Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. L. nužudė savo šeimos narį, t. y. 2015 m. balandžio 13 d., apie 15 val., savo gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su sugyventine V. G. metu tyčia sudavė jai vieną smūgį peiliu į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinį-pjautinį dešinės šlaunies sužalojimą su durtine-pjautine žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn per šlaunies raumenis su kraujosruvomis šlaunies raumenyse sužalojimo srityse bei kiauryminiu dešinės šlaunies arterijos priekinės sienos sužalojimu, ir dėl sukelto ūmaus nukraujavimo iš dešinės šlaunies arterijos ir sunkaus trauminio hemoraginio šoko nukentėjusioji 2015 m. balandžio 13 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, taip jis tyčia nužudė savo šeimos narę sugyventinę V. G..

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su V. G. kartu gyveno 25 metus, turi dvi dukras. Sugyveno labai gerai, gyveno kaip šeima, tik kad nebuvo įregistravę santuokos. Turėjo ūkį. Abu mėgdavo išgerti, o išgėrus dažnai konfliktuodavo. Paskutinius penkerius ir smurtavo, nes prasidėjo jo atžvilgiu priekaištai. 2015 b. balandžio 13 d. V. G. išvažiavo pas S., o dukra D. G. išėjo iš mokyklą. Vėliau paskambino V. G. ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) pas jo pusseserę. Jo prašymu kaimynė D. K. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), tačiau ten V. G. nerado. Jis nusipirko alaus, ir grįžtant namo D. K. jį išleido prie tokio keliuko, jis nuėjo pas V. G. draugę, tačiau ir ten sugyventinės nerado. Jam beeinant namo paskambino V. G. ir paklausė, kur yra raktai. Buvo galima suprasti, kad pastaroji buvo išgėrusi. Namo jis grįžo apie 14 val., V. G. buvo namuose neblaivi. Namuose jis išgėrė alaus ir ruošėsi daryti pietus dukrai D. G., bet V. G. jam neleido atidaryti šaldytuvo. Tuo metu namo grįžo D. G.. Jis paklausė, ar ši valgys. Dukra atsakė, kad ne. Rankose jis turėjo peilį, sėdėjo ant kėdės, o V. G. stovėjo prieš jį. Tuo metu jis stojosi ir susvyravęs įdūrė V. G. į šlaunį. Kai jis įdūrė, V. G. suriko ir nukrito ant grindų. Iš žaizdos labai kraujavo. Iš pradžių D. G. pasakė, kad reikia iškviesti greitąją, tačiau jis pasakė, jog nereikia, galvojo, kad praeis. Jam nepavyko sustabdyti kraujavimo. Nepagalvojo, kad reikia užrišti žaizdą dar aukščiau. Nežino, kas iškvietė greitąją. Dukra pasikvietė savo draugą S. G.. V. G. į nieką nereagavo, buvo be sąmonės. Po dūrio peilį jis lyg metė ant stalo. Po to nesąmoningai jis padavė pareigūnams ne tą peilį.

Į koją V. G. jis netyčia įdūrė. Suvokia, kad peiliu galima sužeisti. Jis yra pasakęs, kad V. G. papjaus, tačiau taip nebūtų daręs. Tai buvo tik žodžiai. Peiliu jis pataikė V. G. į vidinę šlaunies dalį. Buvo išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Jis buvo piktas, kad jam neleido vaikui padaryti valgyti. Dėl to konfliktas ir įvyko. Dėl jo veiksmų įvyko mirtis, bet tikrai netyčia taip atsitiko. Negali paaiškinti, kaip pataikė į vidinę šlaunies dalį.

Sutinka su civiliniu ieškiniu, tiek su turtine, tiek su neturtine žala.

D. G. viską pasakojo teisingai. Dukra pirma pamatė, kad jis įdūrė V. G., po to atėjo dukters draugas S. G.. Kai jis grįžo namo, V. G. reikalavo duoti alaus, bet jis nedavė. Peilį jis laikė rankoje, nes norėjo dukrai padaryti pietus. Nežino, kodėl rankoje liko peilis, kai dukra pasakė, kad nenori valgyti. Nepamena tokių žodžių, jog būtų sakęs D. G., kad, jei iškvies pareigūnus, kita bus ji.

Jis buvo registruotas darbo biržoje, kartu su V. G. eidavo dirbti pas žmones. Iki to įvykio V. G. beveik kiekvieną dieną išgėrinėdavo, jis eidavo į mišką dirbti. Labai gailisi, kad taip atsitiko.

Neatsimena, kaip ikiteisminio tyrimo metu aiškino įvykio aplinkybes. Jis tikrai tyčia negalėjo durti. Policijai irgi taip pat aiškino, kaip ir teisme. Negali paaiškinti, kodėl skiriasi parodymai. Nesiekė nužudyti V. G. ir to nenorėjo. Nori atsiprašyti vaikų, kad taip įvyko. Prašo neskirti didelės bausmės. Dabar vaikai liko ir be mamos, ir be tėčio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. L. parodė, kad dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta visiškai, ir, be kita ko, paaiškino, kad 2015 m. balandžio 13 d. grįžęs į namus apie 14 val. rado neblaivią savo sugyventinę V. G.. Tuomet vienas išgėrė nusipirktą vieną litrą alaus, nuo to jautėsi apsvaigęs. Po to jis nusprendė savo nepilnametei dukrai D. G. padaryti pietus, nes ši turėjo grįžti iš mokyklos. Sugyventinė pradėjo pykti, kad jis lenda į šaldytuvą, todėl tarp jų virtuvės kambaryje kilo žodinis konfliktas. Tuo metu namo grįžo dukra D., jis pasakė, kad ši pati pasidarytų pietus, tačiau D. nurodė, kad valgyti nenori, o išgirdusi, kad tarp jo ir V. G. vyksta konfliktas, išėjo iš namų į kiemą. Tuo metu jis pasiėmė ant virtuvės stalo buvusį peilį ir priėjęs prie sugyventinės smogė jai stovinčiai prie šaldytuvo. Pamatė, kad pataikė peiliu V. G. į dešinę koją. Po dūrio V. G. sucypė ir sudejavo. Išsigandęs, kad sužalojo V. G., jis pastarajai numovė kelnes, plovė kraujuojančią žaizdą, bandė stabdyti kraujavimą. Tuomet grįžo D., ji ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Kraujavimas buvo stiprus, negalėjo jo sustabdyti. Po smūgio jis peilį padėjo ant stalo. Kol atvyko greitoji med. pagalba, jo nuomone, V. G. buvo praradusi sąmonę. Su V. G. jis konfliktavo ne pirmą kartą, išgertuvių metu dažnai konfliktuodavo, būdavo, kad ir susimušdavo (97–98 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis J. L. įvykio vietoje parodė, kur ir kokiu būdu peiliu įdūrė savo sugyventinei V. G. (103–108 b. l.).

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad jos tėvas kaltinamasis ir žuvusioji jos mama kartu pragyveno 25 metus, gyveno (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Ji jau gyveno atskirai, tačiau pas tėvus lankydavosi dažnai. Abu tėvai vartojo alkoholį, visi žinojo, kad jie mušdavosi. 2015 m. balandžio 13 d. namuose pas tėvus nebuvo. Jai paskambino sesė D. G. ir pasakė, kad tėtis nudūrė mamą, po to jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad mama ligoninėje mirė. Sesuo pasakojo, kad tėvai buvo kambaryje, pykosi, sesuo tuo metu išbėgo į lauką, o parbėgusi atgal į kambarį rado mamą nudurtą.

Tėvai dažnai pykdavosi, bet toks atvejis su peiliu buvo pirmą kartą. Būdavo, kad tėvas grasindavo mamai. Tėvas sakydavo, kad pripjaus mamą. Dėl ko tėvai pykdavosi, ji nežino. Būdavo, kad tėvas neišleisdavo jos sesers iš kambario, būdavo, kad prieš seserį smurtaudavo. Buvo atvejis, kai ir ją skriaudė.

Jos santykiai su tėvais buvo artimi. Konfliktuoti dažniausiai pradėdavo mama. Kai mama būdavo girta, visada puldavo ant tėvo, nors pastarasis nieko nesakydavo. Mama reikalaudavo, kad duotų jai išgerti. Tėvas ant sesės pykdavo, nes ši nesakydavo, kur išeina, norėdavo, kad pamokas ruoštų. Buvo atvejis per Velykas, kai ji buvo nuėjusi pas tėvus, ir mama ją su vaiku išvarė iš namų. Mama ant tėvo puldavo ir žodžiais, ir per veidą trankydavo. Mama pradėdavo muštis, o tėvas irgi jai suduodavo.

Laidotuvėmis rūpinosi ji su seserimi ir D. K.. Ji civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. parodė, kad jos tėvas prigėręs puldavo tiek ant jos, tiek ant mamos. Mama iš tikrųjų pradėdavo tuos konfliktus. Tėvai dažnai išgėrinėdavo. Konfliktai vykdavo tarp girtų, būdavo muštynių. Tėvas sakydavo, kad kada nors mamą su peiliu papjaus, bet niekas tuo netikėjo. Būdamas blaivus atsiprašydavo mamos ir vėl viskas būdavo gerai. Tėvai kartu pragyveno 25 metus. Vieną kartą ir prieš ją tėvas buvo pakėlęs ranką, bet ji išsikvietė policiją, parašė pareiškimą, tėvas buvo nuteistas lygtinai.

Tą dieną iš mokyklos ji grįžo po 14 val., nes jai skaudėjo širdį. Pareidama ji nupirko ir parnešė maisto, mama sakė, kad maisto ji neduotų tėvui. Jai tėvas siūlė valgyti, bet ji nenorėjo. Jai grįžus namo, tėvas norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas močiutę, mama irgi norėjo važiuoti kartu, tačiau tėvas jos nenorėjo vežtis. Dėl to jie susipyko. Abu buvo išgėrę, pradėjo bartis. Ji išėjo į lauką, nes norėjo paskambinti savo draugui S. G., kad šis ateitų. Po poros minučių grįžusi į kambarį ji pamatė ant grindų daug kraujo ir mamą, gulinčią be sąmonės. Sužalojimas buvo kojoje. Tėvas norėjo žaizdą valyti su karštu vandeniu, bet ji neleido. Tada atėjo S. G. ir iškvietė greitąją. Bandė užrišti žaizdą, bet buvo sunku, nes ta žaizda buvo aukštai kojoje, t. y. šlaunyje. Atvažiavę medikai bandė prijungti lašines, bet mama atgavo sąmonę ir priešinosi. Tada mamą išnešė su neštuvais į lauką ir išvežė. Vėliau atvažiavo policija. Tėvas irgi bandė stabdyti kraujavimą, buvo išsigandęs.

Kai ji grįžo į kambarį, tėvas jau buvo numovęs mamai kelnes ir bandė stabdyti kraujavimą. Peilio tuo metu ji nematė. Vėliau tvarkydama namus ji rado kruviną peilį, kurį atidavė policijai, nes tėvas buvo padavęs ne tą peilį. Mano, kad konfliktas įvyko, nes mama norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), o tėvas neleido jai važiuoti. Tėvas nenorėjo nužudyti mamos. Ji nematė, kaip tėvas įdūrė mamai. Tėvas buvo pasiėmęs peilį, o ji tuo metu išbėgo į lauką, nes išsigando. Tuomet, kai tėvas paėmė peilį, mama ant pastarojo šaukė. Tuo metu mama sėdėjo.

Laidojimo išlaidų ji neturėjo. Jai padaryta turtinė žala dėl išlaikymo. Mama buvo registruota darbo biržoje, gaudavo socialinę pašalpą. Mama ją išlaikydavo, nes dirbo pas žmones. Tėvas irgi dirbdavo, pinigus su mama dalydavosi per pusę. Šiuo metu ji negauna jokių pašalpų, kreipėsi į paramos skyrių, bet ten turi sutvarkyti dokumentus. Jokių pajamų negauna. Tėvas rašo jai laiškus, prašo atsiųsti pinigų, bet ji pinigų neturi.

Prašo priteisti neturtinę žalą dėl patirtos dvasinės skriaudos. Jos santykiai su mama buvo artimesni, negu su tėvu. Mama jai buvo pats brangiausias žmogus.

Sesuo iš namų išsikraustė būdama 18 metų. Buvo atvejis, kai girta mama išvarė seserį su vaiku. Bausmės klausimą palieka teismui spręsti. Šioje situacijoje abu tėvai buvo kalti.

Nepilnametės nukentėjusiosios D. G. atstovė pagal įstatymą D. K. paaiškino, kad su kaltinamuoju gyveno tame pačiame name, tačiau nesutardavo. Kaltinamasis su V. G. visą gyvenimą gerdavo ir mušdavosi. Ji žinojo situaciją toje šeimoje, nes D. G. dažnai ateidavo pas juos. J. L. su V. G. nebuvo vedę, bet gyveno kaip šeima. V. G. buvo gera, draugiška, o J. L., kai užgerdavo, puldavo ne tik ant V. G., bet ir ant kaimynų. Kalbant apie Velykų dieną, tai J. L. iki 3 val. nakties mušė V. G.. V. G. gerdavo rečiau, negu kaltinamasis, bet išgėrusi labai šaukdavo. Paties įvykio ji nematė. 2015 m. balandžio 13 d. ryte buvo atėjęs J. L. ir prašė, kad ji parvežtų V. G. iš (duomenys neskelbtini), jie nuvažiavo, bet V. G. nerado. Grįžtant J. L. paprašė jį paleisti prieš kaimą. Grįžusi namo ji sutiko V. G., vėliau grįžo J. L.. Girdėjo, kad jie konfliktavo, tačiau išvažiavo ir nieko nematė.

Kai kaltinamąjį vežė į (duomenys neskelbtini), pastarasis buvo mažai išgėręs, o kai sutiko V. G., ši buvo gerokai išgėrusi. Tą dieną kaltinamasis su sugyventine jau nuo 11 val. konfliktavo, nes tai girdėjosi kieme. Visi žinojo, kad kaltinamasis V. G. muša, sakė, kad užmuš V. G.. Kaltinamasis smurtaudavo ir prieš mergaites, tik jos nedrįsta pasakoti.

Vaiko teisių tarnyba jų paprašė priglausti D. G.. Jie apsiėmė globoti ir šiuo metu D. G. gyvena pas juos. Šio įvykio pasekmės yra jaučiamos, nes mergaitė naktį be šviesos nemiega, labai išgyvena, labai verkia, kai tėvas parašo laišką. Civilinį ieškinį palaiko, pašalpų šiuo metu negauna. Našlaičio pašalpos Sodra negali mokėti, nes žuvusioji neturėjo reikalingo darbo stažo. D. G. jie išlaiko iš savo asmeninių lėšų.

Liudytojas S. G. parodė, kad J. L. su V. G. gyveno kartu, atėjęs jis matydavo, kaip pastarieji pykdavosi, keikdavosi, J. L. puldavo ant V. G., pastarąją mušdavo rankomis. Tą dieną jam paskambino D. G. ir paprašė ateiti, nes tėvas pykstasi su mama. Tai buvo apie 14–15 val. Jam išėjus iš savo namų, antrą kartą paskambino D. G. ir pasakė, kad tėtis prismeigė mamą. Atbėgęs rado V. G. gulinčią ant žemės be sąmonės. Buvo daug kraujo, kraujavo iš šlaunies. Jis paskambino į greitąją ir jam pasakė, kokių veiksmų imtis, tai jis persakė V. G.. Vėliau atvažiavo greitoji. J. L. visą laiką buvo greta V. G. ir bandė suteikti pagalbą. J. L. buvo girtas. Jis klausė D. G., kodėl ji pati neiškvietė greitosios pagalbos, ši atsakė, kad neleido tėtis.

Jis ateidavo nuraminti konfliktų tarp J. L. ir V. G.. Daug kartų yra gynęs V. G. nuo J. L., panaudodavo ir fizinę jėgą, kad apgintų.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. 15 val. 11 min buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sugyventinei įdūrė peiliu į koją, koja stipriai kraujuoja. Buvo nustatyta, kad J. L. peiliu į dešinės kojos šlaunį sužalojo sugyventinę V. G.. J. L. įvykio vietoje paaiškino, kad tai įvyko netyčia, o V. G. nieko paaiškinti negalėjo dėl prastos savo fizinės būklės (11–14 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant kilimo matyti didelė raudonos spalvos (galbūt kraujo) dėmė, o ant šalia esančio stalo rastas peilis, ant kurio geležtės matyti raudonos spalvos (galbūt kraujo) dėmės (16–22 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. M 244/15(03) nurodyta, kad V. G. mirė nuo durtinio-pjautinio dešinės šlaunies sužalojimo su durtine-pjautine žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn per šlaunies raumenis su kraujosruvomis šlaunies raumenyse sužalojimo srityse bei kiauryminiu dešinės šlaunies arterijos priekinės sienos sužalojimu, tai sukėlė ūmų nukraujavimą iš dešinės šlaunies arterijos ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, o tai, remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu aštriu plokščiu vienašmeniu daiktu, tikėtina, peilio geležte paveikus dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinę sritį iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn. Sužalojimas padarytas 2015 m. balandžio 13 d. anksčiau kaip 15.03 val. (GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas). Ištyrus mirusiosios V. G. kraują, rasta 1,95 % (promilės) etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (39–41 b. l.).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis yra buitinės paskirties įrankis – peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Peilis pagamintas pramoniniu būdu (44–45 b. l.).

Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad mirusiosios V. G. kelnės suteptos rudos spalvos (galbūt kraujo) dėmėmis. Kelnių dešinės pusės klešnės viršutinėje dalyje matyti durtinė-pjautinė 1,5 mm skylė (46–49 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis J. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę, ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Spręsdama kaltinamojo J. L. kaltės klausimą ir nustatydama faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija remiasi kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis J. L. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje konflikto metu jis įdūrė peiliu savo sugyventinei V. G. į koją, ir nuo jo padaryto sužalojimo pastaroji mirė. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios V. G. sužalojimo mechanizmą bei sužalojimo įrankį, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis, kad V. G. mirtis įvyko nuo durtinio-pjautinio dešinės šlaunies sužalojimo su durtine-pjautine žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, kad sužalojimas V. G. padarytas vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu aštriu plokščiu vienašmeniu daiktu, tikėtina, peilio geležte paveikus dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinę sritį. Kaltinamojo J. L. parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios D. G. parodymai, kad konflikto tarp jos tėvų metu tėvas pasiėmė peilį, dėl to ji išsigando ir išbėgo į lauką, o po poros minučių grįžusi į kambarį pamatė ant grindų daug kraujo ir į koją sužalotą gulinčią motiną. Kad būtent kaltinamasis J. L. mirtinai sužalojo V. G., patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – liudytojo S. G., D. G. kvietimu atėjusio į kaltinamojo namus malšinti kilusį pastarosios tėvų konfliktą, parodymai, jog atbėgęs jis rado gulinčią ant žemės be sąmonės V. G., jai kraujavo iš šlaunies, o girtas J. L. bandė suteikti pagalbą V. G., kitos kaltinamojo dukters S. J. parodymai, kad jai paskambinusi sesuo D. G. pasakė, kad tėtis nudūrė mamą, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog įvykio vietoje virtuvėje ant kilimo rastos didelė raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmė.