Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo C. L. skundą dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo C. L. 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundas dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų, kuriuo prašoma pripažinti, kad 2023 m. gegužės 15 d. antstolio Mindaugo Mažrimo vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-180-11035, vykdomojoje byloje Nr. 0180/23/00578 pagal 2023 m kovo 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų vykdomąjį raštą dėl 120,88 Eur atlygio antstoliui, yra nepagrįstas ir apskaičiavimą šioje dalyje panaikinti, bei priteisti iš antstolio turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad tik gavęs 2023 m. kovo 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimą nuvyko pas išieškotoją - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos Klaipėdos teritorinę ligonių kasą ir susitarė, kad teismo priteistą sumą sumokės dalimis, mokėdamas po 50 Eur į mėnesį. Raštiška sutartis sudaryta nebuvo, nes buvo paaiškinta, kad raštiškos sutartys sudaromos, kai skolos dydis viršija 300 Eur. Tik gavęs Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sutikimą, 2023 m. balandžio 14 d. pareiškėjas nuvyko į Perlo terminalą ir sumokėjo 56,75 Eur sumą mokėjimo paskirtyje nurodydamas jog tai žalos atlyginimas už T. D. gydymą. 2023 m. balandžio 22 d. pareiškėjui įteiktas antstolio Mindaugo Mažrimo 2023 m. balandžio 21 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-180-9129 pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-37-439/2023, išduotą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose. Kartu su raginimu įvykdyti sprendimą įteiktas ir 2023 m. balandžio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-180-9137, kuriame nurodyta, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos sudaro 36,26 Eur, pridėjus pašto išlaidas 2,50 Eur bei bankinio pavedimo išlaidas 0,41 Eur, viso vykdymo išlaidų suma nurodyta 39,17 Eur. Su šia antstoliui mokėtina suma pareiškėjas sutinka, nors antstoliui nebuvo reikalo atlikti visiškai jokių vykdymo veiksmų. 2023 m. balandžio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, kur jį patikino, kad antstolis yra informuotas, jog skolininkas teismo sprendimą įvykdys ir jau pradėjo vykdyti, sumokėjęs dalį skolos - 56,75 Eur sumą. Tada pareiškėjas kreipėsi į antstolį bandydamas paaiškinti, jog moka jam priteistą sumą, pagal susitarimą su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, tačiau antstolis jo nepriėmė, o darbuotojos atsisakė ką nors komentuoti. 2023 m. gegužės 22 d. ir 2023 m. birželio 5 d. pareiškėjas sumokėjo likusią skolą ir galutinai atsiskaitė su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu. 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. S-23-180-11035 antstolis M. Mažrimas informavo, kad apskaičiavo vykdymo išlaidas ir pareiškėjas privalo jam sumokėti 160,77 Eur sumą, nes priskaičiuotas atlygis antstoliui 120,88 Eur. Pareiškėjas nesutinka su antstolio apskaičiuota 160,77 Eur suma ir jos nepripažįsta. Antstolis buvo informuotas, jog pareiškėjas pats geranoriškai vykdo žalos atlyginimą pagal savo išgales, todėl jokie vykdymo veiksmai nebuvo būtini ir negalėjo būti atliekami.

Antstolis Mindaugas Mažrimas 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. B-23-180-17 nutarė pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0180/23/00578 persiųsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolis nurodė, kad pareiškėjo C. L. 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas praleidus apskundimo terminą, grindžiamas netinkamomis teisės normomis, o skunde dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės, kas antstoliui pateiktą 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundą daro nepagrįstu. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai vykdomąjį dokumentą, t. y. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-439/2023 išieškoti 156,75 Eur žalą, išdavė 2023 m. kovo 14 d. Vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdyti 2023 m. balandžio 21 d. Paskirtą žalą pareiškėjas sumokėjo tiesiogiai išieškotojai tik 2023 m. birželio 5 d. Taigi, visos aukščiau nurodytos objektyviai egzistuojančios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas C. L. 156,75 Eur žalą sumokėjo praleidęs raginime nurodytą 10 dienų sumokėjimo terminą ir jau po vykdomosios bylos Nr. 0180/23/00578 užvedimo. Be to, aplinkybė apie sumokėtą žalą antstoliui tapo žinoma tik 2023 m. birželio 6 d. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos pateikus pranešimą apie žalos sumokėjimą. Tuo tarpu priverstinai išieškojimo veiksmai, tarp kurių ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl skolos išieškojimo, bei nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priimti dar iki visos žalos sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

2023 m. rugpjūčio 8 d. antstolio M. Mažrimo kontoroje gautas pareiškėjo C. L. skundas dėl antstolio M. Mažrimo veiksmų. Pateiktu skundu prašoma pripažinti kad 2023 m. gegužės 15 d. antstolio M. Mažrimo vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-180-11035, vykdomojoje byloje Nr. 0180/23/00578, pagal 2023 m kovo 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų vykdomąjį raštą dėl 120,88 Eur atlygio antstoliui, yra nepagrįstas ir apskaičiavimą šioje dalyje panaikinti, bei priteisti iš antstolio turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, kad jis iš esmės yra grindžiamas aplinkybe, kad antstoliui nebuvo reikalo vykdyti pateikto vykdomojo dokumento, kadangi su išieškotoju buvo susitarta priteistą sumą mokėti dalimis, todėl, pareiškėjo nuomone, 2023 m gegužės 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas antstolio atlygis turi būti panaikintas.

Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo (nutarimo) geruoju ir pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis teismo sprendimo (nutarimo) vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija , patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimu vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai, atliekant vykdymo veiksmus, privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis). Sisteminė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad prievolė sumokėti antstolio atlyginimą skolininkui nekiltų tik tuo atveju, jeigu skolininkas įvykdytų vykdomąjį dokumentą arba sudarytų taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 163, 164 punktai). Būtent 2023 m. balandžio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolio atlyginimas ir buvo nurodytas 0 Eur.

Pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio M. Mažrimo kontoroje 2023 m. balandžio 20 d. buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. kovo 14 d. vykdomasis raštas Nr. 1-37-439/2023 dėl 156,75 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininko C. L. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Kaip matyti antstolis sekančią dieną, tai yra 2023 m. balandžio 21 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. kovo 14 d. vykdomojo rašto baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-439/2023 pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00578, priėmė patvarkymą Nr. S-23-180-9126 vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-180-9137, ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-180-9129, ir šiuos dokumentus kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkui. Raginime įvykdyti sprendimą nurodoma, jog neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 str. nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą, antstolio patvarkymu papildomai bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo (išieškojimo) proceso atlikimu, taip pat - atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą (CPK 611 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 122 p.) Pateiktais duomenimis minėti procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti 2023 m. balandžio 22 d., tačiau skolininkas nustatytu terminu skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai.

Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlygimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Tuo atveju kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog vykdomasis dokumentas antstolio kontorai vykdyti pateiktas 2023 m. rugpjūčio 8 d.. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti patvarkymu Nr. S-23-180-9126, parengė 2022 m. balandžio 21 d. raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-23-180-9129, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-180-9137 ir šiuos dokumentus kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkui (pareiškėjui). Nustatytų terminu pareiškėjas skolos nesumokėjo, todėl antstolis toliau atliko vykdymo veiksmus – 2023 m. gegužės 12 d. surašė patvarkymą Nr. S-23-180-11020 dėl skolos išieškojimo, kuris pateiktas vykdyti VSDFV Klaipėdos skyriui, nurodymu Nr. S-23-180-11021 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos esančios banko sąskaitose, 2023 m. gegužės 15 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-180-11035. 2023 m. gegužės 23 d. antstolis gavo išieškotojos Panevėžio teritorinės ligonių kasos pranešimą, jog skolininkas C. L. 2023 m. gegužės 22 d. sumokėjo 50 Eur žalą, todėl 2023 m. gegužės 23 d., antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 1-37-439/2023, kurio pagrindu iš skolininko išieškoma suma buvo sumažinta 212,29 Eur sumai. 2023 m. birželio 6 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo Panevėžio teritorinės ligonių kasos pranešimas, jog skolininkas C. L. pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-37-439/2023 visiškai atsiskaitė, todėl 2023 m. gegužės 6 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-180-12942, kurio pagrindu iš skolininko išieškoma suma buvo sumažinta 212,29 Eur sumai, taip pat patvarkymu Nr. S-23-180-12954 dėl skolos išieškojimo keičiančiu patvarkymą Nr. S-23-180-11020 VSDFV Klaipėdos skyriui nurodoma iš skolininko C. L. išieškoti 162,29 Eur sumą.

Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjas skolą sumokėjo ir vykdomąjį dokumentą įvykdė jau antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą bei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, todėl susidarė priverstinio vykdymo išlaidos, kurias privalo atlyginti pareiškėjas. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šalys sudarė taikos sutartį, taip pat išieškotoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos antstoliui jokių procesinių dokumentų, jog šalys susitarė skolą dengti dalimis, nepateikė. Aplinkybė apie sumokėtą žalą antstoliui tapo žinoma tik 2023 m. birželio 6 d. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos pateikus pranešimą apie žalos sumokėjimą. Tuo tarpu priverstinai išieškojimo veiksmai, tarp kurių ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl skolos išieškojimo, bei nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priimti dar iki visos žalos sumokėjimo. Pažymėtina, jog jokie vykdomojoje byloje priimti procesiniai dokumentai ar imperatyvaus pobūdžio teisės normos nedraudžia skolininkui atsiskaityti su išieškotoju gera valia, tačiau skolininko noras ir ketinimai pačiam atsiskaityti su išieškotoju savaime nenutraukia pradėto priverstinio skolos išieškojimo proceso. Taigi, vykdomojoje byloje esantys duomenys, neabejotinai patvirtina, kad vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00578 antstolis pagrįstai ir teisėtai priėmė 2023 m. gegužės 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-180- 11035, kuriuo iš pareiškėjo C. L. išieškomos vykdomojoje byloje patirtos vykdymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas nesutikdamas su 2023 m. gegužės 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-180-11035, skundą dėl antstolio veiksmų galėjo pareikšti ne vėliau nei iki 2023 m. birželio 4 d., tačiau to nepadarė, skundas antstolio kontoroje buvo gautas praėjus net 85 dienom nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo. Vadovaujantis CPK 512 straipsniu skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nors CPK 512 straipsnyje numatytas naikinamasis devyniasdešimties dienų skundo padavimo terminas nėra praleistas, tačiau devyniasdešimties dienų terminas pagal aktualią teismų praktiką taikomas tik tuo atveju, jei dvidešimties dienų skundo padavimo terminas yra praleistas dėl priežasčių, kurios pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus/ paaiškinimus gali būti pripažintos svarbiomis. Šiuo atveju, pareiškėjas pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų daugiau nei keturis kartus praleido skundo padavimo terminą, tačiau nepridėjo jokio prašymo atnaujinti praleistą terminą, taip pat nenurodė dėl kokių priežasčių dvidešimties dienų skundo padavimo terminas buvo praleistas, todėl nėra galimybės vertinti ar minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad procesiniai terminai užkerta kelią priverstinio išieškojimo vilkinimui bei drausmina proceso dalyvius. Procesiniai terminai bei jų paisymas užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas), todėl procesinių terminų paisymo svarba negali būti ignoruojama. Procesinių terminų paskirtis - užtikrinti operatyvų, koncentruotą ir ekonomišką ne tik bylų išnagrinėjimą teismuose, bet ir vykdymo procesą bei skatinti nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad pareiškėjas pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų nepaiso procesinių terminų, įtvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 p., tiek ir CPK 512 straipsnyje ir tuo pačiu neteikia jokio prašymo atnaujinti praleistus terminus.

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą bei antstolio atliktus vykdymo veiksmus, teismas sprendžia, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo C. L. skundą dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00578 grąžinti antstoliui Mindaugui Mažrimui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.