Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-321-618/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-15
Bylos Nr.: e2A-321-618/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02427-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurenta“
Atsakovas: T. B., M. S., M. T.

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos

Civilinė byla Nr. e2A-321-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02427-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.10.5.1.; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurenta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5695-637/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurenta“ ieškinį atsakovams T. B., M. S. ir M. T. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Taurenta“ (toliau – ir UAB „Taurenta“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 000 Eur skolą (netesybas), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d. ji su atsakovais M. S. ir T. B. bei 2019 m. liepos 29 d. su atsakovu M. T. sudarė statybos rangos sutartis (toliau – ir Sutartys), kuriomis atsakovai (rangovai) įsipareigojo atlikti stogo uždėjimo, šiltinimo, pakalimų, lauko terasų, pavėsinių ir sandėliukų sumontavimo statybos darbus ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsakovai sutartyse nustatytu terminu (iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.) sutartų darbų neatliko, jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių darbų neatliko, nenurodė, į ieškovės raginimus pabaigti darbus nereagavo, todėl rangos sutartys su atsakovais nutrauktos dėl jų kaltės. Vadovaujantis Sutarčių 6 punktu, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 1 000 Eur netesybų.

Atsiliepimas

2. Atsakovai M. S. ir T. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d. tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kuria atsakovai įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlikti stogo uždėjimo, šiltinimo, pakalimų ir kitus statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai visų sutartų darbų dėl fizinių galimybių (vienu metu buvo statomi trys namai) atlikti negalėjo, todėl darbai buvo tęsiami ir po 2019 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas M. S. objekte dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. iš anksto apie tai įspėjęs ieškovę ir vietoje savęs suradęs kitą darbininką. Gyvenamųjų namų stogų uždėjimo ir šiltinimo darbai buvo atlikti 2019 m. spalio – lapkričio mėn. Ieškovė su atsakovu T. B. už atliktus darbus visiškai atsiskaitė 2019 m. gruodžio mėn., todėl laikytina, kad atlikus minėtą atsiskaitymą 2019 m. liepos 10 d. šalių sudaryta sutartis pasibaigė. Taigi, pasibaigus sutarčiai, ieškovė jos nutraukti negalėjo. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai netinkamai vykdė prievolę ir kad sutartis buvo nutraukta dėl jų kaltės.

3. Atsakovas M. T. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Taurenta“ ieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad šalių konkliudentiniai veiksmai, net ir nesant įrodymų apie rašytinį 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. liepos 29 d. rangos sutarčių pakeitimą, pagrindžia, jog tiek darbų užsakovė, tiek rangovai susitarė tęsti sutarties vykdymą. Suėjus rangos sutartyse nustatytam darbų atlikimo terminui (2019 m. rugpjūčio 30 d.), ieškovė atsakovams jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo nepareiškė. Priešingai, ieškovės UAB „Taurenta“ vadovas E. J. teismo posėdyje patvirtino, kad pretenzijų dėl atliekamų darbų kokybės atsakovams neturėjo, atsakovai darbus atliko tinkamai. Atsakovai T. B. ir M. T. duodami paaiškinimus teisme pripažino, kad visų sutartų darbų (duomenys neskelbtini) statomuose namuose iki sutartyse nustatyto termino pabaigos neatliko, tačiau šalims susitarus darbai buvo tęsiami ir po 2019 m. rugpjūčio 30 d. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovai T. B. ir M. T. rangos darbus vykdė, o ieškovė mokėjo už atliktus darbus ir po Sutartyse nustatyto termino (2019 m. rugpjūčio 30 d.) pabaigos.

4.2. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šalių susitarimu darbai pagal rangos sutartis turėjo būti baigti iki 2019 m. pabaigos. Ieškovė nepaneigė atsakovo T. B. teiginių, jog statybos rangos darbai turėjo būti tęsiami nuo 2020 m. sausio 7 d., tačiau to padaryti nepavyko dėl objektuose pradėtų tinkavimo darbų, o 2020 m. vasario mėn. atsakovas statybos rangos darbų atlikti negalėjo, nes neturėjo kolegos, kuris galėtų padėti. Ieškovė taip pat nepaneigė atsakovo T. B. teiginių, kad 2020 m. vasario mėn. pradžioje ieškovės vadovas E. J. buvo išvykęs atostogų, ir nepagrindė, kodėl beveik du mėnesius nuo 2019 m. gruodžio mėn. nesikreipė į rangovus dėl darbų užbaigimo, o pranešimą su prašymu vykdyti sutartį atsakovui T. B. išsiuntė tik 2020 m. vasario 24 d.

4.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai nepaneigia atsakovų nurodytos aplinkybės, jog vykdant rangos darbus stogo dangos pritrūko. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad su atsakovais buvo sutarta dėl lauko terasų, pavėsinių ir sandėliukų sumontavimo.

4.4. Teismas nurodė, kad ieškovė nesilaikė Sutartyje nustatytos pranešimų kitai šaliai išsiuntimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju šalys buvo sutarusios (Sutarčių 7.5 punktas), jog visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal Sutartį įteikiamas pasirašytinai arba siunčiamas paštu arba faksu. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2020 m. vasario 24 d. SMS žinute išsiuntė atsakovui T. B. pretenziją reikalaudama vykdyti statybos darbus, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėta pretenzija būtų siųsta kitiems atsakovams. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad 2020 m. kovo 24 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovams pranešimą apie 2019 m. liepos 10 d. rangos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. kovo 27 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. kovo 25 d. išsiuntė vieną registruotąją pašto siuntą atsakovo M. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra įrodymų, kad pranešimai apie Sutarties nutraukimą buvo siųsti atsakovams T. B. ir M. T.

4.5. Teismas pažymėjo, jog ieškovė iki rangos Sutarčių su atsakovais nutraukimo (2020 m. kovo 27 d.) susitarė su mažąja bendrija „Grunera“ (toliau – ir MB „Grunera“) dėl perdangų šiltinimo darbų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovai (rangovai) neteko galimybės atlikti nebaigtus darbus ir galutinai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

4.6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė tam tikrus nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Taurenta“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Apeliantė nurodė, jog teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovų kaltės bei prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji tinkamai įvykdė visus sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t.y. statybos darbams atlikti pateikė reikiamą kiekį medžiagų, sudarė atsakovams galimybę tęsti pradėtus darbus.

5.2. Apeliantė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo T. B. 2019 m. gruodžio 9 d. SMS žinutė patvirtina atsakovų teiginius apie stogų dangos (čerpių) trūkumą, ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovė 2019 m. gegužės mėn. visas darbams reikalingas medžiagas jau buvo įsigijusi iš UAB „Nord Profil“.

5.3. Ieškovė nurodė, jog atsakovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų teiginius apie 2020 m. sausio 7 d. objektuose vykdytus sienų tinkavimo darbus, kurie sutrukdė vykdyti perdangų šiltinimo darbus, ir šių darbų trukmę, apie ieškovės E. J. 2020 m. vasario mėn. išvyką į užsienį, dėl kurios atsakovai negalėjo dirbti objektuose, ir apie ieškovės 2020 m. rugpjūčio 1 d. sutikimą nutraukti rangos sutartį su atsakovu M. S.

5.4. Apeliantė pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovai iš anksto raštu nepranešė jai apie savo ketinimą nutraukti sudarytas Sutartis ir nenurodė, kad jiems reikia papildomo laiko įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas M. S. žodžiu pranešė ieškovei, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. laikinai, t. y. 7 – 10 dienoms, bus išvykęs iš objekto, tačiau sugrįš pabaigti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir pasiūlė ieškovei, kad jį laikinai gali pavaduoti atsakovas M. T. Vis dėlto, atlikę stogų uždengimo ir stogų atbrailų pakalimo darbus, atsakovai išvyko iš objekto ir telefonu pranešė ieškovei, kad tolesnių darbų (perdangų šiltinimo, lauko terasų, pavėsinių ir sandėliukų sumontavimo) šiuo metu neatliks, kadangi turi vykti pas kitus užsakovus. Ieškovė atsiskaitė su atsakovais už faktiškai atliktus darbus ir papildomai sumokėjo už perdangų šiltinimą akmens vata, tačiau pastarieji Sutartyje nustatyta tvarka atliktų darbų ieškovei neperdavė. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovai yra protingi, sąžiningi ir apdairūs savo srities specialistai, ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad jie sugrįš ir pabaigs atlikti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Po kurio laiko ieškovė pakartotinai susisiekė su atsakovais, prašydama grįžti į objektą ir pabaigti likusius statybos darbus. Pastarieji nurodė, kad neatsisako sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutinka tęsti pradėtus darbus, tačiau šiuo metu to padaryti negali dėl laiko stokos. Ieškovė pasiūlė atsakovams raštu išdėstyti savo poziciją dėl galimo tolesnio bendradarbiavimo ar sutarties nutraukimo, t. y. nurodyti, kada jie galės tęsti minėtus darbus, tačiau pastarieji nurodė, kad papildomų pranešimų ieškovei neteiks, o prisiimtus įsipareigojimus įvykdys vėliau, t. y. nenurodė konkrečios datos. Tokia atsakovų pozicija ieškovės netenkino. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių valia dėl Sutarties sąlygų keitimo sutapo.

5.5. Ieškovė nurodė, jog 2020 m. vasario 24 d., vadovaudamasi Sutarties 7.7 punktu, ji išsiuntė atsakovui T. B. SMS žinutę, kuria ragino iki 2020 m. vasario 28 d. atlikti Sutartyje numatytus darbus, nurodydama, kad priešingu atveju Sutartis bus nutraukta. Atsakovai į ieškovės pateiktą pretenziją nereagavo, todėl 2020 m. kovo 24 d. ieškovė registruotu laišku išsiuntė jiems pranešimą apie 2019 m. liepos 10 d. rangos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. kovo 27 d. Taigi, ieškovė suteikė atsakovams galimybę iki 2020 m. vasario 28 d. pabaigti rangos darbus, tačiau pastarieji nei 2020 m. vasario mėn., nei 2020 m. kovo mėn. su ieškove nesusisiekė ir darbų neatliko. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į MB „Grunera“ dėl gyvenamųjų namų perdangų šiltinimo darbų atlikimo.

5.6. Apeliantė pažymėjo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovų T. B. bei M. T. paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl kitų statybos darbų atlikimo, t. y. lauko terasų, pavėsinių ir sandėliukų sumontavimo, kadangi pastarieji patvirtino, jog, vadovaudamiesi ieškovės nurodymu bei Sutarties sąlygomis, sumontavo sandėliuką prie vieno iš namų, o kitų sandėliukų tiesiog nespėjo sumontuoti.

Atsiliepimas

6. Atsakovai T. B. ir M. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija apie tariamą teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą nepagrįsta.

6.2. Atsakovai nurodė, kad pritaria teismo sprendime nurodytiems motyvams dėl sutarties keitimo konkliudentiniais veiksmais.

7. Atsakovas M. T. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Ieškovės įsitikinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus, susijusius su atsakovų kalte dėl rangos sutarties nutraukimo, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties sąlygų keitimą ir netesybų priteisimą.

12. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 10 d. tarp ieškovės UAB „Taurenta“ (užsakovės) ir atsakovų M. S. bei T. B. (rangovų) sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovai (rangovai) įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlikti ieškovei (užsakovei) užsakovui nuosavybės teise priklausančių naujų vieno buto gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini)., stogo uždėjimo, šiltinimo, pakalimų ir kitus statybos darbus (Sutarties 1 punktas). 2019 m. liepos 29 d. tarp ieškovės UAB „Taurenta“ (užsakovės) ir atsakovo M. T. (rangovo) sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlikti ieškovei (užsakovei) nuosavybės teise priklausančių naujų vieno buto gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) stogo uždėjimo, šiltinimo, pakalimų ir kitus statybos darbus (Sutarties 1 punktas).

14. Atsakovas M. S. pateikė ieškovei: 1) 2019 m. liepos 18 d. sąskaitą faktūrą, serija MS, Nr. 015, 716,50 Eur sumai už „stogo darbus“; 2) 2019 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą faktūrą, serija MS, Nr. 016, 2 000 Eur sumai už „stogo darbus“.

15. Atsakovas T. B. pateikė ieškovei: 1) 2019 m. liepos 18 d. sąskaitą faktūrą, serija TP, Nr. 013, 716,50 Eur sumai už „stogo darbus“; 2) 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą, serija TP, Nr. 017, 891,50 Eur sumai už „stogo darbus“; 3) 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą, serija TP, Nr. 018, 1 113 Eur sumai už „stogo darbus“; 4) 2019 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą, serija TP, Nr. 019, 1 420 Eur sumai už „stogo darbus“; 5) 2019 m. lapkričio 21 d. sąskaitą faktūrą, serija TP, Nr. 020, 790 Eur už „stogo darbus“; 6) 2019 m. gruodžio 19 d. sąskaitą faktūrą, serija TP, Nr. 021, 500 Eur sumai už „stogo darbus“.

16. Atsakovas M. T. pateikė ieškovei: 1) 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą, serija MT, Nr. 003, 691,50 Eur sumai už „stogo darbus“; 2) 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą, serija MT, Nr. 004, 1 100 Eur sumai už „stogo darbus“; 3) 2019 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą MT Nr. 005 1 380 Eur sumai už „stogo darbus“.

17. 2020 m. vasario 24 d. SMS žinute ieškovė pateikė pretenziją atsakovui T. B., prašydama iki 2020 m. vasario 28 d. atlikti statybos darbus, nurodydama, jog priešingu atveju ieškovė kreipsis į teismą dėl netesybų priteisimo. 2020 m. kovo 25 d. ieškovė išsiuntė pranešimą dėl 2019 m. liepos 10 d. rangos sutarties nutraukimo adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.1 – 6.4, 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytų Sutarčių 6 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei rangos sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės ir prievolė pagal sutartį bus neįvykdyta iki galo, rangovas įsipareigojo mokėti užsakovei netesybas – 1 000 Eur baudą už rangos sutarties nutraukimą. Ieškovė reikalavimą dėl netesybų priteisimo grindžia aplinkybe, jog rangos sutartys su atsakovais nutrauktos dėl jų kaltės, kadangi pastarieji nustatytu terminu neatliko Sutartyse nustatytų rangos darbų. Taigi, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovų kaltę dėl Sutarčių nutraukimo.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai Sutartimis įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlikti ieškovei (užsakovei) nuosavybės teise priklausančių naujų vieno buto gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini)., stogo uždėjimo, šiltinimo, pakalimų ir kitus statybos darbus (Sutarties 1 punktas). Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovai iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. darbų neatliko. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pažeidė Sutartis.

20. CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Pagal Sutarčių 5.4 punktą sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu, pakeitimą įforminant raštu bei patvirtinant parašais susitarimo tikrumą. Bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams, žodinės išlygos neturi juridinės galios (Sutarčių 7.3 punktas).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).

22. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).

23. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai paaiškino, kad šalių susitarimu Sutartyse numatyti darbai buvo tęsiami ir po 2019 m. rugpjūčio 30 d., t. y. suėjus Sutartyse nustatytam darbų atlikimo terminui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovams pretenzijų dėl darbų vėlavimo nereiškė, priešingai, atliko mokėjimus atsakovams pagal laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. pateiktas sąskaitas už „stogo darbus“ (Sprendimo 15, 16 punktai). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių konkliudentiniai veiksmai pagrindžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai susitarė tęsti sutarties vykdymą.

24. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių valia dėl Sutarties sąlygų keitimo sutapo, kadangi atsakovams atlikus stogų uždengimo ir stogų atbrailų pakalimo darbus ir pranešus, kad tolimesnių darbų (perdangų šiltinimo bei lauko terasų, pavėsinių ir sandėliukų sumontavimo) jie šiuo metu neatliks, kadangi turi vykti pas kitus užsakovus, ieškovė ragino atsakovus grįžti į objektą ir pabaigti likusius statybos darbus, nurodyti, kada jie galės tęsti minėtus darbus, tačiau pastarieji konkrečios datos nenurodė, o tokia atsakovų pozicija ieškovės netenkino. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų teiginius apie 2020 m. sausio 7 d. objektuose vykdytus sienų tinkavimo darbus, kurie sutrukdė atlikti perdangų šiltinimą.

25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šalių susitarimu darbai pagal rangos sutartis turėjo būti baigti būtent iki 2019 m. pabaigos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog šalių susitarimu darbai pagal rangos sutartis turėjo būti baigti iki 2019 m. pabaigos, tačiau atsakovai darbų iki 2019 m. pabaigos neatliko, todėl jis 2020 m. sausio mėn. pradžioje susisiekė su atsakovu T. B., tačiau pastarasis nurodė, kad negrįš baigti darbų. Teismo posėdžio metu atsakovas T. B. paaiškino, kad rangos darbai turėjo būti tęsiami nuo 2020 m. sausio 7 d., tačiau ieškovė objektuose pradėjo tinkavimo darbus. Perdangų šiltinimo vata ir tinkavimo darbai technologiškai negali būti atliekami kartu, nes džiūstantis tinkas išskiria drėgmę, kurią sugeria vata, todėl atsakovų darbai buvo nukelti neribotam laikui, o 2020 m. vasario mėn. atsakovas nebeturėjo galimybės atlikti darbus. Taigi, nors ieškovė teigė, kad šalių susitarimu rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. pabaigos, tačiau ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė darbų vykdymą siekė tęsti ir 2020 m. sausio mėn. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovė iki 2020 m. vasario 24 d. būtų teikusi atsakovams pretenzijas dėl darbų nevykdymo ar raginusi įvykdyti Sutartis. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė nepagrindė, kodėl beveik du mėnesius nuo 2019 m. gruodžio mėn. nesikreipė į rangovus dėl darbų užbaigimo, o pranešimą su prašymu vykdyti sutartį T. B. išsiuntė tik 2020 m. vasario 24 d. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad šalių susitarimu darbai pagal rangos sutartis turi būti baigti iki 2019 m. pabaigos, ieškovė nepateikė.

27. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji tinkamai informavo atsakovus apie Sutarčių nutraukimą, suteikė jiems galimybę iki 2020 m. vasario 28 d. pabaigti rangos darbus, tačiau atsakovai nei 2020 m. vasario mėn., nei 2020 m. kovo mėn. su ieškove nesusisiekė ir darbų neatliko, todėl ji kreipėsi į MB „Grunera“ dėl gyvenamųjų namų perdangų šiltinimo darbų atlikimo.

28. Sutarčių 5.5.2. punkte nustatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta vienos šalies iniciatyva, kitai sutarties šaliai nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Šiuo atveju sutarties šalis, pageidaujanti nutraukti sutartį, privalo pateikti kitai šaliai raštišką pretenziją, nurodama motyvus dėl netinkamo sutarties vykdymo ir nustaydama protingą terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Jei sutarties šalis, gavusi kitos sutarties šalies pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nurodytų trūkumų nepašalina, į gautą pretenziją nepateikia motyvuotų paaiškinimų, sutarties nutraukimo iniciatorė raštu praneša kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą ir nutraukimo datą. Taigi, vadovaujantis Sutarčių nuostatomis, ieškovė, siekdama nutraukti Sutartis, visų pirma, turėjo pateikti atsakovams pretenziją, nurodydama aplinkybes, susijusias su netinkamu sutarties vykdymu, ir nustatyti jiems protingą terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Atsakovams nurodytų trūkumų nepašalinus ar nepateikus motyvuotų paaiškinimų, ieškovė įgijo teisę nutraukti sutartį apie tai raštu pranešusi atsakovams. Sutarčių 7.5 punkte nustatyta, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal Sutartį įteikiamas pasirašytinai arba siunčiant paštu arba faksu, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paštu išsiųstas dokumentas gautas trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai gavėjui siunčiamas dokumentas įteiktas pašto paslaugas teikiančiai įmonei.

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nesilaikė Sutartyje nustatytos pranešimų kitai šaliai išsiuntimo tvarkos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. vasario 24 d. pateikė SMS pranešimą atsakovui T. B., prašydama iki 2020 m. vasario 28 d. atlikti statybos darbus, nurodydama, jog priešingu atveju ieškovė kreipsis į teismą dėl netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. liepos 10 d. rangos sutartis buvo sudaryta su atsakovais T. B. ir M. S. Taigi, siekdama nutraukti šią sutartį, ieškovė 2020 m. vasario 24 d. pretenziją turėjo pateikti abiem atsakovams. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė minėtą pretenziją pateikė M. S., byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp ieškovės ir atsakovo M. T. buvo sudaryta atskira 2019 m. liepos 29 d. rangos sutartis, todėl ieškovė, siekdama nutraukti šią sutartį, turėjo Sutarties 5.5.2. punkte nurodytą pretenziją pateikti atsakovui M. T., tačiau byloje nurodytų duomenų nėra. Be to, 2020 m. vasario 24 d. pretenzijoje ieškovė mini aplinkybes, susijusias tik su 2019 m. liepos 10 d. rangos sutartimi.

30. 2020 m. kovo 25 d. ieškovė išsiuntė pranešimą dėl 2019 m. liepos 10 d. rangos sutarties nutraukimo atsakovo M. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vis dėlto ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pranešimai apie Sutarties nutraukimą buvo siųsti atsakovams T. B. ir M. T. Be to, 2020 m. kovo 25 d. pranešime nurodoma, kad ieškovė nutraukia 2019 m. liepos 10 d. rangos sutartį. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė informavo atsakovą M. T. apie šalių sudarytos 2019 m. liepos 29 d. rangos sutarties nutraukimą, byloje nėra.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė dar iki rangos Sutarčių su atsakovais nutraukimo (2020 m. kovo 27 d.) susitarė dėl perdangų šiltinimo darbų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su MB „Grunera“, jai 2020 m. kovo 26 d. sumokėjo už darbų atlikimą, todėl atsakovai (rangovai) neteko galimybės atlikti nebaigtus darbus ir galutinai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. tarp ieškovės ir MB „Grunera“ sudarytas atliktų darbų aktas, kuriuo ieškovė priėmė MB „Grunera“ atliktus vatos dėjimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. MB „Grunera“ pateikė ieškovei 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą 1 668,59 Eur sumai už minėtus darbus, ją ieškovė tą pačią dieną apmokėjo. Taigi, MB „Grunera“ minėtus darbus atliko iki rangos Sutarčių su atsakovais nutraukimo (2020 m. kovo 27 d.). Be to, kaip jau minėta, ieškovė pažeidė savo pareigą tinkamai informuoti atsakovus apie Sutarčių nutraukimą, taip sudarydama jiems kliūtis ieškovės nustatytu terminu pašalinti jos nurodytus trūkumus.

32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

36. Atsakovai duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė