Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams K. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl nuomininko prievolės mokėti nuomos mokestį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnio, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą ir nuomininkų iškeldinimą, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Sutarties 7 p. įtvirtinta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, todėl Atsakovu įtrauktinas ir Gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaruojantis R. K.. Atsakovai pagal Sutartį savo įsipareigojimų nevykdo, t. y. laiku ir pilnai nemoka nuomos mokesčių. Atsakovai dar 2019-06-07 buvo įspėti dėl įsiskolinimo su reikalavimu padengti jį ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo pranešimo dėl įsiskolinimo išsiuntimo dienos, tačiau skolų iki šiol nesumokėjo. Įsiskolinimas už Gyvenamosios patalpos nuomą nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 sudaro 1 303,68 Eur. Delspinigiai, apskaičiuoti po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius, sudaro 24,22 Eur. Viso įsiskolinimo dydis – 1 327,90 Eur. Atsakovų ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė jau buvo nustatyta įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais (civilinės bylos Nr. e2-39477-391/2015, Nr. e2-37741-433/2016, e2-40988-1099/2019).

9. Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12. Ieškovas prašė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš Savivaldybės būsto dėl susidariusios skolos už nuomą ir dėl nuolatinio šios pareigos nevykdymo.

13. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

14. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

15. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors vertinant gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą taikytinos CK normos, tačiau šiuo atveju ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl būtina atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.

16. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma, todėl socialinis būstas turi būti naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame turi gyventi asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas. Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinami, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tais atvejais, kai jie negyvena socialiniame būste ar jį subnuomoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovai socialinį būstą naudoja patikslinę paskirtį ir dėl to ginčo nėra.

17. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė K. K. už būsto nuomą yra skolinga 1486,84 Eur pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-655-235/2018, 2203,56 Eur pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40988-1099/2019, einamoji skola sudaro 708,73 Eur ir 1 327,90 Eur skola, kuria priteisti reikalaujama šioje byloje (38 b.l.). Atsakovė K. K. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jos gaunama pensija sudaro apie 240 Eur. Atsakovas R. K. paaiškino, kad jis dirba sezoninius darbus, dabar ketina įsidarbinti kasininku, tuo laikotarpiu, kai nedirba, gauna tik apie 200 Eur bedarbio pašalpą. Jis tikisi, kad dirbdamas gaus pajamų, dėl ko galėtų padengti skolą ar bent jos dalį. Jis norėtų privatizuoti nuomojamą iš savivaldybės butą. Byloje nustatyta, jog atsakovai, nors ir vėluoja mokėti būsto nuomą, tačiau ją moka. Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitoje nuo 2007-09-28, kurioje iš 14 996,18 Eur apskaičiuotos skolos sumos skolos likutis pabaigai sudaro 5 566,68 Eur, t.y. 9 429,50 Eur suma vertintina kaip sumokėta.

19. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė K. K., kitos gyvenamosios patalpos ji neturi, neturi artimų asmenų, pas kuriuos galėtų apsigyventi. Atsakovės iškeldinimas iš savivaldybės būsto reikštų ne ką kitą, kaip garbingo amžiaus asmens pavertimą bename. Atsakovas R. K. darbingo amžiaus ir dirba pagal savo galimybes. Kaip minėta, atsakovai pagal išgales moka nuomos mokestį, jokių kitų nuomos sutarties pažeidimų, pavyzdžiui subnuomos, nekilnojamojo turto gadinimo ir t. t. byloje nebuvo nustatyta. Taigi, vienintelis nuomos sutarties pažeidimas yra tas, kad atsakovai nepilnai atsiskaito su ieškovu.

20. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma pritaikyti atsakovų atžvilgiu griežčiausia teisinė priemonė už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį – būsto netekimas, būtų neproporcinga priemonė, todėl ieškinys šioje dalyje yra pagrįstai atmestas.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.