Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. L. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 13 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą tuo, kad nužudė savo artimą šeimos narį - sugyventinę, t. y. 2015 m. balandžio 13 d., apie 15 val., savo gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su sugyventine V. G., tyčia sudavė jai vieną smūgį peiliu į dešinę kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinę-pjautinę dešinės šlaunies sužalojimą su durtine-pjautine žaizda dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu iš priekio į užpakalį, iš dešinės į kairę bei kiek iš viršaus žemyn per šlaunies raumenis su kraujosruvomis šlaunies raumenyse sužalojimo srityse bei kiauryminiu dešinės šlaunies arterijos priekinės sienos sužalojimu, ko pasėkoje dėl sukelto ūmaus nukraujavimo iš dešinės šlaunies arterijos ir sunkaus trauminio hemoraginio šoko nukentėjusioji 2015 m. balandžio 13 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. balandžio 13 d. kaltinamasis J. L. buvo laikinai sulaikytas. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinus teismui pateiktą bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – paties kaltinamojo J. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis J. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Būtina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

J. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismas pratęsė kaltinamajam J. L. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose - kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad J. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, ne kartą teistas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. J. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą nusikaltimą, numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, kad padaryti išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Taigi, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, galimos griežtos laisvės atėmimo bausmės, J. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Apygardos teismo išvada, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog kaltinamasis J. L., būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje taip pat yra pagrįsta.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas J. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau buvo minėta, J. L. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, jis praeityje ne kartą teistas, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog J. L. yra linkęs pažeisti įstatymus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. L., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Aukštesniojo teismo nuomone, nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo J. L. teises, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimo, kurį galimai padaręs jis kaltinamas, pobūdį bei sunkumą, darytina išvada, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, pratęsdamas J. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo J. L. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.