- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2-4968-466/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00394-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- K. K., R. K.
- Ieškovas
- Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams K. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų 1 327,90 Eur skolos už buto (duomenys neskelbtini), nuomą, nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovai ne vienerius metus nevykdo Sutarties įsipareigojimų ir nemoka būsto nuomos mokesčio, kas sudaro pagrindą juos iškeldinti iš (duomenys neskelbtini) priklausančios gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovas R. K. atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad atsakovai tikėjosi privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Atsakovai nesupranta, kaip skaičiuojamas nuomos mokestis, kurį ieškovė nepagrįstai padidino. Kartu atsakovai neneigė skolos fakto, tik nesupranta, kaip susidarė būtent tokia skolos suma.
Atsakovė K. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Neneigė skolos fakto, tačiau teigė nesuprantanti, kodėl nuomos mokestis kelis kartus padidėjo po to, kai vietoje socialinio būsto nuomos sutarties buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Nurodė, kad sudarant savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atsakovei niekas nepaaiškino, kad taip žymiai gali padidėti nuomos mokestis, be to ieškovės vadovas nurodė, kad nepasirašius naujos nuomos sutarties atsakovai gali būti iškeldinti iš jų nuomojamos gyvenamosios patalpos. Atsakovė nesutiko dėl iškeldinimo iš nuomojamo buto, nesuteikiant kitos patalpos, nes atsakovė neturi kur gyventi, o jos gaunama pensija sudaro (duomenys neskelbtini) per mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas R. K. iš esmės su ieškiniu sutiko dalyje dėl skolos. Nurodė, kad tikisi skolą grąžinti, tačiau išsikelti iš savivaldybės buto nesutinka, daugiau neturi kur gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl skolos už savivaldybei priklausančio buto nuomą
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad atsakovams ieškovė kas mėnesį išrašo sąskaitas (važtaraščius), kuriuose nurodytos konkrečios sumos. Todėl, nors (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartyje, sudarytoje su K. K., nėra nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis, jis konkretizuojamas nuomininkui pateikiamose sąskaitose. Iš ieškovės pateiktos Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos matyti, kad atsakovai nuo 2007 -09-28 tik retkarčiais atlikdavo mokėjimus už nuomą, o nuo ieškovės nurodyto skolos laikotarpio pradžios - 2019-10-01 nemokėjo iš viso. Pažymoje apie įsiskolinimą nurodyta 1 303,68 Eur atsakovų skola už nuomą laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30.
Atsakovė K. K. rėmėsi argumentu, kad ieškovė neturėjo teisės kelis kartus padidinti nuomos mokesčio. Tačiau pati atsakovė K. K. (duomenys neskelbtini) pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, todėl turi vykdyti Sutarties 5.2, 10, 12 punktuose numatytų įsipareigojimų kas mėnesį sumokėti iki Sutartyje nustatyto termino (ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 2 dienos) ieškovės apskaičiuotą nuomos mokestį. Anksčiau su atsakove buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, dėl ko nuomos mokestis buvo mažesnis, tačiau ir jis palaipsniui buvo didinamas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pripažino, kad jų pačių iniciatyva, siekiant privatizavimo butas (duomenys neskelbtini), buvo išbrauktas iš socialinių būstų fondo ir su K. K. sudaryta Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Esant galiojančioms nuomos sutarties sąlygoms nėra jokio pagrindo atleisti atsakovus nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Pagal Tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 patvirtinto Aprašo 26 punktą, nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, skaičiuojant nuo Savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo. Tačiau sprendimą dėl nustatyto ir apskaičiuoto Nuomos mokesčio dydžio keitimo, jo sumažinimo arba atleidimo nuo jo priima Savivaldybės taryba (Aprašo 25 punktas), todėl Savivaldybės taryba galėtų spręsti dėl nuomos mokesčio atsakovams sumažinimo. Pagal Aprašo 29 punktą, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriaus (šiuo atveju ieškovės) sudaryta komisija turi teisę priimti sprendimą neskaičiuoti delspinigių nuo nesumokėtos Nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną arba stabdyti delspinigių skaičiavimą, taip pat stabdyti Nuomos mokesčio skaičiavimą teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimas priimamas išnagrinėjus asmens ar šeimos pateiktą rašytinį prašymą ir jo pagrįstumą patvirtinančius dokumentus bei duomenis.
Dėl delspinigių
Ieškovės su K. K. (duomenys neskelbtini) sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties 15 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka Sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui Lietuvos Respublikos įstatyme dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nustatyto dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuomininko nuo pagrindinės prievolės, t.y. nuomos mokesčio sumokėjimo, įvykdymo. Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Tuo pagrindu, iš atsakovų priteistina 0,02 procento delspinigių už kiekvieną dieną nuo nesumokėtos sumos, kas už 6 mėnesių laikotarpį sudaro 24,22 Eur.
Dėl procesinių palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteisiamą 1 327,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo.
Ieškovė prašė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš Savivaldybės būsto dėl susidariusios skolos už nuomą ir dėl nuolatinio šios pareigos nevykdymo.
Remiantis Tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 patvirtinto Aprašo 21.5 papunkčiu, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl nuomininkų, nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius) nemokančių Nuomos mokesčio arba mokesčių už komunalines paslaugas, iškeldinimo iš Savivaldybės būsto arba socialinio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir nuomos sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
CK 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
(Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties 23.2.1 papunktyje nurodyta, kad nuomos sutartis nutraukiama vienašališkai nuomininkui pažeidus bent vieną iš Sutarties 5.2 – 5.11 punktuose nustatytų įsipareigojimų. Sutarties 5.2 punkte numatytas nuomininko įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį. Pagal nuomos sutarties 23.2.2 papunktį, sutartis vienašališkai nutraukiama, jei nuomininko įsiskolinimas už Savivaldybės būsto nuomą ir (ar) mokestį už patalpoms tiekiamą energiją, ar dujas, ar geriamąjį ir (ar) karštą vandenį, ir kitas komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių nuomos mokesčio sumą.
Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovė K. K. už būsto nuomą yra skolinga 1486,84 Eur pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-655-235/2018, 2203,56 Eur pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40988-1099/2019, einamoji skola sudaro 708,73 Eur ir 1 327,90 Eur skola, kuria priteisti reikalaujama šioje byloje (38 b.l.).
Atsakovė K. K. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jos gaunama pensija sudaro apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. K. paaiškino, kad jis dirba sezoninius darbus (duomenys neskelbtini), dabar ketina įsidarbinti kasininku, tuo laikotarpiu, kai nedirba, gauna tik apie (duomenys neskelbtini) bedarbio pašalpą. Jis tikisi, kad dirbdamas gaus pajamų, dėl ko galėtų padengti skolą ar bent jos dalį. Jis norėtų privatizuoti nuomojamą iš savivaldybės butą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Tokią teisę garantuoja ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), kurio 8 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė į būsto neliečiamybę. Teisė į būsto neliečiamybę apima apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau kartu yra pripažinta, jog ši teisė nėra absoliuti. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, tačiau būsto netekimas iš visų yra griežčiausia priemonė. Todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti tokio ribojimo proporcingumą ir pagrįstumą.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan.
Pareiškusi reikalavimą šioje byloje iškeldinti atsakovus iš (duomenys neskelbtini) priklausančio būsto ieškovė nurodė, kad valstybė neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją patalpą. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė K. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kitos gyvenamosios patalpos ji neturi, neturi artimų asmenų, pas kuriuos galėtų apsigyventi. Atsakovės iškeldinimas iš savivaldybės būsto reikštų ne ką kitą, kaip garbingo amžiaus asmens pavertimą bename. Atsakovas R. K. darbingo amžiaus ir dirba pagal savo galimybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad valstybė per eilę metų nėra tinkamai įgyvendinusi kai kurių socialinių tikslų, kuomet nėra užtikrinimas asmenų užimtumas, asmenys laiku nėra orientuojami ir skatinami vykdyti darbinę veiklą, dėl ko jie neretai renkasi pašalpų gavėjų statusą, o dalis gyvena iš to, ką galima rasti atliekų surinkimo vietose ir tokie asmenys viešai yra tarsi nematomi. Tačiau tokie asmenys yra susieti su valstybe ir su jais susijusi socialinė valstybės našta būtų galimai net mažesnė, jei būtų tinkamai sprendžiami realybės iššaukti socialiniai klausimai.
Kalbant apie atsakovus, tai situacija nėra tokia, kad jie visai nemokėjo už būsto nuomą ir jų mokėjimai arba išieškotos sumos yra nurodytos Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitoje nuo 2007-09-28, kurioje iš 14 996,18 Eur apskaičiuotos skolos sumos skolos likutis pabaigai sudaro 5 566,68 Eur, t.y. 9 429,50 Eur suma vertintina kaip sumokėta.
Ieškovės atstovė patvirtino, kad atsakovai turėjo ketinimą privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo panaikintas šio buto, kaip socialinio būsto statusas. Tačiau po socialinio būsto statuso panaikinimo atsakovams dar labiau buvo padidintas nuomos mokestis, dėl ko atsakovams tapo sunkiau jį mokėti.
Atsakovė K. K. bute (duomenys neskelbtini), gyvena ilgą laiką, galimai daugiau kaip 30 metų (atsakovų teigimu, apsigyveno iki nepriklausomybės atkūrimo) nuo tada, kai buto pagrindiniu nuomininku iš pradžių buvo atsakovės K. K. sutuoktinis.
Pripažintina, kad aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teigtina, kad taikymas kraštutinės priemonės – iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos, nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, nes atsakovų palikimas be jokio būsto būtų priežastimi naujų socialinių problemų atsiradimui, kurias spręsti vėl gi tektų valstybės deleguotoms savivaldybės institucijoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remaintis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinant dalyje dėl skolos už nuomą priteisimo, iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinas 30 Eur žyminis mokestis nuo tenkinamo reikalavimo priteisti 1 327,90 Eur skolos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Taip pat iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistina 7,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270,307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 303,68 Eur skolos, 24,22 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 327,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, įmonės kodas 124568293, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,27 Eur (po 18,64 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.