- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-33-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03005-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Laima Ribokaitė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“
- Ieškovas
- OOO Kormet
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės OOO Kormet ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adoris“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė OOO Kormet kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Adoris“ 47 736 Eur skolą, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovės parengtą ir ieškovei pateiktą 2017 m. rugsėjo 1 d. užsakymą Nr. 2017/09-01 atsakovės naudai ir pagal jos instrukcijas atliko laivų vamzdynų virinimo, tvirtinimo ir montavimo darbus atsakovės nurodytuose laivų remonto projektuose. Be atsakovės nurodytų apytikslių darbo apimčių valandomis, pasirašydami atsakovės pateiktą užsakymą abiejų šalių atstovai patvirtino susitarę ir dėl kitų sąlygų, t. y. kad: 1) darbų pradžia 2017 m. rugsėjo 1 d.; 2) suma patikslinama pagal faktiškai išdirbtas valandas; 3) mokėjimas už darbus bus atliekamas pagal sąskaitą ir darbų priėmimo aktą, išduotą užsakovo, ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo sąskaitos gavimo. Ieškovė darbus pagal užsakymą atliko laiku ir tinkamai. Abiejų šalių atstovų pasirašytu 2018 m. vasario 7 d. raštu ieškovė perdavė jos darbuotojų 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. laikotarpiu atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovė priėmė, tačiau iki šiol neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei OOO Kormet iš atsakovės UAB „Adoris“ 47 736 Eur skolos ir 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3 507,50 Eur advokato pagalbai apmokėti, 70 Eur vertimo išlaidų ir 941 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal atsakovės parengtą ir ieškovei pateiktą 2017 m. rugsėjo 1 d. užsakymą Nr. 2017/09-01 atsakovės naudai ir pagal jos instrukcijas atliko laivų vamzdynų virinimo, tvirtinimo ir montavimo darbus atsakovės nurodytuose laivų remonto projektuose. Atsakovė sutinka, kad ieškovė darbus atliko, tik nesutinka su jų apimtimi.
5. Nors atsakovė ginčija ieškovės atliktų darbų apimtis, teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė atlikusi 47 736 Eur vertės darbus. Įvertinęs šalių 2018 m. vasario 7 d. pasirašytą raštą teismas konstatavo, kad ieškovė darbus pagal užsakymą atliko tinkamai ir laiku bei pateikė atsakovei aktus ir atsakovė priėmė darbus pagal visus šiame rašte išvardintus atliktų darbų aktus ir tai patvirtino. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad šiame rašte numatyta papildoma sąlyga, pagal kurią visi ieškovės nurodyti aktai bus patvirtinti atsakovės iš karto gavus sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų patvirtinimą iš AS RKB (Rygos laivų statykla – AS „Rigas kugu būvetava“), nes nei atsakovės ieškovei pateiktame užsakyme, nei tarp šalių sudarytoje 2017 m. liepos 24 d. sutartyje Nr. 2017/07/24-1 tokios sąlygos nėra. Be to, iš atsakovės pateiktų galutiniam užsakovui AS RKB išrašytų sąskaitų ir atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų teismas nustatė, kad jie pasirašyti AS RKB atstovo.
6. Teismas nustatė, kad Rygos apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Adoris“ ieškinį atsakovei AS „Rigas kugu būvetava“ dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo, padaryta išvada, jog ieškovė įrodė įvykdžiusi įsipareigojimus ir perdavė darbus atsakovei, kuri už juos nesumokėjo. Atsakovė AS RKB savo veiksmais patvirtino, kad pastabų dėl įvykdytų darbų pagal sutartį ji neturėjo. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė AS RKB savo veiksmais būtų išsakiusi bet kokias pastabas dėl ieškovės atliktų darbų apskritai, darbų apimties ar darbų kokybės. Todėl teismas nepagrįsta pripažino atsakovės UAB „Adoris“ pastabą, kad ieškovės atlikti darbai niekada iš atsakovės pusės nebuvo priimti ir nebuvo atsakovei perduoti, dėl to ieškovė neturėjo teisės išrašyti sąskaitas faktūras ir reikalavimo teisės apskritai.
7. Teismas nurodė, kad Rygos apygardos teismo sprendime konstatuota, jog galutinis užsakovas AS RKB neišreiškė jokių pastabų dėl atliktų darbų, jų apimties ir kokybės, todėl ir atsakovės teiginiai šioje byloje apie ieškovės atliktus darbus bei neaiškius atliktų darbų kiekius, yra nepagrįsti, nes, būtent ieškovės atliktais darbais, kuriuos patvirtino 2018 m. vasario 7 d. raštu perduoti atliktų darbų aktai, rėmėsi atsakovė pirmiau minėtoje byloje. Latvijos teismas konstatavo, kad atsakovė galutiniam užsakovui AS RKB atliko darbų už 109 783,48 Eur, o į tuos darbus įeina ir visi ieškovės atlikti darbai, kuriuos ieškovė atsakovei perdavė atliktų darbų aktais ir atsakovė iš ieškovės priėmė abiejų šalių pasirašytu 2018 m. vasario 7 d. raštu.
8. Teismas nusprendė, kad ieškovė atliko darbų už 47 736 Eur, atsakovė už juos nesumokėjo, todėl ieškinį tenkino, taip pat priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Adoris“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės OOO Kormet ieškinį arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose ieškovė yra rangovas ir būtent jai teko pareiga įrodyti, kad atsakovės naudai atliko rangos darbus – iš viso 3 672 valandas darbų po 13 Eur už vieną valandą.
9.2. Ieškovės nurodoma darbų apimtis – net 3 672 valandos – yra ypač didelė, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėjo galimybę tokius darbus atlikti; teismo posėdžio metu į klausimą, kiek darbuotojų vykdė šiuos darbus, ieškovės atstovai negalėjo atsakyti ir neatsakė. Darbuotojų skaičiaus aplinkybė yra esminė vertinant ieškovės galimybes atlikti tokios apimties darbus. Be to, nors teismas buvo nustatęs pareigą atsakovei pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šalių santykiuose ne atsakovė, o ieškovė yra rangovas, kuri, atsakovei ginčijant darbų apimtis, turėjo tokius duomenis teikti, tačiau to nepadarė.
9.3. Ieškovės pateikti atliktų darbų aktai atsakovės nėra pasirašyti, jų numeriai nesutampa su aktais, kuriais remiantis atsakovė prisiteisė skolą iš AS RKB.
9.4. Šalių pasirašytame 2018 m. vasario 7 d. rašte numatyta papildoma sąlyga, pagal kurią visi ieškovės nurodyti aktai bus patvirtinti atsakovės iš karto gavus sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų patvirtinimą iš AS RKB. Nepaisant to, kad nei atsakovės ieškovei pateiktame užsakyme, nei tarp šalių sudarytoje 2017 m. liepos 24 d. sutartyje Nr. 2017/07/24-1 tokios sąlygos nėra, teismas be pagrindo ignoravo šalių 2018 m. vasario 7 d. sudarytą susitarimą, nes, vykdant bet kokias sutartis, šalys turi teisę sudarinėti papildomus tarpusavio susitarimus. AS RKB patvirtinimo atsakovė nėra gavusi, o ieškovė šioje byloje nepagrindė, jog atliko jos nurodytos apimties darbus.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas rėmėsi Rygos apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimu, tačiau šio proceso ir atsakovės prisiteistos iš AS RKB skolos tapatinimas su ieškovės reikalavimu yra iš esmės klaidingas. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog iš atsakovės teismui pateiktų galutiniam užsakovui AS RKB išrašytų sąskaitų ir atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų matyti, kad jie pasirašyti AS RKB atstovo, tačiau tai ne ieškovės atsakovei, o atsakovės išrašyti aktai. Tuo tarpu nė vienas iš ieškovės pateiktų aktų nėra pasirašytas (yra tik ieškovės atstovo parašai).
9.6. Nors teismas rėmėsi Rygos apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimu, kuriame nustatyta, kad ieškovė įrodė, jog įvykdė įsipareigojimus ir perdavė darbus atsakovei, kuri už juos nesumokėjo, tačiau Rygos apygardos teismas pasisakė dėl AS RKB skolos atsakovei ir šiame sprendime visiškai nėra minima ieškovė bei jos atlikti darbai.
9.7. Teismo cituojamoje ir kitoje Rygos apygardos teismo sprendimo dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškovė įrodė, jog įvykdė įsipareigojimus ir perdavė darbus atsakovei, kuri už juos nesumokėjo; kad atsakovė savo veiksmais patvirtino, jog pastabų dėl įvykdytų darbų pagal sutartį ji neturėjo, kalbama apie AS RKB įsipareigojimus atsakovei, o ne apie UAB „Adoris“ įsipareigojimus ieškovei.
9.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad būtent ieškovės atliktais darbais, kuriuos patvirtino ieškovės atsakovei 2018 m. vasario 7 d. raštu perduoti atliktų darbų aktai, rėmėsi atsakovė minėtoje byloje. Aktai, kuriais rėmėsi atsakovė, reikalaudama priteisti skolą iš AS RKB, nurodyti atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį. Tuo tarpu ieškovės pateikti aktai nesutampa su atsakovės aktais, juose nurodytomis pinigų sumomis, be to, nesutampa ir dalies aktų numeriai. Ieškovė teismui pateikė šiuos aktus: 2017 m. rugsėjo 20 d. Nr. 17-05 2 444 Eur sumai ir Nr. 17-09 10 153 Eur sumai; 2017 m. spalio 5 d. Nr. 2610 8 190 Eur sumai; 2017 m. spalio 20 d. Nr. 2612 8 723 Eur sumai ir Nr. 1161 18 226 Eur sumai; iš viso 47 736 Eur. Tačiau palyginus su atsakovės aktais, kuriais remiantis reikalauta skolos iš AS RKB, matyti, kad nesutampa šių aktų sumos, o aktų Nr. 17-09 10 153 Eur sumai ir Nr. 2612 8 723 Eur sumai tarp jų apskritai nėra.
Šalies argumentai
9.9. Ieškovė, nors turėjo tokią pareigą, neįrodė, kad atliko ieškinyje nurodytos apimties darbus, todėl neįgijo teisės reikalauti, jog atsakovė vykdytų priešpriešinę pareigą – už juos sumokėtų. Teismas, netinkamai paskirstęs šalių įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai ir neįsigilinęs į byloje esančius įrodymus bei sutapatinęs Latvijos Respublikos teismo sprendimu priteistą skolos dalį su ieškovės reikalavimu, priteisė iš atsakovės skolą už neįrodytus (iš esmės – už neįvykdytus) darbus. Todėl yra pagrindas visiškai atmesti ieškinį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad byla būtų pakartotinai išnagrinėta tinkamai paskirsčius šalių įrodinėjimo pareigą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė OOO Kormet atsiliepime prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos ji teikė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir kuriuos teismas tinkamai įvertino, bei nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios prieštarauja pačios atsakovės teiginiams pirmosios instancijos teisme ir įsiteisėjusiais Latvijos teismų sprendimais patvirtintoms (šiai bylai reikšmingoms) aplinkybėms.
10.2. Atsakovė nepagrįstai bando sumenkinti ieškovės darbuotojų realiai atliktus darbus (3 672 valandos). Atsakovės paruoštame ir ieškovei pateiktame pasirašyti 2017 m. rugsėjo 1 d. darbų pirkimo užsakyme Nr. 2017/09-01 (kurį atsakovė parengė pagal jos suplanuotus darbus su galutiniu užsakovu AS RKB), atsakovė nurodė, kad perkamų darbų kiekis (skaičiuojant bendrai visus tris projektus), iš viso sudarys apytiksliai 3 600 valandų.
10.3. Argumentą dėl ieškovės atliktų darbų apimties atsakovė pradėjo naudoti tik bylą baigiant nagrinėti pirmosios instancijos teisme; pirminė pozicija buvo teigiant, kad ieškovės atliktų darbų perdavimas atsakovei nėra baigtas, nes nėra gautas galutinio užsakovo AS RKB patvirtinimas. Ieškovė įrodė, kad toks AS RKB patvirtinimas pagal sutartinius ieškovės ir atsakovės santykius apskritai nebuvo reikalingas.
10.4. Abiejų šalių pasirašytu 2018 m. vasario 7 d. raštu ieškovė perdavė atsakovei visus penkis ieškovės atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus. Jokių pretenzijų ar prieštaravimų, reikalavimų dėl defektų ar prašymų sumažinti kainą atsakovė nepareiškė nei netrukus po atliktų darbų perdavimo minimais aktais, nei per daugiau nei 4 metus.
10.5. Visose Latvijos Respublikos teismų instancijose atsakovės reikalavimas prieš galutinį užsakovą buvo patenkintas. Ieškovė ne tik šioje byloje įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, bet tie įrodymai apima ir Latvijos Respublikos teismų sprendimus, kurių pagrindu atsakovė už tuos pačius ieškovės atliktus darbus yra prisiteisusi sumas iš galutinio užsakovo.
10.6. Įvertinus Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės toje byloje UAB „Adoris“ ieškinį dėl skolos, sutartinių netesybų ir delspinigių išieškojimo iš AS RKB, darytina išvada, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščius turi pati atsakovė UAB „Adoris“, nes jais rėmėsi byloje Latvijoje, grįsdama savo reikalavimus prieš AS RKB; nurodė, kad visi darbai AS RKB buvo priimti jo atstovams pasirašant priėmimo–perdavimo aktus, todėl, darytina išvada, kad šioje byloje teiktuose atsiliepimuose, paaiškinimuose teismo posėdžiuose, o dabar ir apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Adoris“ melagingai nurodo, jog ji nėra gavusi patvirtinimo iš AS RKB apie atliktus darbus.
10.7. Rygos apygardos teismas, išnagrinėjęs AS RKB apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 16 d. sprendime konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog įvykdė įsipareigojimus ir perdavė darbus atsakovei (AS RKB), kuri už juos nesumokėjo. Atsakovė savo veiksmais patvirtino, kad pastabų dėl įvykdytų darbų pagal sutartį ji neturėjo.
10.8. Atsakovė UAB „Adoris“ šioje byloje delsė ir vengė pateikti dokumentus, kuriais pati rėmėsi civilinėje byloje Latvijoje, kur remdamasi tais pačiais ieškovės atliktais darbais ir pateiktais dokumentais prisiteisė iš AS RKB skolą pagal tarp jų sudarytas sutartis.
10.9. Šioje byloje neturi reikšmės, ar AS RKB yra ar nėra atsiskaičiusi su atsakove pagal jų tarpusavio susitarimus ir sutartis, kadangi ieškovės su AS RKB nesieja jokie sutartiniai santykiai, galintys turėti įtakos atsakovės atsiskaitymui su ieškove pagal jų sutartį ir užsakymą atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, konstatavęs, kad ieškovė įrodė atlikusi 47 736 Eur vertės darbus, o atsakovė nėra už juos sumokėjusi. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, o ieškovė neįrodė, jog atliko ieškinyje nurodytos apimties darbus, todėl neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės priešpriešinės pareigos įvykdymo – už juos sumokėti.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Taigi, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 44 punktas).
14. Tinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas negalimas be teisingo teisinio nagrinėjamų santykių kvalifikavimo. Kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo praktikoje, pareiga teisiškai kvalifikuoti nagrinėjamus santykius tenka bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi byloje, pagal tai, kas nustatyta taikytiname įstatyme ir kokius reikalavimus bei atsikirtimus reiškia šalys, apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. kokios aplinkybės yra aktualios ir įrodinėtinos, ir tuomet spręsti, ar reikia patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą. Tačiau teismo pareiga užtikrinti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą negali būti aiškinama taip, kad būtų paneigiama ir teismui perkeliama suinteresuotų bylos baigtimi dalyvaujančių asmenų pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą; šios teismo ir dalyvaujančių asmenų pareigos dera tarpusavyje, tačiau atsakomybė už tinkamą jų derinimą tenka bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022).
16. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. liepos 24 d. pasirašė sutartį Nr. 2017/07/24-1 dėl laivų korpusų konstrukcijų montavimo, laivų vamzdynų ir virinimo darbų pagal užsakovo kliento techninius reikalavimus, normas ir taisykles, taip pat vadovaujantis užsakovo pateikta technine dokumentacija. Vėliau šalys pasirašė 2017 m. rugsėjo 1 d. užsakymą Nr. 2017/09-01, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti laivų vamzdynų virinimo, tvirtinimo ir montavimo darbus: 1) projekte Nr. 2610 (m/l Brussel) apytiksliai 800 valandų, 2) projekte Nr. 2612 (m/l Siera) apytiksliai 700 valandų, 3) projekte Nr. 1611 apytiksliai 2 100 valandų. Kaina už valandą 13 Eur. Pradžios data 2017 m. rugsėjo 1 d. Suma patikslinama pagal faktiškai išdirbtas valandas. Mokėjimas už darbus bus atliekamas pagal sąskaitą ir darbų priėmimo aktą, išduotą užsakovo ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sąskaitos gavimo.
17. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad šalis siejo sutartiniai rangos santykiai. Atsakovė užsakė laivų vamzdynų virinimo, tvirtinimo ir montavimo darbus ir įsipareigojo už juos sumokėti, o ieškovė įsipareigojo nurodytus darbus atlikti ir perduoti jų rezultatą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė sutinka, jog ieškovė darbus atliko, tik nesutinka su jų apimtimi.
18. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Taigi, pagal rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas.
19. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Pažymėtina, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. CK 6.662 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
20. Taigi, rangos sutarties atveju rangos sutarties šalis sieja abipusė prievolė dėl atliktų darbų perdavimo ir priėmimo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis dėl laivų vamzdynų virinimo, tvirtinimo ir montavimo darbų atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys, sudarydamos rangos sutartį, buvo susitarusios dėl darbų atlikimo ir jų perdavimo užsakovui sąlygų bei terminų, šalys tik preliminariai sutarė dėl apytikslio darbo valandų skaičiaus.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018 32 punktą; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019 34 punktą).
22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, atlikusi darbus, sudarė aktus: 1) 2017 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. 17-05, kuriuo patvirtinama, jog projekte Nr. 2610 (M/L Brussel) atliktų darbų apimtis yra 188 valandos, valandos įkainis 13 Eur, suma 2 444 Eur; 2) 2017 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. 17-09, kuriuo patvirtinama, kad projekte Nr. 1161 atliktų darbų apimtis yra 781 valanda, valandos įkainis 13 Eur, suma 10 153 Eur; 3) 2017 m. spalio 5 d. aktą Nr. 2610, kuriuo patvirtinama, kad projekte Nr. 2610 (M/L Brussel) atliktų darbų apimtis yra 630 valandų, valandos įkainis 13 Eur, suma 8 190 Eur; 4) 2017 m. spalio 20 d. aktą Nr. 1161, kuriuo patvirtinama, kad projekte Nr. 1161 atliktų darbų apimtis yra 1 402 valandos, valandos įkainis 13 Eur, suma 18 226 Eur; 5) 2017 m. spalio 20 d. aktą Nr. 2612, kuriuo patvirtinama, kad projekte Nr. 2612 (M/L Sierra Leyre) atliktų darbų apimtis yra 671 valandos, valandos įkainis 13 Eur, suma 8 723 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, į paminėtą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, apeliantės poziciją, kad šie aktai nėra tinkami įrodymai, nes apeliantės atstovo nepasirašyti, pripažįsta nepagrįsta.
23. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas abiejų šalių 2018 m. vasario 7 d. pasirašytas raštas, kuriuo ieškovė patvirtino atlikusi laivų remonto ir laivų statybos darbus Ryga Shipyard teritorijoje 2017 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. laikotarpiu. Pateiktas atliktų darbų sąrašas: 1) aktas Nr. 17-05, data 2017 m. rugsėjo 20 d.; 2) aktas Nr. 17-09, data 2017 m. rugsėjo 20 d.; 3) aktas Nr. 2610, data 2017 m. spalio 5 d.; 4) aktas 1161, data 2017 m. spalio 20 d.; 5) aktas 2612, data 2017 m. spalio 20 d. Rašte taip pat nurodyta, kad visi išvardinti aktai bus patvirtinti UAB „Adoris“ iš karto kai tik bus gautas visų sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų patvirtinimas iš Ryga Shipyard valdymo narių. Esant nurodytų duomenų visumai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė darbus pagal užsakymą atliko tinkamai ir laiku bei pateikė atsakovei aktus ir atsakovė priėmė darbus pagal visus šiame rašte išvardintus atliktų darbų aktus bei tai patvirtino.
24. Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad aktai, kuriais rėmėsi apeliantė, reikalaudama priteisti skolą iš AS RKB, nesutampa su ieškovės aktais, juose nurodytomis pinigų sumomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 6.650 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 32 punktas). Taigi, apeliantės ir AS RKB sutartiniai santykiai negali įtakoti ieškovės ir apeliantės tarpusavio teisių ir pareigų. Taip pat akivaizdu, kad, esant apeliantės ir AS RKB sutartiniams santykiams, apeliantės užsakovui (AS RKB) išrašytos sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai savo apimtimi ir juose nurodytomis sumomis neprivalo sutapti su ieškovės apeliantei išrašytais aktais. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino 2018 m. vasario 7 d. rašte esančią nuorodą apie darbų patvirtinimą iš Ryga Shipyard (AS RKB), juolab kad nei 2017 m. rugsėjo 1 d. užsakyme, nei tarp šalių sudarytoje 2017 m. liepos 24 d. sutartyje, tokios sąlygos nėra. Kita vertus, bylos duomenys rodo, kad apeliantės pateikti galutiniam užsakovui AS RBK išrašytos sąskaitos ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai yra pasirašyti AS RBK atstovo; remdamasi šiais dokumentais apeliantė Rygos teismuose prisiteisė skolą iš užsakovo AS RKB, kai kuriuose darbų aktuose visiškai sutampa ieškovės apeliantei atliktų darbų kaina. Šios aplinkybės tik papildomai patvirtina tinkamą ieškovės darbų atlikimą ir tokių darbų faktinį priėmimą, jų tolesnį perdavimą jau pagal apeliantės ir užsakovo AS RKB sutartinius santykius, bei atitinkamai iš to kylančią atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove.
25. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Šalių 2017 m. rugsėjo 1 d. užsakymo Nr. 2017/09-01 turinys rodo, kad šalys susitarė dėl apytikslio darbų atlikimo valandų skaičiaus – 3 600 valandų, kuris patikslintinas pagal faktiškai išdirbtas valandas; pagal atliktų darbų aktus ieškovės faktiškai išdirbtas valandų skaičius – 3 672 valandos, taigi, santykinai nežymiai – 72 valandomis –skiriasi nuo užsakyme nurodyto, todėl apeliantės skunde pateikti argumentai, kad ieškovės nurodoma darbų apimtis – net 3 672 valandos – yra ypač didelė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, turėjusi galimybę tokius darbus atlikti, neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokio vertinimo.
26. Remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
27. Aptarto teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios praktikos kontekste, esant į bylą pateiktiems apeliantės nepasirašytiems atskiriems atliktų darbų priėmimo perdavimo aktams, tačiau abiejų šalių pasirašytam 2018 m. vasario 7 d. raštui, kuriame nurodyti visi ieškovės sudaryti atliktų darbų aktai, duomenims, jog apeliantė apmokėjimą iš pagrindinio užsakovo AS RKB prisiteisė remdamasi, be kita ko, ir ieškovės atliktų darbų aktais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, jog ieškovė šioje byloje įrodė, kad atliko susitartus darbus, 3 672 valandų apimties bei perdavė juos apeliantei, o apeliantė juos priėmė, todėl turi pareigą atsiskaityti. Apeliantė neginčijo, kad jos nepasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytų rangos darbų nereikėjo atlikti ar kad jie apskritai nebuvo atlikti, pasirašė raštą, kuriame išvardyti visi ieškovės pateikti, bet atsakovės nepasirašyti atliktų darbų aktai.
28. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
29. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė CPK normas, nes netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, vertino įrodymus, nėra pagrindo.
30. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
31. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai), tačiau nepateikė apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.