- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- 1-94-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21179-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Vaclovas Iždonas
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Civilinis ieškovas
- D. G.
- Kaltinamasis
- J. L.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Audrius Karpinskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
nepilnametei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. G., jos atstovei pagal įstatymą D. K. ir atstovui pagal įgaliojimą advokatui Audriui Karpinskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001-11-20 Šiaulių apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 109 str. laisvės atėmimu 2 m. atidedant bausmės vykdymą 3 m.; 2) 2003-11-07 Telšių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 116 str. 2 d., 64 str., laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn., 2004-10-05 paleistas iš pataisos namų lygtinai 1 m. 3 mėn. 24 d.; 3) 2008-03-21 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda, 2010-04-06 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista 5 parų areštu, 2010-04-28 paleistas atlikus arešto bausmę; 4) 2013-06-28 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėn. bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 5) 2014-12-08 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 64¹ str. viešaisiais darbais 2 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. L. nužudė savo šeimos narį, t. y. 2015 m. balandžio 13 d., apie 15 val., savo gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su sugyventine V. G. metu tyčia sudavė jai vieną smūgį peiliu į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinį-pjautinį dešinės šlaunies sužalojimą su durtine-pjautine žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn per šlaunies raumenis su kraujosruvomis šlaunies raumenyse sužalojimo srityse bei kiauryminiu dešinės šlaunies arterijos priekinės sienos sužalojimu, ir dėl sukelto ūmaus nukraujavimo iš dešinės šlaunies arterijos ir sunkaus trauminio hemoraginio šoko nukentėjusioji 2015 m. balandžio 13 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, taip jis tyčia nužudė savo šeimos narę sugyventinę V. G..
Įrodymai
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su V. G. kartu gyveno 25 metus, turi dvi dukras. Sugyveno labai gerai, gyveno kaip šeima, tik kad nebuvo įregistravę santuokos. Turėjo ūkį. Abu mėgdavo išgerti, o išgėrus dažnai konfliktuodavo. Paskutinius penkerius ir smurtavo, nes prasidėjo jo atžvilgiu priekaištai. 2015 b. balandžio 13 d. V. G. išvažiavo pas S., o dukra D. G. išėjo iš mokyklą. Vėliau paskambino V. G. ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) pas jo pusseserę. Jo prašymu kaimynė D. K. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), tačiau ten V. G. nerado. Jis nusipirko alaus, ir grįžtant namo D. K. jį išleido prie tokio keliuko, jis nuėjo pas V. G. draugę, tačiau ir ten sugyventinės nerado. Jam beeinant namo paskambino V. G. ir paklausė, kur yra raktai. Buvo galima suprasti, kad pastaroji buvo išgėrusi. Namo jis grįžo apie 14 val., V. G. buvo namuose neblaivi. Namuose jis išgėrė alaus ir ruošėsi daryti pietus dukrai D. G., bet V. G. jam neleido atidaryti šaldytuvo. Tuo metu namo grįžo D. G.. Jis paklausė, ar ši valgys. Dukra atsakė, kad ne. Rankose jis turėjo peilį, sėdėjo ant kėdės, o V. G. stovėjo prieš jį. Tuo metu jis stojosi ir susvyravęs įdūrė V. G. į šlaunį. Kai jis įdūrė, V. G. suriko ir nukrito ant grindų. Iš žaizdos labai kraujavo. Iš pradžių D. G. pasakė, kad reikia iškviesti greitąją, tačiau jis pasakė, jog nereikia, galvojo, kad praeis. Jam nepavyko sustabdyti kraujavimo. Nepagalvojo, kad reikia užrišti žaizdą dar aukščiau. Nežino, kas iškvietė greitąją. Dukra pasikvietė savo draugą S. G.. V. G. į nieką nereagavo, buvo be sąmonės. Po dūrio peilį jis lyg metė ant stalo. Po to nesąmoningai jis padavė pareigūnams ne tą peilį.
Į koją V. G. jis netyčia įdūrė. Suvokia, kad peiliu galima sužeisti. Jis yra pasakęs, kad V. G. papjaus, tačiau taip nebūtų daręs. Tai buvo tik žodžiai. Peiliu jis pataikė V. G. į vidinę šlaunies dalį. Buvo išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Jis buvo piktas, kad jam neleido vaikui padaryti valgyti. Dėl to konfliktas ir įvyko. Dėl jo veiksmų įvyko mirtis, bet tikrai netyčia taip atsitiko. Negali paaiškinti, kaip pataikė į vidinę šlaunies dalį.
Sutinka su civiliniu ieškiniu, tiek su turtine, tiek su neturtine žala.
D. G. viską pasakojo teisingai. Dukra pirma pamatė, kad jis įdūrė V. G., po to atėjo dukters draugas S. G.. Kai jis grįžo namo, V. G. reikalavo duoti alaus, bet jis nedavė. Peilį jis laikė rankoje, nes norėjo dukrai padaryti pietus. Nežino, kodėl rankoje liko peilis, kai dukra pasakė, kad nenori valgyti. Nepamena tokių žodžių, jog būtų sakęs D. G., kad, jei iškvies pareigūnus, kita bus ji.
Jis buvo registruotas darbo biržoje, kartu su V. G. eidavo dirbti pas žmones. Iki to įvykio V. G. beveik kiekvieną dieną išgėrinėdavo, jis eidavo į mišką dirbti. Labai gailisi, kad taip atsitiko.
Neatsimena, kaip ikiteisminio tyrimo metu aiškino įvykio aplinkybes. Jis tikrai tyčia negalėjo durti. Policijai irgi taip pat aiškino, kaip ir teisme. Negali paaiškinti, kodėl skiriasi parodymai. Nesiekė nužudyti V. G. ir to nenorėjo. Nori atsiprašyti vaikų, kad taip įvyko. Prašo neskirti didelės bausmės. Dabar vaikai liko ir be mamos, ir be tėčio.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. L. parodė, kad dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta visiškai, ir, be kita ko, paaiškino, kad 2015 m. balandžio 13 d. grįžęs į namus apie 14 val. rado neblaivią savo sugyventinę V. G.. Tuomet vienas išgėrė nusipirktą vieną litrą alaus, nuo to jautėsi apsvaigęs. Po to jis nusprendė savo nepilnametei dukrai D. G. padaryti pietus, nes ši turėjo grįžti iš mokyklos. Sugyventinė pradėjo pykti, kad jis lenda į šaldytuvą, todėl tarp jų virtuvės kambaryje kilo žodinis konfliktas. Tuo metu namo grįžo dukra D., jis pasakė, kad ši pati pasidarytų pietus, tačiau D. nurodė, kad valgyti nenori, o išgirdusi, kad tarp jo ir V. G. vyksta konfliktas, išėjo iš namų į kiemą. Tuo metu jis pasiėmė ant virtuvės stalo buvusį peilį ir priėjęs prie sugyventinės smogė jai stovinčiai prie šaldytuvo. Pamatė, kad pataikė peiliu V. G. į dešinę koją. Po dūrio V. G. sucypė ir sudejavo. Išsigandęs, kad sužalojo V. G., jis pastarajai numovė kelnes, plovė kraujuojančią žaizdą, bandė stabdyti kraujavimą. Tuomet grįžo D., ji ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Kraujavimas buvo stiprus, negalėjo jo sustabdyti. Po smūgio jis peilį padėjo ant stalo. Kol atvyko greitoji med. pagalba, jo nuomone, V. G. buvo praradusi sąmonę. Su V. G. jis konfliktavo ne pirmą kartą, išgertuvių metu dažnai konfliktuodavo, būdavo, kad ir susimušdavo (97–98 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis J. L. įvykio vietoje parodė, kur ir kokiu būdu peiliu įdūrė savo sugyventinei V. G. (103–108 b. l.).
Nukentėjusioji S. J. parodė, kad jos tėvas kaltinamasis ir žuvusioji jos mama kartu pragyveno 25 metus, gyveno (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Ji jau gyveno atskirai, tačiau pas tėvus lankydavosi dažnai. Abu tėvai vartojo alkoholį, visi žinojo, kad jie mušdavosi. 2015 m. balandžio 13 d. namuose pas tėvus nebuvo. Jai paskambino sesė D. G. ir pasakė, kad tėtis nudūrė mamą, po to jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad mama ligoninėje mirė. Sesuo pasakojo, kad tėvai buvo kambaryje, pykosi, sesuo tuo metu išbėgo į lauką, o parbėgusi atgal į kambarį rado mamą nudurtą.
Tėvai dažnai pykdavosi, bet toks atvejis su peiliu buvo pirmą kartą. Būdavo, kad tėvas grasindavo mamai. Tėvas sakydavo, kad pripjaus mamą. Dėl ko tėvai pykdavosi, ji nežino. Būdavo, kad tėvas neišleisdavo jos sesers iš kambario, būdavo, kad prieš seserį smurtaudavo. Buvo atvejis, kai ir ją skriaudė.
Jos santykiai su tėvais buvo artimi. Konfliktuoti dažniausiai pradėdavo mama. Kai mama būdavo girta, visada puldavo ant tėvo, nors pastarasis nieko nesakydavo. Mama reikalaudavo, kad duotų jai išgerti. Tėvas ant sesės pykdavo, nes ši nesakydavo, kur išeina, norėdavo, kad pamokas ruoštų. Buvo atvejis per Velykas, kai ji buvo nuėjusi pas tėvus, ir mama ją su vaiku išvarė iš namų. Mama ant tėvo puldavo ir žodžiais, ir per veidą trankydavo. Mama pradėdavo muštis, o tėvas irgi jai suduodavo.
Laidotuvėmis rūpinosi ji su seserimi ir D. K.. Ji civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. parodė, kad jos tėvas prigėręs puldavo tiek ant jos, tiek ant mamos. Mama iš tikrųjų pradėdavo tuos konfliktus. Tėvai dažnai išgėrinėdavo. Konfliktai vykdavo tarp girtų, būdavo muštynių. Tėvas sakydavo, kad kada nors mamą su peiliu papjaus, bet niekas tuo netikėjo. Būdamas blaivus atsiprašydavo mamos ir vėl viskas būdavo gerai. Tėvai kartu pragyveno 25 metus. Vieną kartą ir prieš ją tėvas buvo pakėlęs ranką, bet ji išsikvietė policiją, parašė pareiškimą, tėvas buvo nuteistas lygtinai.
Tą dieną iš mokyklos ji grįžo po 14 val., nes jai skaudėjo širdį. Pareidama ji nupirko ir parnešė maisto, mama sakė, kad maisto ji neduotų tėvui. Jai tėvas siūlė valgyti, bet ji nenorėjo. Jai grįžus namo, tėvas norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas močiutę, mama irgi norėjo važiuoti kartu, tačiau tėvas jos nenorėjo vežtis. Dėl to jie susipyko. Abu buvo išgėrę, pradėjo bartis. Ji išėjo į lauką, nes norėjo paskambinti savo draugui S. G., kad šis ateitų. Po poros minučių grįžusi į kambarį ji pamatė ant grindų daug kraujo ir mamą, gulinčią be sąmonės. Sužalojimas buvo kojoje. Tėvas norėjo žaizdą valyti su karštu vandeniu, bet ji neleido. Tada atėjo S. G. ir iškvietė greitąją. Bandė užrišti žaizdą, bet buvo sunku, nes ta žaizda buvo aukštai kojoje, t. y. šlaunyje. Atvažiavę medikai bandė prijungti lašines, bet mama atgavo sąmonę ir priešinosi. Tada mamą išnešė su neštuvais į lauką ir išvežė. Vėliau atvažiavo policija. Tėvas irgi bandė stabdyti kraujavimą, buvo išsigandęs.
Kai ji grįžo į kambarį, tėvas jau buvo numovęs mamai kelnes ir bandė stabdyti kraujavimą. Peilio tuo metu ji nematė. Vėliau tvarkydama namus ji rado kruviną peilį, kurį atidavė policijai, nes tėvas buvo padavęs ne tą peilį. Mano, kad konfliktas įvyko, nes mama norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), o tėvas neleido jai važiuoti. Tėvas nenorėjo nužudyti mamos. Ji nematė, kaip tėvas įdūrė mamai. Tėvas buvo pasiėmęs peilį, o ji tuo metu išbėgo į lauką, nes išsigando. Tuomet, kai tėvas paėmė peilį, mama ant pastarojo šaukė. Tuo metu mama sėdėjo.
Laidojimo išlaidų ji neturėjo. Jai padaryta turtinė žala dėl išlaikymo. Mama buvo registruota darbo biržoje, gaudavo socialinę pašalpą. Mama ją išlaikydavo, nes dirbo pas žmones. Tėvas irgi dirbdavo, pinigus su mama dalydavosi per pusę. Šiuo metu ji negauna jokių pašalpų, kreipėsi į paramos skyrių, bet ten turi sutvarkyti dokumentus. Jokių pajamų negauna. Tėvas rašo jai laiškus, prašo atsiųsti pinigų, bet ji pinigų neturi.
Prašo priteisti neturtinę žalą dėl patirtos dvasinės skriaudos. Jos santykiai su mama buvo artimesni, negu su tėvu. Mama jai buvo pats brangiausias žmogus.
Sesuo iš namų išsikraustė būdama 18 metų. Buvo atvejis, kai girta mama išvarė seserį su vaiku. Bausmės klausimą palieka teismui spręsti. Šioje situacijoje abu tėvai buvo kalti.
Nepilnametės nukentėjusiosios D. G. atstovė pagal įstatymą D. K. paaiškino, kad su kaltinamuoju gyveno tame pačiame name, tačiau nesutardavo. Kaltinamasis su V. G. visą gyvenimą gerdavo ir mušdavosi. Ji žinojo situaciją toje šeimoje, nes D. G. dažnai ateidavo pas juos. J. L. su V. G. nebuvo vedę, bet gyveno kaip šeima. V. G. buvo gera, draugiška, o J. L., kai užgerdavo, puldavo ne tik ant V. G., bet ir ant kaimynų. Kalbant apie Velykų dieną, tai J. L. iki 3 val. nakties mušė V. G.. V. G. gerdavo rečiau, negu kaltinamasis, bet išgėrusi labai šaukdavo. Paties įvykio ji nematė. 2015 m. balandžio 13 d. ryte buvo atėjęs J. L. ir prašė, kad ji parvežtų V. G. iš (duomenys neskelbtini), jie nuvažiavo, bet V. G. nerado. Grįžtant J. L. paprašė jį paleisti prieš kaimą. Grįžusi namo ji sutiko V. G., vėliau grįžo J. L.. Girdėjo, kad jie konfliktavo, tačiau išvažiavo ir nieko nematė.
Kai kaltinamąjį vežė į (duomenys neskelbtini), pastarasis buvo mažai išgėręs, o kai sutiko V. G., ši buvo gerokai išgėrusi. Tą dieną kaltinamasis su sugyventine jau nuo 11 val. konfliktavo, nes tai girdėjosi kieme. Visi žinojo, kad kaltinamasis V. G. muša, sakė, kad užmuš V. G.. Kaltinamasis smurtaudavo ir prieš mergaites, tik jos nedrįsta pasakoti.
Vaiko teisių tarnyba jų paprašė priglausti D. G.. Jie apsiėmė globoti ir šiuo metu D. G. gyvena pas juos. Šio įvykio pasekmės yra jaučiamos, nes mergaitė naktį be šviesos nemiega, labai išgyvena, labai verkia, kai tėvas parašo laišką. Civilinį ieškinį palaiko, pašalpų šiuo metu negauna. Našlaičio pašalpos Sodra negali mokėti, nes žuvusioji neturėjo reikalingo darbo stažo. D. G. jie išlaiko iš savo asmeninių lėšų.
Liudytojas S. G. parodė, kad J. L. su V. G. gyveno kartu, atėjęs jis matydavo, kaip pastarieji pykdavosi, keikdavosi, J. L. puldavo ant V. G., pastarąją mušdavo rankomis. Tą dieną jam paskambino D. G. ir paprašė ateiti, nes tėvas pykstasi su mama. Tai buvo apie 14–15 val. Jam išėjus iš savo namų, antrą kartą paskambino D. G. ir pasakė, kad tėtis prismeigė mamą. Atbėgęs rado V. G. gulinčią ant žemės be sąmonės. Buvo daug kraujo, kraujavo iš šlaunies. Jis paskambino į greitąją ir jam pasakė, kokių veiksmų imtis, tai jis persakė V. G.. Vėliau atvažiavo greitoji. J. L. visą laiką buvo greta V. G. ir bandė suteikti pagalbą. J. L. buvo girtas. Jis klausė D. G., kodėl ji pati neiškvietė greitosios pagalbos, ši atsakė, kad neleido tėtis.
Jis ateidavo nuraminti konfliktų tarp J. L. ir V. G.. Daug kartų yra gynęs V. G. nuo J. L., panaudodavo ir fizinę jėgą, kad apgintų.
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. 15 val. 11 min buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sugyventinei įdūrė peiliu į koją, koja stipriai kraujuoja. Buvo nustatyta, kad J. L. peiliu į dešinės kojos šlaunį sužalojo sugyventinę V. G.. J. L. įvykio vietoje paaiškino, kad tai įvyko netyčia, o V. G. nieko paaiškinti negalėjo dėl prastos savo fizinės būklės (11–14 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant kilimo matyti didelė raudonos spalvos (galbūt kraujo) dėmė, o ant šalia esančio stalo rastas peilis, ant kurio geležtės matyti raudonos spalvos (galbūt kraujo) dėmės (16–22 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. M 244/15(03) nurodyta, kad V. G. mirė nuo durtinio-pjautinio dešinės šlaunies sužalojimo su durtine-pjautine žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn per šlaunies raumenis su kraujosruvomis šlaunies raumenyse sužalojimo srityse bei kiauryminiu dešinės šlaunies arterijos priekinės sienos sužalojimu, tai sukėlė ūmų nukraujavimą iš dešinės šlaunies arterijos ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, o tai, remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu aštriu plokščiu vienašmeniu daiktu, tikėtina, peilio geležte paveikus dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinę sritį iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn. Sužalojimas padarytas 2015 m. balandžio 13 d. anksčiau kaip 15.03 val. (GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas). Ištyrus mirusiosios V. G. kraują, rasta 1,95 % (promilės) etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (39–41 b. l.).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis yra buitinės paskirties įrankis – peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Peilis pagamintas pramoniniu būdu (44–45 b. l.).
Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad mirusiosios V. G. kelnės suteptos rudos spalvos (galbūt kraujo) dėmėmis. Kelnių dešinės pusės klešnės viršutinėje dalyje matyti durtinė-pjautinė 1,5 mm skylė (46–49 b. l.).
Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad J. L. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (95 b. l.).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
Motyvuojamoji dalis
Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis J. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę, ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.
Spręsdama kaltinamojo J. L. kaltės klausimą ir nustatydama faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija remiasi kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis J. L. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje konflikto metu jis įdūrė peiliu savo sugyventinei V. G. į koją, ir nuo jo padaryto sužalojimo pastaroji mirė. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios V. G. sužalojimo mechanizmą bei sužalojimo įrankį, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis, kad V. G. mirtis įvyko nuo durtinio-pjautinio dešinės šlaunies sužalojimo su durtine-pjautine žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, kad sužalojimas V. G. padarytas vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu aštriu plokščiu vienašmeniu daiktu, tikėtina, peilio geležte paveikus dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinę sritį. Kaltinamojo J. L. parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios D. G. parodymai, kad konflikto tarp jos tėvų metu tėvas pasiėmė peilį, dėl to ji išsigando ir išbėgo į lauką, o po poros minučių grįžusi į kambarį pamatė ant grindų daug kraujo ir į koją sužalotą gulinčią motiną. Kad būtent kaltinamasis J. L. mirtinai sužalojo V. G., patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – liudytojo S. G., D. G. kvietimu atėjusio į kaltinamojo namus malšinti kilusį pastarosios tėvų konfliktą, parodymai, jog atbėgęs jis rado gulinčią ant žemės be sąmonės V. G., jai kraujavo iš šlaunies, o girtas J. L. bandė suteikti pagalbą V. G., kitos kaltinamojo dukters S. J. parodymai, kad jai paskambinusi sesuo D. G. pasakė, kad tėtis nudūrė mamą, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog įvykio vietoje virtuvėje ant kilimo rastos didelė raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmė.
Įvertinus šių bylos duomenų, neturinčių esminių prieštaravimų, visetą, nesant jokių prielaidų, jog V. G. galėjo būti mirtinai sužalota kitomis aplinkybėmis, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis J. L. padarė V. G. mirtį sukėlusį sužalojimą. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir V. G. mirties.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog stodamasis nuo kėdės ir susvyravęs, jis netyčia rankoje laikytu peiliu įdūrė stovinčiai priešais jį V. G. į šlaunį, t. y. dėl neatsargumo nužudė V. G.. Teisėjų kolegijos nuomone, iškeldamas tokią versiją kaltinamasis tik sau naudinga linkme pateikia subjektyvų bylos aplinkybių vertinimą, siekdamas išvengti atsakomybės už tyčinį nužudymą. Nustatydama kaltinamojo J. L. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, teisėjų kolegija remiasi paties kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai visiškai pripažindamas savo kaltę paaiškino, kad tarp jo ir V. G. įvykus konfliktui, jis pasiėmė ant virtuvės stalo buvusį peilį ir priėjęs prie sugyventinės smogė pastarajai, pamatė, jog peiliu pataikė V. G. į dešinę koją. Toks kaltinamojo įvykio aplinkybių nurodymas sutampa su nukentėjusiosios D. G. parodymais, kad konflikto tarp jos tėvų metu tėvas pasiėmė peilį, dėl to ji išsigando ir išbėgo į lauką. Taigi kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir nukentėjusiosios D. G. parodymai teisme patvirtina, kad peilį kaltinamasis paėmė ne norėdamas pagaminti dukrai pietus, kaip kaltinamasis teigė teisminio nagrinėjimo metu, o supykęs ir turėdamas tikslą juo smogti savo sugyventinei. Tokią išvadą kolegija daro remdamasi ir teismo medicinos specialisto išvada apie V. G. padaryto sužalojimo apibūdinimą, kurioje nurodoma, kad V. G. padaryta durtinė-pjautinė žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, ir žaizdos kanalas nusitęsia iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn per šlaunies raumenis. Taigi, specialisto išvada patvirtina, kad buvo tikslingai smogta V. G., nes neatsargiai padaryti sužalojimą, koks aprašytas specialisto išvadoje, kaltinamojo teisme nurodytu būdu – jam stojantis nuo kėdės, akivaizdu – kartu keliant aukštyn ir ranką su peiliu, praktiškai neįmanoma, nes, kaip jau minėta, padarytos žaizdos kanalo kryptis – iš viršaus žemyn.
Aptartos veikos padarymo aplinkybės, t. y. situacija, kurioje buvo sužalota V. G., panaudotas įrankis, leidžia spręsti, kad dėl kaltinamojo J. L. veiksmų kilę padariniai yra dėsningi, o ne atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo veikoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo (kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti), nei nusikalstamo nerūpestingumo (kaltininkas nenumato, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turi ir gali tai numatyti), todėl vertinti kaltinamojo J. L. veiksmų kaip neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 str.) nėra jokio pagrindo.
Kaltinamasis J. L. aiškina, jog jis nenorėjo nužudyti V. G.. Iš tiesų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. L. būtų siekęs V. G. mirties. Priešingai, kaltinamojo elgesys po padaryto sužalojimo, kai jis, nukentėjusiosios D. G., liudytojo S. G. ir jo paties teigimu, bandė sustabdyti kraujavimą iš V. G. padarytos žaizdos, leidžia pagrįstai manyti, kad konflikto metu kaltinamasis nenorėjo ir nesiekė savo sugyventinės mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgis peiliu į žmogaus kūną, rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį ((duomenys neskelbtini) metai) turintis žmogus, neabejotinai suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis J. L. nužudė V. G. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).
Išanalizavusi bylos duomenų visumą, kolegija sprendžia, kad kaltinamojo J. L. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su sugyventine V. G. kilęs jo pyktis.
Kaip matyti iš bylos duomenų – paties kaltinamojo J. L., jo dukrų nukentėjusiųjų S. J. ir D. G., liudytojos D. K. parodymų, kaltinamasis J. L. su nužudytąja V. G., nors ir nebuvo įregistravę santuokos, 25 metus gyveno kartu kaip vyras ir žmona, turėjo dvi dukras ir bendrai tvarkė namų ūkį, ir tai leidžia daryti išvadą, jog jie buvo vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamojo J. L. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip savo šeimos nario nužudymas.
Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje J. L. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl J. L. dėl jam diagnozuoto psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (90 b. l.).
Esant tokiai specialisto išvadai, kolegija sprendžia, jog kaltinamasis J. L. buvo pakaltinamas nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl už tai turi būti baudžiamas.
Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino, kad nuo jo veiksmų mirė V. G., ir dėl to gailisi, tačiau tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažino, teigdamas, jog nužudė dėl neatsargumo, o tokia kaltinamojo pozicija eliminuoja prisipažinimą pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Kaltinamojo J. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą kolegija daro remdamasi alkotesterio parodymais, kad J. L. buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, nukentėjusiosios D. G., liudytojo S. G. parodymais, jog įvykio metu kaltinamasis buvo girtas, o ir pats kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu buvo išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs, girtumas galbūt turėjo įtakos jo elgesiui konflikto metu. Be to, kolegijos nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino J. L. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.
Skirdama bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam J. L. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę.
Kaltinamasis J. L. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, tačiau kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo veiksmų išraišką, palyginus su rūšiniu tokių nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, V. G. buvo mirtinai sužalota spontaniškai, smūgiuojant į koją, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jo elgesys įvykio metu nebuvo nei išskirtinai brutalus ar įžūlus.
Vertindama kaltinamojo J. L. asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to, kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis, nors ir neturi teistumo, tačiau anksčiau yra teistas taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (63–67 b. l.), baustas administracine tvarka baustas (78–83 b. l.), psichinės sveikatos centro pacientų registre registruotas nuo 2010 m., dgn.: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (87 b. l.), seniūno pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad J. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą (85 b. l.). Paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį, byloja apie jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Tačiau parinkdama bausmės dydį kaltinamajam kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis J. L. po savo sugyventinės sužalojimo nesislėpė, o bandė išvengti sunkių padarinių – stengėsi sustabdyti kraujavimą iš žaizdos.
Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgusi ir į BK 129 str. 2 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos), kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 14 m.).
Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nepilnametės D. G. atstovė pagal įstatymą D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 709,84 Eur turtinės ir 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. G. (195–201 b. l.). Nustačius, kad tarp kaltinamojo J. L. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 str.).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. atstovų kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai (Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus raštas su priedais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyriaus raštas) pareiškiant civilinį ieškinį pagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos sumą, kurią sudaro nužudytosios V. G. nepilnametės dukters D. G. išlaikymui visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, kuri nuo žalos padarymo dienos – 2015 m. balandžio 13 d. D. G. pilnametystės – (duomenys neskelbtini) yra 709,84 Eur (CK 6.288 str.). Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis J. L. iki sulaikymo buvo bedarbis, jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Neabejotina ir natūralu, kad nužudytosios V. G. nepilnametė duktė D. G. dėl motinos mirties patyrė psichinį stresą bei dvasinius išgyvenimus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. paaiškino, kad jos santykiai su mama buvo artimesni, negu su tėvu, kad mama jai buvo pats brangiausias žmogus. Įvertinusi šias bei civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, taip pat atsižvelgusi į kaltinamojo turtinę padėtį, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios D. G. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai pagrįstai įvertinti 30000 Eur neturtinės žalos dydžio suma, t. y. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl tenkinamas visiškai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, V. G. kelnės, kaip menkavertis ir negalintis būti sunaudotas daiktas, perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (50–51 b. l.), – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką J. L. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 23 d.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 23 d.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. L. palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš J. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. G. 709,84 Eur turtinės ir 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, kelnes, saugomus Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam J. L. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.