Šiaulių apygardos teismo nutartis, eB2-291-569/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-13
Bylos Nr.: eB2-291-569/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00130-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Lina Muchtarovienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: A. S., R. M., R. Š., L. S., Ž. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Atsakovas: "Sogerta"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eB2-291-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00130-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.3.11 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantpareiškėjos atstovei nemokumo administratorei O. P., jos atstovui V. M.,suinteresuotiems asmenims A. S., R. M., R. Š.,suinteresuotam asmeniui L. S., jos atstovui advokato padėjėjui E. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., R. M., R. Š., Ž. D., L. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, atstovaujama nemokumo administratorės O. P., kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) ‘‘ bankrotą tyčiniu.

2. Pareiškėjos atstovai nemokumo administratorė O. P. ir jos atstovas V. M. nurodė, kad 2021-11-15 Šiaulių apygardos teismas iškėlė nemokumo bylą UAB ,, (duomenys neskelbtini) ”, nemokumo administratore paskirta O. P.. 2022-01-13, 2022-01-31 d. nutartimis Šiaulių apygardos teismas patvirtino BUAB ,, (duomenys neskelbtini) ” kreditorinius reikalavimus 349 662,84 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2021-11-15 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi įpareigojo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” vadovą per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus. Terminas perduoti dokumentus ir turtą baigėsi 2021-12-13. BUAB „(duomenys neskelbtini)” valdymo organai nevykdo pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kurie turi didesnę įrodomąją galią, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas atsakovas A. S..

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

4. JANI 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANI 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

5. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašu UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigas nuo 2020-11-20 vykdė A. S., kiti vadovai registruoti nebuvo. Akcininkais nuo 2020-10-20 iki 2021-01-19 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nuo 2021-10-06 iškelta bankroto byla, nuo 2021-01-19 - R. Š.. Nemokumo administratorė informavo A. S. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos iškėlimo, įteikė asmeniškai Įsakymą Nr. 1 Dėl valdymo organų įgaliojimų. Šiuo įsakymu bei 2021-11-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus, turtą, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Atitinkamai registruotais laiškais apie bankroto procedūros pradžią buvo informuota ir akcininke R. Š., kuri korespondencijos neatsiėmė.

6. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registru bendrovės vadovu de jure bankroto bylos iškėlimo dienai buvo įregistruotas A. S., todėl už dokumentų, duomenų perdavimą apie įmonę perdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas jis, tačiau įpareigojimo neįvykdė. Administratorei nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir registrai, dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, neperduoti finansiniai įmonės dokumentai, pagrindžiantys duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčini bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentu neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Nemokumo administratorei patvirtinančių įrodymų, kodėl neperduoti įmonės dokumentai ir turtas, įmonės vadovas A. S. nepateikė. Todėl tai patvirtina JANI 70 str. 1 d. numatytą bendrovės tyčinio bankroto požymį.

7. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

8. 2021-11-25 A. S. nemokumo administratorei susitikimo metu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2020-11-20 iki 2021-02-26 dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” vadovu, įmonės vadovu pasiūlė tapti M. G. atsakovo R. M. prašymu. Paaiškinimuose A. S. nurodo, kad R. M. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” vadovas, kuriai 2022-01-03 iškelta bankroto byla. R. M. informavo, kad dirbs su juo, o A. S. turės vykdyti jo visus jo nurodymus. A. S. nurodė, kad įmonės sutartis, kurias atveždavo R. M., pasirašydavo, bankinius pavedimus vykdydavo pagal R. M. elektroninius laiškus, skambučius. A. S. teigia, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)” buhalterijoje, kuri buvo sudariusi apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ”, direktorė L. S. jam paaiškino, kad visus su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” susijusius dokumentus pasiėmė UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” vadovas R. M.. Iš nurodytų faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad R. M. buvo faktinis UAB ,, (duomenys neskelbtini)” vadovas de facto, o atsakovas A. S. de jure.

9. Iš A. S. paaiškinimų galima teigti, kad jis ėjo de jure vadovo pareigas, o įmonė veikė vadovaujama de facto vadovo R. M.. Pripažinus, kad R. M. buvo formaliai vadovu nepaskirtas, tačiau sistemingai atlikto įmonės vadovo pareigas, atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą būtų taikoma kaip de jure vadovui. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad buhalterinės apskaitos įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini) " direktorė L. S. aplaidžiai, nesilaikydama buhalterinės apskaitos įstatymo, verslo apskaitos standartų, vedė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)" bei kitų susijusių R. M. įmonių apskaitą, todėl negalėjo nežinoti apie atliekamas operacijas ir tarpusavio atsiskaitymų įsiskolinimus įmonėms, kadangi buhalterinės apskaitos įmonės pareiga sekti mokėjimus, paruošti skolų suderinimo aktus. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” direktorė L. S., atiduodama, perduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, jei tokie pas ją buvo, R. M., o ne faktiniam direktoriui A. S., savo veiksmais sudarė sąlygas dokumentų dingimui, neperdavimui, kas yra vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių kriterijų. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Taip pat tokiais savo veiksmais ji pripažino, kad faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo R. M..

10. Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, reikšminga kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-19/2012).

11. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Todėl Įstatymo leidėjas kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančiu požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir tari netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANI 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d„ 25 str. 3 d., 222 str. 1 d., kuriame įtraukta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - bankrutuojanti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - bankrutuojanti, Dimalex ApS DK - likviduojama ir kitos įmonės buvo įtrauktos į tariamą pirkimo grandinę, siekiant sumažinti mokėtiną pardavimo PVM ir Akcizo mokestį, nors realiai paminėtos įmonės jokios veiklos nevykdė. Pažymėtina, kad iki Dimalex ApS DK likvidatoriaus paskyrimo vadovu bei akcininku buvo R. M.. Šie faktai tik patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" atitinka tyčinio bankroto požymį, juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai (JANI 70 str. 2 d. 4 p.). Visos šios įmonės vienaip ar kitaip susijusios su R. M.. Nėra žinoma, kas vedė ir tvarkė Dimalex ApS DK finansinę buhalterinę apskaitą, tačiau visų Lietuvos Respublikoje registruotų įmonių apskaitą tvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, kurios direktorė L. S.. Todėl akivaizdu, kad ne tik galėjo, bet ir privalėjo matyti įtartinus sandorius, atsiskaitymus ir piniginius srautus tarp įmonių.

13. JANĮ 6 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. Atitinkamai, buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, suprasdama ir matydama situaciją, turėjo pareigą informuoti įmonės vadovą apie bankrotinę situaciją, o atitinkamai teisėsaugos organus apie įtartinus sandorius.

14. 2021-11-15 Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės VMI prie LR FM pareiškimą, iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylą. Kaip nurodė pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-12-01 iki 2021-02-28, pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė už 2020 m. ir pridėtinės vertės mokesčio - nuo 2020-12-01 iki 2021-01-31, bendrovei pateikus privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas. Pagal pateiktą 2021-11-23 m. finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis matyti, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 369 986 Eur. Skola VMI pradėjo formuotis nuo 2020-12-15. Kadangi iki šiol nemokumo administratorei neperduoti įmonės dokumentai bei turtas, galima daryti išvadą, kad įmonė tapo nemoki nuo 2020-12-15. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” vadovas nevykdė šios įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip padarydamas žalą kreditoriams. Šiuo atveju akivaizdu, kad savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo tik didino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus.

15. 2021-02-26 Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria sutuoktiniai R. S. ir E. Š. pardavė Ž. D. 100 procentų UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ akcijų už vieną eurą. Toks sandoris rodo, kad jis buvo apsimestinis. Neaišku kodėl sandoris buvo sudarytas Vilniuje, o sutarties šalys jo sudaryti važiavo iš Klaipėdos ir Kauno.

16. Teismui buvo pateikti du bylų (dokumentų) priėmimo perdavimo aktai. Pagal vieną iš jų direktorius A. S. 2021-02-26 perdavė dokumentus akcininkei R. Š., nors savo paaiškinime rašo, kad susitikimas įvyko jo iniciatyva apie 15-16 dieną. R. Š. matė pirmą ir paskutinį kartą, jos daugiau nematė. Pirminiame savo paaiškinime A. S. rašo, kad dokumentų niekada neturėjo, todėl neaišku, kaip perdavė dokumentus R. Š.. Apie tai, kad dokumentų A. S. neturėjo, patvirtino ir buhalterinės apskaitos įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ direktorė L. S., kuri nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” dokumentus perdavė R. M..

17. Kaip matyti iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) Notarų biuro notarės J. Š. 2022-04-29 atsakymo į administratorės paklausimą, jokių papildomų susitarimų notarų biure nebuvo patvirtinta. Tačiau į bylą pateikiamas papildomas susitarimas prie akcijų pirkimo pardavimo sutarties. Ši aplinkybė rodo, kad toks susitarimas buvo sudarytas vėliau, siekiant išvengti atsakomybės.

18. Kaip matyti iš kito dokumento bylų (dokumentų) priėmimo - perdavimo akto, jis sudarytas tą pačią 2021-02-26 dieną ir tuo pačiu numeriu. Aktas akcininkės R. Š. nepatvirtintas. Abiejuose priėmimo-perdavimo aktuose pirmu punktu nurodoma ,,Sąskaitos/Kasa 2019-2020-09‘‘. Abu aktai pasirašyti 2021-02-26, o sąskaitos, kasos dokumentai, jei taip galima suprasti iš akto, perduodami tik iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, kodėl neperduoti dokumentai iki nemokumo bylos iškėlimo maždaug už pusės metų laikotarpį neaišku. Priėmimo perdavimo aktuose nėra nurodyta ir kitų perduodamų dokumentu, kaip pavyzdžiui, banko išrašų, taip pat banko generatorių, antspaudo. Nenurodoma, koks perduodamas turtas. Neaišku kodėl 2021-11-25 turto-priėmimo perdavimo aktu A. S. perduoda įmonės turtą (13:14 punktas), nereikšmingus dokumentus, sutartis. Sąžiningas pirkėjas, kuris perka įmonę, visada perims turtą ir visus dokumentus, banko prisijungimus, generatorių, o jau tuo labiau turtą, pasidarys kasos inventorizaciją, susipažins su įmonės finansine padėtimi. Nemokumo administratoriui buvo perduoti bankrutuojančios įmonės nereikšmingi dokumentai – turto perdavimo aktai, sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone ir pan. Tačiau nebuvo perduotos sutartys su tiekėjais bei pirkėjais, PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymo dokumentai. Iš mokėjimo pavedimų nėra aišku, už ką pravesti pinigai, nes nenurodyta jų paskirtis.

19. Sąmoningas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto neperdavimas, apgaulingas ir netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei nenaudingų sandorių sudarymas, atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas sąlygojo, jog kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą dėl vykdomų tokių bendrovės vadovo veiksmų. Tai sudaro pagrindą, numatytą JANĮ 70 str. 1 d., 2 d., pripažinti bankrotą pripažinti tyčiniu.

20. Nurodė, kad visi į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys yra atsakingi dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ tyčinio bankroto. A. S., būdamas paskutiniu įmonės vadovu, neperdavė nemokumo administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto. A. S. 2021 m. vasario mėnesį sužinojo, kad įmonė skolinga VMI, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, jis atliko piniginių lėšų pavedimus įmonėms, su kuriomis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nesiejo jokie teisiniai santykiai, tokiu būdu sudarydamas įmonei nenaudingus sandorius. Atlikdamas pavedimus jis pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, nes įmonė buvo skolinga VMI. A. S. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterijos apskaitą, nes jos faktiškai nekontroliavo. R. M. neperdavė įmonės dokumentų, nors L. S. teigė, jog būtent R. M. iš A.S. juos perėmė. Be to, jis davė nurodymus A.S. atlikti pavedimus įmonėms, su kuriomis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nesiejo jokie teisiniai santykiai, tokiu būdu sudarydamas įmonei nenaudingus sandorius.

21. R. Š. neperdavė naujam akcininkui Ž. D. įmonės buhalterinių dokumentų ir juos nuslėpė, nes aplinkybė, kad tą pačią dieną dokumentus gavo iš A.S. M. ir Vilniuje juos perdavė Ž. D. yra mažai tikėtina, neįrodyta. Be to, ji sudarė fiktyvią akcijų pirkimo pardavimo sutartį su Ž. D., nes akcijas pardavė už vieną eurą, žinojo, kad įmonė nemoki. Tokio sandorio sudarymas yra įmonei nenaudingas sandoris, nes buvo pažeista akcijų pardavimo tvarka – nebuvo paskelbta apie jų pardavimą viešai. Ž. D. neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų, nors pasirašė dokumentų priėmimo aktą, sudarė įmonei nenaudingą apsimestinį akcijų pirkimo pardavimo sandorį. L. S. įmonės dokumentus atidavė R. M., nors jis nebuvo įmonės vadovas, tokiu būdu dokumentus galimai nuslėpė. Ji tvarkė R. M. visų įmonių buhalterinę apskaitą, todėl turėjo matyti, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘ sąskaitos yra atliekami pavedimai šioms įmonėms ar už jas yra neteisėti, t.y. dalyvavo atliekant įmonei nenaudingus sandorius. Ji atliko pavedimus R. M. nurodymu, nors jis nebuvo įmonės vadovas, t.y. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Atlikdama piniginių lėšų pavedimus, ji pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, nes žinojo, kad įmonė yra skolinga VMI.

22. Suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškimu sutinka, tačiau nurodė, kad jis nėra atsakingas už įmonės tyčinį bankrotą. Tapti UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovu jam pasiūlė draugas, sakė, kad reikia patikimo žmogaus vadovauti įmonei. Draugas davė R. M. telefono numerį ir pasakė, kad viską reikės derinti su juo ir jis nuo 2020 m. rudens pradėjo eiti direktoriaus pareigas, jo atlyginimas buvo 400,00 Eur, dirbo 3-4 val. per dieną. Pradėdamas dirbti, jokių buhalterinės apsakitos dokumentų negavo, gavo įmonės antspaudą. R. M. jam pranešdavo telefonu arba elektroniniu paštu, kokias sutartis reikia pasirašyti, kokius piniginių lėšų pavedimus atlikti, šias aplinkybes žino buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovė L. S.. Daugiausia pavedimų jis atliko 2020 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, pavedimų sumos siekė 30-40 tūkstančių. Manė, jog įmonės vykdoma veikla skaidri. 2021 m. vasario 11 d. jis gavo laišką iš VMI apie susidariusią skolą. Tada jis skambino R. Š. ir R. M., aiškinosi, iš kur atsirado skola. 2021 m. vasario 15-16 d. jie buvo susitikę, R. Š. ir R. M. jį patikino, kad skola bus sumokėta.

23. 2021 m. vasario 26 d. jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, kiek jam žinoma, R. Š. akcijas pardavė Ž. D., kuris tapo įmonės akcininku ir vadovu. Įmonės dokumentų jis neturėjo, todėl neperdavė, aktus pasirašė atleidimo iš darbo metu, L. S. kabinete, dalyvaujant R. M., paliko antspaudą. Dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nespėjo kreiptis į teismą, nes apie skolą VMI sužinojo tik prieš atleidžiant jį iš darbo. Kadangi buvo fiktyvus vadovas, jam nebuvo žinoma, kaip buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Nors jis atlikinėjo piniginių lėšų pavedimus, manė, kad sandoriai, pagal kuriuos jis atsiskaitinėjo, yra teisėti ir įmonei naudingi, kad atlikdamas pavedimus pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, jis nėra atsakingas, nes jam nebuvo žinoma apie skolą VMI.

24. Suinteresuotas asmuo R. M. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nebuvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ faktinis vadovas, tik turėjo verslo santykius. Jo įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pirko iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ techninį aliejų ir pardavė jį UAB ,,Kauno termofikacinė elektrinė‘‘. Kadangi minėta bendrovė su jo įmone neatsiskaitė, UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘liko skolinga UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. A. S. nepagrįstai teigia, kad jis buvo faktinis įmonės vadovas. A. S. buvo atvykęs pas jį ir prašė prisiimti įmonės skolas, sakė, kad tai jam pasiūlė nemokumo administratorė.

25. Nurodė, kad akcininkė R. Š. yra jo sutuoktinės sesuo. Ji buvo įsigijusi UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ akcijų, tačiau nusprendė jas parduoti. Jis nuvyko į UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ patalpas, iš kurių paėmė įmonės buhalterinius dokumentus. Po to jis padėjo nuvykti R. Š. į Vilnių, kur pas notarą buvo patvirtinta UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Jis nežino, kas paėmė įmonės antspaudą iš A.S.. Kadangi jis nebuvo faktinis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovas, nėra atsakingas už įmonės tyčinį bankrotą.

26. Suinteresuotas asmuo R. Š. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ji nusprendė įsigyti įmonės akcijų. Pradėjus domėtis, kas akcijas parduoda, sužinojo kad parduodamos UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ akcijos, kuri prekiavo rapsų aliejumi. Šios įmonės akcijų ji įsigijo 2021-01-19 sudarydama akcijų pirkimo pardavimo sutartį iš V. L., sutarties neišsaugojo, kiek mokėjo už akcijas – nežino. Visas pareigas perdavė vadovui A.S., pati įmonei nevadovavo. Jam buvo pasakyta, kad visais dalykiniais klausimais, jei ji negalės atsiliepti telefonu, jis gali tartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ direktoriumi R. M., nes su juo, jai įsigijus UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ akcijas, ji tapo verslo partneriais – pardavinėjo rapsų aliejų UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Skola VMI susidarė, kai UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ negalėjo atsiskaityti su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ už rapsų aliejus, nes su ja neatsiskaitė UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.

27. Netrukus ji suprato, kad tokia veikla ne jai, patirties versle ji neturėjo, todėl nusprendė akcijas parduoti. Ž. D. pats ją susirado, todėl ji 2021 m. vasario 26 d. akcijas pardavė jam. Kokią kainą turėjo gauti už akcijas, už kiek jas pardavė ji nežino. A. S., išeidamas iš darbo, perdavė jai visus įmonės dokumentus. Sudaryti akcijų pirkimo pardavimo sutarties vyko su R. M.. Visus įmonės dokumentus ji perdavė naujam akcininkui Ž. D..

28. Suinteresuotas asmuo L. S., jos atstovas advokato padėjėjas E. P. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindžia jokio L. S. neteisėto elgesio ir pagrindų civilinei atsakomybei arba kad ji savo veiksmais prisidėjo prie galimai tyčinio pareiškėjos bankroto. L. S. niekada nebuvo pareiškėjo valdymo organo narys nei de jure, nei de facto, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ji galėtų būti atsakinga, jeigu būtų nuspręsta, kad pareiškėjo bankrotas yra tyčinis.

29. L. S. yra bendrovės, teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. 2020-10-23 bendrovė su pareiškėju sudarė Apskaitos paslaugų teikimo sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktus pirminius dokumentus vesti užsakovo buhalterinę apskaitą, sudaryti užsakovo finansinę atskaitomybę, atstovauti užsakovui mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje. Užsakovas savarankiškai sudaro pirminius apskaitos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, avansinių apyskaitų, kelionės lapų sudarymu, degalų, materialinių vertybių nurašymo aktų, inventorizacijos aktų bei darbo laiko apskaitos dokumentų sudarymu. Suruoštus pirminius dokumentus užsakovas pateikia vykdytojui vykdytojo buveinėje. Taigi, sutartis aiškiai pagrindžia, kad buhalterinės apskaitos paslaugas pareiškėjui teikė ne L. S., o bendrovė. Be to, būtina įvertinti, kad bendrovė visus ataskaitinius apskaitos dokumentus (PVM deklaracijas už kiekvieną mėnesį, ataskaitas SODRAI ir kitus) rengdavo išimtinai pagal pareiškėjo pateiktus pirminius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas ir kitus).

30. Vienintelis pateiktame pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodomas faktinis L. S. atsakomybės pagrindas yra aplinkybė, kad A. S. paaiškino, jog jam L. S. nurodė, kad visus su pareiškėju susijusius buhalterinės apskaitos dokumentus pasiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M.. L. S. buvo R. M. atidavusi dalį pirminių dokumentų, nes tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ir R. M. bei A. S. buvo susiklosčiusi tokia veiklos praktika, kad pareiškėjo dokumentus bendrovei teikdavo ir pasiimdavo tiek vienas, tiek kitas. Todėl jai susidarė įspūdis, kad faktiniu pareiškėjo vadovu buvo R. M., kuris A. S. duodavo nurodymus, priimdavo visus su pareiškėjo valdymu susijusius sprendimus ir tiesiogiai bendraudavo dėl pareiškėjos buhalterinės apskaitos. A. S. teigdamas, kad L. S. jam dokumentų neperdavė, jis nenurodo konkrečių dokumentų, kurie tariamai buvo neperduoti, ir nepateikia jokių paaiškinimų, kaip taip galėjo susiklostyti, kad niekaip nebuvo galima atkurti tariamai neperduotų dokumentų originalų ar kopijų. Dėžę su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dokumentais, kurią ji perdavė R. M. prieš R. Š. parduodant akcijas, jai buvo pristatęs A. S., kokie dokumentai buvo dėžėje, ji netikrino.

31. Visi UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pareiškėjai parengti buhalteriniai registrai buvo vedami į elektroninę programą. 2021-03-02 šių registrų kopiją kratos metu paėmė FNTT. Be to, pažymėtina, kad A. S. 2021-11-15 atvykus su nemokumo administratore, jiems taip pat buvo perduoti visi turimi pareiškėjos buhalteriniai registrai iš elektroninės programos. Pareiškėjos atstovai bendrovei pirminius dokumentus, pagal kuriuos buvo rengiami buhalterinės atskaitomybės dokumentai, bendrovei teikdavo tiek elektroniniu paštu, tiek atveždami originalus, o bendrovės atstovai, pagal šiuos duomenis parengę atskaitomybės dokumentus siųsdavo pareiškėjo atstovams atgal, kurie turėdavo galimybę patikrinti, ar užfiksuoti visi pirminių dokumentų duomenys. Kadangi visus parengtus dokumentus bendrovė iš esmės pateikdavo el. paštu – dokumentų priėmimo perdavimo aktai su bendrove buvo nepasirašomi, nes pareiškėjos atstovai tokių aktų niekada nepateikdavo ir niekaip nereikalaudavo pateikti priimtų dokumentų priėmimą patvirtinančių dokumentų. L. S. joks priėmimo perdavimo aktas nebuvo pateiktas ir 2021-11-15 A. S. su nemokumo administratore atvykus pasiimti dokumentų, tačiau vėliau jis atsiuntė vienašališkai pasirašytą dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo pažymėta dalis perduotų dokumentų, tačiau nebuvo pažymėta, kad buvo perduoti ir elektroniniai buhalterinės apskaitos registrai.

32. Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. 2 dalis nustato, kad teismas spręsdamas, ar pripažinti bankrotą tyčiniu, atsižvelgia, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Todėl atsakomybė už tyčinį bankrotą gali kilti tik bankrutuojančios bendrovės valdymo organo nariams. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas, narys gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmai įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui.

33. L. S. jokia forma nedalyvavo pareiškėjos valdyme, neatliko jokių pareiškėjos valdymo funkcijų. Pareiškime net nėra niekaip grindžiama, kad ji turėtų būti pripažinta pareiškėjos valdymo organo nare de facto. Todėl L. S. yra netinkamas subjektas, kuri dėl jos užimamų pareigų (net nevertinant atliktų veiksmų) net negalėtų būti pripažinta savo veiksmais sukėlusi pareiškėjos tyčinį bankrotą ar prie to prisidėjusi.

34. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiek už buhalterinės apskaitos organizavimą bei tinkamą (teisėtą) vedimą, tiek už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako bendrovės vadovas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nepriklausomai nuo to, ar buhalterinė apskaita yra tvarkoma pačioje įmonėje, ar jos tvarkymas yra perduotas apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, ūkio subjekto vadovas išlieka atsakingu už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais šių duomenų teikimą. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė yra atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (BAĮ 11 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis).. Jokie pareiškime nurodyti argumentai ar įrodymai nepagrindžia, kad L. S. ar bendrovė būtų atlikę neteisingus buhalterinius įrašus ar kitokius neteisėtus veiksmus. Jeigu L. S. neteisėtais veiksmais būtų laikoma netinkamas dokumentų perdavimas pareiškėjos vadovui – atsakingu subjektu už tokius veiksmus galėtų būti bendrovė, su kuria buvo sudaryta sutartis, iš kurios kyla pareiga saugoti dokumentus, o ne L. S. asmeniškai.

35. Pateiktame pareiškime niekaip nėra pagrindžiama, kaip ir kokie L. S. veiksmai galėtų būti pripažinti priežastiniu ryšiu susiję su galimu tyčiniu bankrotu ar pareiškėjos turtinės padėties pabloginimu. Nagrinėjant dokumentų perdavimo aplinkybę R. M. būtina įvertinti, kad bendrovei ar L. S. nebuvo reikštos jokios pretenzijos dėl netinkamų buhalterinių dokumentų parengimo ar jų nepateikimo. R. M. su A.S. žinia ir pavedimu teikdavo pareiškėjos pirminius dokumentus ir juos pasiimdavo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo L. S., kuri nei realiai, nei formaliai, neatliko jokių su pareiškėjos valdymu susijusių veiksmų, pripažinti atsakinga už pareiškėjos bankrotą.

36. Pareiškėja nurodė, kad L. S. negalėjo nežinoti apie atliekamas operacijas ir tarpusavio atsiskaitymų įsiskolinimus, tačiau nepagrindė, apie kokias konkrečias tokio pobūdžio aplinkybes ji turėjo žinoti ir kokie konkretūs duomenys tą pagrindžia. Pareiškėja nenurodė, kokie teisės aktai ar sutartys įpareigojo L. S. rūpintis pareiškėjos pareiga kreiptis dėl bankroto į pareiškėjo vadovus ar į teisėsaugą dėl kažkokių pareiškėjos vykdomų sandorių.

37. Suinteresuotas asmuo Ž. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

38. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VMI prie FM finansinis reikalavimas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankroto byloje yra 348 393,31 Eur, iš jų seniausia gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, susidariusi už 2020 m. gruodžio mėn., mokėjimo terminas 2020-12-15. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 25 str. 3d., 182 str. 2d., 25 str. 3 d., 222 str. 1 d., kuriame įtraukta bendrovė.

39. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

40. Teismų praktikoje išdėstyta, kad vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438–553/2020). Turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

41. Remiantis VMI prie FM duomenų bazėse turima informacija, nustatyta, kad bendrovė neturi darbuotojų (paskutiniai darbuotojai atleisti 2021-02-26), 2021-03-17 išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčių (PVM) mokėtojų registro ir nuo 2021 m. vasario mėn. nedeklaruoja pajamų. Taip pat nustatyta, kad bendrovė realios ekonominės veiklos galimai nevykdė, jos vardu buvo forminami sandoriai dėl prekių, kurių įmonė realiai neįsigijo ir nepardavė, bendrovė galimai dalyvavo PVM sukčiavimo schemoje, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas.

42. Kitų papildomų dokumentų ir informacijos, galinčių turėti įtakos šios bylos sprendimui VMI prie FM neturi. Kontrolės veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo vykdomi. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, VMI prie FM nuomone, pareiškėjos prašymas pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas.

Pareiškimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

43. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, minėta nutartis įsiteisėjo 2021-11-29. Nemokumo administratore paskirta O. P.. 2022 m. sausio 13 d., 2022 m. sausio 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu sudarė 349 662,84 Eur.

44. Kaip matyti iš šioje byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vadovu buvo suinteresuotas asmuo A. S.. Nuo 2020-10-20 iki 2021-01-19 bendrovės akcininku buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, nuo 2021-01-19 – R. Š.. Iš 2021 m. vasario 26 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad akcininkė R. Š. pardavė bendrovės akcijas Ž. D., tačiau Juridinių asmenų registre jis kaip akcininkas ar vadovas neįregistruotas. 2020 m. spalio 23 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pasirašė apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Iš pranešimo matyti, kad minėta sutartis nutraukta 2021 m. vasario 25 d.

45. Teismas pažymi, kad bankroto byla UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ yra iškelta 2021 m. lapkričio 15 d., pareiškimas dėl tyčinio bankroto yra pateiktas galiojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymui. Be to, nagrinėjamu atveju vertinami UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovų bei akcininkų veiksmai, atlikti nuo 2020 metų. Kadangi įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu yra materialiosios teisės normos, analizuojamu atveju taikytina teisė, galiojusi galimai tyčinį bankrotą sukėlusių veiksmų atlikimo metu. Todėl šioje byloje taikytinos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo normos, susijusios su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu. Kita vertus, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio, kuris reglamentuoja tyčinį bankrotą, nuostatos iš esmės atitinka iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio nuostatas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl teismas šioje byloje vadovaujasi iki 2020 m. sausio 1 d. kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Žemesnės instancijos teismas

46. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu.

Dėl įmonės nemokumo momento

47. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tik nustačius konkretų įmonės nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų bei akcininkų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą. Pareiškėja nurodė, kad BUAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ jau 2020 m. gruodžio 15 d. buvo nemoki. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, pripažįsta pareiškėjos teiginius dėl nemokumo momento įrodytais ir pagrįstais.

48. Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad nutartis priimta 2021 m. lapkričio 15 d. (Šiaulių apygardos civilinė byla Nr. eB2-186-569/2022). Bankroto bylos iškėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kada įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

49. 2021 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje iškelti bankroto bylą UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ yra konstatuota, kad pagal 2020 m. sutrumpintą balansą įmonės turtas sudaro 879 320 Eur, visas turtas trumpalaikis (19 737 Eur – atsargos ir 851 933 Eur – per vienerius metus gautinos sumos), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 875 901 Eur. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016). Nagrinėjant bylą dėl tyčinio bankroto, teismui nėra pateikta duomenų, kad kokia nors debitorinių įsiskolinimų dalis šiuo metu yra padengta, nors iš esmės visą bendrovės turtą 2020 m. pabaigoje sudarė mokėtinos sumos. Todėl vertintina, kad atsakovė neįrodė, jog realiai turėjo turto už tokią sumą, kuri nurodyta 2020 m. balanse. Be to, iš viešai prieinamos informacijos matyti kad 2020 m. pabaigoje įmonėje dirbo 1 darbuotojas, o nuo 2021 m. kovo 2 d. darbuotojų įmonėje nebebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

50. Tuo tarpu iš VMI pateikto atsiliepimo matyti, kad įsiskolinimas jai pradėjo formuotis 2020 m. gruodžio 15 d. Kadangi bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti byla asmenys nepateikė naujų įrodymų apie kokio nors turto, išskyrus debitorių skolas, egzistavimą 2020 m. gruodžio 15 d., teismas daro išvadą, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ jau buvo nemoki 2020 m. gruodžio 15 d.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

51. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

52. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tyčinio bankroto požymiais laiko netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).

53. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

54. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad nemokumo administratorei buvo perduoti bankrutuojančios įmonės nereikšmingi dokumentai – turto perdavimo aktai, sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone ir pan., tačiau nebuvo perduotos sutartys su tiekėjais bei pirkėjais, PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymo dokumentai, iš mokėjimo pavedimų nėra aišku, už ką pravesti pinigai, nes nenurodyta jų paskirtis. Pareiškėjo atstovai teigė, jog akcininkė R. Š. neįrodė, kad perdavė įmonės dokumentus Ž. D.. Ž. D., įmonei iškėlus bankroto bylą, taip pat neįvykdė pareigos juos perduoti nemokumo administratorei, o L. S. įmonės buhalterinius dokumentus nuslėpė, nes atidavė juos faktiniam vadovui R. M..

55. Kaip jau buvo minėta, UAB , (duomenys neskelbtini), ‘‘ tvarkė pareiškėjos buhalterinę apskaitą nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. vasario 25 d. A. S. nurodė, kad, jam pradėjus eiti įmonės direktoriaus pareigas, jis jokiais įmonės buhalteriniais dokumentais nedisponavo, todėl, atleidus jį iš darbo, jokių įmonės buhalterinių dokumentų neperdavė. Tačiau jo parodymus šioje dalyje paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma iš 2021 m. lapkričio 25 d. turto priėmimo perdavimo akto matyti, kad A. S. po bankroto bylos įmonei iškėlimo perdavė nemokumo administratorei dalį įmonės dokumentų, nors jie ir nebuvo reikšmingi. Iš 2021 m. vasario 26 d. bylų (dokumentų) perdavimo akto Nr. 202/02/26 matyti, kad jis perdavė įmonės dokumentus akcininkei R. Š.. A. S. pripažino, kad perdavimo aktą pasirašė, tačiau dokumentų neturėjo. Tačiau, duodama paaiškinimus, L. S. nurodė, kad įmonės buhalterinius dokumentus su dėže pas ją atvežė A. S., o ji juos atidavė R. M.. R. M. neginčijo aplinkybės, kad jis realiai paėmė iš L. S. įmonės buhalterinius dokumentus, kad juos paduotų R. Š., kuri tą pačią dieną turėjo sudaryti įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir dokumentus perduoti naujajam akcininkui Ž. D.. Iš 2021 m. vasario 26 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad R. Š. tą pačią dieną pardavė savo akcijas Ž. D. ir tos pačios dienos bylų (dokumentų) perdavimo aktu jam juos perdavė. Kadangi byloje nėra duomenų, kad po akcijų pardavimo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dar vykdė veiklą, iš pranešimo SODRAI matyti, kad A. S. iš darbo buvo atleistas nuo 2021-02-26, perduoti dokumentus nemokumo administratorei turėjo pareigą Ž. D., kuris paskutinis disponavo įmonės dokumentais.

56. Nors pareiškėjos atstovai nurodė, jog R. Š. neįrodė aplinkybės, kad perdavė įmonės dokumentus Ž. D., teismui nėra pagrindo abejoti rašytiniais įrodymais - dokumentų perdavimo aktu bei akcijų pirkimo pardavimo sutartimi. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad L. S., perdavusi dokumentus faktiniam įmonės vadovui R. M., tokiu būdu juos nuslėpė. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad L. S. buhalterinės apskaitos dokumentus teikdavo ne tik A. S., bet ir R. M., tokia praktika buvo įprasta, todėl ji laikė jį faktiniu įmonės vadovu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad, L. S. perdavus dokumentus R. M., jis juos prarado. Priešingai, dokumentų perdavimo aktai, pagal kuriuos R. Š. perdavė dokumentus A. S. ir po to ji perdavė dokumentus Ž. D., patvirtina, kad R. M. iš L. S. juos pristatė R. Š..

57. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad A. S., eidamas direktoriaus pareigas, nekontroliavo bendrovės buhalterijos, todėl apgaulingai bei aplaidžiai vykdė savo pareigas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio pirma ir antra dalis numato, kad už apskaitos organizavimą ir išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. A. S. nurodė, kad jis buvo formalus UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovas, pasirašinėjo sutartis įmonės vardu bei atliko piniginių lėšų pavedimus R. M. nurodymu, kuris faktiškai ir vadovavo įmonei. Nors R. M. šią aplinkybę neigia, ją patvirtina kiti į bylą pateikti įrodymai. Visų pirma iš A.S. paaiškinimų matyti, kad jis, pradėjęs eiti įmonės direktoriaus pareigas, vykdė tik R. M. nurodymus, tai jam buvo žinoma jau prieš pradedant dirbti. L. S., duodama paaiškinimus, nurodė, kad ji suprato, jog faktiškai įmonei vadovavo R. M., nes jis teikdavo jai buhalterinę apskaitą patvirtinančius dokumentus ir duodavo privalomus nurodymus. L. S. netgi patikėjo jam perduoti R. Š. įmonės buhalterinius dokumentus, nes laikė jį faktiniu vadovu. R. Š., įsigijusi UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ akcijas, taip pat buvo nurodžiusi A.S., jos neradus, visus klausimus derinti su R. M., kuris buvo jos sesers vyras. Tačiau, nors faktiškai įmonei vadovavo R. M., A. S. savo neveikimu – visišku buhalterinės apskaitos nekontroliavimu – pažeidė įstatymo jam numatytas pareigas, nes buvo oficialiai paskirtas įmonės vadovu. Bylos nagrinėjimo metu A. S. patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad, vadovaudamas įmonei jis prisiėmė ir įstatyme numatytas vadovo pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

58. Pareiškėjos atstovai nurodė, kad dėl apgaulingo ir aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo yra atsakinga ir UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovė L. S., kadangi vykdė faktinio vadovo R. M. nurodymus. Tačiau teismas pažymi, kad visų pirma UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo su bendrove, o ne asmeniškai su L. S.. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens L. S. parodymais, kad ji vedė buhalterinę apskaitą pagal jai pateiktus UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dokumentus, kuriuos teikė tiek A. S., tiek R. M., tokia praktika buvo susiklosčiusi ir nei ji, nei bendrovė nėra gavusi pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo. Kaip jau buvo minėta, už buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas. Sutiktina, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė yra atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (BAĮ 11 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad L. S. ar bendrovė UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ būtų atlikę neteisingus buhalterinius įrašus ar kitokius neteisėtus veiksmus, byloje nėra.

59. Suinteresuotam asmeniui Ž. D. neperdavus nemokumo administratorei įmonės dokumentų, o suinteresuotam asmeniui A.S. nevykdžius savo pareigos kontroliuoti, kaip vedama buhalterinė apskaita, nesant su įmonės veikla susijusių dokumentų, nėra galimybės įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Nemokumo administratorei nepateikus sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, debitorių sąrašų, nėra galimybės išieškoti debitorinių skolų, nėra aišku, kokia piniginių lėšų mokėjimų, atliktų iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, mokėjimo paskirtis, nes ji atliekant pavedimus nebuvo nurodyta. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

60. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

61. Kasacinis teismas, nuosekliai aiškindamas tyčinio bankroto požymius, teisinius pagrindus, yra nurodęs kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

62. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

63. Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Pareiškėjos atstovai nurodė, kad 2020 m. lapkričio pabaigoje ir per 2020 m. gruodžio mėnesį A. S., kaip jis pats teigia R. M. nurodymu, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sąskaitos atliko pavedimus po 30-40 tūkstančių eurų Dimalex ApS DK, UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, kurių akcininku ir vadovu buvo R. M., UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Šioms įmonės atliktuose pavedimuose iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sąskaitos mokėjimo paskirtis nėra nurodoma, jokių sutarčių ar PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo vedami pinigai iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sąskaitos, nemokumo administratorei nėra pateikta. Bylos nagrinėjimo metu nei A. S., nei R. M. tokių dokumentų taip pat nepateikė. R. M. teigė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pirko techninį aliejų iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ir pardavė jį UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, tačiau tokiu atveju piniginės lėšos iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ turėjo būti pervedamos UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ naudai. Už ką buvo vedamos piniginės lėšos iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sąskaitos kitoms įmonėms - R. M. nenurodė.

64. Tokio dydžio piniginių lėšų pervedimai kitoms įmonėms, nesant tam teisinio pagrindo, vertintini kaip nepagrįstai didelė našta įmonei, vertinti juos kaip verslo nesėkmę teismas neturi pagrindo. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, kad pavedimai buvo atliekami 2020 m. lapkričio pabaigoje ir 2020 m. gruodžio mėnesį, kai tuo tarpu UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ jau nuo 2020 m. gruodžio 15 d. tapo nemoki, pradėjus formuotis kreditoriniam įsiskolinimui VMI. Todėl teismas daro išvadą, kad tokie UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sudaryti sandoriai, už kurių sudarymą atsakingi A. S. ir faktinis įmonės vadovas R. M., privedė bendrovę prie nemokumo ir dar labiau esmingai pablogino įmonės turtinę padėtį.

65. Pareiškėjos atstovai nurodė, kad ir L. S. dalyvavo sudarant UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nenaudingus sandorius, nes ji tvarkė R. M. visų įmonių buhalterinę apskaitą, todėl turėjo matyti, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘ sąskaitos yra atliekami pavedimai šioms įmonėms ar už jas yra neteisėti. Visų pirma pareiškėjos atstovai nurodė, o A. S. pripažino, kad piniginių lėšų pervedimus be teisinio pagrindo atlikdavo jis, į bylą kitų įrodymų nėra pateikta. Be to, UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ yra samdomas subjektas buhalterinei apskaitai tvarkyti, o ne L. S. asmeniškai, pagal sudarytą sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrovė neatsako už ūkinio subjekto nenaudingų sandorių sudarymą.

66. Pareiškėjos atstovai nurodė, kad R. Š. sudarė su Ž. D. fiktyvų akcijų pirkimo pardavimo sandorį, kuris buvo nenaudingas įmonei. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonė tapo nemoki 2020 m. gruodžio 15 d., kaip jau buvo minėta, tyčiniu bankrotu laikomi atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Iš į bylą pateiktų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, kuriomis buvo sudarytas akcijų pirkimo pardavimo sandoris, rodo jo šalių sąmoningą norą nuslėpti bendrovės finansinę padėtį.

67. Nagrinėjamoje byloje R. Š. nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ akcijas ji įsigijo norėdama užsiimti verslu 2021 m. sausio 19 d., tačiau nusprendė jas parduoti jau 2021 m. vasario 26 d. R. Š. teigė, kad apie įmonės skolas nežinojo, nes įmonės veikloje nedalyvavo. Kad R. Š. nedalyvavo įmonės veikloje, matyti ir iš A.S., R. M., L. S. paaiškinimų. Tačiau A. S. nurodė, kad 2021 m. vasario 11 d., sužinojęs apie įmonės skolą VMI, jis šio mėnesio 15-16 dieną su R. M. ir R. Š. buvo susitikęs ir gavo jų patikinimą, kad skola bus apmokėta. Tačiau vietoj to, kad skolos būtų padengtos, R. Š. nesprendė akcijas skubiai parduoti, nors bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, iš kur Ž. D. sužinojo apie jos ketinimus, kokios vyko derybos ir už kokią kainą ji norėjo parduoti akcijas. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. vasario 26 d. ir patvirtinta notarine tvarka, akcijos buvo parduotos už vieną eurą. Iš R. Š. 2021 m. vasario 26 d. pareiškimo notarei matyti, kad ji nurodė, jog parduodama įmonė turi skolą VMI 330 575,00 Eur. Tą pačią dieną ji ir Ž. D. pasirašė papildomą susitarimą, kuris nėra patvirtintas notarine tvarka, kuriame R. Š. nurodo informavusi Ž. D. apie įmonės finansinę padėtį, prievoles bei galimus ginčus, o Ž. D. teigia susipažinęs su įmonės buhalteriniais dokumentais, prievolėmis bei nurodė, kad ateityje pretenzijų pardavėjai neturės, perėmęs akcijas ir tapęs akcininku sieks, kad įmonė tinkamai vykdytų savo finansinius įsipareigojimus. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad akcijas nupirkęs ir minėtus veiksmus įsipareigojęs atlikti Ž. D. taip ir netapo įmonės akcininku, jokios įmonės veiklos neorganizavo.

68. Nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita (Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 9 dalis). Nematerialiųjų akcijų fiksavimo būdas lemia ir šių akcijų perleidimo tvarką, t. y. įrašai apie akcijų perleidimą daromi tik akcijų perleidėjo ir įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (CK 1.101straipsnio 10 dalis; ABĮ 46 straipsnio 2 dalis). Sudariusios sutartį dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo, sutarties šalys jų sąskaitų tvarkytojui turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje turi būti nurodyti būtini ABĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyti tokioms sutartims reikalavimai. Jeigu sutartyje nėra bent vieno iš nurodytų ABĮ 46 straipsnio 3 dalies būtinų duomenų, tokios sutarties pagrindu vertybinių popierių sąskaitose įrašai negali būti daromi, nes sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo dienos (ABĮ 46 straipsnio 4 dalis).

69. Taigi, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sutartis, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Įvykdžius šias sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines ir neturtines akcijų suteikimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2013).

70. Nagrinėjamu atveju Ž. D. akcijų įsigijimo fakto nėra fiksuota asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintose Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklėse nustatyta, kad bendrovė tvarko akcijų apskaitą. Apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimą, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimą (3, 5 punktai). Apie nematerialiųjų akcijų perleidimą apskaitos tvarkytoją informuoja akcijas įsigijęs ir perleidęs asmuo, pateikdamas sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įrašo padarymo išduoti akcininkų sąskaitos išrašą (Taisyklių 14, 10, 17 punktai). Taigi asmuo, įsigijęs nematerialiąsias akcijas, turi būti aktyvus ir pateikti sutartį apskaitos tvarkytojui; paprastai – bendrovės vadovui (ABĮ 37straipsnio 11 dalis).

71. Kadangi A. S. iš darbo buvo atleistas 2021 m. vasario 26 d., R. Š., kaip įmonės akcininkė, turėjo paskirti vadovą arba pati įforminti Ž. D. įsigytas akcijas, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad Ž. D., įsigijęs akcijas, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų akcijų įregistravimui, tokių aplinkybių jis nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu, nes posėdžiuose nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė. Priešingai, įsigijęs akcijas, jis nesiėmė jokių veiksmų, kaip buvo įsipareigojęs papildoma sutartimi, kad būtų padengtas įsiskolinimas VMI. Iš viešų duomenų matyti, kad po akcijų įsigijimo įmonėje nebuvo nei vieno dirbančio darbuotojo, byloje nėra jokių duomenų, kad po akcijų pardavimo įmonė būtų vykdžiusio kokią nors veiklą.

72. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Todėl teismas daro išvadą, kad Ž. D., nors patvirtino gavęs įmonės dokumentus, tyčia neteikė įmonės buhalterinės apskaitos, nesiėmė jokių veiksmų įregistruoti akcijas, paskirti vadovą bei organizuoti įmonės veiklą. R. Š. žinojo realią bendrovės finansinę padėtį ir, turėdamas ketinimą pasitraukti iš UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘, išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra ir / ar įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, fiktyviu akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu siekė sukurti tik išorinį akcininkų (vadovo) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdą (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu tiek Ž. D., tiek R. Š. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi sąmoningai siekė privesti įmonę prie bankroto.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

73. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930 ¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

74. Pagal šio JANĮ punkto nuostatas teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930 ¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

75. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ buvo nemoki nuo 2020 m. gruodžio 15 d. kadangi nemokumo administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2020 m. gruodžio 15 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ turėjo kreditorių – VMI. Byloje nėra ginčo, kad A. S. 2020 m. metų gruodžio mėnesį atliko pervedimus įmonėms Dimalex ApS DK, UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, kurių akcininku ir vadovu buvo R. M., UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad piniginių lėšų pervedimus jis atliko R. M. nurodymu. Kaip jau buvo minėta, įmonės atliktuose pavedimuose iš UAB ,,(duomenys neskelbtini‘‘ sąskaitos mokėjimo paskirtis nėra nurodoma, jokių sutarčių ar PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo vedami pinigai iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sąskaitos, nemokumo administratorei nėra pateikta. Kadangi įmonės turtą nemokumo momentu iš esmės sudarė debitoriniai įsiskolinimai, daugiau jokių duomenų apie turtą nėra, 2020 m. gruodžio mėnesį padaryti pavedimai su įmone nesusijusiems verslo subjektams lėmė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nebegalėjo padengti VMI skolos, kuri atsirado 2020 m. gruodžio viduryje. A. S. ir R. M. pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Nors pareiškėjo atstovai nurodė, kad L. S., atlikdama piniginių lėšų pervedimus, taip pat pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad ji tokius veiksmus atliko.

Dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą

76. JANĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, įmonės vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ir nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pareiškėjos atstovai nurodė, kad A. S., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovu, įmonei tapus nemokiai nesiėmė JANĮ 6 straipsnyje numatytų veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

77. A. S. nurodė, kad jis apie skolą VMI sužinojo 2021 m. vasario 11 d., kai gavo iš VMI pranešimą apie susidariusią skolą, nurodė, jo atžvilgiu teismas nutraukė administracinę bylą, nes neįžvelgė jo padaryto pažeidimo. Iš 2022 m. vasario 9 d. Telšių apylinkės teismo nutarimo matyti, kad A.S. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal 120 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. S. sužinojęs, jog įmonė yra nemoki, tyčia nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

78. Tačiau bylos nagrinėjimo metu L. S. nurodė, kad A. S. buvo informuojamas apie įmonės finansinę padėtį kiekvieno mėnesio pabaigoje, todėl teismas daro išvadą, kad jis iki 2021 m. vasario 11 d. turėjo žinoti apie įmonei priskaičiuotus mokesčius bei mokėtinas sumas, o tiksliau – 2020 m. lapkričio pabaigoje. Nors A. S. teigia, kad buvo formalus vadovas ir įmonės veikla nesidomėjo, jam buvo žinoma, kad jis, eidamas vadovo pareigas, yra atsakingas už įmonės veiklą, todėl turėjo vykdyti visas įmonės vadovui teisės aktais numatytas pareigas. Aplinkybė, kad jis nesidomėjo įmonės finansine padėtimi, atliko didelės vertės piniginių lėšų pervedimus ir pasitikėjo R. M., nepanaikina jo atsakomybės dėl įmonės privedimo prie tyčinio bankroto. Jo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, jam savalaikiai nesidomėjus įmonės finansine padėtimi ir neinicijavus bankroto procedūros, įmonė buvo privesta prie tyčinio bankroto.

79. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą

80. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, tačiau nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformavusi pagrindinius kriterijus dėl de facto vadovo nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Pagal kasacinio teismo praktiką de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos atlieka užduotis ir priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent esminių (strateginių) verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų. Todėl de facto vadovu pagal galiojančius kriterijus gali būti pripažintas ir su bendrove jokios formalios sutarties nesudaręs asmuo, jei valdymo organai nuolatos veikia pagal jo instrukcijas.

81. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuotų asmenų A. S., R. M., R. Š. , Ž. D. veiksmai ir neveikimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

82. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

83. Pareiškėja į procesą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukusi L. S., tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ji nėra atsakinga už UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ tyčinį bankrotą. L. S. nurodė, kad ji patyrė 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokatų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių trukmę, teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens L. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos.

84. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 76,16 Eur, pripažinus UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankrotą tyčiniu, iš suinteresuotų asmenų A. S., R. M., R. Š., Ž. D. valstybės naudai jos priteistinos lygiomis dalimis – po 19,04 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu teismas,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti, pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingais už bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) ‘‘ tyčinį bankrotą suinteresuotus asmenis A. S., R. M., R. Š., Ž. D..

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. S. (asmens (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš administravimui skirtų lėšų.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Ž. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 19,04 Eur (devyniolika eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutarties kopiją išsiųsti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teisėja Lina Muchtarovienė