsakovų sklypų ribos buvo nustatytos Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu byloje Nr. e2-47-763/2017. Ieškovė sprendimą skundė. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-09 nutartimi sprendimą paliko galioti. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad teismo nustatytos sklypų ribos nesutampa su tarp sklypų esančių tvorų buvimo vietomis. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms J. G. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas 2018-12-03 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad sklypų riba nustatyta ne pagal tarp sklypų esančią tvorą, o pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame tik dalis koordinačių siejamos su tvoros buvimo vieta, riba nustatyta pagal 7 posūkio taškus, kurie ir yra pagrindas ribai tarp sklypų nustatyti. Iš to matyti, kad bendra riba tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų teismo sprendimu iš dalies buvo nustatyta ne pagal tvoros buvimo vietą.

16. Byloje susiklostė situacija, kuomet susikerta du, iš esmės teisėti, ieškovės ir atsakovų interesai. Vienas, ieškovei toje pat vietoje išsaugoti senai pastatytą ir įregistruotą tvorą, skiriančią šalių valdomus žemės sklypus; Antras, užtikrinti atsakovams teisę naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypų plotu. Išspręsti bylą taip, kad visiškai nenukentėtų nei vienos šalies interesai yra neįmanoma, todėl teisėjų kolegija priimdama procesinį sprendimą bylą sprendžia taip, kad šalių netektys būtų įmanomai mažesnės.

17. Panaikinus ginčijamą teismo sprendimą ir tenkinus ieškinį servituto nustatymas faktiškai sąlygotų ne savininko teisių ribojimą šių sklypų dalių atžvilgiu, bet praradimą, nes savininkai naudotis ir valdyti ginčo sklypų dalių niekaip negalėtų - jos liktų užtvertos ieškovės pusėje. Patekti į savo sklypų dalis per tvoras atsakovai neturėtų jokių protingų sąlygų ir realiai prarastų jiems priklausančių sklypų dalis. Žemės sklypo dalių praradimas, sumokant vos 11 Eur kompensaciją, nebūtų teisingas.

18. Kadangi ieškovei priklausanti tvora yra labai sena, išklypusi ir nusidėvėjusi, ieškovės ir atsakovų sklypų ribos Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu byloje Nr. e2-47-763/2017 buvo nustatytos ne pagal vingiuotą tarp sklypų esančią tvorą, o pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame sklypų ribos pažymėtos pagal pagrindinius posūkio taškus. Ribų nustatymas pagal netiesią tvorą būtų neatitikęs racionalios žemėnaudos reikalavimo.

19. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės žemės sklypai dėl ribų nustatymo būtų sumažėję ir ji būtų praradusi dalį nuosavybės. Ieškovė turėjo ir turi 0,17 ha ir 0,25 ha ploto žemės sklypus.

20. Be to civilinėje byloje Nr. e2-47-763/2017, yra fiksuoti duomenys, kad ieškovė, kilus ginčui tarp šalių, jai priklausančios tvoros vietą dalyje jau keitė, todėl nustatyti visos tvoros istorinę buvimo vietą būtų apsunkinta.

21. Kaip matyti iš tvoros nuotraukų ji sudaryta iš kuolų (stulpelių) ir metalinio tinklo, todėl perkelti ją galima be ženklesnių sąnaudų ūkio būdu. Atsakovai nurodė, kad jokių kliūčių ieškovei naudotis tvora nesudarė ir nesudaro – ieškovė gali laisvai prieiti prie tvoros ir tvora naudotis, tai ir daro. Todėl siekiant sudaryti ieškovei tinkamas sąlygas perkelti tvorą ūkio būdu, tam suteiktinas ilgesnis nei nustatyta - dvejų metų terminas.

22. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį, o ieškinį atmesdamas šalių ginčą išsprendė teisingai. Dėl to skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tik tikslintinas nustatant ieškovei ne 4, o 24 mėnesių terminą teismo įpareigojimams įvykdyti.

23. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė O. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo sumokėta 550 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo atstovo byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovų interesus atstovauja tas pats atstovas, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos, vadinasi, ir darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didesnės nei įprastinės tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimui, sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant iš apeliantės (ieškovės) atsakovės naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

Skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Teismo sprendime nustatytą 4 mėnesių įpareigojimų įvykdymo terminą pakeisti 24 mėnesių terminu.

Priteisti iš J. G. O. G. naudai 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė