Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Bakšienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui K. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - R. Š., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo nuolat su nepilnamečiu vaiku gyventi užsienio valstybėje ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 1-6), prašo nustatyti nepilnamečio vaiko R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. Š.; leisti ieškovei su vaiku R. Š. išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Maltoje) be atsakovo K. K. (toliau – ir atsakovas) sutikimo; pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-84-314/2010, priteistą išlaikymą, nustatant, kad atsakovas K. K. teikia vaikui R. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 321,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną V. Š.; sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Ieškinyje nurodė, kad V. Š. ir K. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. Š. 2009 m. balandžio 22 d. Druskininkų apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-41-182/2009, R. Š. tėvu pripažintas atsakovas. 2010 m. balandžio 22 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-84-314/2010, iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus R. Š. išlaikymui priteista 130,33 Eur (450 Lt) suma. Atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. Š. neteikia, tai patvirtina pateikta antstolio pažyma, kurioje nurodyta: „Vykdant minėtą vykdomąją bylą išieškota bei išieškotojai V. Š. pervesta 40,18 Eur išieškotojos apmokėtų būtinų vykdymo išlaidų bei 58,48 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Informuojame, jog likusią išlaikymo įsiskolinimo sumą vykdomojoje byloje Nr. 0190/20/00123 sudaro 2590,52 Eur (paskaičiuota iki 2021-01-01).“

Ieškovės teigimu, atsakovas su sūnumi R. Š. nebendrauja, jokio kontakto nepalaiko, šalių sūnumi rūpinasi ieškovė. V. Š. yra įsitvirtinusi Maltoje, dirba klientų aptarnavimo specialiste kompanijoje (duomenys neskelbtini), ten gauna stabilias apie 2000 Eur kas mėnesį pajamas. Ieškovė su sūnumi gyvena ieškinyje nurodytu adresu nuomojamame bute kartu su ieškovės sugyventiniu (partneriu) J.-J. D.. Šeimoje visi sutaria gerai, yra materialiai apsirūpinę ir planuoja likti gyventi Maltoje. Šalių sūnus itin gerai sutaria su J.-J. D.. Vaikas šiuo metu nuotoliniu būdu lanko Vilniaus Ozo gimnaziją, norėtų lankyti vietinę ugdymo įstaigą Maltoje, tačiau vietinės institucijos reikalauja dokumentų, patvirtinančių, kad R. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. R. Š. nuo 2021 m. sausio 12 d. lanko vietinius papildomus užsiėmimus – dramos būrelį. Nors atsakovo ne kartą prašė duoti rašytinį sutikimą ne teismo tvarka ir buvo parengti reikalingi dokumentai, atsakovas tokio sutikimo iki šiol nedavė, mediacijos procedūra buvo nesėkminga. Kadangi atsakovas sūnumi R. Š. nesidomi ir nesirūpina, taikių šalių vaiko interesus tenkinančių sprendimų neieško, ieškovė, siekdama užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, leisti ieškovei su vaiku nuolat gyventi užsienio valstybėje ir padidinti šalių nepilnamečiui vaikui atsakovo teikiamą išlaikymą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad teismo sprendimu R. Š. gyvenamoji vieta nenustatyta, o tai prieštarauja vaiko interesams. Ieškovė prašo nepilnamečio R. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su motina - ieškove V. Š..

Ieškovės vertinimu, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenimo ir vystymosi sąlygos ženkliai geriau bus užtikrintos jam su mama gyvenant Maltoje. Atsakovui nerodant jokio susidomėjimo sūnumi R. Š., vaiko ir tėvo interesai nebus pažeisti.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Ieškinį reikalavimą padidinti šalių nepilnamečiui sūnui iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais. Ieškovės teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja, reikalingos lėšos vaiko ugdymui ir visapusiškam (ne tik minimaliam) vystymuisi. Išlaikymo didinimo poreikį patvirtina ir teikiami duomenys apie tai, kad R. Š. lanko mokyklą, kas reikalauja įvairaus pobūdžio išlaidų, ypač mokslo metų pradžioje.

„Išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui buvo priteistas 2010 m. rugsėjo 6 d., t. y. prieš 7 metus, taigi sūnaus poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 115,85 Eur Lt kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių sūnui jau yra 10 metų, jis išaugo, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., be to, per 7 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės ir vaiko išlaikymui reikalinga 583 Eur suma kas mėnesį“ (Vilniaus apygardos teismo 2018-02-27 d. nutartis byloje Nr. e2A-322-340/2018).

Ieškinyje teigiama, jog šiuo konkrečiu atveju šalių nepilnamečiui vaikui 2010 metais priteistas 130,33 Eur (450 Lt) išlaikymas akivaizdžiai neatitinka esamų vaiko poreikių. Ieškovė nurodė dabartinius R. Š. poreikius: buto išlaikymo dalis vaikui – 50 Eur, maistas - 180 Eur, higienos priemonės - 50 Eur, edukacinės priemonės (įskaitant pasirengimą mokslo metams) - 80 Eur, laisvalaikio praleidimui skirti daiktai, žaidimai - 40 Eur, drabužiai, avalynė, aksesuarai, smulkūs ir stambūs apyvokos daiktai (pvz., indai, patalynė) - 100 Eur, nenumatytos išlaidos (šventės, klasės fondas, vaistai, dovanos) - 25 Eur, pramogos išvykus iš namų (pvz., kinas, kelionės, vakarienė) - 80 Eur, transporto išlaidos (kuras, bilietai) - 50 Eur, viso 655 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiai dienai 642,00 Eur (vienam tėvui tenka 321,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), atsižvelgiant į šalių vaiko poreikius, ieškovė prašo iš atsakovo sūnui R. Š. priteistą išlaikymo sumą iki vaiko pilnametystės padidinti nuo 133,30 Eur iki 321,00 Eur per mėnesį.

Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 111-115), kuriame nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui R. Š. padidinimo nesutinka, prašo ieškinį šioje dalyje atmesti, ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo ieškovei su vaiku nuolat gyventi užsienio valstybėje atsakovas neprieštarauja.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovė savo ieškinį iš esmės grindžia įsiteisėjusiu 2009 m. balandžio 22 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-41-182/2009, kuriuo vaiko tėvu pripažintas atsakovas. Išlaikymas iš atsakovo R. Š. buvo priteistas 2010 m. balandžio 22 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.N2-84-314/2010 (130,33 Eur per mėnesį). Priteistas išlaikymas iš atsakovo buvo išieškomas priverstiniu būdu – per antstolius. Atsakovas su vaiku niekada nebendravo, jokio ryšio nepalaikė, atsakovo ir vaiko nesieja ir niekada nesiejo emocinis ryšys.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat nurodo aplinkybes, kurių pagrindu jam kyla abejonių dėl R. Š. tėvystės, tačiau teismas šiame sprendime šių aplinkybių nenurodo, nes jos nėra susijusios su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir pagrindu.

Atsakovo teigimu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo neturi būti tenkinamas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio svarbu nustatyti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį be įvertinti objektyvias galimybes, ar pastarieji gali teiki išlaikymą. Šiuo atveju svarbu, kad atsakovas, be ieškovės sūnaus, dar turi pareigą išlaikyti vaiką D. K., gimusį (duomenys neskelbtini) atsakovo santuokos metu. Atsakovo draugė laukiasi atsakovo vaiko ir greitu metu gimdys. Tokiu būdu, atsakovo išlaikomų nepilnamečių asmenų sąrašas (3 asmenys) bus pakankamai gausus.

Taip pat svarbu, kad atsakovo sveikata šiuo metu yra ypač bloga – diagnozuotas trachėjos, broncho neaiškios eigos navikas (D.381.). Dėl to atsakovas buvo hospitalizuotas, paskui gydėsi stacionare. Atsakovas turi ir kitų sveikatos sutrikimų. Atsakovas, dėl COVID-19 epidemijos grįžęs į Lietuvos Respubliką, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, darbo neturi. Kaip matyti iš antstolio E. S. padėjėjos A. Ž. 2021 m. sausio 19 d. patvarkymo, atsakovas turto, išskyrus nelikvidų – hipoteka įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi. Todėl akivaizdu, kad ieškiniu reikalaujamas iš atsakovo priteisti išlaikymas yra neproporcingas atsakovo galimybėms ir turtinei padėčiai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė šiuo metu vaiko išlaikymui patiriamų poreikių – išlaidų per mėnesį. Ieškovės įvardintos išlaidos – 655,00 Eur per mėnesį nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad vaikas neturi specialių poreikių. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškiniu reikalaujama priteisti daugiau nei ½ Lietuvos Respublikoje mokamos minimalios mėnesinės algos. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga iki mokesčių yra 642,00 Eur. Po mokesčių minėta alga sudarytų 468,00 Eur. Atitinkamai orientacinis priteistinas išlaikymo dydis – 234,00 Eur (palyginimui ieškovė prašo priteisti net 321,00 Eur). Atsakovo nuomone, šiuo atveju svarbu, kad ieškovė turi galimybę gauti ir tikriausiai gauna Lietuvos Respublikos skiriamus „vaiko pinigus“, t. y. 70 Eur. Taip pat svarbu tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo. Ieškovė nurodo, kad ji gauna pastovias pajamas darbo santykių pagrindu – po 2000 Eur per mėnesį. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ieškovės gyvenimo sąlygos Maltoje yra puikios. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji turi daugiau išlaikymo reikalingų asmenų. Visa tai patvirtina faktą, kad ieškovė dėl geresnės turtinės padėties turi teikti ir didesnį išlaikymą nei atsakovas.

Trečiasis asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 109-110), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu jis sutinka, prašo ieškinį tenkinti visiškai. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis pilnai palaiko savo motinos, ieškovės V. Š., poziciją ir argumentus byloje. R. Š. su tėvu nebendrauja, ryšių nepalaiko, nuo gimimo gyvena su motina, kuri jį išlaiko, todėl motinai geriausiai žinomi trečiojo asmens finansiniai poreikiai, kasdienės išlaidos.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 85), kurioje nurodė, kad su K. K. buvo bendrauta telefonu, jam paskambinus atsakovas buvo nemandagus ir į klausimus apie vaiko gyvenamąją vietą ar išlaikymo sumą atsakyti nenorėjo. Turimomis žiniomis vaikas faktiškai gyvena Maltos Respublikoje. Įvertinus pateiktus duomenis matyti, kad vaikas nuo mažens gyveno tik su mama. Motina tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina jo geriausius interesus, tinkamas gyvenimo sąlygas, ugdymosi procesą. Darytina išvada, kad tikslinga leisti išvykti ieškovei su vaiku nuolat gyventi užsienio valstybėje be atsakovo sutikimo.

Išvadoje taip pat nurodyta, kad nustatant vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta. Kad, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmiausia atsižvelgiama į vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausias teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, pripažintas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių fiziologinių poreikių tenkinimu - visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesys į tai. kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, kasdienis rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tai reiškia, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, visuomet tenka didesnė jo išlaikymo našta, nei atskirai gyvenančiam tėvui ar mamai. Siekiant, kad nepilnametis vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, iš K. K. turėtų būti priteista V. Š. prašoma arba panaši suma nepilnamečiui vaikui išlaikyti.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu dalyje dėl šalių nepilnamečiui sūnui R. Š. priteisto išlaikymo padidinimo nesutiko, prašė ieškinio šioje dalyje netenkinti, kitiems ieškovės reikalavimas neprieštaravo, nurodė aplinkybes, analogiškas išdėstytoms atsiliepime į ieškinį.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, iš esmės analogišką rašytinei išvadai.

Teismas konstatuoja:

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - R. Š. gimimo liudijimas (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 9), Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-41-182/2009 (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 10-11), patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-84-314/2010 (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 12-14), iš atsakovo K. K. sūnaus R. Š. išlaikymui priteista po 450 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki jo pilnametystės.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaiko gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, vaiko auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnis).

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus: šeimos aplinkos sąlygas; vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų; tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo ir šiuo atveju negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Vaiko interesai tai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė pareiškė reikalavimą, siekdama, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o išvadą duodanti institucija tam pritarė. Atsakovas dėl to prieštaravimo neišreiškė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametis vaikas R. Š. nuo gimimo gyvena su motina V. Š., atsakovo ir R. Š. emociniai ryšiai nesieja, jie nebendrauja, atsakovas R. Š. nesirūpina, jo auklėjime nedalyvauja, o ieškovė rūpinasi vaiku, jį augina nuo gimimo, turi pastovią gyvenamąją vietą (gyvena nuomojamame bute) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30-34, 35-5), ieškovės ir sūnaus R. Š. santykiai yra geri, daro išvadą, jog nepilnamečio R. Š. interesus labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. Š., todėl ieškovės reikalavimą šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, V. Š., tenkina (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.161, 3.168, 3.169 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, bendraujant su abiem tėvais, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas, kuris vertina bylai svarbių aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kriterijai, kuriais remiantis teismas turi spręsti tėvų ginčą dėl leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos, yra tėvų teisių ir pareigų turėtojų asmeninė situacija; vaiko amžius ir jo nuomonė; vaiko teisė išsaugoti asmeninius ryšius su kitu tėvų teisių ir pareigų turėtoju; tėvų teisių ir pareigų turėtojų galimybė ir noras bendradarbiauti tarpusavyje; geografinis atstumas ir susisiekimo galimybės; asmenų laisvo judėjimo galimybės. Teismas, vertindamas pirmiau nurodytus kriterijus ir spręsdamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių, negali taikyti prezumpcijos, kad išvykimas į aukštesnio pragyvenimo lygio valstybę savaime atitinka vaiko interesus. Todėl pareiga įrodyti, kad išvykimas iš Lietuvos yra naudingas vaikui, tenka būtent išvykti ketinančiam, t. y. status quo pakeisti siekiančiam tėvui (motinai). Maža to, galimo išvykimo nauda vaikui paprastai yra tik hipotetinė, t. y. nėra jokių garantijų, kad net ir gyvendamas iš pažiūros geresnėmis gyvenimo sąlygomis (šios sąlygos turi būti įrodytos), vaikas jausis saugus. Todėl visais atvejais reikia įvertinti, ar išvykimo nulemti praradimai vaikui – ryšio su Lietuvoje gyventi liekančiu tėvu (motina) nutrūkimas ar žymus jo apribojimas – nebus didesni nei tikėtina nauda. Įstatymų leidėjo teismams palikti spręsti klausimai – vaiko išvežimo į užsienio valstybę nuolat gyventi sąvokos išaiškinimas ir kriterijų, kuria vadovaujantis nagrinėjami tėvų ginčai dėl vaiko išvežimo iš Lietuvos, nustatymas turėtų būti sprendžiami vadovaujantis, pirmiausia, vaiko interesais, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės ir efektyvios pažeistų teisių teisminės gynybos principus. Tuo pačiu, teismas privalo įvertinti ir vaiko tėvo ir motinos asmenines situacijas, tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, galimybę įgyvendinti savo asmenines teises ir laisves, tame tarp ir galimybę laisvai judėti.

Šios bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametį sūnų R. Š. nuo gimimo augina jo motina V. Š., kuri sūnumi rūpinasi, sudarydama jam tinkamas gyvenimo sąlygas (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30-34, 35-51), galimybę mokytis, tobulėti (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 52-55), visapusiškai vystytis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas su sūnumi R. Š. nebendrauja, jokio kontakto nepalaiko. Ieškovė. V. Š. yra įsitvirtinusi Maltoje, dirba klientų aptarnavimo specialiste kompanijoje (duomenys neskelbtini), ten gauna stabilias apie 2000 Eur kas mėnesį pajamas. Ieškovė su sūnumi gyvena ieškinyje nurodytu adresu nuomojamame bute kartu su ieškovės sugyventiniu (partneriu) J.-J. D.. Šeimoje visi sutaria gerai, yra materialiai apsirūpinę ir planuoja likti gyventi Maltoje. Šalių sūnus itin gerai sutaria su J.-J. D.. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas neginčijo, todėl jos laikytinos įrodytomis. Trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas šalių nepilnametis sūnus R. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pritaria ieškovės ieškinyje išdėstytiems argumentams ir prašo ieškinį tenkinti, o tai patvirtina, jog R. Š. nori ir toliau gyventi kartu su motina V. Š. M. Ieškovės teigimu, ji ne kartą prašė atsakovo duoti rašytinį sutikimą leisti jai su vaiku nuolat su vaiku gyventi užsienio valstybėje ne teismo tvarka (buvo parengti reikalingi dokumentai), tačiau atsakovas tokio sutikimo iki šiol nedavė, mediacijos procedūra buvo nesėkminga.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. Š. nesidomi, juo nesirūpina, o bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečio vaiko R. Š., jam su ieškove gyvenant Maltoje, gyvenimo ir vystymosi sąlygos yra užtikrintos, R. Š. ir jo motiną sieja abipusis emocinis ryšys, R. Š. atsiliepime į ieškinį, pritardamas ieškinyje nurodytiems argumentams, išreiškė norą ir toliau gyventi su motina, ieškovės reikalavimas leisti jai su vaiku R. Š. nuolat gyventi užsienio valstybėje (Maltoje) be atsakovo sutikimo tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Minėta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-84-314/2010, iš atsakovo K. K. sūnaus R. Š. išlaikymui priteista po 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki jo pilnametystės.

Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo dieną (2010 m. balandžio 22 d.) šalių nepilnametis sūnus R. Š. buvo penkių su puse metų amžiaus. Šiuo metu šalių sūnui yra septyniolika metų. Šalių vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos vaiko kultūriniam bei sportiniam ugdymui, komunaliniams mokesčiams, už ką tenka apmokėti ieškovei. Akivaizdu, jog per vienuolikos metų laikotarpį R. Š. poreikiai dėl vaiko amžiaus, bei dėl to, jog Lietuvoje ir Europoje dėl infliacijos pabrango kuras, maisto produktai, kitos prekės, paslaugos, pasikeitė iš esmės. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko R. Š. poreikiai lyginant juos su buvusiais 2010 m. balandžio mėnesį, padidėjo.

Ieškovė nurodė ir teismas su tuo sutinka, kad šalių nepilnamečiui vaikui 2010 metais priteistas 130,33 Eur (450 Lt) išlaikymas akivaizdžiai neatitinka esamų vaiko poreikių. Ieškovės teigimu, dabartiniams R. Š. poreikiams tenkinti reikalinga 655 Eur suma, kurią sudaro: buto išlaikymo dalis vaikui – 50 Eur, maistas - 180 Eur; higienos priemonės - 50 Eur; edukacinės priemonės (įskaitant pasirengimą mokslo metams) - 80 Eur; laisvalaikio praleidimui skirti daiktai, žaidimai - 40 Eur; drabužiai, avalynė, aksesuarai, smulkūs ir stambūs apyvokos daiktai (pvz., indai, patalynė) - 100 Eur; nenumatytos išlaidos (šventės, klasės fondas, vaistai, dovanos) - 25 Eur; pramogos išvykus iš namų (pvz., kinas, kelionės, vakarienė) - 80 Eure; transporto išlaidos (kuras, bilietai) - 50 Eur. Todėl ieškovė prašo iš atsakovo sūnaus R. Š. išlaikymui priteistą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sumą padidinti nuo 130,33 Eur iki 321,00 Eur, ją indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnamečiui sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui ir pan., todėl ieškovės nurodoma būtina 655,00 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, vertintina kaip atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas, taip pat tėvų galimybes teikti šalių nepilnamečiui sūnui tokio dydžio išlaikymą, juolab, kad pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642 eurų (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius – apie 470 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114).

Šiame kontekste pažymėtina, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra didinama iki 730 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 520 Eur. Tokia minimaliosios mėnesinės algos ir kartu orientacinio būtinojo vaiko išlaikymui skiriamų lėšų dydžio augimas, teismo nuomone atitinka šiandienines infliacijos tendencijas. Be to, kaip minėta turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai.

Kartu svarbu pažymėti, kad išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių bet ir nuo jo tėvų finansinių galimybių šiuos poreikius patenkinti. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Iš ieškovės pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad ji kartu su sūnumi R. Š. gyvena Maltoje, dirba klientų aptarnavimo specialiste kompanijoje (duomenys neskelbtini), ten kas mėnesį gauna apie 2000 Eur pajamas (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 22-29, t. 2, b. l. 5-17, 133-135). Ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute kartu su ieškovės sugyventiniu (partneriu) J.-J. D. (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30-34). Ieškovė Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 18, 81). Šalių sūnus R. Š. nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje taip pat neturi (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 23). Ieškovė nurodė ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 19-22), kad į V. Š. sąskaitą 2020 m. gruodžio 28, 30 dienomis, 2021 m. kovo 24 dieną atitinkamai buvo pervesta 140, 210 ir 280 Eur, kuriuos, kaip nurodė ieškovė laimėjo šalių sūnus R. Š., žaisdamas žaidimus, tačiau tie laimėjimai buvo vienkartiniai ir tik tie, kurie matyti pateiktuose mokėjimo nurodymuose.

Atsakovas K. K. transporto priemonių neturi (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 68), jo vardu registruotas 0,1838 ha ploto žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini). (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 69-76) areštuoti antstolių. K. K. nedirba (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 77), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2021 m. sausio 28 d. (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 78). Atsakovas nurodė, kad jis turi dar du išlaikomus asmenis – sūnų D. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 138), ir sūnų B. S. M., gimusį (duomenys neskelbtini). (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3596-418/2021). Atsakovas taip pat nurodė, kad jo sveikata šiuo metu yra ypač bloga – diagnozuotas trachėjos, broncho ir plaučio neaiškios kilmės navikas, dėl to jis buvo hospitalizuotas, gydėsi stacionare (nuo 2021 m. kovo 28 d. iki balandžio 5 d., dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 72, 126-127, t. 2, b. l. 106).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. Š. neteikė net ir teismo sprendimu jį priteisus, tai patvirtina pateikta antstolio pažyma, kurioje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimo sumą vykdomojoje byloje Nr. 0190/20/00123 sudaro 2590,52 Eur (paskaičiuota iki 2021 m. sausio 1 d.) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 20-121).

Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog jis turi kitų išlaikomų asmenų - sūnų D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų B. S. M., gimusį (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad apsisprendimas sukurti šeimą ir turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimo juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo atveju, atsakovas, 2010 m. birželio 13 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. susilaukdamas dar dviejų vaikų su kitomis moterimis, turėjo suvokti, kad pareiga rūpintis sūnumi R. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), išliks iki jo pilnametystės ir ji negali būti perkeliama tik ieškovei, su kuria gyvena šalių sūnus, nes ieškovei ir taip tenka didžiulė finansinė našta auginant kartu gyvenantį sūnų R., kuriuo ji viena rūpinasi nuo gimimo, taip pat ir rūpinimosi vaiko sveikata, jo auklėjimu, ugdymu, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui užtikrinimo našta.

Atsakovo nuomone, šiuo atveju svarbu, kad ieškovė turi galimybę gauti ir tikriausiai gauna Lietuvos Respublikoje skiriamus „vaiko pinigus“, t. y. 70 Eur. Kasacinis teismas neabejotinai yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Nors ieškovė nurodė, kad valstybės mokamų išmokų sūnui R. Š. negauna, nes kartu su sūnumi gyvena ne Lietuvos Respublikoje, bet Maltoje, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimą kartu su sūnumi gyventi Maltoje priėmė pati ieškovė, taigi, jai tenka ir tokio apsisprendimo pasekmės – Lietuvos Respublikoje nemokamos išmokos vaikui. Darytina išvada, kad būtent šia vaiko poreikių tenkinimui skirta suma (70 Eur) turi prisidėti pati ieškovė, todėl ieškovės nurodyta šalių nepilnamečio sūnaus R. Š. išlaikymui reikalinga kas mėnesį suma – 655,00 Eur, mažintina 70,00 Eur ir konstatuotina, kad R. Š. išlaikymui kas mėnesį reikalingas išlaikymo dydis yra 585,00 Eur.

Atsakovo K. K. teigimu, ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ieškovės gyvenimo sąlygos Maltoje yra puikios, ji neturi kitų išlaikymo reikalingų asmenų, todėl ieškovė dėl geresnės turtinės padėties turi teikti ir didesnį išlaikymą nei atsakovas.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas neabejotinai daro išvadą, jog šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės negu atsakovo, tačiau atsakovas, nors ir turėdamas galimybes (bylos duomenimis yra darbingas asmuo), nededa pakankamų pastangų tikslu įgyti nuolatinį darbą, tokiu būdu gauti pastovias pajamas. Nurodytų motyvų pasekmėje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu išlaikymą privalo teikti trims nepilnamečiams vaikams, kurių būtinieji poreikiai taip pat turi būti užtikrinti, daro išvadą jog atsakovas prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo jo poreikiams tenkinti turi prisidėti mažesne dalimi, nei ieškovė. Teismo nuomone, 220,00 Eur dydžio išlaikymo, priteistino iš atsakovo, suma yra pakankama protingiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį ir protingus nepilnamečio vaiko poreikius. Likusia dalimi išlaikyti šalių nepilnametį sūnų privalo prisidėti ieškovė, kuri kitų išlaikomų asmenų neturi ir kurios kas mėnesį gaunamos pajamos (apie 2000 Eur) sudaro pagrindą tenkinti sūnaus R. poreikius didesne dalimi, nei priteisiama iš atsakovo.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriamas nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-84-314/2010, nepilnamečiui R. Š. skirtų lėšų tvarkytoja paskirta jo motina V. Š., todėl šioje byloje šis klausimas pakartotinai nesprendžiamas.

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Patenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo nuolat su vaiku gyventi užsienio valstybėje bei ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 103-105), iš atsakovo ieškovei priteistinas V. Š. paduodant ieškinį sumokėtas 112,50 Eur žyminis mokestis (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 64).

Kadangi ieškovės ieškinys dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. Š. padidinimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas paduodant ieškinį nesumokėtas žyminis mokestis – 24,00 Eur ((220 Eur -130,33 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko priskiriamos sumos, išmokėtos vertėjams.

Ieškovės ir trečiojo asmens R. Š. atstovas advokatas Š. V. kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 166-167) pateikė sąskaitas už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/027, 20 21/080, 20 21/141 (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 169, 172, 174). Sąskaitoje už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/027 nurodyta, kad vertimai byloje buvo atliekami 1,25 val. (vienos valandos įkainis 80,00 Eur), bendra suma – 100,00 Eur (121,00 Eur su PVM). Sąskaitoje už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/080 nurodyta, kad Revolut, gydytojo ir vaistų kvitų vertimai byloje buvo atliekami 1,25 val. (vienos valandos įkainis 80,00 Eur), bendra suma – 100,00 Eur (121,00 Eur su PVM). Sąskaitoje už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/141 nurodyta, kad darbo užmokesčio pažymos vertimas ir pateikimas teismui užtruko 0,75 val. (vienos valandos įkainis 80,00 Eur), bendra suma – 60,00 Eur (72,60 Eur su PVM).

Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovės atstovo už atliktus vertimus nurodytos sumos yra aiškiai per didelės, neatitinka protingumo ir teisingumo principų ir kitoje privačioje įmonėje nustatyto įkainio už vertimo paslaugas. Atsakovo atstovė nurodė, jog į bylą pateiktame vertimų biuro UAB „ERUDCIJA“ pranešime (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 139) nurodyta, kad atliekant raštu vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, taikomas standartinis paslaugos įkainis – 10 Eur už 1600 verčiamo teksto spaudos ženklų. Ieškovės atstovas į šiuos atsakovės atstovės argumentus atskirto, jog šioje byloje, prieš atliekant dokumentų vertimus iš anglų į lietuvių kalbą, buvo susipažįstama su pateiktais dokumentais, daromi dokumentų išrašai ir tik po to atliekami vertimai, todėl šis ieškovės atstovo atliktas darbas negali būti prilyginamas techniniam dokumentų vertimui, įkainį skaičiuojant už išverstus simbolius.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė darbo sutarties anglų kalba kopiją (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 22-27), kurią sudaro 6 lapai (12 puslapių), ilgalaikės privačių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties anglų kalba kopiją (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30-32), kurią sudaro 3 lapai (6 puslapiai). Ieškovės atstovas advokatas Š. V., susipažinęs su šiais dokumentais, sudarė šių dokumentų išrašus anglų kalba bei atliko šių išrašų vertimus į lietuvių kalbą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 28-29, 33-34). Teismas, įvertinęs minimų dokumentų apimtį (bendrai 9 lapai, 18 puslapių), daro išvadą, jog ieškovės atstovas, sudarydamas šių dokumentų išrašus ir išversdamas juos į lietuvių kalbą, tikėtina užtruko sąskaitoje už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/027 nurodytą laiką – 1,25 val., todėl šioje sąskaitoje už atliktą vertimą nurodyta 100,00 Eur (121,00 Eur su PVM) suma laikytina pagrįsta.

Ieškovės atstovas į bylą taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus – duomenis apie ieškovės turimą turtą Maltoje (1 lapas) su vertimu iš anglų į lietuvių kalbą (1 lapas) (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 98, 99), Revolut sąskaitos išrašus (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 6-17) ir vertimą iš anglų į lietuvių kalbą (1 lapas) (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 5), vaistų sportui apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (1 lapas) ir jo vertimą iš anglų į lietuvių kalbą (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 24). Šių į bylą pateiktų dokumentų išrašai nebuvo daromi, atlikti vertimai yra nedidelės apimties, todėl teismas daro išvadą, kad sąskaitoje už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/080 nurodyta už šių dokumentų vertimą 100,00 Eur (121,00 Eur su PVM) suma neatitinka atlikto darbo apimties, laiko sąnaudų ir mažintina iki 50,00 Eur (60,50 Eur su PVM).

Į bylą taip pat pateikta pažyma apie ieškovės darbo užmokestį (1 lapas) ir jos vertimas į lietuvių kalbą ( 2 lapai) (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 133, 134-135). Teismas, įvertinęs minimo dokumentų apimtį, daro išvadą, jog ieškovės atstovas, atlikdamas šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą, tikėtina užtruko sąskaitoje už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/141 nurodytą laiką – 0,75 val. (45 min.), todėl šioje sąskaitoje už atliktą vertimą nurodyta 60,00 Eur (72,60,00 Eur su PVM) suma laikytina pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrįsta ir protinga ieškovės už vertimus patirtų išlaidų suma yra 254,10 Eur su PVM.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė V. Š. patyrė 4034,26 Eur jos ir trečiojo asmens R. Š., kurio įstatyminė atstovė yra ieškovė, atstovavimo išlaidas (pagal 2021-01-26 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/015 - 968,00 Eur, pagal 2021-03-23 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/057 - 435,60 Eur, pagal 2021-04-21 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/080 - 484,00 Eur, pagal 2021-05-24 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/136 - 477,83 Eur, pagal 2021-06-10 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/141 - 121,00 Eur, pagal 2021-07-23 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/164 - 546,92 Eur, pagal 2021-08-12 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/178 - 242,00 Eur, pagal 2021-08-10 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/210 - 242,00 Eur, pagal 2021-12-02 sąskaitą už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/277 - 516,91 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2, 7, 8.2, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19 punktuose nustatytus už advokato teikiamą teisinę paslaugą priteistinus maksimalius dydžius, įvertinęs bylos sudėtingumą (civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo ieškovei nuolat su vaiku gyventi užsienio valstybėje ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo laikoma nesudėtinga), ieškovės ir trečiojo asmens atstovo ruoštų procesinių dokumentų apimtis ir turinį (procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, aptariami klausimai nesudėtingi), byloje paskirtų teismo posėdžių ir konsultacijų skaičių (paskirta 13 teismo posėdžių, kurių nemažai buvo atidėta dėl atsakovo ir jo atstovės į bylą teiktų dokumentų, siekiant įrodyti, kad atsakovas nėra R. Š. tėvas), daro išvadą, jog pagrįstos ir protingos ieškovės ir trečiojo asmens atstovavimo išlaidos šioje byloje yra 3000 Eur.

Teismas 2021-04-21 sąskaitoje už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/080 nurodytų 160,00 Eur (193,60 Eur su PVM) išlaidų nepripažįsta atstovavimo išlaidomis, patirtomis šioje civilinėje byloje, nes šias išlaidas ieškovė patyrė dėl to, jog ji jos pačios sprendimu kartu su šalių nepilnamečiu vaiku gyvena Maltoje, ir būtent dėl to, jog ieškovė su sūnumi gyvena Maltoje, V. Š. patyrė teismo nutarties vertimo organizavimo ir klausimų, susijusių su šios nutarties vykdymu užsienio valstybėje sprendimo išlaidas. Teismas taip pat proceso išlaidomis nepripažįsta 2021-05-26 sąskaitoje už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/136 nurodytų pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, šio prašymo eigos kontrolės, bendradarbiavimo su pareigūnais nurodytų 300,00 Eur (363,00 Eur su PVM) išlaidų, nes šios išlaidos nesusijusios su ieškovės ir jo sūnaus atstovavimu nagrinėjant šią civilinę bylą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo ieškovei su vaiku nuolat gyventi užsienio valstybėje tenkintas visiškai, o reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo tenkintas iš dalies, 53 proc. (prašė padidinti 190,67 Eur, padidintas 101 Eur), teismas laiko, jog ieškovė bylą laimėjo 76 proc., todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 76 proc. ieškovės ir trečiojo asmens patirtų atstovavimo išlaidų (3000,00 Eur), kurias teismas pripažino pagrįstomis ir protingomis, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 2280,00 Eur ieškovės ir trečiojo asmens patirtų atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteistina 76 proc. jos patirtų išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą (254,10 Eur su PVM), t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 193,12 Eur vertimo išlaidų.

Bylos duomenys (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 95, t. 2, b. l. 120-123) patvirtina, kad atsakovas patyrė 1400,00 Eur atstovavimo išlaidų, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, 76 proc., atsakovui iš ieškovės priteistinos 336,00 Eur atstovavimo išlaidos (1400 Eur x 24 proc./100).

Atlikus priešpriešinį ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (ieškovei iš atsakovo priteistina 2585,62 Eur (2280,00 Eur + 193,12 Eur + 112,50 Eur), atsakovui ir ieškovės priteistina 336,00 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 2249,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 10,68 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, 76 proc., 8,01 Eur šių išlaidų valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Iš ieškovės šių išlaidų dalis nepriteistina, nes jų suma mažesnė nei 5,00 Eur.

Atsakovas informuojamas, kad žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Leisti V. Š. kartu su vaiku R. Š. nuolat gyventi užsienio valstybėje (Maltoje) be vaiko tėvo K. K. sutikimo.

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-84-314/2010, iš K. K. nepilnamečiui vaikui R. Š. priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei V. Š. 2249,62 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. K. valstybei 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 8,01 Eur (aštuonių eurų 01 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.