- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-639-202/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21179-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- J. L.
- Civilinis ieškovas
- D. G.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš J. L. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. G. 709,84 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 13 d., apie 15 val., savo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su sugyventine V. G. metu tyčia sudavė jai vieną smūgį peiliu į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinį-pjautinį dešinės šlaunies sužalojimą su durtine-pjautine žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn per šlaunies raumenis su kraujosruvomis šlaunies raumenyse sužalojimo srityse bei kiauryminiu dešinės šlaunies arterijos priekinės sienos sužalojimu, ir dėl sukelto ūmaus nukraujavimo iš dešinės šlaunies arterijos ir sunkaus trauminio hemoraginio šoko nukentėjusioji 2015 m. balandžio 13 d. 16.50 val. Telšių ligoninėje mirė, taip jis tyčia nužudė savo šeimos narę sugyventinę V. G..
Šalies argumentai
Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog 2015 m. balandžio 13 d. ieškojo savo sugyventinės. Namo grįžo apie 14 val. ir rado neblaivią V. G.. Nuteistasis išgėrė grįžtant iš Luokės nusipirktą alų ir ruošėsi gaminti dukrai pietus, tačiau nukentėjusioji neleido atidaryti šaldytuvo. V. G. stovėjo priešais jį (J. L.). Apeliantas teigia, jog jam stojantis ir susvyravus, jis netyčia įdūrė peiliu nukentėjusiajai į šlaunį. Buvo labai pasimetęs ir išsigandęs, smūgį sudavė netyčia. Atvykusiems policijos pareigūnams nuteistasis paaiškino įvykio aplinkybes, prisipažino, gailėjosi. Su sugyventine gyveno 25 metus, turi dvi dukras, sugyveno gerai, gyveno kaip šeima, anksčiau turėjo ūkį. Tik išgėrus alkoholio tarp jų kildavo konfliktai. Atkreipia dėmesį, kad jo nepilnametė dukra D. G. liko augti viena, jis taip pat norėtų padėti abiems be mamos likusioms dukroms. Nuteistasis nurodo, jog grįžęs į laisvę susiras darbą ir atlygins žalą. Taip pat nurodo, jog labai gailisi.
Apeliaciniame skunde nuteistasis J. L. prašo perkvalifikuoti jo veiksmus ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad J. L. kaltė dėl tyčinio sugyventinės V. G. nužudymo yra įrodyta.
Apeliaciniame skunde suformuluoti du prašymai: perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir sušvelninti bausmę. Iš paminėto skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip neatsargų nusikaltimą, t. y. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad V. G. sužalojo netyčia (stumdamas nuo kedės susvyravo ir įdūrė nukentėjusiajai rankoje laikytu peiliu į šlaunį).
Šis apelianto nurodytas sužalojimo padarymo mechanizmas yra nerealus, aiškiai išgalvotas, todėl atmetamas.
Iš specialisto išvados matyti, kad durtinės-pjautinės žaizdos padarytos dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, kanalas nusitęsia iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn (1 t. 39-41 b. l.). Tai reiškia, kad apelianto nurodytas sužalojimo padarymo mechanizmas prieštarauja elementariems fizikos ir mechanikos dėsniams.
Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis sužalojimo padarymo aplinkybes aiškino itin prieštaringai. Pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad ,,<...> konflikto metu su sugyventine aš virtuvėje nuo stalo paėmiau peilį <...>, priėjęs prie sugyventinės, smogiau jai stovinčiai prie šaldytuvo, jutau, mačiau, kad pataikiau į dešinę koją“ (1 t. 98 b. l.). Vėlesnėje apklausoje jis jau teigė, kad V. G. įdūrė netyčia (1 t. 101-102 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu apeliantas nurodė, kad peiliu dūrė sėdinčiai nukentėjusiajai (1 t. 103-108 b. l.). Teisme, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, J. L. aiškino, kad nukentėjusiajai įdūrė ,,<...> tikriausiai sukdamasis“ (1 t. 113-114 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apeliantas jau teigė, kad stodamasis susvyravo ir netyčia peiliu įdūrė V. G. į šlaunį (1 t. 228 b. l.).
Toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, kad šiuo įrodymų šaltiniu galima remtis tik tiek, kiek jis neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymams.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir tinkamai įvertinti liudytojos D. G. parodymai, kurių patikimumo neginčija ir pats apeliantas.
Šie parodymai leidžia teigti, kad peilį nuteistasis pagriebė konflikto su nukentėjusiąją metu, o ne norėdamas pagaminti dukrai pietus. Paminėti liudytojos parodymai, vertinant juos kartu su teismo specialisto išvada ir pirminiais įtariamojo J. L. parodymais (1 t. 97-98 b. l.) leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis tyčia smogė peiliu V. G. į šlaunį. Tarp šių tyčinių nuteistojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Taigi, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas yra teisingas.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), kaltininko asmenybę (praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir smurtinius, baustas administracine tvarka, nuolat girtaujantis), atsakomybę sunkinančią ir kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes.
Kaip jau minėta, J. L. anksčiau buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, t. y. už smūgio sudavimą mažametei dukrai D. G., jam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Nuo šios priklausomybės apeliantas nesigydė. Priešingai, jis nuolat girtavo. Tai patvirtina daugelis jo padarytų administracinių teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu (1 t. 78-83 b. l.). Todėl jo teiginiai apie norą rūpintis nepilnamete dukra yra aiškiai deklaratyvūs.
Nuteistajam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.