Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

8. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolio Donato Kisieliaus kontoroje vykdoma: vykdomoji byla Nr. 0174/21/00226 skolininko R. K. atžvilgiu pagal VMI prie LR FM 2021 m. vasario 10 d. išduotą Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-11009, piniginio pobūdžio išieškojimas – 60 Eur skola; vykdomoji byla Nr. 0174/21/00279 skolininko R. K. atžvilgiu pagal VMI prie LR FM 2021 m. vasario 19 d. išduotą Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-16191, piniginio pobūdžio išieškojimas – 50 Eur skola; vykdomoji byla Nr. 0174/21/00577 skolininko R. K. atžvilgiu pagal VMI prie LR FM 2021 m. balandžio 21 d. išduotą Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-35012, piniginio pobūdžio išieškojimas – 60 Eur skola; vykdomoji byla Nr. 0174/21/00743 skolininko R. K. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-655-235/2018, piniginio pobūdžio išieškojimas – 1580,85 skola ir 35,51 Eur palūkanų; vykdomoji byla Nr. 0174/21/01675 skolininko R. K. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4968-466/2021, piniginio pobūdžio išieškojimas – 1327,90 skola ir 66,94 Eur palūkanų; vykdomoji byla Nr. 0174/22/00114 skolininko R. K. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4968-466/2021, piniginio pobūdžio išieškojimas – 18,64 skola.

10. Vykdant vykdomuosius dokumentus Nr. 0174/21/00226, 0174/21/00279, 0174/21/00577, 0174/21/00743, 0174/21/01675, 0174/22/00114 nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso 16.06 kv. m ploto negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 10 d. antstolio turto arešto aktu Nr. S-21-174-11648 areštuota 16.06 kv. m ploto negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis šį nekilnojamąjį turtą 2020 m. rugsėjo 7 d. areštavo antstolis Andrius Bublys. 2022 m. sausio 26 d. antstolio Donato Kisieliaus kontoroje buvo gautas antstolio Andriaus Bublio 2022 m. sausio 26 d. patvarkymas dėl leidimo realizuoti skolininko turtą Nr. S-22-42-1684, kuriuo antstoliui Donatui Kisieliui leista realizuoti aptariamą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

11. 2021 m. sausio 27 d. antstolio Donato Kisieliaus patvarkymu Nr. S-22-174-1793 buvo paskirta ekspertizė areštuoto skolininko turto vertei nustatyti, t. y. nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės nustatymo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Negrita“. Minėtas patvarkymas skolininkui įteiktas 2022 m. vasario 24 d. Antstolio kontoroje 2022 m. birželio 29 d. gautas vykdymo procese paskirtos ekspertinės įstaigos UAB ,,Negrita“ parengtas 2022 m. birželio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 22-06-28A. Antstolis Donatas Kisielius, susipažinęs su šiuo ekspertizės aktu Nr. 22-06-28A nustatė, kad ekspertas vadovaudamasis lyginamuoju vertinimo metodu, pateikė išvadą, jog skolininkui R. K. nuosavybės teisė priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė 2022 m. birželio 15 d. yra 4730,00 Eur. 2022 m. liepos 7 d. antstolis patvarkymu Nr. S-22-174-11158 įkainojo aptariamą nekilnojamąjį turtą minėta 4730 Eur suma ir išaiškino, kad prieštaravimai dėl ekspertinės išvados turi atitikti CPK 682 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šis patvarkymas skolininkui įteiktas 2022 m. liepos 13 d. Pasibaigus terminui, per kurį skolininkas neapskundė 2022 m. liepos 7 d. patvarkymo Nr. S-22-174-11158, kuriuo nustatyta areštuoto turto vertė, ir nepasiūlė savo pirkėjo, 2022 m. rugpjūčio 10 d. antstolis patvarkymu Nr. S-22-174-13243 paskelbė aptariamo nekilnojamojo turto varžytynes Nr. 230811, kurių pradžios data yra 2022 m. rugpjūčio 10 d., 11:20:50 val., o preliminarus jų pabaigos laikas – 2022 m. rugsėjo 9 d., 11:20:59 val. 2022 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymas Nr. S-22-174-13243 skolininkui įteiktas 2022 m. rugpjūčio 13 d.

14. Dėl pareiškėjo argumento, kad turtas įkainotas akivaizdžiai per maža suma, teismas pažymi, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

15. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Turto įkainojimas turi atitikti galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

16. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

17. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis, vadovaudamasi CPK 682 straipsnio 1 dalimi, paskyrė 2022 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-22-174-1793 pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto vertinimo ekspertizę. Skolininkas ar kiti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo. Minėto turto ekspertizę atliko UAB ,,Negrita”, kuri, pagal parengtą 2022 m. birželio 28 d. ekspertizės aktą Nr. 22-06-28A nustatė, kad rinkos vertė 2022 m. birželio 15 d. yra 4730,00 Eur. Antstolis 2022 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. S-22-174-11158 įkainojo aptariamą nekilnojamąjį turtą 4730 Eur suma, t. y. nustatė areštuoto turto vertę pagal ekspertizės aktą ir išaiškino pareiškėjui, kad prieštaravimai dėl ekspertinės išvados turi atitikti CPK 682 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šis patvarkymas skolininkui įteiktas 2022 m. liepos 13 d. Pasibaigus terminui, per kurį skolininkas neapskundė 2022 m. liepos 7 d. patvarkymo Nr. S-22-174-11158, kuriuo nustatyta areštuoto turto vertė, ir nepasiūlė savo pirkėjo, 2022 m. rugpjūčio 10 d. antstolis patvarkymu Nr. S-22-174-13243 paskelbė aptariamo nekilnojamojo turto varžytynes Nr. 230811, kurių pradžios data – 2022 m. rugpjūčio 10 d., 11:20:50 val., o preliminarus jų pabaigos laikas – 2022 m. rugsėjo 9 d., 11:20:59 val. 2022 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymas Nr. S-22-174-13243 skolininkui įteiktas 2022 m. rugpjūčio 13 d.

18. Pažymėtina, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Todėl skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

19. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl ja abejoja (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1161-513/2020).

20. Nagrinėjamu atveju skolininkas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolio nustatytos vertės tinkamumu (CPK 178 straipsnis).Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog nagrinėjamu atveju ekspertas neteisingai ar blogai nustatė areštuoto turto vertę, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, paneigiančių minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, nepateikė jokių argumentų, kad ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o išvadoje nustatyta ginčo turto rinkos vertė yra per maža bei neatitinkanti analogiško turto rinkos vertės. Pareiškėjas (skolininkas) vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad reikšmingai padidėjo pareiškėjo konkretaus turto vertė (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas (skolininkas) būtų dėjęs pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jo manymu, pasikeitusią iš varžytinių parduodamo turto vertę ir vertės padidėjimą patvirtintų pareiškėjo pateikti įrodymai (CPK 178 str.), todėl teismas sutinka su antstolio išvada, jog savo nesutikimą su nustatyta turto rinkos verte pareiškėjas grindė iš esmės vien savo samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais, kuriuos paneigia vykdomųjų bylų duomenys.

21. Galiausiai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020).

22. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma būtent varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savo nuožiūra vertina parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, už ginčo turtą pasiūlyta didžiausia kaina 2022 m. rugsėjo 7 dienai, t. y. dar nesibaigus varžytynėms Nr. 230811, sudarė 4888,00 Eur, t. y. didesnė, nei buvo nustatyta 2022-06-28 turto rinkos vertės ekspertizės aktu Nr. 22-06-28A. Teismo vertinimu, šios aplinkybės papildomai patvirtina išvadą, kad antstolis skundžiamu patvarkymu, nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto kainą, pagrįstai vadovavosi turto vertintojo atliktu vertinimu.

23. Taigi, aukščiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, įkainodamas realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo argumentai dėl pernelyg mažos parduodamo turto kainos atmestini kaip prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė, jog antstolio 2022 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. S-22-174-13243 buvo nustatyta netinkama skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 16.06 kv. m ploto negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, todėl nėra ir pagrindo naikinti antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą Nr. S-22-174-13243 dėl varžytynių paskelbimo, antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. liepos 7 d. patvarkymą Nr. S-22-174-11158 dėl turto įvertinimo 4730 Eur suma ir paskirti pakartotinį turto vertinimą (ekspertizę).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

25. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad antstolis Donatas Kisielius vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. K. skundo dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.