Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. V. ir atsakovės R. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. V. 2019 m. rugsėjo 9 d. patikslintą ieškinį atsakovams R. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centrui dėl tvoros ir sodinių pašalinimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Civilinė byla Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas panaikinti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atmesti su tuo susiję reikalavimai, neteisėta ir nepagrįsta.

20. Nesutinka su teismo išvada, kad patenkinti du iš devynių pareikštų reikalavimų. Nurodo, jog patenkinti trys iš aštuonių patikslinto ieškinio reikalavimų (vieno reikalavimo atsisakė) arba trys iš keturių pirminio ieškinio reikalavimų, kadangi po Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-269-831/2018 atsakovė pašalino asbestcemenčio (šiferio) lakštus. Pažymi ir tai, kad keturi iš aštuonių patikslinto ieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų naikinimu, buvo tarpusavyje susiję, todėl turėjo būti laikomi kaip vienas reikalavimas. Tai reiškia, kad buvo patenkinti trys reikalavimai iš penkių (iš kurių vieno ieškovė atsisakė). Tai lėmė, kad jai buvo priteista neproporcingai mažiau patirtų išlaidų nei priklauso. Pažymi, jog dalies patikslinto ieškinio atsisakymą lėmė tai, jog ji buvo suklaidinta atsakovės UAB „Vilkaviškio architektų biuras“ matininkų, Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus, VĮ Registrų centro Marijampolės filialo, todėl beprasmiškai teikė prašymą nustatyti jos žemės sklypo ribas. Teigia, kad teismas šias aplinkybes turėtų vertinti jos naudai.

21. Kadangi atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teises, dėl to atsakingi kiti atsakovai – Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ ir iš jų, teismui patenkinus reikalavimą panaikinti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėtų būti priteistos likusios patirtos bylinėjimosi išlaidos.

23. Argumentuoja, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. nepasisakė dėl reikalavimo atnaujinti ABTĮ 29 straipsnyje nurodytą praleistą terminą antrajam ir trečiajam reikalavimams pareikšti. Taip pat pažymi, kad teismas nepasisakė apie senaties terminą.

24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties išaiškinimais, jog turėjo būti pareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, o jei tokio reikalavimo nėra, tai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, nes nebus pasiekti besikreipiančio į teismą tikslai ir tai nesukels jokių pasekmių. Ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo ribų liko nenagrinėtas, o teismas, laikydamas, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, turėjo nurodyti, pagal kurį dokumentą jos nustatytos. Šito teismas nepadarė, todėl nesuprantama, kaip išsprendė reikalavimus dėl tvoros ir dėl medžių perkėlimo.

25. Nurodo, jog nors ieškovė įrodinėjo, kad tvora užtverta 2001–2006 m., tačiau pati pateikė 1994 m. darytą nuotrauką, kurioje matosi tinklo tvora, įrengta apie 1990 m., nes prieš tai buvusi medinė tvora supuvo. Teigia, jog nelogiški ieškovės teiginiai apie tvoros perkėlimą naktimis, atsakovė nepajėgi kilnoti tvorą, be to, būtų likę tvoros perkėlimo požymių, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tvoros perkėlimą. Teigia, kad tvora įrengta dar iki teismo sprendime nurodytų teisės aktų įsigaliojimo bendru kaimynų sutarimu, ieškovės tėvai iki savo mirties 2012 m. dėl tvoros jokių pretenzijų nereiškė ir nesiskundė. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip tvora galėjo būti perkelta iš pradžių vienoje vietoje, po to dviejose, trijose, galiausiai vienuolikoje vietų po keletą centimetrų, kaip atlikti matavimai. Sutinka, kad tvora sena ir išsilanksčiusi, pažymi, jog siūlė nugriauti tvorą su sąlyga, kad ieškovė įrengs naują sklypus skiriančią tvorą, tačiau ieškovė nesutiko. Taip pat teigia, kad faktiškai priimtas sprendimas dėl tvoros nugriovimo, nes tvora labai sena ir perkeliama sugrius. Taip pat nesutinka, kad netaikytinas senaties terminas, toks teismo motyvas pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Be to, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėjo apklausti liudytojus, išsiaiškinti, kaip antstoliai atliko matavimus, tačiau liudytojų teismas neapklausė, taip pat neišsprendė prašymų dėl rašytinių įrodymų pridėjimo.

26. Pažymi, kad telefonu susisiekusi su mokslų daktare L. S. išsiaiškino, kad ši sklype nėra buvusi, nurodė pasitikėjusi ieškovės pasakojimais ir pripažino buvusi ieškovės apgauta ir paminėjo, kad nė vienas augalas nekenkia ieškovei. Tą patį patvirtino ir jos sklype lankęsi augalų ir gamtos apsaugos specialistai. Nurodo, kad visi medžiai: ąžuolai, eglės, riešutai, beržai ir tujos sodinti 1980–1990 m. tuometinio kolūkio pirmininko leidimu ne namų valdos žemėje. Tik nuo 1993 m vasario 1 d. įsigaliojo medžių sodinimo reikalavimai. Slyva, jazminas yra dar buvusių savininkų palikimas, sodinti iki 1968 m., kėniai (mažos eglutės) pasodinti 2005 m. 1 metro atstumu nuo tvoros, tai žemaūgiai augalai, iš jų formuojama gyvatvorė, bukmedžiai pasodinti 2000 m., krūmeliai 1 m aukščio, karpomi, nuo tvoros apie 20 cm. Pažymi, kad visi medžiai yra seni, auga šiaurinėje kaimynės sklypo pusėje, kurioje kaimynė nevykdo jokios veiklos. Teismas sprendimu įpareigojo išpjauti iš esmės visus medžius atsakovės sklype, nors neįsitikino, kad šie medžiai kenkia ieškovei, nesiaiškino, kada jie pasodinti, be to, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra išnuomojosi žemės sklypą ūkininkui, kuris pretenzijų dėl medžių nereiškia.

27. Mano, jog atsižvelgus į tai, kad patenkinta 22,22 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesta 77,78 proc., įskaičius vienarūšius reikalavimus iš ieškovės jai turėjo būti priteistas 1 028,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

30. Taip pat pažymi, kad Nuostatų 32.1.2.2.2 punkte nustatyta, jog, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Atsižvelgiant į tai, kad bendro abiejų žemės sklypų taško koordinačių skirtumas yra 0,24 metro, t. y. neviršija 0,3 metro, konstatuotina, kad ieškovės žemės sklypo plane taško 1 koordinatė, ir atsakovės žemės sklypo plane taško 3 koordinatė yra teisingos ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, o likusieji koordinuoti žemės sklypų ribų taškai (koordinatės) yra identiški.

31. Nurodo, jog atsakovei priklausantys asmeninio ūkio žemės sklypai buvo paženklinti (suformuoti) 1992 m. balandžio mėn., ieškovės asmeninio ūkio žemės sklypai ir namų valdos žemės sklypas buvo paženklinti 1993 m. balandžio mėn., o ženklinimo duomenys užfiksuoti asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte ir žemės sklypų brėžiniuose. Taigi ieškovės sklypų duomenys užfiksuoti vėliau nei atsakovės žemės sklypų. Pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypai buvo asmeninio ūkio paskirties žemė, suprojektuoti nerengiant Žemės reformos žemėtvarkos projekto, t. y. privatizuoti pagal parengtus žemės sklypų planus (brėžinius) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. liepos 31 d.) 4, 12, 12.4 punktų reikalavimus, todėl joks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo administracinis aktas (sprendimas) patvirtinti kadastro duomenis nebuvo reikalingas. Žemės sklypo planas atsakingų asmenų parašais buvo patvirtintas vadovaujantis Nuostatų 32.1.2.2.2 punktu. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakingi asmenys negalėjo netvirtinti žemės sklypo plano, taip pat VĮ Registrų centras neturėjo teisinio pagrindo neregistruoti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų.

36. Argumentuoja, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Teigia, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, įregistruoti vėliau ir kerta ieškovės sklypo ribas atkarpoje 8–4, todėl yra neteisėti. Negali būti laikoma, kad ieškovės žemės sklypų ribos yra neaiškios, atsakovė jų neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės sklypo ribų aiškumu. Atsakovės namų valdos žemės sklypui ploto netrūksta, jis yra 3 000 kv. m, kaip ir nurodyta žemės sklypo plane. Tai, kad atsakovės žemės sklypo riba kerta geodeziškai anksčiau išmatuoto žemės sklypo ribą, niekaip nepateisinama. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodė, pagal kokį dokumentą nustatė, kad ieškovės žemės sklypų ribos yra aiškios, tačiau darytina išvada, kad jos žemės sklypo ribos nustatytos pagal V. Š. įmonės parengtą, patvirtintą, įregistruotą, nenuginčytą žemės sklypo planą.

37. Nesutinka, kad teismas išsprendė ne visus reikalavimus, ir nesutinka, kad yra praleidusi terminą ginčyti individualius administracinius aktus. Pažymi, kad asakovei šiuo metu nuosavybės teise priklausantis namų valdos žemės sklypas turėjo būti baigtas formuoti viešojo administravimo subjektui priimant individualų administracinį aktą, kuriuo patvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys ir (ar) suformuojamas nekilnojamojo turto objektas, tačiau tokio sprendimo viso proceso metu taip ir negavo.

38. Nurodo, jog reikalavimą perkelti žemės sklypus skiriančią tvorą kildino iš to, kad tuometiniam atsakovės žemės sklypo savininkui nebuvo duotas rašytinis sutikimas ieškovei šiuo metu priklausančiame sklype statyti tvorą ir buvo pažeistos tuo metu galiojusios statybinės normos RSN 151-92 Miestų ir gyvenviečių sodybos (galiojusio nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 5 d.) 2.6 punkto, o vėliau ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 (galiojusio iki 2010 m. spalio 1 d.) reikalavimai, numatę, kad tvora tarp gretimų sodybų arba tarp sodybos ir kitų sklypų, turint rašytinį gretimų sklypų savininkų sutikimą, gali būti projektuojama statyti ant sklypo ribos, o tokio sutikimo neturint – statytojo sklype prie jo ribos. Teigia, kad UAB „Geometra“ parengta žemės sklypų ribų ir tvoros natūroje schema bei antstolių faktinių aplinkybių knstatavimo protokolai įrodo, kad tvora pastatyta jai priklausančiuose sklypuose ir pažeidžia jos nuosavybės teisę. Teigia, kad 2008 m. atliekant jos motinai priklausiusio sklypo geodezinius matavimus atsakovės tvora buvo apynaujė ir tiesi, tai reiškia, jog tvora tverta po 2000 metų.

39. Teigia, kad tvorą atsakovė ir jos šeimos nariai pradėjo perkelti 2016 m., tai užfiksuota 3 matavimais, atliktais 2016 m., 2017 m. ir 2018 m., ir atsispindi 4 schemose, o atsakovės žemės sklypo planas perbraižytas, dirbtinai sukurta paklaida ir suformuotas neva trūkstamas plotas, planas patvirtintas netinkamais parašais ir įregistruotas pažeidžiant įstatymus.

40. Dėl reikalavimo perkelti medžius ir krūmus nurodo, kad nei 1996 m. liepos 27 d. Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų projekte, nei 2009 m. matininkui atliekant atsakovės namų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatant atsakovės sklypo kadastro duomenis nėra nurodyti jokie medžiai, krūmai, želdiniai. Teigia, kad šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės teiginį, jog želdiniai pasodinti prieš 40 metų. Atsakovės daugiamečiai augalai pasodinti nesilaikant nustatytų atstumų ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo leista taip sodinti medžius ir krūmus. Taip pat teigia, kad atsakovė kėnius sodino 2015 m., net vykstant teismo procesui pasodino riešutmedžio sodinukus.

41. Nurodo, kad pagrindė, kuo pasireiškia jos teisių pažeidimas, t. y. augalų šaknų sistemos ne tik neigiamai veikia dirvožemį, bet ir kelia realų pavojų drenažo sistemai, medžiai rudenį meta lapus, nukloja jos dirbamą žemę, eglių spygliai rūgština ir dehidruoja dirvą bei skurdina dirvožemį, jame neauga daržovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

46. Nors atsakovė argumentuoja, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. nepasisakė dėl reikalavimo atnaujinti ABTĮ 29 straipsnyje nurodytą praleistą terminą antrajam ir trečiajam ieškinio reikalavimams pareikšti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tai yra procesinio pobūdžio, o ne savarankiškas materialusis teisinis reikalavimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas neišnagrinėjo vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų.

47. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

48. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

49. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,3200 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,7400 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės sklypai ribojasi su atsakovei R. N. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 0,3000 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir 0,8915 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kėlė ginčą dėl jai priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatymo, tačiau 2020 m. spalio 20 d. pareiškimu, teismui paduotu 2020 m. spalio 22 d., atsisakė šio ieškinio reikalavimo. Įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo buvo priimtas, o civilinė byla dėl šio reikalavimo nutraukta.

51. Apeliantė B. V. nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir argumentuoja, kad ieškinio dalies atsisakymas, susijęs su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų nustatymu, negalėjo būti pagrindas atmesti reikalavimus dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, o teismas tokiu atveju turėjo nepriimti ieškinio dalies atsisakymo arba išaiškinti, jog toks atsisakymas lems kitų ieškinio reikalavimų nepatenkinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmą kartą nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi jau buvo nurodyta, jog iš ieškinio turinio ir byloje išdėstytos ieškovės pozicijos matyti, kad ieškovė kelia žemės sklypo ribų nustatymo klausimą, tačiau tiesiogiai tokio reikalavimo nereiškia. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti atsakovės žemės sklypo planą ir atsakovės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą neteisėtais, tačiau vien pripažinimu, kad atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos netinkamai, nebus pasiektas esminis ieškovės siekiamas tikslas – nustatyti žemės sklypo ribas, taigi ieškovės reiškiamas reikalavimas pats savaime jai nesukels teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei atsisakius reikalavimo nustatyti sklypų ribą ir pirmosios instancijos teismui bylą dėl šio ieškovės reikalavimo nutraukus, iš esmės susidarė analogiška situacija, kuri buvo ir priimant Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį. Reikalavimai dėl ribų paženklinimo–parodymo akto, žemės sklypo plano ir kadastrinius matavimų bei kadastro duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl sklypo ribų nustatymo, t. y. išvestiniai reikalavimai iš reikalavimo nustatyti sklypo ribas. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nebelikus ginčo dėl sklypų ribų, nebėra teisinio pagrindo nagrinėti išvestinių ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teisiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nors jos sklypo ribos aiškios ir įregistruotos viešajame registre, tačiau ginčas dėl sklypo ribos yra išlikęs, nes ribą pažeidžia neteisingai viešajame registre įregistruoti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo sklypai yra besiribojantys, jų riba ginčijamoje vietoje yra viena, todėl ieškovei teigiant, kad jai sklypų riba yra aiški, akivaizdu, kad nebeliko ginčo dalyko.

53. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Taigi žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Tai reiškia, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, parodymas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą nuspręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko ir negali būti ginčo teisme objektas, nes ne atlikti kadastriniai matavimai sukuria teises ir pareigas žemės sklypų savininkams. Todėl apeliantė, manydama, jog buvo pažeistos jos, kaip sklypo savininkės, teisės nustatant ribas tarp ginčo sklypų, turėjo teisę reikšti ieškinį dėl sklypo ribų nustatymo, remdamasi aplinkybe, kad, jos manymu, ribos nustatytos netinkamai atliktais kadastriniais matavimais, pateikti savo matavimus ir kt. įrodymus teismui. Būtent tai ir buvo išaiškinta Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, tačiau, kaip minėta, ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus 2019 m. rugsėjo 9 d. pareikštu patikslintu ieškiniu, 2020 m. spalio 20 d. pareiškimu, teismui paduotu 2020 m. spalio 22 d., ir pakartotinai 2020 m. spalio 28 d. raštu, atsisakė ieškinio reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo, pirmosios instancijos teismas ieškovės pareiškimą dėl reikalavimo atsisakymo priėmė ir civilinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebeliko ginčo dalyko – sklypų ribų neatitikimo.

54. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi teismams yra priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismų praktikoje akcentuota, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat papildomai pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Remiantis byloje esančiais VĮ Registrų centro 2019 m. balandžio 8 d. raštu pateiktais duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. ŽV-354 priedo 2 pozicija remiantis patvirtintais kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektais Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas šiuo metu atsakovei priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko J. N. ir R. N. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, keldama ginčą dėl kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo būtų ginčijusi šį administracinį aktą.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovė, argumentuodama, kad teismas, ginčo šalys ar kiti asmenys neturi teisės nepaisyti imperatyvių teisės normų, kurių paskirtis yra užtikrinti, kad kadastre neliktų klaidingų, neaiškių duomenų, taip pat užtikrinti teisinį stabilumą (nekirsti geodeziškai anksčiau išmatuotų sklypų ribų naujais matavimais), o kartu apsaugoti žemės sklypų savininkų interesus, iš esmės argumentuoja viešojo intereso apsauga ir gynimu. Ieškovė nėra CPK 49 straipsnyje nurodytas asmuo ir nėra duomenų, kad jai CPK ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, todėl plačiau šie ieškovės argumentai nenagrinėtini.

58. Taigi būtent ieškovė, laisvai disponuodama procesinėmis teisėmis ir įgyvendindama procesines pareigas, privalo apibrėžti ieškinio dalyką ir nagrinėjamos bylos ribas, kurių neperžengdamas teismas nagrinėja bylą. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vykdė beprasmį procesą, gaišino teismo ir dalyvaujančių asmenų laiką, eikvojo lėšas ir pažeidė proceso teisės principus (koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos). Būtent pati ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, turėjo įvertinti galiančias kilti teisines pasekmes ir bylos baigtį atsisakius ieškinio reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo, ypač kai nagrinėjamu atveju tokios teisinės pasekmės ieškovei iš esmės buvo išaiškintos Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė nebegali reikšti ieškinio ir kelti klausimą dėl sklypų ribų nustatymo, kaip pati pareiškime dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo nurodė, kad šios teisinės pasekmės jai yra žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

59. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl kadastro duomenų panaikinimo nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko, patys savaime apeliantei jokių teisių ir pareigų nesukuria, todėl, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, pirmosios instancijos teismas aptariamus ieškovės reikalavimus turėjo ne atmesti, o šią civilinės bylos dalį nutraukti. Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies matyti, jog teismas aptariamų ieškovės reikalavimų iš esmės nenagrinėjo, todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodant, kad civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų panaikinti UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ 2009 m. birželio 2 d. J. N. nuosavybės teise priklausiusio 3 000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą, 2009 m. birželio 4 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir 2009 m. birželio 2 d. kadastrinius matavimus bei kadastro duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo ir sklypų ribos

60. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi buvo nurodyta, jog žemės sklypo ribų nustatymas civilinėje byloje pareiškus reikalavimą pašalinti kito asmens (šiuo atveju atsakovės) pastatytą tvorą, pasodintus želdinius yra viena iš privalomų nustatyti esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių. Tai leidžia nustatyti, ar ginčo tvora pastatyta ir želdiniai pasodinti teisėtai ir nepažeidžia kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų.

61. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tik tinkamai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas gali nuspręsti, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra aiškios.

62. Apeliantė atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, turėjo nurodyti, pagal kurį dokumentą jos nustatytos, o to nepadaręs nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus dėl tvoros ir želdinių perkėlimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai ir aiškiai neįvardijo, kur yra sklypų riba, nuo kurios teismo sprendime nurodytais atstumais atsakovė įpareigota pašalinti tvorą ir medžius, be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos prieštaringos sklypų ribos, minima ieškovės sklypo riba arba sklypus skirianti tvora kaip riba.

63. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis matyti, kad ginčas dėl aptariamų sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iš esmės negalėjo kilti, nes riba yra aiški, pažymėta kadastro žemėlapyje ir sklypų persidengimo nėra. VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 23 d. pateiktame atsiliepime ir su juo pateiktuose įrodymuose nurodyta, kad su prašymu Lietuvos Respublikos vardu įregistruoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta kadastro duomenų byla ir sklypo planas, parengtas 2009 m. birželio 4 d. UAB ,,Vilkaviškio architektūros biuras“, kuriame sklypo ribos, posūkių taškų koordinatės 3, 4, 5, 6 ribojasi su ieškovės sklypo ribomis ir atsakovei šiuo metu priklausančio sklypo posūkio taško Nr. 3 koordinatė persidengia 0,24 m su ieškovės sklypo 2008 m. lapkričio 25 d. plane nurodyta posūkio taško Nr. 1 koordinate, o kiti koordinačių taškai idealiai sutapo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 9 d.) 123 punktas numatė, kad jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka.

64. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtinti Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniai reikalavimai, kurie reglamentuoja žemės sklypų ribų žymėjimo kadastro žemėlapyje, kadastrinių vietovių ir blokų ribų keitimo, kadastro žemėlapio tikslinimo dėl to, kad buvo naudota skirtingo tikslumo kartografinė medžiaga, techninius reikalavimus. Vadovaujantis Kadastro nuostatais ir nurodytais Techniniais reikalavimais VĮ Registrų centro direktoriaus pirmojo pavaduotojo 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. v-95 buvo patvirtinta Žemės sklypų, kurių kadastriniai matavimai atliekami, nustatant posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, žymėjimo kadastro žemėlapyje tvarka, kuri ir yra minima Nuostatų 123 punkte. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei Kadastro nuostatai, nei Techniniai reikalavimai, nei Žymėjimo kadastro žemėlapyje tvarka nedetalizuoja, kaip kadastro žemėlapyje turi būti sujungiamos žemės sklypų nesutampančios, bet paklaidos neviršijančios ribos. Tą patį patvirtino ir VĮ Registrų centro atstovė pirmosios instancijos 2019 m. spalio 4 d. teismo posėdyje duodama paaiškinimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyti teisės aktai imperatyviai nustato, kad nesutampančios, bet leistinos paklaidos neviršijančios žemės sklypų ribos yra žymimos kadastro žemėlapyje. Nagrinėjamu atveju, esant leidžiamam 0,24 m persidengimui tarp ieškovės sklypo posūkio taško koordinatės Nr. 1 ir atsakovės sklypo posūkio taško koordinatės Nr. 3, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Lietuvos Respublikos vardu įregistruodamas šiuo metu atsakovei priklausantį sklypą leistiną 0,24 m ribų persidengimą padalijo pusiau ir atlikus ieškovės žemės sklypo ribų pažymėjimą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, plane nurodyta ribų posūkio taško Nr. 1 koordinatė X–(duomenys neskelbtini) pakeista į (duomenys neskelbtini), o taško koordinatė Y–(duomenys neskelbtini) pakeista į (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad teritorinio registratoriaus sprendimas būtų apskųstas, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Pažymėtina, kad situacija ieškovei išaiškinta dar VĮ Registrų centro 2017 m. sausio 10 d., taip pat 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakymuose į jos prašymus. Taigi, kaip ir nurodė VĮ Registrų centras, teisiniu požiūriu ieškovės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir yra pažymėtos pagal 2008 m. lapkričio 25 d. planą su leistina paklaida.

65. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo žemės sklypus Vilkaviškio rajono Vilkaviškio apylinkės tarybos 1991 m. spalio 16 d. 1 šaukimo Tarbos 10 sesija suteikė kaip sodybinius žemės sklypus tuometiniame kolūkyje, o atsakovei priklausantys asmeninio ūkio žemės sklypai, taip pat ir ginčo namų valdos žemės sklypas, buvo paženklinti, t. y. suformuoti 1992 m. balandžio mėn., ieškovės asmeninio ūkio žemės sklypai ir namų valdos žemės sklypas buvo paženklinti 1993 m. balandžio mėn., o ženklinimo duomenys užfiksuoti asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte ir žemės sklypų brėžiniuose, kurie nėra tikslūs. Šią išvadą patvirtina ir pačiuose paženklinimo aktuose nurodyta aplinkybė, kad asmeninio ūkio paženklinimo aktai sudaryti pagal dalinio sutvarkymo projektą. Ieškovės motina 1996 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1 ha ploto valstybinės žemės sklypą Nr. 28, prie sutarties pridėtas sklypų brėžinys. Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. ŽV-354 priedo 2 pozicija remiantis Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 509žv patvirtintais kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektais, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, kuriame taip pat nėra tikslių sklypų duomenų, 2009 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas šiuo metu atsakovei priklausantis žemės sklypas. Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ŽV-363 patikslinti valstybinės žemės sklypų plotai ir įsakymo 2 ir 3 priedais E. N. ir J. N. prie nuosavybės teise turimų pastatų ne aukciono tvarka parduoti valstybinės žemės sklypai. Pažymėtina, kad pačios ieškovės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2009 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (2070/09)S-2933 buvo neįrašyti, t. y. sklypo ribos kadastro žemėlapyje nepažymėtos, nes kadastro žemėlapyje gautas sklypo plotas neatitiko žemės sklypo plane nurodyto ploto, taip pat pateiktame sklypo plane buvo neteisingai nurodyti linijų ilgiai (1–2 ir 5–6). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovės sklypo kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas) atliktas 2009 m. birželio 30 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. ŽV-212. Taigi tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, o sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises ir tai yra leistina (ribinė) ploto paklaida, taikytina abiem gretimiems sklypams, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita, o to būtent ir siekė ieškovė pradiniu ieškiniu reikšdama reikalavimą dėl sklypų ribų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016; kt.).

67. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principus, taip pat į teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principą bei nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, vertina, jog būtent teritorinio registratoriaus 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nustatyta ir kadastro žemėlapyje įregistruota abiejų ginčo sklypų riba pagal turimus planus su leistina paklaida ir turėtų būti laikoma ta riba, nuo kurios skaičiuotini teisės aktų nustatyti atstumai vertinant, ar pagrįsti ieškovės reikalavimai patraukti tvoros dalį ir medžius bei krūmus.

Dėl reikalavimo perkelti tvorą

68. Ieškovės pareikštas reikalavimas perkelti į, jos teigimu, jos sklypą įsiterpusią atsakovės tvoros dalį kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

69. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Geometra“ 2018 m. gruodžio 7 d. gretimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir bendros tvoros natūroje, schema M1:500 bei antstolės 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0076/19/F1-010 patvirtina, kad atsakovei priklausanti tvora yra įsiterpusi į ieškovei priklausantį sklypą, todėl pažeidžia ieškovės nuosavybės teises ir yra teisinis pagrindas taikyti CK 4.98 straipsnyje numatytas savininko teisių gynybos priemones. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad UAB „Geometra“ 2018 m. gruodžio 7 d. schema sudaryta pagal du atskirus žemės sklypų planus, t. y. pagal ieškovės sklypo planą, parengtą 2008 m. lapkričio 25 d., ir pagal atsakovės sklypo planą, parengtą 2009 m. birželio 4 d. Schemoje būtent ir pažymėtas tas pats ribos 0,24 m nesutapimas, taigi schema parengta ne pagal kadastro žemėlapyje įregistruotus duomenis. Lygiai taip pat ne pagal kadastro žemėlapyje įregistruotus duomenis yra sudaryta ir UAB „Geometra“ 2017 m. balandžio 14 d. geodezinių taškų nužymėjimo schema M1:1000, joje būtent ir nurodytos pirminės (be paklaidos) koordinatės taške Nr. 1 X–(duomenys neskelbtini) (vietoje (duomenys neskelbtini)), Y–(duomenys neskelbtini) (vietoje (duomenys neskelbtini)). Iš antstolės 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0076/19/F1-010 turinio ir jo priedų taip pat matyti, kad antstolė naudojosi ne kadastro žemėlapyje įregistruotais duomenimis, o jai pateiktais aptartais planais ir schemomis, kurie sudaryti neįvertinus kadastro žemėlapio duomenų, t. y. nesujungus nesutampančių, bet paklaidos neviršijančių žemės sklypų ribų. Pažymėtina, jog antstolis A. M., 2018 m. sausio 25 d. surašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, apklaustas kaip liudytojas 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje, parodė, kad jam buvo pateiktas tik ieškovės sklypo planas ir matuodamas atstumus iki tvoros bei želdinių jis vadovavosi tik šiuo planu ir jame pažymėtomis ieškovės sklypo ribomis.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo tvora neabejotinai įsiterpia į ieškovei priklausantį sklypą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant pateiktų schemų duomenis ir ieškovės nurodomus nežymius atstumus, kuriais, jos teigimu, tvora įsiterpia į jos sklypą, vertinant aptartą buvusią sklypų persidengimo paklaidą, kuri kadastro žemėlapyje padalyta po lygiai tarp abiejų ginčo šalių sklypų, logiška išvada, jog ginčo tvora būtent ir yra įrengta apytiksliai neperžengiant leistino buvusio sklypų ribų neatitikimo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią išvadą patvirtina ir UAB ,,Vilkaviškio architektūros biuras“ nurodytos aplinkybės, jog atliekant atsakovei šiuo metu priklausančio sklypo 2009 m. birželio 2 d. kadastrinius matavimus atsakovės ir ieškovės sklypus skyrė metalinio tinklo tvora su gelžbetoniniais stulpais, kurie, kaip dirbtiniai stabilūs vietovės objektai, buvo panaudoti kaip sklypų ribų posūkių taškai, papildomai nežymint sklypo ribų standartiniais riboženkliais.

71. Papildomai nurodytina, jog sprendžiant, ar tvora pažeidžia ieškovės teises, nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama ir faktiškai nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo riba, trukmė, atsižvelgiama į faktines bylos aplinkybes, o būtent tai, jog ginčo sklypai priklauso šalių šeimoms labai ilgą laiką, ieškovei šiuo metu priklausančiame sklype gyveno jos dabar jau mirusi motina, tikėtina, kad ir pati ieškovė užaugo ginčo sodyboje, atsakovei šiuo metu priklausančiame sklype gyveno jos jau mirusio sutuotinio tėvai. Ieškovė sklypą paveldėjo mirus motinai 2012 m., atsakovė – 2010 m. mirus jos sutuoktiniui.

72. Kaip minėta, seniesiems gyventojams sklypai buvo paskirti 1991 m. kaip sodybiniai žemės sklypai tuometiniame kolūkyje, iki tol senieji gyventojai buvo faktiniai sklypų naudotojai ir gyveno juose esančiose sodybose. Šalys neginčija, kad sklypus nuo labai seno laiko skyrė sena medinė tvora, kuriai supuvus jos vietoje pastatyta metalinė tinklo tvora. Iš pateiktų nuotraukų vizualiai matyti, kad tinklo tvora šiuo metu taip pat yra labai sena, išsikraipiusi, gelžbetoniniai jos stulpai aptrupėję. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad tarp senųjų sklypų gyventojų būtų iškilę ginčų dėl sklypų naudojimo ribos ar tvoros, priešingai, atsakovės teigimu, ieškovės motina labai džiaugėsi, kad įrengta nauja tinklo tvora. Darytina išvada, kad ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos, t. y. sklypus skiriančios tvoros vieta juos tenkino ir ginčų nebuvo, tuo tarpu ieškovė, 2012 m. paveldėjusi sklypą, kuriame gyveno jos motina, turėjo matyti ir suprasti paveldimo sklypo faktinio naudojimo ribas, pretenzijų ilgą laiką taip pat nereiškė.

73. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovė 2016–2019 m. perkėlė tvorą į jos sklypą, jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje esančios tvoros nuotraukos darytos 2016 m. birželio mėn. – 2017 m. gruodžio mėn., paneigia ieškovės teiginius, nuotraukose nematyti jokių tvoros perkėlimo požymių ir byloje nėra jokių duomenų, kad tvoros vieta pasikeitė nuo to laiko, kai dar sodyboje gyveno ieškovės motina. Jokių tvoros perkėlimo požymių nepastebėjo ir antstolis A. M., 2018 m. sausio 25 d. surašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

74. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai neleidžia konstatuoti esant visas CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančią tvorą į atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei to nepadarius leista ieškovei perkelti žemės sklypus skiriančią tvorą į atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atsakovės sąskaita, yra nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo perkelti tvorą netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl reikalavimo perkelti želdinius

75. Teismas ginčijamu sprendimu įpareigojo atsakovę R. N. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti 29 medžius, t. y. 6 egles, 11 riešutmedžių, 9 kėnius, 2 ąžuolus, augančius arčiau kaip 3 metrai, ir 9 krūmus, t. y. 6 buksmedžius, 1 tują, 1 gervuogę ir 1 jazminą, augančius arčiau kaip 1 metras nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, taip pat 10 medžių, t. y. 2 beržus ir 8 riešutmedžius, augančius arčiau kaip 3 metrai nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei to nepadarius leista ieškovei pašalinti nurodytus želdinius atsakovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad želdiniai atsakovės žemės sklypuose pasodinti iki patikslinto ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d., o pateiktos fotonuotraukos ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovės daugiamečiai augalai pasodinti šalia ieškovei priklausančių žemės sklypų ribų nesilaikant STR nustatytų atstumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

76. Medžių ir kitų augalų sodinimą, t. y. atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų, reglamentavo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ reikalavimai, vėliau įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, kuris taikomas tik projektuojant naują namą ir kartu žemės sklypo užstatymą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik po jo įsigaliojimo pasodintiems augalams, o iki šių reikalavimų įsigaliojimo šalys turi teisę tvarkyti žemės sklypus savo nuožiūra, kol nėra pažeidžiami kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai, tačiau pirmosios instancijos teismas teisės aktuose nustatytus medžių ir krūmų sodinimo reikalavimus taikė visiems ieškovės ieškinyje nurodytiems želdiniams ir, konstatavęs, jog prašomi perkelti medžiai ir krūmai pasodinti iki patikslinto ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d., plačiau želdinių pasodinimo laiko nesiaiškino.

77. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog aplinkybę, kad medžiai pasodinti po 2009 metų, įrodo, tai, kad 2009 m. matininkas, atlikdamas atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, į žemės sklypo kadastro duomenis neįrašė duomenų apie medžius, krūmus, želdinius. Taip pat, kad ir byloje esančiame 1996 m. liepos 27 d. parengtame Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų projekto grafoje „Medžiai, krūmai, želdiniai“ šie nenurodyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje, kuriame nėra reikalavimo aprašyti medžius, krūmus, želdinius. Kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiniai kadastro duomenys.

78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 23 d. rašte nurodyta, kad patikrinus ieškovės prašyme pateiktą informaciją dėl kaimyniniame sklype augančių želdinių nustatyta, jog kaimyniniame žemės sklype laikotarpiu nuo paskutinio apsilankymo, kuris buvo 2016 m. gegužės mėnesį, naujų želdinių nepasodinta, o 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (34)(7.6)SD–1527 nurodyta, jog kaimyniniame žemės sklype prie sklypo ribos auga senos eglės, naujai pasodinta tujų sodinukų, apie 1 m atstumu nuo sklypo ribos pasodinti kėniai. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vyriausiasis specialistas ekologas D. B. teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad buvo gauta skundų dėl santykių tarp kaimynų, 2016 m. atvykęs į vietą nustatė, kad arti tvoros naujai pasodintos tujos, atsakovė buvo įpareigota jas perkelti toliau ir įpareigojimą įvykdė. Tuo tarpu eglės buvo senos, nugenėtos pakankamai aukštai ir, jo nuomone, netrukdė ieškovei naudotis žemės sklypu, kėniai augo metro atstumu nuo tvoros, kėnių atstumus matavo ir patikrinimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės sklype augantys želdiniai pasodinti pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

79. Antstolis A. M., surašęs 2018 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, apklaustas kaip liudytojas 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje, parodė, kad konstatuodamas, jog iš klientės (ieškovės) kaimynės pusės patvoryje pasodinti kėniai, gervuogės ir jazminas mažesniu nei 1 metro atstumu, matavo nuo tvoros tinklo iki krūmo pradžios, nors pagal reikalavimus atstumai turėtų būti matuojami iki krūmo vidurio, o jis to nedarė, taip pat nemanė, kad kiekvieną medį matuoti atskirai yra būtina, todėl suskaičiavo medžius ir pamatavo bendrą atstumą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima remtis 2018 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip tinkamu įrodymu nagrinėjant ieškovės reikalavimo dėl želdinių perkėlimo pagrįstumą.

80. Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentės dr. L. S. 2020 m. sausio 20 d. rašte pateiktas sklypų paribyje augančių želdinių mokslinis apibūdinimas ir bendro pobūdžio informacija, nors nurodyti atsakovės sklype pasodintų medžių ir krūmų atstumai nuo ieškovės sklypo, tačiau nepateikti jokie įrodymai, kad specialistė lankėsi sklypuose, nenurodyta, kaip matavo ir nuo kurios vietos nustatė želdinių atstumus, tuo tarpu atsakovė teigia, kad pokalbio telefonu metu L. S. patvirtino vietoje nebuvusi. Taigi šis raštas nagrinėjamu atveju taip pat neturi įrodomosios teisinės reikšmės.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovės ieškinyje dėstomų argumentų galima daryti išvadą, kad ieškovės netenkina ne tiek patys medžiai ar krūmai, bet tai, kad, ieškovės teigimu, atsakovė jų neprižiūri, t. y. ieškovė nurodo, jog krentantys eglių spygliai stipriai rūgština dirvą, dehidruoja dirvožemį, auga pietinėje pusėje, dėl to džiūsta ir be perstojo meta spyglius, rudenį krenta ąžuolų lapai, kurie yra stori, šiurkštūs, nukloja jos žemės sklypą, sunkiai suyra ir taip pat rūgština dirvą, ąžuolai neprižiūrėti, jų laja nuagusi tik į ieškovės pusę, taip pat neprižiūrėti lazdynai, po beržais labai sunkiai auga kiti augalai, jų šaknynas ir laja alina dirvą, atsakovės buksmedžiai skursta, gervuogės neprižiūrėtos, auga didžiulis brūzgynas ir pan. Taip pat ieškovė dėsto nuogąstavimus, kad medžiai užaugs dideli, mes šešėlį, gali kilti jų išvirtimo grėsmė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie deklaratyvūs teiginiai nagrinėjamu momentu yra pagrįsti tik spėjimais.

82. Teisėjų kolegija pažymi, jog antstolės S. Ž. 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtose ieškovės ir atsakovės sklypų paribio nuotraukose matyti, jog ieškovės ir atsakovės sklypus skiria ne tik atsakovės, bet taip pat ir ieškovės sklype pasodinti želdiniai. Be to, iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atsakovės pasodinti tujų sodinukai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, t. y. pasodinti 1,01–1,40 m atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, jų aukštis iki 1,10 m. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovė, net ir teigdama, kad medžiai atsakovės sklype sodinti 2000–2009 m. ar dar vėliau, ilgą laiką nuo sklypų paveldėjimo 2012 m. jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, taip pat byloje nėra duomenų, kad pretenzijas būtų reiškusi ieškovės motina. Taigi nepaneigta, kad tarp šalių galėjo būti žodinis susitarimas dėl želdinių sodinimo, kuris šalis tenkino. Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.

83. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų ir pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymų visuma sudaro tikėtiną išvadą, kad dauguma medžių atsakovės sklype galėjo būti pasodinti dar iki įsigaliojant teisiniam reglamentavimui dėl želdinių sodinimo atstumų nuo gretimų sklypų. Nei antstolės 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei kituose byloje esančiuose įrodymuose nėra duomenų apie medžių amžių, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turi lemiamą reikšmę sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas plačiau želdinių pasodinimo laiko nesiaiškino, nors nustatyti medžių amžių turint specialiųjų žinių yra įmanoma, tai lemia, ar turėtų ir kurio laikotarpio teisės aktų reikalavimai turėtų būti taikomi vertinant atsakovės želdinių atstumus nuo ieškovės sklypo ribų. Pažymėtina, jog atstumai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į kadastro žemėlapyje nurodytą šalių sklypų ribą (70 punktas), tuo tarpu antstolė ją nurodė ir atstumus matavo tik pagal ieškovės sklypo planą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovę perkelti želdinius, o ieškovei leidęs savo želdinius toliau auginti šalia sklypų ribos, taip pat nevertino, ar tokia situacija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kai ir pati ieškovė savo sklypo paribyje augina želdinius, ar išimtinai ieškovės interesų tenkinimas nepažeistų atsakovės teisių ir interesų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl atsakovės argumentų, jog medžiai auga šiaurinėje kaimynės sklypo pusėje, kurioje kaimynė nevykdo jokios veiklos, taip pat jog sklypą ieškovė yra išnuomojusi ūkininkui, kuris pretenzijų nereiškia, nevertino atsakovės pateiktos 2019 m. vasario 13 d. augalų atstumų nuo žemės sklypo ribos situacijos plano. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino, ar realiai yra pažeidžiami ieškovės interesai, ar įpareigojimas perkelti senus subrendusius medžius, jeigu toks jų amžius būtų nustatytas, yra objektyviai įmanomas, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, tai reikštų medžių išpjovimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas turi būti aiškus ir realiai įvykdomas, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurioje konkrečioje vietoje, prie kurio iš ieškovei priklausančio sklypo yra kiekvienas perkeltinas medis ar krūmas, nepasiūlė ieškovei sudaryti konkrečios schemos, o vien tik medžių ir krūmų pavadinimų nurodymas teismo sprendime nenurodžius jų amžiaus, konkrečios vietos gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ir kelti tolesnius ginčus.

84. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

85. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

86. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybių ir klausimų, nurodytų šioje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, galbūt kils ekspertizės skyrimo medžių amžiui nustatyti ar ieškinio patikslinimo ar atsisakymo poreikis, įvertinus siekiamo rezultato ir būsimų bei jau šalių patirtų išlaidų bei laiko bylinėjantis santykį. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, ne iki galo atskleistos bylos esmės aptariama bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

87. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Šiame procesiniame sprendime nurodytos priežastys lemia poreikį šalims papildomai įrodinėti, o teismui – nustatyti esmines šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija mano, jog tam, kad būtų parinktas tinkamiausias ieškovės teisių gynimo būdas, atitinkantis ir proporcingumo principo imperatyvus, nepažeidžiant šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo perkelti medžius bei krūmus, naikina ir šią bylos dalį grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

88. Analogiškos teisinės pasekmės taikytinos ir skundžiamo sprendimo daliai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dalį skundžiamo sprendimo panaikinus bei dalį bylos perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylos dalį iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė VĮ Registrų centro prašymo dėl patirtų išlaidų atlyginimo (DOK–36590).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

patikslinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria atmesti ieškovės B. V. patikslinto ieškinio, pareikšto 2019 m. rugsėjo 9 d., reikalavimai dėl UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ 2009 m. birželio 2 d. J. N. nuosavybės teise priklausiusio 3 000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo akto, 2009 m. birželio 4 d. šio žemės sklypo plano, 2009 m. birželio 2 d. šio žemės sklypo kadastrinių matavimų ir šio žemės sklypo kadastro duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės B. V. patikslinto ieškinio, pareikšto 2019 m. rugsėjo 9 d., reikalavimas dėl atsakovės R. N. įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), skiriančią tvorą į atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei to nepadarius leista ieškovei B. V. perkelti žemės sklypus skiriančią tvorą į atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atsakovės sąskaita, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl tvoros perkėlimo atmesti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės B. V. patikslinto ieškinio, pareikšto 2019 m. rugsėjo 9 d., reikalavimas dėl atsakovės R. N. įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti 29 (dvidešimt devynis) medžius, augančius arčiau kaip 3 (trys) metrai, ir 9 (devynis) krūmus, arčiau kaip 1 (vienas) metras nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos bei saugiai pašalinti 10 (dešimt) medžių, augančių, arčiau kaip 3 (trys) metrai nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei to nepadarius leista ieškovei atlikti nurodytus veiksmus atsakovės sąskaita, ir šią bylos dalį kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžinti Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.