Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-723-530/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-07-23Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-10-12Lietuvos apeliacinis teismas
  4. T-23-309/2020Nutartis · 2020-07-29Šiaulių apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-02Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-18Kauno apygardos teismas
  7. TS-120-831/2021Nutartis · 2021-09-21Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
1S-723-530/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21179-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
J. L.
Advokatai
Ramūnas Putinas
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-723-530/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21179-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. L. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria nuteistojo ir jo gynėjo advokato skundas dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. L. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 10 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2021 m. liepos 9 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. L.. Pažymint, kad nuteistasis neįvykdė Komisijos įpareigojimų, turi neigiamą nuostatą į priežiūrą, o emocinės ir savivertės problemos, impulsyvumas, tiesiogiai siejasi su alkoholio vartojimo problema.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis J. L. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Putinas pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi nuteistojo ir jo gynėjo advokato skundą atmetė, pažymėdamas, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu vis dar nėra pakankama J. L. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistojo J. L. gynėjas advokatas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir taikyti J. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad tiek Komisijos nutarimas, tiek teismo nutartis netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam J. L. yra visiškai nepagrįsti, juose nėra tinkamai įvertinta nuteistojo teigiama asmenybės charakteristika, socialiniai ryšiai, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu. Teismas priimdamas nutartį visiškai nesivadovavo, netgi ignoravo suformuotą teismų praktiką, pagal kurią lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, nutarimas ir nutartis grindžiami formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie de facto neatitinka nuteistojo J. L. asmens byloje surinktų duomenų bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio. Komisija informaciją įvertino selektyviai ir nutarime apskritai nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai, nutarimas grindžiamas ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik abstrakčiomis frazėmis, kurios net prieštarauja objektyviems duomenims. Nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, tačiau Komisija neįvardija, kokie konkretūs duomenys pagrindžia jų išvadą.

5.2. Skunde nurodoma, jog visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu sudaro absoliutų pagrindą daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis J. L. lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, kur anksčiau gyveno su savo sugyventine ir dukromis. Jis taip pat yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir turi elektriko, kūriko specialybes. Bei pataisos įstaigoje įgijo staliaus, suvirintojo elektra ir apdailininko profesines kvalifikacijas. Pažymint, kad darbo rinkoje jo profesinės kvalifikacijos būtų paklausios ir jis turėtų darbą. Nors nuteistasis šiuo metu pataisos namuose ir nedirba, tačiau jis yra pateikęs prašymą įstaigos administracijai dėl įdarbinimo besargyboje. Tuo tarpu Komisijos argumentai dėl neatlygintų civilinių ieškinių atmestini, nes kol nuteistasis nedirbs, tol neturės ir galimybės jų atlyginti. Atkreipiant dėmesį, kad nuteistasis psichiką veikiančių medžiagų nevartoja, lankė AA grupes, baigė programą „Padėk sau“, taip pat yra motyvuotas ir toliau nevartoti alkoholio, o griežtos ir ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas savaime dar nereiškia, kad bus pasiekti bausmės tikslai. Pabrėžiant, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi tik įstatymu. Analogiškai turėtų būti sprendžiamas ir Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau Komisija visiškai nevertino asmens byloje surinktų duomenų, kurie patvirtina, jog nuteistas J. L. turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Tokiu būdu Komisija vienpusiškai ir neišsamiai vertindama surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus ir priėmė neteisingą sprendimą.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinai paleistas asmuo toliau bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. L. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais, darbas, bendruomeninė veikla, dalyvavimas socialinėse programose, teigiamos nuostatos į priežiūrą bei gebėjimas suvokti savo problemas, identifikuoti veiksnius, nulemiančius nusikalstamą elgesį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą savo vertinamąja reikšme turi esminę vertę ir šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį bei auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisijos nutarimas ir teismo nutartis priimti nepagrįstai užkertantį kelią žmogaus siekiui pasitaisyti, daugiau nebenusikalsti ir tinkamai integruotis į visuomenę bei darbo rinką, todėl nutarimas laikytinas neteisėtu ir turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į nuteistojo J. L. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys teigia, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ir priėmė pagrįstą sprendimą netaikydamas nuteistajam J. L. lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo gynėjo advokato skundas turėtų būti atmestas, o Marijampolės apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, kadangi ji yra teisėta bei pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. L. gynėjo advokato Ramūno Putino skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti J. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aptarto teisinio reguliavimo kontekste, matyti, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo grupę, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

9. Kaip teigiama skunde tiek Komisijos nutarimas, tiek teismo nutartis grindžiami formaliais ir šabloniško pobūdžio argumentais, neatitinkančiais nuteistojo J. L. asmens byloje surinktų duomenų, neįvertinant teigiamos nuteistojo asmens charakteristikos, socialinių ryšių, jo padaryto nusikaltimo pobūdžio, paskirtos bausmės dydžio, elgesio bausmės atlikimo metu bei kitų objektyvių duomenų, kurie vertinami suformuotoje teismų praktikoje. Tačiau su šiais nuteistojo gynėjo advokato teiginiais teisėjų kolegija nesutinkas, kadangi tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje aptariami ne tik J. L. charakterizuojantys duomenys, tačiau ir nuteistojo pažanga bei jo dedamos pastangos bausmės atlikimo laikotarpiu, kartu įvertinant ir skunde nurodytas aplinkybes bei padarant išvadą, jog J. L. pataisos procesas dar negali būti laikomas baigtu. Tai, kad tiek Komisijos, tiek teismo priimti sprendimai neatitinka nuteistojo bei jo gynėjo advokato lūkesčių, nedaro jų neteisėtais ir nepagrįstais ar pažeidžiančiais lygtinio paleidimo taikymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką. Pažymint, kad gynėjo advokato skunde akcentuojamos tik nuteistojo J. L. lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančios aplinkybės, tokios kaip, gyvenamosios vietos turėjimas, darbo rinkoje paklausios profesijos įgijimas, darbinė motyvacija bei kita, tuo tarpu priežastys nurodytos tiek Komisijos, tiek teismo sprendimuose dėl ko J. L. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, įvardijamos, kaip nepagrįstos ir padarytos tinkamai neįvertinus J. L. asmens byloje surinktų duomenų.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad J. L. bausmę atlieka paprastojoje grupėje, skatintas dešimt kartų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos, nors pataisos įstaigoje šiuo metu nedirba, tačiau ne vieną kartą yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl vietų trūkumo. Pataisos namuose nuteistasis taip pat mokėsi ir įgijo staliaus, suvirintojo elektra bei apdailininko profesines kvalifikacijas. Problemų dėl gyvenamos vietos, J. L. taip pat neturi, kaip pats teigia grįš gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir prieš tai. Nuteistasis taip pat turi draugę, su kuria bendrauja apie pusantrų metų ir kuri, pasak jo, jį remia finansiškai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad J. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos J. L. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės ar tai, jog J. L. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje. Pažymint, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

11. Laisvės atėmimo bausmę J. L. atlieka už nusikalstamos veikos sukėlusios negrįžtamas pasekmes padarymą, t. y. nužudė savo sugyventinę ir dukrų motiną. Pažymint, kad J. L. anksčiau teistas septynis kartus ir stebima jo daromų nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Tuo tarpu nuteistajam anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto, o tai tik parodo, jog J. L. negeba tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį, kuris itin aktualus taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymint ir tai, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tuo tarpu nuostatose stebimas padarytų nusikaltimų pateisinimas, teigiant, jog jis yra per griežtai nuteistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš to seka, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio iki šiol nevertina pakankamai kritiškai. Ir nors trūkumais įvardija savo emocinį nestabilumą, impulsyvumą, savitvardos problemas, tačiau taip ir nesupranta, jog būtent šios savybės yra labai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, kaip ir alkoholio vartojimas. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis lankė AA grupės užsiėmimus bei baigė „Padėk sau“ programą, skirtą alkoholio vartojimo problemų turintiems asmenims, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, J. L. dalyvavimas elgesio programose turėtų būti tęsiamas ir toliau, orientuojantis į užsiėmimus, kuriuose yra skaninamas ankstesnio elgesio analizavimas, kadangi akivaizdu, jog šiuo metu nuteistasis vis dar stokoja neigiamo požiūrio į savo neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu šių aplinkybių egzistavimas, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, kuri akivaizdu, dar nėra pakankama, kad pataisos procesas J. L. jau galėtų būti baigtas.

12. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie J. L. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Nuteistojo J. L. tiek pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, tiek smurtinio elgesio rizika pagal „SARA“ metodiką yra vidutinė. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. atlikus pakartotinį įvertinimą nuteistajam J. L. buvo nustatyta padidėjusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kadangi nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, t. y. perkeltas į Pravieniškių atvirąją koloniją pusiaukelės namus, dėl nuolatinių konfliktų su darbdaviu ir savo darbinių pareigų neatlikimo buvo atleistas iš darbo ir buvo grąžintas į Marijampolės pataisos namus, toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu 2021 m. birželio 28 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta J. L. minimali pažanga piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, kadangi nuteistasis dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninį veiksnį susijusį su alkoholio vartojimu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam J. L. vis dar nustatomi net penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: netinkamas gyvenimo būdas; nenuoseklios darbo patirties stoka; nestabili finansinė padėtis; mąstymo lankstumo stoka; emocinės ir savivertės problemos, kurie gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą išėjus į laisvę, todėl šie kintamieji kriminogeniniai veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti koreguojami prižiūrint nuteistąjį bei padedant specialistams.

14. Nors skunde teigiama, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistajam J. L. bus nustatomi įpareigojimai bei suvaržymai, kad jis ir toliau bus prižiūrimas ir stebimas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šis nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad nuteistasis J. L. jau yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, jam būnant pusiaukelės namuose ir tai tik patvirtina, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs būti mažiau struktūrizuotoje aplinkoje bei integruotis į visuomenę. Tuo tarpu bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. J. L. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 9 mėnesis 4 dienos. Nors J. L. nuteistas už vienos nusikalstamos veikos padarymą ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, vien tai teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo J. L. pažangos, o lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, kartu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus.

15. Skunde taip pat nurodoma, kad Komisijos argumentai dėl nuteistajam priteistų civilinių ieškinių yra nepagrįsti, kadangi kol nuteistasis neturės darbo, tol negalės atlyginti ir jam priteistų sumų, tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su šia apelianto pozicija pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo tiek pataisos namuose pagalbiniu darbininku, tiek perkeltas į pusiaukelės namus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. L. yra atlyginęs tik 96,10 Eur iš jam priteistų 31071,57 Eur, todėl akivaizdu, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nedėjo pakankamai pastangų padengti vykdomuosius raštus ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo nors ir įgytas paklausias profesijas, tačiau įvertinusi stabilios darbinės patirties neturėjimą, sprendžia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai gali nulemti nuteistojo finansinį nestabilumą laisvėje, nes sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių nusikalstamų veikų darymą.

16. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus turimą J. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju visi Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos J. L., tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad J. L. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. L. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis