Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivčius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. L., gim. (duomenys neskelbtini) bei jo gynėjo advokato R. P. skundą dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste – Komisija) 2021-07-09 nutarimo Nr. LK-89 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis J. L. bei jo gynėjas advokatas R. P. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021-07-09 priėmė nutarimą Nr. LK-89 (toliau- ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam J. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. 2 p.

Lygtinio paleidimo Komisijos (toliau- ir Komisija) nutarimas Nr. LK-89 netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam J. L. yra visiškai nepagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo teigiama asmenybės charakteristika, socialiniai ryšiai, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, o būtent:

Lygtinio paleidimo komisija priimdama skundžiamą Nutarimą visiškai nesivadovavo, netgi ignoravo suformuotą teismų praktiką, pagal kurią lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018,1S-97- 870/2018, 1S-28-312/2018).

Be to, Lygtinio paleidimo komisijos Nutarimas grindžiamas formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie de /acto neatitinka Nuteistojo asmens byloje surinktų duomenų bei Nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio. Komisija informaciją įvertino selektyviai ir Nutarime apskritai nevertino aplinkybių, kurios Nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Kaip matyti iš Lygtinio paleidimo komisijos pateikiamų motyvų, Nutarimas grindžiamas ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik abstrakčiomis frazėmis. Nutarime nėra tinkamai įvertinta Nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, tačiau komisija neįvardija, kokie konkretūs duomenys pagrindžia jų išvadą.

Visos Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu sudaro absoliutų pagrindą daryti teigiamą išvadą, jog Nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o būtent:

- Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, visada gyvenęs su sugyventine ir dukromis Telšių r. sav., Dūseikių k., Plytinės g. 3-5. Dėl gyvenamosios vietos teigia problemų neturėjęs, gyvenamoji vieta buvusi pastovi ir nekintanti. Lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą.

- Nuteistasis J. L. įgijęs vidurinį išsilavinimą ir turi elektriko, kūriko specialybes. Pataisos įstaigoje įgijo staliaus, suvirintojo elektra ir apdailininko profesines kvalifikacijas. Taigi, darbo rinkoje jo profesinės kvalifikacijos būtų paklausios, jis turėtų darbą.

- Dėl neatlygintų civilinių ieškinių Komisijos argumentai atmestini, nes Nuteistasis neturės galimybės dirbti tol ir nebus atlyginti ieškiniai, pats Nuteistasis deda visas pastangas dirbti, kaip minėta, jis yra pateikęs prašymą.

- Nuteistasis psichiką veikiančių medžiagų nevartoja. J. L. lankė AA grupes, baigė programą „Padėk sau“. Yra motyvuotas ir toliau nevartoti alkoholio. Motyvacija - vidinė.

Akcentuotina, kad teisingumo principas, reiškia ne tik pakankamai griežtos bausmės skyrimą Nuteistajam, tačiau ir teismo siekimą, jog būtų pasiekti bausmės tikslai, o griežtos ir ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jokiu būdu savaime nereiškia, kad bus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi tik įstatymu. Analogiškai turėtų būti sprendžiamas ir komisijos Nutarimo dėl Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau Komisija visiškai nevertino asmens byloje surinktų duomenų, kurie patvirtina, jog Nuteistas turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Tokiu būdu Komisija vienpusiškai ir neišsamiai vertindama surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus ir, Nuteistojo manymu, priėmė neteisingą sprendimą.

Galiausiai, reikėtų pabrėžti ir tai, kad lygtinai paleistas asmuo toliau bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad Nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Darytina išvada, jog Nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais, darbas, bendruomeninė veikla, dalyvavimas socialinėse programose, teigiamos nuostatos į priežiūrą bei gebėjimas suvokti savo problemas, identifikuoti veiksnius, nulemiančius nusikalstamą elgesį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą savo vertinamąja reikšme turi esminę vertę. Šiuo atveju būtent visos aukščiau išvardytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį Nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo Nuteistojo elgesio laisvėje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad Lygtinio paleidimo Komisijos Nutarimas priimtas nepagrįstai užkertantį kelią žmogaus siekiui pasitaisyti, daugiau nebenusikalsti ir tinkamai integruotis į visuomenę bei darbo rinką, taigi Nutarimas laikytinas neteisėta ir turėtų būti panaikintas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime į nuteistojo J. L. bei jo gynėjo advokato R. P. skundą nurodė, kad nuteistojo J. L. bei jo gynėjo advokato R. P. 2021-07-16 skundas atmestinas, kadangi nepagrįstas.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, Komisija apsvarsčiusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką bei kitas aplinkybes, nutarė nuteistajam J. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. 2 p.

Atsižvelgiant į Komisijos nutarime nustatytus faktus, socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, nuteistojo bei jo gynėjo advokato skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatais, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis J. L. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals bei padarė tokią reikšmingą pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri galėtų būti laikoma svariu pagrindu, taikant lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo J. L. gynėjo advokato R. P. 2021-07-16 skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.

Skundas netenkinamas.

Pagal nuteistojo J. L. teikimo byloje esančius duomenis bei Komisijos nutarime nurodytus argumentus J. L. teistas 2015-07-23 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalį - 10 metų laisvės atėmimo bausme (įsit. d. 2015-10-12). Bausmės pradžia: 2015-04-13; Bausmės pabaiga 2025-04-13.

Lygtinis paleidimas atlikus 1/2 - 2020-04-13. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 3 metai 9 mėnesiai 4 dienos.

Remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio Marijampolės pataisos namuose 2021-07-09 protokolu Nr. LK -87, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Komisija nustatė :

Aprašomoji dalis

J. L. anksčiau teistas 8 (aštuonis) kartus, du teistumai išnykę. Nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas pilnametis (22 m.). Seniau teistas už nusikaltimus : vagystės, nesunkus sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo metu bausmę atlieka už nužudymą. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pažeidė vykdymo sąlygas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje J. L. nėra užfiksuotos psichopatalogijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių <..>. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl J. L. dėl jam diagnozuoto psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (90 b. 1.). Esant tokiai specialisto išvadai, kolegija sprendžia, jog J. L. buvo pakaltinamas nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl už tai turi būti baudžiamas. J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, <..> J. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokią išvadą kolegija daro remdamasi alkotesterio parodymais, kad J. L. buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nebepataisomos.

Nuteistasis J. L. vertinimo metu pasakojo, kad visada gyvenęs su sugyventine ir dukromis (duomenys neskelbtini). Dėl gyvenamosios vietos teigia problemų neturėjęs, gyvenamoji vieta buvusi pastovi ir nekintanti.

Lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi tuo pačiu adresu. Gyvens, kaip teigia vienas, nes dukros jau gyvena savarankiškai. Vertinimo metu asmuo pateikė pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kuria patvirtinama, kad nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini)., J. L. turi galimybę gyventi.

Apibendrinant, galima teigti, kad lygtinio paleidimo iŠ pataisos įstaigos atveju, nuteistasis J. L. turės gyvenamąją vietą, kuri šiuo atveju yra vienas apsauginių veiksnių, mažinančių nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis J. L. įgijęs vidurinį išsilavinimą ir turi elektriko, kūriko specialybes. Pataisos įstaigoje įgijo staliaus, suvirintojo elektra ir apdailininko profesines kvalifikacijas. J. L. pasakojo, kad iki įkalinimo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pragyvenimui lėšų gaudavo iš pašalpų bei užsidirbdamas iš pavienių darbų. Teigia, kad anksčiau dirbęs melioracijoje, trikotažo fabrike Teisiuose, tačiau ilgalaike darbine patirtimi pasigirti negalintis. Nuteistasis, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, buvo paleistas lygtinai, t. y. perkeltas į Pravieniškių atvirąją koloniją pusiaukelės namus, kur dėl nuolatinių konfliktų su darbdaviu ir savo darbinių pareigų neatlikimo, buvo atleistas iš darbo ir grąžintas į Marijampolės pataisos namus, J. B. g. 14, Kybartai, atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės paprastosios grupės sąlygomis. Pats nuteistasis teigė, kad buvo atleistas iŠ darbo neteisėtai. J. L. nelinkęs prisiimti kaltės ir mano, kad dirbo atsakingai.

Apibendrinant galima teigti, kad turi įgijęs kelias profesines kvalifikacijas, kurios galėtų palengvinti nuteistojo savęs realizavimo darbinėje veikloje galimybes, tačiau laisvėje pasižymėjo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties stoka. Šiuo metu taip pat išlieka galima bedarbystės problema po paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi, nuteistojo nesugebėjimas savęs įtvirtinti darbo rinkoje, gali didinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos tikimybę.

Nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, negauna jokių darbinių stabilių pajamų. Teigia, kad finansinę paramą gauna iš draugės. Laisvėje pragyvenimui lėšų gaudavo iš pašalpų bei, kaip pasakojo nuteistasis, iš pavienių darbų. Prieš įkalinimą buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, iš kurios gaudavo pašalpas.

Turto valdymo skyriaus 2021-06-07 duomenimis, J. L. turi vykdomųjų raštų, kurie sudaro 31071,57 Eur. Iš jų sumokęs 96,10 Eur. Nuteistasis teigė, kad, kai buvo dirbantis, gebėjo mokėti skolas, šiuo metu tai daryti reguliariai neturi galimybės. Apibendrinant vertinimo metu gautą informaciją, galima daryti prielaidą, kad J. L. finansinė padėtis yra apsunkinta - laisvėje neturėjo stabilaus pragyvenimo šaltinio, šiuo metu nedirba, turi didelių finansinių įsiskolinimų. Taigi, nuteistajam nesiekiant legalios ir stabilios darbinės patirties ateityje, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Nuteistasis pasakojo turintis dukras, 4 anūkus. Šiuo metu teigia turintis draugę, su kuria bendrauja apie vienerius metus su puse. Anot J. L., su ja susipažino internetu, kai gyveno pusiaukelės namuose. Svarbu paminėti, kad ankstesni santykiai su sugyventine buvo problemiški - su dukrų motina dažnai konfliktuodavo, smurtavo prieš ją, į konfliktus buvo kviečiami policijos pareigūnai, vieno konflikto metu J. L. nužudė savo sugyventinę (šiuo metu už tai atlieka laisvės atėmimo bausmę). Tai, kad asmuo nevengė konfliktuoti ir naudoti smurtą artimoje aplinkoje, išlieka rizika pakartotiniam nusikalstamumui prieš dabartinę širdies draugę po išėjimo į laisvę.

Nuteistasis psichotropinių medžiagų vartojimą griežtai neigia tiek dabartyje, tiek praeityje. Nuo jo atvykimo į pataisos įstaigą narkotinių medžiagų vartojimo faktų fiksuota nėra. Todėl galima daryti išvadą, jog nuteistojo narkotinių nevartojimas yra vienas apsauginių veiksnių nuteistojo nusikalstamo elgesio rinkos vertinime.

Smurtini nusikaltimą - nužudymą - padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholį laisvėje vartodavęs dagiai. Teigia, jog nuo bausmės pradžios (apie 7-erius metus) alkoholio nevartoja. Nuo atvykimo į pataisos įstaigą, alkoholio vartojimo fiksuota nėra. Nuteistasis suvokia ir pripažįsta alkoholio įtaką savo elgesiui, pataisos namuose lankė AA grupes, baigė programą „Padėk sau“. Yra motyvuotas ir toliau nevartoti alkoholio. Motyvacija - vidinė. Šis veiksnys šiuo metu yra suvaldytas, tačiau pasikeitus aplinkybėms (aplinkai tapus nestruktūruota, dingus motyvacijai dėl emocinių išgyvenimų, adaptacijos problemų laisvėje, visuomenėje), šis veiksnys vėl gali tapti aktualus ir įtakoti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai)): 2018-10-30 nuteistajam J. L. Marijampolės pataisos namuose (J. B. g. 14, Kybartai) buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Atliktas pakartotinio smurtinio elgesio rizikos įvertinimas tarp sutuoktinių pagal SARA metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė rizika.

2020-08-25 atlikus pakartotinį įvertinimą buvo nustatyta padidėjusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Tuomet nusikalstamo elgesio rizika buvo padidėjusi dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo. Nuteistasis už drausmės pažeidimus buvo grąžintas iš Pravieniškių atvirosios kolonijos pusiaukelės namų į Marijampolės pataisos namus.

2021-06-28 atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Komisija nutarė netaikyti nuteistajam J. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą; siūlyti šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistajam - vykdyti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nuteistasis J. L. neatitinka formaliąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, o būtent jo elgesio rizika nėra žema ir nėra duomenų, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką.

Jis atlikęs 1/2 bausmės. Formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo būtina sąlyga. Be to, šiuo atveju nėra įtikinamų lygtiniam paleidimui aplinkybių visumos.

Įvertinus J. L. ir jo gynėjo advokato R. P. skundą bei pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu 10 kartų skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu vis dar nėra pakankama J. L. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

Teismas, įvertinęs duomenis : nuteistojo J. L. padarytos nusikalstamų veikos pobūdį bei sunkumo laipsnį, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgta sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą bei į aplinkybes pagal kurias būtų galima manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nustatė, kad J. L. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas – nors nuteistasis 10 kartų paskatintas, tačiau 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad J. L. dirbo atviroje kolonijoje Pravieniškėse, tačiau dėl nuolatinių konfliktų su darbdaviu, bei savo darbo neatlikimo, iš darbo buvo atleistas ir iš atvirosios kolonijos grąžintas į Marijampolės pataisos namus. Vertindamas situaciją, jog buvo atleistas iš darbo, yra įsitikinęs, jog iš darbo jį atleido neteisėtai. Šiuo metu nuteistasis nedirba, pataisos namuose pragyvena iš gaunamų išmokų, kartais padeda artimieji, draugai. Pažymėtina, kad pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma 31 071,57 eurų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo teigimu prieš suėmimą pragyvendavo iš pašalpų bei dirbant pavienius darbus, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į nuteistojo darbines galimybes, finansinę padėtį, nuteistojo skolos yra labai didelės ir jam sunkiai įveikiamos. Socialinio tyrimo išvados rengėjų nuomone, tai gali lemti J. L. tolimesnį nusikalstamą elgesį. Taigi, su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant probacijos sėkmingumą, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susiję su tam tikrų ribojimų, suvaržymų nustatymu nuteistajam, todėl režimo nesilaikymo atvejis, padaryto pažeidimo menkinimas ir savo elgesio teisinimas, iniciatyvos dalyvauti elgesio korekcijos ir užimtumo programose stoka, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

šis teistumas J. L. yra devintas, vyrauja smurtiniai nusikaltimai prieš iš esmės tą patį šeimos narį – sugyventinę. Tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Kaip minėta pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu J. L. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo sąlygas ir padarė naujus nusikaltimus, todėl jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Taip pat J. L. buvo taikomas ir lygtinis paleidimas. Taigi vien tik šie faktai, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą J. L. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos J. L. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos bausmės nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą J. L. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką ir padarė, tai yra buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, J. L. nusikalstamo elgesio istorija ir modelis yra nekintantys kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą. Visos šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo laiku, kas leidžia teigti, kad jis nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to teismo nuomone pernelyg trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali J. L. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų. Visa tai neleidžia padaryti kategoriškos išvados, kad jis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

J. L. bei jo gynėjo advokato R. P. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro priežasties skundžiamą nutarimą naikinti, arba patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą.

Komisija teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas įvertino ir priėmė pagrįstą, motyvuotą, teisingą nutarimą. Priežasties naikinti šį nutarimą teismas nenustatė. Teismas iš esmės sutinka su Komisijos išvada, jog kad nuteistasis J. L. kad nuteistasis neįvykdė Lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimų, turi neigiamą nuostatą į priežiūrą, emocinės ir savivertės problemos, impulsyvumas, tiesiogiai siejasi su alkoholio vartojimo problema. Todėl nuteistojo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti nuteistojo J. L., gim. (duomenys neskelbtini), skundo dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021-07-09 nutarimo Nr. LK-89 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nuorašo įteikimo J. L. dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.