Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-22-834/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-03-01
Bylos Nr.: 1-22-834/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23355-2021-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis: S. B., I. P., G. J., M. S.
Nukentėjusysis: V. L., S. L., Z. L., V. T., V. B.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Gintaras Petukauskas, Danutė Kisinienė, Egidijus Langys, Aleksandras Palamarčukas

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-22-834/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23355-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.13; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.2 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, Vilmai Žebrauskienei, Teresai Stankevič, Jolantai Uždavinytei, Inai Jokst, Jolantai Voleikienei, Katažynai Žurienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamųjų S. B. (S. B.) ir I. P. (I. P.) gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,

kaltinamojo G. J. (G. J.) gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

kaltinamojo M. S. (M. S.) gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

nukentėjusiesiems V. L. (V. L.), S. L. (S. L.), Z. L. (Z. L.), V. T. (V. T.) ir jų atstovui advokatui Egidijui Langiui,

vertėjoms Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei, Galinai Tijūnelienei,nedalyvaujant nukentėjusiajam V. B. (V. B.),civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B. (S. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,

G. J. (G. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2018 m. birželio 4 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje ir gydytis nuo alkoholizmo. 2022 m. birželio 8 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,

I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. B., I. P., G. J., M. S. veikdami kartu bei kitais dviem ar trimis tyrimo metu nenustatytais asmenimis (tikslus skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), ignoruodami elementarias moralės ir elgesio normas, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, 2021-07-10 apie 20.30 val. viešoje vietoje – netoli tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, I. P. tyčia sudavė 1 (vieną) kartą dešinės rankos kumščiu V. T. į kairę veido pusę – žandikaulį, veikiant kartu su aukščiau nurodytais asmenims, pastūmus ranka V. T. į nugarą, nuo ko šis suklupo ant kelių ant žemės, o V. T. atsistojus bėgti kviesti pagalbos, spyrus šiam į sėdmenis, po to S. B. dešinės rankos kumščiu sudavė V. B. į žandikaulį (kairėje pusėje) bei G. J. dešinės rankos kumščiu sudavė V. B. į žandikaulį (dešinėje pusėje), o V. B. nuo šių smūgių nugriuvus ant žemės, ant nugaros, po to atsistojus, tęsiant nuskalstamą veiką, G. J. ir S. B. rankomis sugriebus V. B. už pečių bei pagriovus šį pastumiant, nuo ko jis (V. B.) nukrito ant kelių bei alkūnių, o S. B. kartu su G. J. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 4 (keturis) smūgius klūpančiam V. B. į galvos sritį, šiais bendrais tyčiniais veiksmais padarant V. B. odos nubrozdinimus alkūnėse, dešiniame kelyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeliant fizinį skausmą; tuo metu kai tęsiant nusikalstamą veiką I. P., tyčia smogė vieną kartą kumščiu V. L. į veido sritį – kairįjį apatinį žandikaulį, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, po ko V. L. bandant stotis, I. P. sudavė šiam antrą kartą kumščiu į veido sritį – apatinę veido dalį ir I. P. šiais veiksmais padarius nukentėjusiajam V. L. abipusį apatinio žandikaulio lūžį ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius V. L. sveikatą, tęsdami nusikalstamą veiką, po to kai S. L. bėgant link mušamo sūnaus V. L., tyrimo metu nenustatytam asmeniui dujų balionėliu kelis kartus papurškus dujų S. L. į veidą, veikdami kartu tuo pat metu tyčia sudavė smūgį S. L. į veidą – dešinį skruostą, dėl ko šis parklupo ant kelio, po to veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius S. L. į kairįjį šoną, tokiais tyčiniais bendrais veiksmais padarius S. L. odos nubrozdinimus kairiame kelyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlus fizinį skausmą; po to tęsdami nusikalstamą veiką, V. T. vėl atbėgus prie tvenkinio, nenustatytam asmeniui dujų balionėliu V. T. papurškus į veidą dujų, M. S., I. P., G. J., S. B. bei tyrimo metu nenustatytas asmeniu sudavė V. T. ne mažiau kaip 9 (devynis) smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikant į veidą, galvą ir V. T. nuo šių smūgių vieną kartą nugriuvus ant kelių ir vieną kartą nugriuvus ant žemės, bendrais tyčiniais veiksmais mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam V. T. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, kairiame žande su kraujosruva žando gleivinėje, kaklo kairėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus dešinės pėdos nugariniame paviršiuje – išorinės kulkšnies srityje, kairėje vidinėje kulkšnyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą; po to tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami kartu, I. P. tyčia sudavė 1 (vieną) kartą kumščiu Z. L. į veidą – dešinį skruostą, M. S. sudavė 1 (vieną) kartą kumščiu Z. L. į dešinę veido pusę ir Z. L. nuo šių smūgių nugriuvus veidu žemyn ant kelio ir bandant stotis, tęsiant nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytam asmeniui papurškus dujų balionėliu Z. L. į veidą dujų, M. S., I. P., G. J. sudavė ne mažiau kaip 4 (keturis) smūgius kumščiais ir kojomis klūpančiam Z. L. į įvairias kūno vietas – galvos sritį, nugarą, šonus, o Z. L. išsprūdus ir įšokus į tvenkinį bei po to jam išlipus, I. P. sudavė 1 kartą ranka Z. L. į dešinę veido pusę, tyrimo metu nenustatytam vyrui pripurškus dujų Z. L. į akis, M. S., I. P., S. B., G. J. ir vienu ar dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami kartu pargriovę Z. L. ant žemės, sudavė jam ne mažiau kaip 5 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – galvą, šonus, nugarą ir šiais bendrais veiksmais padarė Z. L. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą bei tokiu įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei bendrais veiksmais I. P., S. B., G. J., M. S. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, I. P. 2021 m. liepos 10 d. apie 20.30 val. viešoje vietoje – netoli tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas elementarias moralės ir elgesio normas, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu V. L. į veido sritį – apatinį žandikaulį kairėje pusėje, o V. L. nuo šio smūgio nugriuvus ant žemės bei bandant stotis, tęsdamas nusikalstamą veiką, smogė besistojančiam V. L. kumščiu į veido sritį, pataikydamas į veido apatinę veido dalį, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir šiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. L. abipusį apatinio žandikaulio lūžį, tai yra sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Tą dieną su broliu I. P. dirbo. Nusprendė nusimaudyti. Privažiavo, ant pievutės pasistatė mašiną, buvo daug žmonių. Nuėjo nusimaudyti, ten buvo gal 3 – 4 nepažįstami vyrai su maišais, su alumi, žmonės atsisėdo. Jis pamatė, kad žmonės šiukšlina, kad būtų tvarka pasakė jiems susitvarkyti. Buvo vienas – kitas nepatenkintas jaunuolis, kažką jam atsakė, įvyko žodinis konfliktas. Išsimaudę su broliu nusprendė vykti namo ir ėjo mašinos link, priėjus prie mašinos, ten sėdėjo du broliai ar draugai, ar du pažįstami baltarusiai. Brolis su jais bendravo, o jis atsisėdo ir stebėjo, kaip žmonės žvejoja ir ilsėjosi. Neužilgo pamatė, kaip eina 3 – 4 vyrai, jau jie ėjo be to maišo, be tų butelių ir jis jiems pastabą tokią pasakė, paklausė, kur padėjo maišą. Jie pradėjo įžeidinėti, jis irgi atsakė, įvyko konfliktas. Vienas jaunuolis pasakė palaukti ir nubėgo į bendrabučio pusę, kiti nuėjo iš paskos. Jis net nieko blogo negalvojo, sėdėjo, ilsėjosi, žiūrėjo, kaip žmonės ilsisi. Jiems turbūt nepatiko, kad pastabų pasakė dėl to, kad jie šiukšlina, gal kažkaip tai jų orumą įžeidė. Neužilgo (maždaug gal po 10 – 15 min) prie jo atbėgo 3 – 4 jaunuoliai, vienas iš jų pradėjo jį mušti. Norėjo iš kojos jam spirti, jis pagavo koją, kad apsigintų nuo spyrio. Šone du vyrai buvo, jie pradėjo jį mušti, jis vieną iš jų pagavo, galvojo, reikia prisidengti kūnu kažkaip, nes jų buvo daugiau nei jų (kaltinamųjų). Pradėjo mušti rankomis, kojomis. Gal ten tokių smūgių ir nebuvo, nes jie visi buvo labai girti. Ten buvo trise ar keturiese, nelabai matė, nes dar vienu jis prisidengęs buvo ir išgirdo, kaip brolis pradėjo šaukti: ,,padėkit broliui“. Nesuprato, kas sušuko „gelbėkit brolį“, jis suprato, kad vienas jis jau negali išsivaduoti. Vienas ant jo gulėjo, dar kiti mušė. Brolis prašė, kad jam padėtų, tačiau jis matė, kad jį (kaltinamąjį) irgi muša ir kad jam dar blogiau. Kažkas atbėgo, vienas iš vyrų papurškė dujomis ir tas, kur ant jo gulėjo ir visi tie, kurie stovėjo, nubėgo į šoną. 10 metrų atstumu jie stovėjo, kažkam prisiskambino, nelabai suprato, bet atrodo pradėjo šaukti pagalbos. Jie paskambino, kažkiek laiko pastovėjo ir nuėjo į bendrabutį. Paskutinis vyras (teismo pastaba: kaltinamasis rodo į V. T.) dar pasiėmė savo šlepetes ir nuėjo. Ne vienas šioje situacijoje bendravo grubiai, jų buvo daug, kuris iš dešinės – V. L., buvo prie upės ir Z. L.. Jam spyrė Z. L.. To, kur jį parvertė, nėra, turbūt jis (duomenys neskelbtini). 9 puolė į jį ir 3 – 4 puolė iš kitos pusės. Kurie priėjo prie brolio tiksliai nematė. Jis buvo su broliu ir du nepažįstami vyrai (juos pažįsta jo brolis), jis juos pirmą kartą matė, jie iš bendrabučio, vietiniai, greičiausiai baltarusiai, nes kalbėjo rusiškai. G. J. ir M. S. šalia nebuvo. Prie upės jie galėjo būti, nes ten buvo daug žmonių. M. S. gyvena 30 metrų kažkur nuo tos įvykių vietos. Konflikto metu priėjo daugiau žmonių, pavardžių jų nežino, jis sakė tyrėjui, kad reikia juos iškviesti, tačiau tyrėjas pasakė, kad jie nieko prieš juos neturi, todėl ir neina duoti parodymų. Be to, buvo dar vienas jaunas vyras, pasakė tyrėjui, kodėl jam nedaro akistatos su juo, su visais padarė, bet su juo ne. M. S., G. J. pažįstami, nes gimė viename kaime, su M. S. mažiau bendrauja, nes jis uždaras žmogus, po tiek avarijų ir operacijų. Tuo metu kaime negyveno, jis išvažiavęs iš jo seniai. Tiksliai pasakyti negali, ar buvo prie upės M. S., G. J., po konflikto buvo labai daug žmonių, fiziškai negalima buvo visų prisiminti, ten visas kaimas subėgo. Ką darė brolio pažįstami baltarusiai, nematė, tik matė, kad į jų pusę nubėgo vyrai. Į jo pusę nubėgo vyrai ir į jų pusę. Iš pradžių, kai jie atbėgo, pradėjo mušti brolį, rankomis kojomis mušėsi. Jis viską tą matė, nes jam reikėjo žiūrėti, kad jo nesumuštų. Jam buvo padaryti įbrėžimai, ant kojos, ant rankos buvo mėlynė. Tie įbrėžimai buvo, nes jis bandė jį patraukti į vieną pusę, jis į kitą. Į medikus nesikreipė, nes dėl nubrozdinimų gėda ir juokinga. Smūgiai gal ir buvo į jo pusę, tačiau koncentruotai nepataikė, nes ant jo buvo žmogus. Jis laikė apkabinęs už krūtinės rankomis. Dėl brolio nieko negali pasakyti, nes nematė. Broliui padarytų kažkokių ypatingų sužalojimų nematė, į policiją nesikreipė. Nukentėjusiems nieko rimto nebuvo. Vienam buvo lūžis žandikaulio, visko gali būti, gal tas jaunuolis pargriuvo, pas kitus ten tik įbrėžimai. Jis ir brolis buvo blaivūs, nes jis buvo už vairo. Pagrinde iš (duomenys neskelbtini) asmenys buvo išgėrę, gal vienas kitas ne, bet pagrinde jie visi prie upės gėrė alų. Salėje esantis V. T. buvo ne toks girtas ir agresyvus, kiti buvo agresyvūs. Pagal kvapą jautėsi, kad jie visi išgėrę. Buvo matyti, kad visi nukentėjusieji buvo girti, krisdavo, negalėjo net normaliai smūgių suduoti dėl to, kad buvo girti. Jie (kaltinamieji) jų neklausė, iš kur jie atvyko, jie kalbėjo rusiškai, jie žinojo, kad iš kažkur atvažiavę, nes akcentas yra ir nuolat pas juos atvažiuoja dirbti iš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kad jiems kažkas liepė šokinėti, čia jie prigalvojo, tikrai tokio dalyko nebuvo. Nesako, kad jis tik kultūringai kalbėjo, jis iškart pasakė, kad buvo žodinis konfliktas. Jie šiukšlino ir tokiu būdu jie irgi provokavo iš savo pusės. Tas konfliktas ir baigėsi tuo, kad didelių muštynių nebuvo, papurškė dujomis, nubėgo kažkur netoli, pašnekėjo, kažkam paskambino ir nuėjo sau laisvai į viešbutį. Kai baltarusis papurškė dujomis, gal ir atbėgo brolis padėti, nežino, jis spėja, nes 2 metrų atstumu viskas vyko, jis (brolis) buvo šalia jo, todėl sako, kad jis (brolis) gal jam ir padėjo, nes iš pradžių negalėjo matyti. Brolis buvo visai arti, jis fiziškai negalėjo būti toli, nes iš vienos pusės kelias, iš kitos ežeras, jis (brolis) buvo apie 3 metrų atstumu, konfliktas įvyko labai greitai, gal porą minučių, todėl nieko nerašė, nes manė, kad nieko rimto neįvyko. Jis su broliu susitarė iš karto, kad nebėgs iš čia, nes ne jie pradėjo tą konfliktą, kad jei atvažiuos policija, lauks policijos, palaukė, jie neslėpė, kad buvo konfliktas, nesiginčijo. Jie pastovėjo apie pusvalandį ir nuvažiavo namo. Jis žino, kad byla atsirado, nes atėjo jų viršininkas ir pasakė, kad jie rašytų paaiškinimą į policiją, nes sumušti nedirbs. Jie patys sakė, kad jis juos privertė rašyti. Jie (nukentėjusieji) nenorėjo rašyt, nes suprato, kad patys kalti, nes atbėgo, kai pasakė viršininkas, tai jie ir parašė pareiškimą. Išsireiškimo rusų kalba „kas nešoka, tas maskolis“ tikrai nebuvo, išsigalvojo, jo brolis tokių žodžių nesakė ir tikrai pirmas nepuolė. Konflikto metu buvo jis, brolis, keli kiti vyrai – vietiniai gyventojai, iš nukentėjusiųjų visus 4 matė, dar matė daugiau, bet jie į teismą neatėjo. Muštynės įvyko prie tvenkinio. Kai nuo upės nuėjo prie mašinos, ten toks keliukas, suolelis, tvenkinys, keliukas, apie 3 metrus nuo tvenkinio. Bendrabutis nuo tvenkinio apie 500-600 metrus. Visi asmenys buvo jo regos lauke.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Jis ten gyvena ir dažnai ateina pasimaudyti prie upės. Jį visi pažįsta pagal išvaizdą, bet jis jų – ne. Su nukentėjusiaisiais susipažino įvykio metu. Liepos 10 d. girdėjo, kad įvyko muštynės. Jis buvo namuose, visas kaimas girdėjo. Jis yra labai išvaizdus, jo sunku nepastebėti. Prie upės būna kiekvieną dieną, pastoviai mato daug žmonių, visų neprisimena, tačiau jį atsimena visi. Gal tą vakarą buvo prie upės, po to išėjo. Prie upės buvo žmonių, iškylavo, sujudimų jokių nematė. Jis visą laiką nešioja ilgesnius plaukus, barzdą nešioja nuo 18 metų. Jis pažįsta S. B. ir J., nes gimė viename kaime, daug metų jau pažįstami. M. S. gyvena netoli jo. Gerai pažįsta jį, tačiau nebendrauja. Jis (kaltinamasis) gyvena apie 120 m ir 150 m nuo upės. Nuo jo nesimato maudynių, nes auga medžiai. Triukšmą girdi, kai yra visiška tyla, todėl galėjo negirdėti, jei vyko kokios nors muštynės. Iš kalbų žino, kad vyko muštynės, po to tik sužinojo, kai iškvietė į apklausą. Kaime sakė, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) susimušė. Tuo metu, kai vyko muštynės, buvo namie, gal parke buvo, parkas nuo tvenkinio apie 200 m. Jis konflikte nedalyvavo, kada sužinojo apie konfliktą tiksliai neprisimena, jo niekas nemušė ir jokių kūno sužalojimų neturi. O kodėl visi nukentėjusieji sako, kad matė jį konflikto metu, nežino, gal matė anksčiau, gal pasirodė. Panašių į jį gyventojų tokių kaip jis, nėra, jis vienas toks. Kodėl nurodė į jį, nežino, gal buvo pasakęs pastabą nešiukšlinti, tai buvo nepakeltu tonu. Kad nukentėjusiųjų parodymai jo atžvilgiu yra melagingi, tai galima pasakyti, kad kažkuria prasme taip.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. P. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Jis buvo kaime, vakare važiavo namo, atvažiavo prie tvenkinio pasimaudyti. Jie su broliu visą dieną dirbo, su kitais nesimatė. Prisiparkavo prie upės, po to pamatė 3 – 4 maišus su buteliais, jie gėrė alų ir gulėjo degtinės tušti buteliai (kad tai jų buteliai nusprendė iš to, nes nukentėjusiųjų rankose buvo alaus buteliai, o prie jų gulėjo tušti buteliai) brolis pasakė „Susitvarkykit čia, ten yra šiukšlių konteineris“, kilo žodinis konfliktas. Jie (kaltinamieji) išsimaudė ir nuėjo ten, kur stovėjo mašina, nuėjo iki tvenkinio, ten sėdėjo trys pažįstami – S., S. (pravardė), V.. Jie žvejojo, turėjo alaus butelių. Kažkur po 10 minučių 3 – 4 asmenys priėjo prie upės. Brolis pasakė: „Ar apsitvarkėt šiukšles?“. Vienas iš jų pasakė: „Ar jūs mus pagavot?“ Vienas iš jų (jo dabar nėra) kažką pasakė ir nuėjo link bendrabučio. Su kitais kilo konfliktas, tai tas žmogus, kuris salėje, S. L., tas, kur jaunesnis ir tas, kuris dabar (duomenys neskelbtini), bet jis greitai išėjo. Konfliktas truko kelias minutes ir jie išėjo. Po 10 minučių iš bendrabučio pusės 8 – 10 žmonių bėgo link mūsų, atbėgus, iš karto prasidėjo muštynės, jie (kaltinamieji) gynėsi, jis juos suskaičiavo, nes matė 5 – 7 žmones, bet jų buvo ir daugiau. Jie užpuolė brolį, jį. Brolis gulėjo ant žemės ir laikė žmogų, atrodo, kad laikė tą, kuris dabar (duomenys neskelbtini). Tas, kurį laikė, norėjo išsivaduoti, po to ištraukė dujų balionėlį, papurškė dujomis per visus, po to visi išsiskirstė. Po to vienas iš baltarusių iš kišenės ištraukė dujų balionėlį. Kai prasidėjo muštynės, sušuko: „Padėkite broliui!“, po to vienas iš jų nušoko į tvenkinį, po to visi susirinko ir nuėjo. Jis matė, kad jo brolį muša, smūgių neskaičiavo, mušė su apgamu (Z. L.), jaunuolis (V. L.) ir trečias, kuris dabar (duomenys neskelbtini). S. L. iš pradžių irgi buvo. V. T. iš karto pribėgo ir spyrė jam iš kojos. Niekas nežinojo, kad jie atbėgs muštis. Jie iš karto pribėgo prie brolio, ten atstumas apie 3 metrus, prie jo pribėgo V. T. ir buvo dar 2. Tas žmogus, kuris sėdi salėje – T. – spyrė jam iš kojos į šoną, 2 žmonių salėje nemato, tačiau jie irgi mušė kojomis, rankomis. Kai T. jam spyrė, jis (T.) buvo be batų, spyrė, ar su basa koja, ar su šlepetėmis, nematė. Z. L. mušė brolį, V. irgi mušė brolį, S. L. buvo ten, bet po to jis išėjo ir dabar jau neatsimena. Jis taip pat buvo pargriovęs, buvo nubrozdinti jo kojų keliai, praskelta lūpa, šonkaulius skaudėjo, didelių sužalojimų nebuvo, jis gynėsi, kam sudavė smūgius, nepamena. Matė, kad brolį mušė rankomis ir kojomis, jis (brolis) gulėjo. Jam (broliui) sudavė į šonus 3 žmonės. Pas brolį buvo hematomos, nubrozdinimai. Vienas atėjo iš tų, kurie sėdėjo ant suoliuko, priėjo, kažką pasakė, jo čia dabar nėra. Tie pažįstami padėjo tik su balionėliu, vaikinas vardu S.. To pažįstamo vardo nežino, 2 – 3 kartus statybose dirbo, jis gyveno tame bendrabutyje, kuriame gyvena ir (duomenys neskelbtini). Jis tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Gulėdamas jis gynėsi, gal ir sudavė kažkokius smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad iš dalies sutinka, kad dalyvavo muštynėse, negali paaiškinti, kas pirmas pradėjo muštis, nes atbėgo daug žmonių. Ką sakė nukentėjusieji, kad sudavė V. L., to nebuvo, jis (V. L.) sakė, kad jam spyrė į žandikaulį, jis nukrito, paskui kojomis spyrė, tai to nebuvo, nebent gindamasis kažkam sudavė. G. J. ir jis gimė viename kaime, o M. S. irgi gyvena tame kaime. Tą dieną G. J. nebuvo, M. S. irgi nebuvo, gal jie buvo kažkur prie upės, nežino. Upės vieta ir tvenkinio vieta, tai 2 skirtingos vietos. Nuo upės muštynių vieta nematoma. Jei nešti šiukšles nuo upės prie tvenkinio ten toliau, jas reikia nešti į centrinę urną. Matė tą dieną, kad vyras su apgamu, kuriam papurškė į veidą, tvenkinyje plovė veidą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad, kai atvažiavo iš Baltarusijos, truputį namie išgėrė. Įvykio dieną jis neprisimena, kur buvo. Po avarijos jam blogai su galva. Avarija buvo iki įvykio maždaug, kai jam buvo 10 – 13 metų. Jis gyvena netoli upės. Eina dažnai prie upės maudytis. Kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog konflikto metu sudavė vienam ukrainiečiui, nepamena. G. J., S. B., ar buvo, neprisimena. Praėjo daug laiko, jis kai buvo pas tyrėją, jam buvo bloga, pasirašė viską, norėjo greičiau namo. Jis pasakojo tyrėjai, ji surašė viską, kas ir kaip ką mušė, neskaitė savo parodymų. G. J. tą vakarą nebuvo, kas buvo neprisimena, 2022-01-12 duoti parodymai ne visai teisingi, jis ne taip viską pasakė. Negali paaiškinti, kaip buvo tyrimo metu, papasakoti negali. Jis negeria, nes jam visiškai negalima gerti alkoholio. Bet tą dieną, kai grįžo iš Baltarusijos, gėrė. Grįžęs iš jos, gėrė kitą dieną. Apie konfliktą girdėjo, kai visi kalbėjo. Kurią tiksliai dieną grįžo iš Baltarusijos nepamena. Jis neprisimena, ar nukentėjusysis jam pirmas sudavė, ar jis jam. Nė vieno iš nukentėjusiųjų nepamena. Neatsiprašė nukentėjusiojo, kuriam sudavė, nes jo nerado, iš tos dienos įvykių nieko neatsimena.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. parodė, kad jis sėdėjo prie bendrabučio, V. T. atbėgo ir pasakė, kad mūsiškius muša. Iškart nubėgo ten, gelbėti tėvo. Į vietą atbėgo vienas. Jis atbėgo ir tas, kurį nurodė, kažką pasakė ir sudavė jam (asmuo, kuris sudavė, nelaikė tėvo). Kai atbėgo, neinicijavo konflikto, tėvo tuo metu nemušė. Jis nukrito, pabandė atsistoti, jis (kaltinamasis I. P.) dar kartą sudavė, daugiau nieko neatsimena. Jis sudavė čia (parodo į smakro sritį), į kairę pusę ir pirmą, ir antrą kartą. Kai atbėgo, tėvas buvo nutolęs per 3 centimetrus nuo jo. Neatsimena, kas tėvą laikė. V. B. taip pat dalyvavo. V. T. stovėjo iš kitos pusės, nepamena, ką jie darė (taip pat nepamena, ką darė ir G. J.). Atbėgęs nematė, kad kas nors muštųsi, be to, nepamena, kiek žmonių buvo, neatsimena, ar teismo salėje yra asmuo, kuris sulaikė tėvą, visų kaltinamųjų. Beveik iš karto atbėgus buvo smūgis. Jam buvo sulaužytas žandikaulis dvejose vietose. 10 dienų gulėjo ligoninėje. Šiuo metu retai, bet skauda. Ten, kur buvo lūžis kartais skauda. Kaltinamasis pataikė du kartus ir paskui jau nieko neatsimena. Kai atsibudo, buvo bendrabučio kambaryje. Budėtoja pasakė adresą, su tėvu važiavo į ligoninę, ten jį apžiūrėjo sekmadienį apie 15:00 val. ir iškart paguldė į ligoninę. Trečiadienį jį operavo. Po operacijos pirko vaistus ir specialius skalavimo skysčius. Šiuo metu jokių preparatų nenaudoja. Jis buvo gydytas 8 ar 10 dienų (tyrėja pagarsino duotus parodymus po apklausos, nežino, kodėl nurodyta, kad buvo gydytas kelis mėnesius). Jis civilinį ieškinį pareikštą palaiko. Turtinę žalą sudaro apmokėjimas už ligoninę. Moralinę žalą grindžia sulaužytu žandikauliu, t. y. jis labai bijojo operacijos, nelabai gerai jautėsi, nes buvo negalima valgyti kieto maisto, dantis labai skaudėjo. I. P. panašus į asmenį Nr. 3. Nežino, kodėl antros apklausos metu nurodė „kažkoks nepažįstamasis“. Gal neatsiminė, kas laikė tėvą. Todėl taip nurodė. Asmens, kuris sudavė, anksčiau nebuvo matęs. Tą dieną lyg ir nematė. M. S., S. B. neatsimena, ar tą dieną matė. Įvykio dieną matė I. P.. Tą dieną nevartojo alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų. Iki smūgio viską atsimena.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. parodė, kad buvo prie upės – jis, S. L., V. B. ir V. L.. Išsimaudė, elgėsi normaliai ir ėjo namo, nebuvo prašymų susitvarkyti vietą ar pretenzijų dėl šiukšlių. Juos sustabdė, vieną tik atsimena, kuris dryžuotu megztiniu (teismo pastaba: I. P.). Paklausė, ar jie (duomenys neskelbtini). Pasakė, kas nešokinėja, tas maskolius (pasakė I. P.). Jis paklausė, kodėl turėtų šokinėti. Jis sakė: „šokinėk“, tada sudavė smūgį į kairę veido pusę (sudavė I. P.). Tada vėl pasakė šokinėti, jis (nukentėjusysis) atsisakė. Kažkuris, stovėjęs už jo (nukentėjusiojo), jį pastūmė ir jis nukrito ant kelių. Ištrūko ir nubėgo į bendrabutį pagalbos. V. B. ir S. L. mušė, kai nubėgo pakviesti pagalbos. Ant suoliuko sėdėjo. V. L., jam pasakė, kad mūsiškius muša. Jis nubėgo, o pats (nukentėjusysis) nuėjo į bendrabutį pakviesti kitų. Pasakė draugams ir jie nubėgo prie prūdo (su draugais neketino smurtauti). Bendrabutyje buvo budėtoja, tačiau neatėjo mintis kreiptis į ją, kad ši iškviestų policiją. Kai atbėgo keturiese –A., O., R. ir Z. – prie prūdo, pamatė, kad V. L. guli ant žolės, pabandė pribėgti, bet jam neleido. Įvykio vietoje buvo trys žmonės, o vienas purškė dujas į akis. Trise pradėjo jį mušti. Nematė, kad kitus muštų, bet juos tikrai stumdė. Po sumušimo jau neatsimena, kas vyko, kai antrą kartą atbėgo, matė asmenį skarele ir kasyte (teismo pastaba: G. J.). Kai atbėgo, iš keturių asmenų vienas bėgiojo su balionėliu. Jis sumojo ranka ir iškart jam akis papurškė dujų, nespėjo atlikti kokių nors smurtinių veiksmų. Iš kitų trijų atsimena tik vieną. Tarp iš mušusių asmenų buvo G. J., tačiau G. J. muštynių metu rankomis mosikavo, o ar mušėsi, neatsimena. Koja jį mušė, kai nukrito, ir į galvą buvo pataikęs. Matė, kad G. J. jį mušė, bet kuri mėlynė nuo jo pasakyti negali. Kai antrą kartą mušė, dengėsi veidą, nebuvo įmanoma matyti, kas ir kur sudavė. Daugiau neatsimena ko nors iš kaltinamųjų. Tik matė, kad V. gulėjo ant žolės. Jo tėvas buvo kažkur minioje. Pirminės apklausos metu jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Žodžių, kuriuos sakė, neatsimena. Trys asmenys mušė, o ketvirtas buvo su dujų balionėliu. Dujų balionėlis buvo ne pas G. J.. Kai atbėgo antrą kartą, I. P. nebuvo su G. J.. Jis buvo toliau. Kitų asmenų neįsidėmėjo. M. S. vaikščiojo prie upės, nematė, kad kažką darytų. S. B. tą dieną neįsiminė. I. P. matė, kai ėjo namo, jis ant suoliuko sėdėjo, sakė šokinėti, priėjo ir sudavė, daugiau niekur jo nematė. G. J. muštynėse dalyvavo, kai antrą kartą atėjo. Po smūgio skaudėjo galvą, buvo mėlynės ir visa galva sumušta. Savaitę jautė skausmą, dabar būna aptemimai ir su spaudimu problemos. Su spaudimu buvo problemų ir iki tol, bet po įvykio paūmėjo. Kodėl mušė pasakyti negali, jis nurodo, kad tiesiog gal šie žmonės nemėgsta (duomenys neskelbtini), nes mušęs asmuo paklausė, ar jie iš (duomenys neskelbtini). Atsakė teigiamai. Liepdami šokinėti, asmenys norėjo pasirodyti. Atsakė, kad nešokinės, atsakyme nebuvo necenzūrinių žodžių. Jo pyktis pasireiškė tuo, kad atsakė jiems, jog nešokinės. Ramiai jiems atsakė. Pabijojo kreiptis į policiją, nes svetima šalis, jie emigrantai, nors dokumentai buvo tvarkingi. Nevartoja alkoholio, nes turi problemų su spaudimu.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. L. nurodė, kad gulėjo ant lovos, atbėgo V. T., kuris pakvietė jį, sakydamas, kad jis ateitų, nes muša jų bičiulius. Nuėjęs į įvykio vietą priėjo arčiau, kur sėdėjo V. B., nieko nepaklausė, nes pamatė, kad muša S. L.. Nespėjus prieiti, jį užpuolė ir pradėjo mušti. Jam sudavė vienas žmogus per veidą kelis kartus. Paskui pargriovė ir pradėjo mušti, tik nežino, ar kojomis, ar rankomis, nes gulėjo veidu į žemę. Jis ištrūko ir nebėgo į tvenkinį, jį vėl pradėjo mušti į galvą, nugarą. Nematė, kas juos mušė, tik atpažino tris žmones, kurie ten buvo, bet yra vienas asmuo, dėl kurio abejoja. G. J. ir I. P. matė, jis jį (nukentėjusįjį) mušė. M. S. prisimena, bet abejoja, ar tai jis, nes tada buvo labiau pasikirpęs plaukus. Parodymuose taip pat minėjo, kad negali garantuoti, jog tai jis. S. B. neprisimena. Įvykio metu nematė, kokius veiksmus šie asmenys atliko jam ir bičiuliams, nes buvo stipriai sumuštas. Jo brolį mušė du žmonės, bet jis buvo toli, todėl nematė, kas tiksliai. Žmogus su pilka striuke (teismo pastaba: I. P.) pirmas mušė (mušė į veidą dešinės pusės), o kas mušė, kai gulėjo, nematė. Bet jis ne vienas mušė, nes vienas žmogus tiek smūgių negalėjo suduoti. Kiti asmenys buvo toliau, paskui kažkas pribėgo, bet nematė, nes buvo nukritęs. Nukrito po antro I. P. smūgio. I. P. sudavė vieną smūgį, išlipus iš tvenkinio sudavė dar vieną. Iš viso gal buvo penki smūgiai. Kiek sudavė I. P. pasakyti negali, bet nemažai, nes galva buvo visa sumušta. Kai nukrito, smūgiavo į nugarą ir galvą. Prieš tai jam sudavė smūgius, o paskui nupurškė akis. Asmuo su kasyte (teismo pastaba: G. J.) dalyvavo su kitais, nežino, gal jis ir mušė, bet buvo nukritęs ir nematė. Jis nuo jo buvo nutolęs 20-30 metrų atstumu, bet jis dalyvavo, lakstė, mušė kitus turbūt. Išbėgus iš bendrabučio, prie V. B. stovėjo du žmonės, kurie pradėjo jį mušti. Pats gal kam ir sudavė, nes jis taip pat gynėsi. Po muštynių ant veido dešinės pusės ir nugaros buvo mėlynės. Nesikreipė į medikus, ligoninėje negulėjo. Dvi savaites gėrė tabletes nuo galvos skausmo. Dabar dažnai galvą skauda. Nesako, kad būtent dėl šio įvykio, bet anksčiau galvos taip dažnai neskaudėdavo. Šiais sužalojimais grindžia neturtinę žalą, prašoma suma parinkta pagal patirtą fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu pamena akistatą su I. P.. Įvykius prisiminė gerai akistatos metu. Sakė, kad nematė, kas jį mušė. Kai išėjo iš tvenkinio matė, kad į jį bėga žmogus. Jis tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. L. parodė, kad ėjo prie upės maudytis, kai ėjo nuo tvenkinio, ant suoliuko sėdėjo keli žmonės, vienas iš jų pasakė: „Kas nešokinėja, tas maskolius.“ Paskui pribėgo dar du žmonės ir sumušė V. B.. Matė tai, kai buvo 3-4 metrų atstumu. G. J. mušė V. B. rankomis per galvą. V. T. pabėgo į bendrabutį. Jis ir V. B. liko ant kelio, jų nepraleido ir mušė du žmones. Tada pamatė, kad jo link bėga V. L.. Stovėjo ir jam pasakė, kad taip lengvai jis neišeis. Žmogus išėjo į priekį V. L. ir iškart sudavė. Jis norėjo neleisti suduoti, bet buvo už jo ir jam buvo suduotas smūgis. Kai nukrito ant kelių, buvo suduoti du smūgiai į klubų sritį iš kairės pusės ir nupurkštos akys. Smūgiai buvo vienas paskui kitą. Nukritus ant kelių daugiau smūgių nebuvo suduota. Kai nukrito, nematė, ką dar mušė, nes jam paskui papurškė dujų. Jo sūnui sudavė I. P., kurį atpažino akistatos metu. Ar I. P. mušė V. T., pasakyti negali. Jis norėjo eiti į bendrabutį, jam dar kartą nupurškė akis. Galiausiai į bendrabutį nuėjo. Negali pasakyti, kurie asmenys mušė V. T.. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tada geriau prisiminė įvykius. Negali nurodyti, kas jį mušė, nes tai vyko iš nugaros. Be to, negali pasakyti, kiek asmenų jį mušė. Po muštynių veidas buvo ištinęs, nugarą skaudėjo, kelis sumuštas. Į medikus nesikreipė, bet reikės, gėrė tabletes nuo skausmo apie dvi savaites. Dabar kartais nugarą ir kelią paskauda, gal dėl pasekmių. Iki įvykių nebuvo nusiskundimų sveikata. Palaiko ieškinį, nes sūnų stipriai sumušė, jis (nukentėjusysis) negalėjo dirbti. Dirbo, bet ne taip, kaip turėtų dirbti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. J. (S. J.) parodė, kad sėdėjo su draugu bendrabutyje ant laipų, prasidėjo ta situacija prie prūdo, dėl kokios priežasties, nežino, bet viską matė. Kadangi ten gyveno 3 mėnesius, pažinojo tik draugą, su kuriuo sėdėjo bendrabutyje, jis B. (B.), vėliau, po įvykio, pažino ir G. J., tačiau įvykio metu jo nepažinojo, tad iš visų negalėjo atskirti. Įvykio metu lakstė minia žmonių, vienas paskui kitą, o jis buvo vienas iš jų. Įvykio dieną prie upės buvo, matė kažkur apie 4 žmonės, jie maudėsi. Prie pilies, kai ėjo prie upės, sėdėjo 3 – 4 žmonių kompanija, vieni buvo prie prūdo, kiti prie upės. Po to išėjo, kai sėdėjo ant laiptų ir rūkė su B., po to prasidėjo riksmai, tuo metu ir prasidėjo muštynės, ta minia atėjo prie pilies, be to, prie prūdo apaugusi žolė ir ten labai sunku matyti, kas vyksta Už pilies yra prūdas, toliau yra upė. Nematė, kiek žmonių buvo prie prūdo, jie buvo šlapi, jis tuo metu su jais pažįstamas nebuvo. Matė tik tada, kai jie perėjo prie pilies. Ikiteisminio tyrimo metu tikriausiai geriau viską prisiminė, nes nuo įvykio jau praėjo daug laiko. Tie parodymai teisingi. Ar kaltinamieji buvo įvykio metu pasakyti negali, jų tuo metu nepažinojo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. A. (R. A.) posėdžio metu parodė, kad, kai jis ilsėjosi bendrabutyje, atbėgo V. T. ir pasakė, kad prie prūdo muša mūsiškius, ir jis ten nubėgo. Pamatė, kad V. B. guli, jį spardo kojomis (kas jį spardė, pasakyti negali, nes praėjo 2 metai). Kai norėjo pakelti ir išsivesti B., atbėgo kažkoks žmogus ir balionėliu juos apipurškė. Tas žmogus, kuris purškė, priėjo kažkur iš šono, apipurškė dujomis į veidą konkrečiai jam. Iš paskos bėgo O. K., A. H., kas nuošaliau buvo, pasakyti negali. Be sumušto V. B., matė sumuštą V. L., jis buvo visas kruvinas. V. T. veidas buvo ne kruvinas, o sumuštas, buvo hematomos po akimis, atrodo, buvo sumušta nosis. Po to jis nubėgo iš karto plauti veidą ir pasistengė išeiti, nieko daugiau neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos tvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. L. (A. L.) parodė, kad jo darbuotojai galimai buvo sumušti kaltinamųjų. Jo darbuotojai visi kaip broliai, labai ramūs, kolektyve nėra nė vieno, kuris elgiasi agresyviai ar turėtų problemų su alkoholiu. Per 4,5 metų nebuvo nė vieno akto, kad kažkas praleido ar atėjo girtas. Darbuotojai dirba pagal darbo sutartį, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, darbo vizas. Darbuotojai jam nurodė, kad grupė žmonių ilsėjosi, išgėrinėjo netoli tos vietos, kur ilsėjosi jo pažįstami. Vaikinai, kurie ilsėjosi netoli buvo apsvaigę nuo alkoholio, jie pristojo prie jo vaikinų. Kiek jis suprato, ginčas kilo dėl jo vaikinų tautybės, po to jie pradėjo muštis. Kai grįžo po atostogų į darbą, pamatė objekte sumuštus vaikinus. Žino, kad jie galimai gėdinasi ar bijo policijos. Jis paprašė, kad jie užfiksuotų sumušimus. Ragino kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą, nurodė, kad apmokės advokato paslaugas. Pamena, kad V. veidas buvo labai stipriai sumuštas, buvo sulaužytas V. L. žandikaulis, jis gulėjo ligoninėje, ant S. L. veido buvo mėlynė. V. T. nebuvo darbe ir V. L.. Savo akimis matė sumuštą T. ir po ligoninės matė V. L., po operacijos. Kiek muštynėse dalyvavo žmonių nežino, tačiau suprato, kad kažkas atėjo į pagalbą kaltinamiesiems. V. turėjo problemų po muštynių, kai jam buvo sulaužytas žandikaulis. Iki muštynių jam problemų su sveikata nebuvo. Po muštynių jis 3– 4 savaites nedirbo sunkių darbų. Jaunas vaikinas, viskas sugijo. Pagarsinti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina. Daugiau nieko pasakyti negali.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. D. parodė, kad įvykio dieną su vaiku ėjo pasivaikščioti prie prūdo, tada jos vaikas pamatė S. B., su juo pasisveikino. Nuėjo į salelę, kurioje apdaryta pavėsinė, buvo tylu ir ramu. Vėliau 20 metrų atstumu pamatė, kad iš pilies eina 8 – 10 žmonių, kalbančių maišyta kalba, kaip rusų su lenkų, kompanija, tada išgirdo triukšmą. Tų žmonių kompanija ėjo iš miesto pusės, pagalvojo, kad eina maudytis. Jų visų buvo tamsūs plaukai. Kadangi buvo vasara, tai ta vieta buvo apaugusi, nieko nesimatė. Triukšmas buvo kaip muštynių, susidarė įspūdis, kad ten daug žmonių ir jie kažko nepasidalina. Tų žmonių nežino, tik kai pasisveikino, matė S. B. (kurį pažįsta tik iš matymo) ir jo brolį, kurio vardo nežino. Be to su jais dar buvo 2 vyrai, iš viso buvo 4, bet tų dviejų nepažįsta. M. S. pažįsta tik iš matymo, ar jis buvo kompanijoje, neatsimena. G. J. taip pat pažįsta, bet tą dieną jo nematė. Kad įvyko muštynės, sužinojo tik kitą dieną, kai kaime pradėjo kalbėti, o tą dieną girdėjo tik triukšmą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. B. (J. B.) parodė, kad jis nieko nematė, tik girdėjo triukšmą už krūmų. Du žmonės nubėgo į vieną pusę, o apie 10 žmonių nubėgo į kitą pusę, galvojo, kad sportininkai. Buvo šauksmai, vaikai rėkė, juos metė į vandenį. Jis su draugu S. sėdėjo prie pilies, o tie vaikai bėgo priešais. Nuo jų tie bėgiojantys žmonės buvo apie 50 metrų atstumu. Blogai juos matė, jie tiesiog bėgo keliu, o jie sėdėjo prie pilies. Vaikai bėgo nuo upės, o tie žmonės bėgo prie upės. Jų buvo apie 12 – 15, neskaičiavo. Jis girdėjo tik juoką prie upelio. Įvykį blogai atsimena, nes daug laiko praėjo. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. (V. G.) parodė, kad įvykio dieną vaikščiojo su vaiku, matė, kai bėgo ukrainiečiai nuo prūdo link pilies, ten buvo apie 10 nevietinių žmonių (turbūt ukrainiečiai), muštynių nematė. (duomenys neskelbtini) atpažino, kadangi juos ne pirmą kartą matė, gyvena bendrabutyje. Pagal juos ir garsus matėsi, kad vyksta kažkokios muštynės. Daugiau asmenų nematė. I. P. ir S. B. pažįsta, bet tuo metu jų lyg nematė, G. J. nematė tikrai, jį žino. Kai tiek laiko praėjo, negali pasakyti kas ką rėkė ir apibūdinti. Iš tos vietos bėgo vieni už veido laikydamasi, nes kraujavo, bet tiksliai pasakyti negali, per toli buvo. Iš tos vietos, kur buvo riksmai, po kažkiek minučių pradėjo bėgti žmonės. Jie bėgo link bendrabučio, link pilies. Bendrabutyje norėjo daugiau žmonių rinktis, bet juos sustabdė budėtoja. Kai praėjo laiko, girdėjo, kad buvo muštynės, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo 3 ar 4, ir (duomenys neskelbtini) buvo. Parduotuvėje jam mergaitė sakė, kad buvo muštynės.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. parodė, kad nieko nematė, tik žino, kad buvo muštynės ir viskas. Sužinojo apie muštynes pirmadienį, o muštynės buvo šeštadienį ar sekmadienį, paskambino nukentėjusiųjų darbdavys, kuris pasakė, kad buvo muštynės ir viskas. Patys nieko nesakė po muštynių. Asmenų, kurie dalyvavo muštynėse, negali išvardinti. Žino, kad dalyvavo gyventojai, kurie gyveno bendrabutyje, dabar gyvena tik vienas. Gyventojai nekonfliktiški, po muštynių juos matė, vieno veidas buvo sumuštas, o kitas su mėlyne ant veido. V. T. buvo sumuštas, ir dar buvo vienas iš jų, gal L., vyresnis, jaunesnio nematė. Nežino su kuo įvyko muštynės, nepažįsta tų žmonių. Ji nebuvo tikrai policijoje, gal pas ją buvo atvažiavęs. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. O. parodė, kad nieko nematė, tik tai, kad atėjo nukentėję sumušti, ji jiems pasiūlė iškviesti greitąją, kadangi kai kurie buvo kraujuoti, o jie atsisakė. Kodėl atsisakė, nežino. Jų buvo nemažai. L. buvo labiau sumuštas, jie buvo kraujuoti. Vienas iš tų jaunų L. matė, jis nubėgo į viršų, o po to jie visi (7 ar 5) išbėgo. O po maždaug po pusvalandžio ar valandos jie grįžo sumušti. Grįžo tie patys, kurie iš išbėgo. Kai L. įbėgo, ant veido neprisimena, ar kažką matė, net dėmesio nekreipė. Ji buvo ir policijoje apklausta, tada geriau atsiminė. Jie sakė, kad su vietiniais susipyko, o dėl ko, ji nežino. Jie nesakė, kiek vietinių buvo, tik vienas pagal aprašymą su kasyte buvo. Ar nukentėjusieji buvo išgėrę, nežino, kadangi buvo išeiginės gal ir buvo išgėrę, kažkokie judrūs buvo. Jai atrodė, kad tas jaunas L. buvo išgėręs. Buvo išeiginė, matė, kad jis sėdėjo su buteliu alaus. Jei ir buvo, tai tik truputį alučio. Policijos neplanavo kviesti, matė moterį su mažu vaiku, jie vaikščiojo. Jie grįžo į bendrabutį sumušti, daugiau į lauką jie nebuvo išėję. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. K. parodė, kad įvykį sunkiai atsimena, tik pamena, kad jie pradėjo muštis, bet nežino dėl ko. Muštynės vyko prie ežero, kuris yra prie jų namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie M. S. namo. Prie prūdo buvo iš karto M. S., G. J., I. P., S. B., o po to buvo nepažįstami. Jie ten buvo visi keturi, sėdėjo ant suoliuko, ji iš pradžių buvo su jais. Nepamena, ką jie darė, po šio įvykio jai atmintis pablogėjo, nes išsigando. Išgąstį sukėlė jų muštynės, pasidarė negera. Nematė, kad su kuo mušėsi, kai tik prasidėjo muštynės, ji išbėgo iš ten. Muštynės prasidėjo dėl šiukšlių, nes nukentėjusieji jų nesusitvarkė. Kad jie susitvarkytų paprašė kažkuris iš kaltinamųjų. Nukentėjusieji atsakė į prašymą susirinkti šiukšles negražiais žodžiais ir prasidėjo muštynės. Muštynių metu buvo prie namo, prie garažo. Iš pradžių nukentėjusiųjų buvo 2, o paskui tikriausiai daugiau atėjo. Atstumas nuo įvykio vietos iki jos buvo apie gerus 5 metrus. M. S. iškart stovėjo, nieko nedarė, o paskui nežino, nes ji paliko juos, kad nieko nematytų. Vieni kitus mušė, nepamena, kas ką mušė, ką jie toliau darė. Nukentėjusieji nieko nesakė. Jie nieko jai nepadarė. Nepamena duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Kodėl tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu nepasakė, kad įvykio vietoje buvo S., I., G., nes kažko bijojo. Jai buvo sunku, nes jie įsivėlė į muštynes, galėjo gražiai susikalbėti. Po šio įvykio niekas su ja nesikalbėjo, po šio įvykio niekas nebendrauja ir nekalba. G. J. nepamena, kaip tada atrodė, kaip apsirengęs buvo, nepamena, kaip ir kiti atrodė. G. J. buvo su ilgais plaukais, I. P. trumpais plaukais rodos buvo, S. B. ir irgi trumpi, M. S. nuolat trumpi plaukai buvo. Ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Kai sausio mėnesį iškvietė į Vileišio g., I. P., G. J. ir S. B. sakė jai nesakyti, kad juos pažįsta. Kad ją iškvietė į policiją, jiems pasakė M. S.. Dėl streso pablogėjo sveikata, ją paveikė muštynės, anksčiau tokių muštynių nematė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Z. A. (Z. A.) parodė, kad jis tik matė, kai ėjo ukrainiečiai nuo upės link bendrabučio. Nusprendė, kad tai ukrainiečiai, kadangi jie kalbėjo rusų kalba ir nuėjo į bendrabučio pusę, nematyti veidai. Tuo metu buvo išgėręs. Veidų neatpažintų. Jie kaip ėjo, taip ir nuėjo, ne iš arti matė juos. Nežino, kiek jų buvo, būrys. Iš kaimo gyventojų nematė nieko. Triukšmo ir kitų garsų negirdėjo. Jis turi kaimynų, iš jų sužinojo, kad įvyko muštynes, tarp ko įvyko muštynės, nežino. Kaltinamuosius žino, tą dieną jų nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas J., tai I. P.. Nežino, kodėl jis klausė, ar matė muštynes.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Jurgita Ratkevičiūtė parodė, kad bylą gavo iš kito tyrėjo. Byloje buvo apklausti nukentėjusieji. Liudytojos paklausus apie 2023 m. gruodžio 14 d. pridėtas nuotraukas, kuriose užfiksuotos asmens parodymų atpažinti aplinkybės, nurodė, kad buvo pastebėta, jog nėra fotonuotraukų, tyrėjas paieškojo ir jas rado. Tyrimo metu jų (nuotraukų) nebuvo. Procesinio veiksmo procedūra prasideda nuo asmens įspėjimo už melagingų parodymų davimą, teisių ir pareigų išaiškinimo, protokolas pateikiamas liudytojui valstybine kalba, bet vertėjas išverčia atpažįstančiajam. Parodomos nuotraukos, prašoma atpažinti, BPK reikalauja nurodyti, pagal ką asmuo atpažįsta. Kiek pamena, buvo šiek tiek apibūdinta, nurodyta, pagal ką atpažįsta.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Rolandas Vaičiūnas parodė, kad fotonuotraukas, kurias pateikė prokurorė, buvo atkurtos, kodėl iškart nepateikė, nepamena, sužinojo, kad nėra pateikta fotolentelių, jas atkūrė. Greičiausiai suveikė žmogiškas faktorius, nesudarė fotolentelės. Iš nukentėjusiųjų parodymų, nustatė galimus įtariamuosius. Rodytos nuotraukos iš toje gyvenvietėje gyvenančių žmonių. Nuotraukos imamos iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų bei Migracijos registrų. Jei nuotrauka senesnio žmogaus, jis gali būti pasikeitęs, bet registre gali būti kelios foto, kai keičiasi dokumentas, keičiasi ir nuotraukos. Pagal apibūdinimą nustato, kaip galėjo atrodyti. Neatsimena, kas dalyvavo, matė juos pirmą kartą. Kokio senumo S. B. nuotrauka nežino, matau taip pat atrodo nuotraukoje kaip ir dabar.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu buvo pagarsinti:

-kaltinamojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad prisimena, jog vakare, galimai apie 20.30 val., kelintą tiksliai neprisimena, buvo (duomenys neskelbtini), netoli tvenkinio. Kartu su juo buvo jo draugė K. K. ir jo pažįstami, kurių vardai J., S. ir G., pavardžių jų neprisimena, jie gyvena Vaidotų kaime, Vilniaus r. Daugiau lygtai su jais kartu nieko nebuvo, gerai neprisimena. Po to prie tvenkinio kilo kažkoks konfliktas tarp jų su nepažįstamais jam vyrais – ukrainiečiais, jų buvo iš pradžių lygtai du, po to atbėgo dar keletas nepažįstamų ukrainiečių – ukrainiečių po to galėjo būti apie 10. Kiek pamena, po to tarp jų visų prasidėjo muštynės. Konfliktas prasidėjo, kol dar buvo keli ukrainiečiai – jo pažįstamas vardu G. sudavė vienam iš ukrainiečių, bet kaip sudavė ir kiek kartų neprisimena, nurodyti negali. Jis iš pradžių nieko nedarė, nieko nemušė, o kai atbėgo kiti ukrainiečiai, tarp jų ir ukrainiečių prasidėjo muštynės. Jis (M. S.) sudavė tik vienam ukrainiečiui 1 kartą kumščiu – kur pataikė gerai neprisimena, lyg į šoną. Daugiau niekam niekaip nesudavė. Muštynių metu kas kam kiek kartų ir kaip sudavė, nurodyti negali. J., S. ir G. taip pat mušėsi su tais ukrainiečiais. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas tarp jų ir ukrainiečių nurodyti negali, neprisimena, lygtai dėl šiukšlių. Kas pirmas pradėjo muštis atbėgus kitiems ukrainiečiams – ar jie, ar ukrainiečiai, taip pat nurodyti negali, neprisimena (3 t., b. l. 97–99; 113–114; 122–124).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 22 d. apklaustas liudytoju ir 2021 m. liepos 22 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju V. B. parodė, kad išsimaudę apie 21.00 val. jie visi bendradarbiai ėjo namo. Ėjo šalia prūdo (tvenkinio), esančio prie (duomenys neskelbtini) 3 pastato – apleisto dvaro, prūdo (tvenkinio) kairėje pusėje esančiu keliu. Ėjo jis, V. T., S. L.. Priėjus prie prūdo (tvenkinio) esančio suolo, juos užkalbino ten buvę vyrai, viso buvo apie 6 – 7 vyrai. Klausė iš kur jie. Atsakius, kad iš (duomenys neskelbtini), patikslinus iš kur ir atsakius, kad iš (duomenys neskelbtini), vyrai pradėjo tyčiotis, nurodė, kad jie „Bandero“, ir kas nešokinės, tas „Maskolis“. Jiems atsisakius šokinėti, priešais juos ėjęs bendradarbis V. T. buvo užpultas dviejų juos kalbinusių vyrų, kurie pradėjo jį mušti. Tuo pat metu prie jo (V. B.) priėjo kiti du vyrai, kurie užsipuolė jį, tad nespėjo pamatyti, kas vyko su V. T.. Kai priėjo vyrai, vienas jų, apie 1,78 – 1,80 metro ūgio, trumpai kirptų šviesių plaukų, sportiško kūno sudėjimo, be išskirtinių įsimintinų požymių, stovėdamas jam iš kairės, dešinės rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti jam į kairės pusės žandikaulį. Tuo pat metu kitas vyras – aukštesnis už pirmąjį, ilgų plaukų su kasa, pradėjo dešinės rankos kumščiu smūgiuoti jam į dešinį žandikaulį. Nuo smūgių gausos jis prarado pusiausvyrą bei nukrito. Jam atsistojus, vyrai rankomis jį pastūmė, parvertė – vėl krito veidu žemyn. Supratęs, kad bus toliau mušamas, rankomis prisidengė veidą ir tuo metu pajuto smūgius į galvos sritį, pakaušį. Kiek viso buvo smūgių, nurodyti negali. Vyrai liovėsi jį mušę. Jis atsistojo ir juto stiprų skausmą galvos srityje – buvo stiprus apsvaigimas, nes sunkiai orientavosi aplinkoje, stipriai svirduliavo. Šalindamasis toliau nuo jį mušusių vyrų, girdėjo kaip jie sakė, kad jam jau užteks, tegul eina. Tuo metu priešais pamatė atbėgantį link jo V. L.. Šūktelėjo jam, kad nebėgtų ten. Jis atsakė, kad ten jo tėvas. Tik jam atsisukus pamatė, kad V. L. jau guli ant menčių. Kas jį mušė, nespėjo pamatyti. Tada pamatė, kad bėga Z. L. ir paskui O. K. ir vėliau A. H.. Jis negrįžo atgal, šalinosi link namų. Atsigręžęs matė, kad iš prūdo (tvenkinio) išlipa Z. L., kurio dešinė pusė veido buvo visa kruvina. Matė, kad dviese laiko S. L.. Kai visi jau buvo susirinkę bendrabutyje, buvo aišku, kad nenukentėjo tik O. K. ir A. H.. Dėl patirtų kūno sužalojimų, jis patyrė fizinius sužalojimus, juto labai stiprų skausmą. Policijos prašo nustatyti kaltininkus, jį mušusius asmenis ir patraukti juos atsakomybėn įstatymo numatyta tvarka. Jį mušusius asmenis atpažinti galės. (1 t., b. l. 137–139, 140–141).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. jam su bendradarbiais einant prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) kaime, vienas nepažįstamas vyras, pražilęs, aukštas, stamboko kūno sudėjimo, jiems pasakė: „Kas nešokinės, tas maskolis“, liepė jiems šokinėti, jie atsisakė. Tada vyrai be jokios priežasties užpuolė V. T. – jis ėjo pirmas, buvo arčiausiai prie nepažįstamų vyrų. Nepažįstamų vyrų viso buvo lygtai šeši. Už Vasilijaus buvo S. L., jis (V. B.) stovėjai už S.. Kas V. mušė ir kaip, jis nematė, nes jam užstojo vaizdą S. L. ir nepažįstamas vyras, kuris buvo panašiai jo ūgio – apie 178 cm, normalaus kūno sudėjimo, šviesiais plaukais, apibūdinti jo daugiau negali. Jam iš dešinės stovėjo iš matymo pažįstamas vyras ilgais plaukais, supintais į kasą. Tas vyras, kuris stovėjo jam (V. B.) iš kairės (kuris užstojo jam vaizdą, per kurį nematė S.), sudavė jam (V. B.) be jokios priežasties į galvos sritį kumščiu 1 kartą – į žandikaulį, nuo smūgio jis nukrito ant nugaros. Kai atsikėlė, vyrai jau dviese, t. y. tas pats vyras, kuris jam sudavė ir vyras ilgais plaukais pargriovė jį ant žemės, pastumdami rankomis už pečių, jis nukrito ant kelių ir rankų – alkūnių (nusibrozdino alkūnę), tada jie dviese pradėjo mušti jį į galvos sritį, į užpakalinę galvos dalį. Greičiausiai mušė rankomis, buvo suduoti 4 – 5 smūgiai. Mušė tie patys du vyrai, kiti vyrai prie jo priėję nebuvo. Po to vienas iš jų, kuris nurodyti negali, rusų kalba pasakė: „Viskas, jam jau pakaks“. Ką tuo metu darė jo bendradarbiai ir kiti vyrai, jis nematė, rankomis laikėsi už galvos, dengėsi galvą – nuo smūgių į galvą jam svaigo galva. Po to jis nuėjo toliau nuo tos vietos į šoną apie 20 – 30 metrų, ėjo link bendrabučio, prisėdo, nes svaigo galva, buvo sunku stovėti. Tuo metu pamatė V. L. – jis bėgo nuo bendrabučio pusės link tvenkinio. Jis prabėgo pro jį sakydamas: „Ten mano tėvas“, nubėgo į tą pusę, kur stovėjo S. L. ir nepažįstami vyrai. Kokie vyrai tuo metu buvo prie S., jis neįsidėmėjo, ar jį mušė, nematė. V. prabėgus pro jį, jis atsisuko į bendrabučio pusę, tada maždaug po 2 minučių pamatė atbėgantį nuo bendrabučio pusės O. K. O. bėgant pro jį, jis atsisuko į kitą pusę, kur nubėgo V. ir pamatė, kad V. L. guli viduryje kelio be sąmonės, jis nejudėjo. Jis nuo jo buvo gal 10 – 15 metrų atstumu. Prie V. stovėjo kažkoks vyras, bet jo jis neįsidėmėjo, kaip jis atrodė nurodyti negali. Kad V. kas nors muštų, jis nematė, kai atsisuko į jo pusę, jis jau buvo sumuštas, gulėjo ant žemės. Netoliese stovėjo daugiau vyrų, šiek tiek toliau nuo V., gal už 2 metrų ar toliau, jie stovėjo arčiau S. L.. Jis keliu nuėjo į bendrabučio pusę, kas ten toliau prie prūdo (tvenkinio) vyko, nematė. Prieš tai matė, kad O. nubėgo link tos pusės, kur gulėjo V., ką jis po to darė, nematė. Vėliau, kai buvo nuėjęs dar toliau nuo tvenkinio, atsisukęs į tvenkinio pusę, pamatė, kad iš tvenkinio išlipo Z. L., jo veidas buvo kruvinas. Kas ir kaip jį mušė, jis nematė, nurodyti negali. Įvykio metu buvo sumušti penkiese: jis, S. L., V. L., V. T. ir Z. L.. Kas ir kaip sumušė jo bendradarbius, jis nematė, nurodyti negali, nes kai jį sumušė, jam svaigo, sukosi galva, stengėsi greičiau iš ten išeiti, kad jo daugiau nesumuštų. Eidamas nuo tvenkinio link bendrabučio, kai link tvenkinio nubėgo bendradarbiai, girdėjo, kad jam už nugaros vyksta muštynės, bet kas, su kuo ir kaip mušėsi, jis nematė. Jis pats įvykio metu su niekuo nesimušė, nieko nepuolė, tik dengėsi nuo smūgių rankomis galvą. Kad įvykio metu jo bendradarbiai būtų puolę nepažįstamus vyrus, jis nematė. Įvykio metu buvo blaivus. Prieš minėtą įvykį su nepažįstamais vyrais jokių konfliktų nebuvo. Prie upės su jokiais vyrais jie nekonfliktavo. Vyras, su kuriuo šiandien buvo atliekama akistata, yra šiek tiek panašus į vyrą, kuris jį mušė, bet šiandien jo akistatos metu neatpažino, nebuvo tikras, kad tai tas pats vyras, kuris jį mušė, todėl akistatos metu nurodė, kad jo prie tvenkinio muštynių metu nematė. Vyras, kuris jį mušė, kaip ir akistatoje dalyvavęs vyras taip pat buvo šviesių plaukų, normalaus – sportiško kūno sudėjimo, panašaus ūgio, kaip šio vyro, panašių veido bruožų, bet nėra tikras, kad būtent šis vyras jį sumušė, bijojo apsirikti. 2021 m. liepos 10 d. įvykio metu jis ir jo bendradarbiai buvo blaivūs (1 t., b. l. 161–163).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 22 d. apklaustas kaip liudytojas K. O. parodė, kad 2021 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini), apie 19 val. pas jį į kambarį atėjo jo kambariokas ir bendradarbis V. T.. ir pasakė, kad vyksta muštynės prie prūdo (tvenkinio) (duomenys neskelbtini) kaime. Pasakė, kad vietiniai jaunuoliai muša jų bendradarbius. Jis apsirengė ir nuėjo prie prūdo (tvenkinio). Atėjus prie prūdo (tvenkinio) jis pamatė, kad vietiniai vyrai muša V. T.. Prie V. T. buvo keturi vyrai, iš kurių du mušė V. T.. Kaip jis matė, V. T. gulėjo ant žemės, o du vyrai jį mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis. Smūgių buvo daug, ne mažiau kaip 10. Jis norėjo pakelti V. T., bet vienas vyras neleido jam to padaryti ir papurškė iš dujų balionėlio, bet jis nusisuko. Tada jis pasitraukė tolėliau nuo muštynių ir toliau žiūrėjo kaip vyksta muštynės. Tuo laiku nuo prūdo (tvenkinio) atėjo S. L.. S. L. papurškė dujomis į akis, ir jis nieko negalėjo matyti. Tada jis pasakė S. L., kad nueitų į bendrabutį ir iškviestų policiją, o jis (K. O.) liko prie prūdo (tvenkinio). Maždaug 5 min. vyrai dar mušė V. T.. Tada V. T. išsisuko nuo mušeikų ir priėjo prie jų, o mušeikos nuėjo link prūdo (tvenkinio). Tada jis pamatė, kad per prūdą (tvenkinį) brido Z. L., pamatė, kad jis taip pat yra sumuštas, ant veido buvo matyti sumušimai. Kurioje vietoje buvo sumuštas Z. L., jis nematė. Tada jis (K. O.), Z. L., V. T. grįžo į bendrabutį. Daugiau jis mušeikų nematė. Bendrabutyje sužinojo, kad muštynes pradėjo vietiniai vyrai. Anksčiau su vietiniais vyrais niekada nebuvo konfliktų. Jis nurodė, kad vienas mušeika buvo tamsių plaukų, plaukai supinti į kasą, apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo su šortais, marškinėlių nebuvo; tas vyras, kuris mušė V. T., buvo stambaus kūno sudėjimo, praplikęs, apie 40 metų, apie 170 cm. ūgio, taip pat buvo apsirengęs tik šortus; tas vyras, kuris jam (K. O.) papurškė dujų, buvo tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų, ūgis apie 170-180 cm, apsirengęs buvo tamsios spalvos marškinėliais, mėlynos spalvos kelnėmis (galimai džinsinėmis). Nurodytus vyrus galės atpažinti (2 t., b. l. 140–142).

2021 m. liepos 22 d. apklaustas kaip liudytojas A. H. (A. H.) parodė, kad 2021 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini), apie 19 val. pas jį į kambarį atėjo jo bendradarbis V. T. pasakė, kad prie prūdo (tvenkinio) (duomenys neskelbtini) kaime vyksta muštinės, muša jų bendradarbius. V. T. veidas buvo kruvinas. Tada jis kartu su O. K. nuėjo link prūdo (tvenkinio). Kada jie atbėgo prie prūdo (tvenkinio), prie jų priėjo 3 – 4 vyrai, vienas iš vyrų papurškė dujų. Jie tada atsitraukė. Maždaug apie 10 metrų nuo jų jis matė kaip kiti 2 – 3 vyrai muša Z. L., gim. (duomenys neskelbtini) m.. Z. L. gulėjo ant žemės, o vyrai jam kojomis spardė į veidą – kiek buvo smūgių, tiksliai negali pasakyti. Kitoje vietoje ant žemės gulėjo V. T. ir sakė: „Vyrai, ką Jūs darot?“. Kaip daužė V. T., jis nematė, nes skaudėjo akis dėl dujų. Kadangi mušeikos vis ėjo link jų, jie atsitraukė arčiau Miško g. Tada mušeikos apsisuko ir nuėjo link prūdo (tvenkinio). Prie gatvės jie sulaukė kitų bendradarbių, tai yra V. T. ir visi nuėjo link bendrabučio. Atpažinti mušeikų jis nelabai gali, nes skaudėjo akis nuo papurkštų dujų. Prieš tai su vietiniais gyventojais jis neturėjo problemų, nežino kodėl jie dabar užpuolė jo bendradarbius (II t., b. l. 146–148).

-liudytojo R. A. (R. A.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad galimai 2021 m. liepos 10 d., tiksliai datos nepamena, vakare jis buvo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Su juo kambaryje buvo O. K.. Abu buvo blaivūs, alkoholio negėrė, O. alkoholio visai nevartoja. Gal apie 19.00-21.00 val., kelintą tiksliai neprisimena, pas juos į kambarį įbėgo pažįstamas V. T. ir pasakė, kad jų vaikinus muša prie tvenkinio, reikia juos gelbėti. V. T. buvo sumuštas, jo visas veidas buvo kruvinas. Jis su O. K. atsistojo ir nubėgo prie tvenkinio. Jis nubėgo prie tvenkinio pirmas, paskui jį bėgo O. K. ir A. H.. A. prie jų prisijungė lauke prie bendrabučio ar koridoriuje, kur tiksliai neprisimena. V. T. ėjo jau paskui juos. Nubėgęs prie tvenkinio pamatė V. B., S. L. ir V. L.. Nepažįstami du vyrai tuo metu spardė V. B. – daugiausiai į galvą, rankas. Jis tuo metu sėdėjo ant žemės ar tai gulėjo, tiksliai nepamena. Matė, kad V. B. rankomis dengėsi veidą. Vyrai jam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kojomis, kiek tiksliai, nepamena. V. L. ir S. L. buvo vienoje takelio (kelio) pusėje, vienas netoli kito, o V. B. kitoje takelio pusėje, maždaug 2 – 3 metrų atstumu nuo jų. V., kai jį pamatė, atrodo, jau gulėjo ant žemės, jis, kiek pamena, jau buvo sumuštas. Jo dėmesys buvo nukreiptas į V. B., todėl kas vyko aplinkui gerai nematė. Kas sumušė V., jis nematė, nurodyti negali. Šalia S. ir V. stovėjo nepažįstami vyrai, kažką šaukė, ar nepažįstami vyrai tuo metu mušė S. ir V., nematė. Jis priėjęs prie V. B., atstūmė nepažįstamą vyrą nuo jo, pakėlė V. B., kad jį iš ten paimtų. Jis jau stovėjo ant kojų, tada pribėgo kitas nepažįstamas vyras, pradėjo purkšti dujas į jų pusę (jo ir V.). Vyras buvo apie 170 – 180 centimetrų ūgio, normalaus kūno sudėjimo, daugiau kaip jis atrodė, apibūdinti negali, neįsidėmėjo, jo atpažinti negalėtų. Jis nuėjo prie tvenkinio nusiplauti akių, kas tuo metu vyko prie tvenkinio nematė, nežino. Kai nusiprausė veidą, jo vaikinų prie tvenkinio jau nebuvo. Po to jis nuėjo į bendrabutį, nuėjo į savo kambarį. Vėliau tą patį vakarą bendrabutyje matė, kad V. B., V. L., Z. L. buvo sumušti. V. B. ir V. T. jam pasakojo, kad jie tą vakarą ėjo link bendrabučio nuo upės ir prie jų prie tvenkinio prisikabino nepažįstami vyrai, kurie liepė jiems šokinėti, juos visaip įžeidinėjo, vadino banderais, sakė, kas nešokinės, tas maskolis, ant jų šaukė ir po to nepažįstami vyrai pradėjo juos mušti be jokios priežasties. Kiek vyrų juos mušė ir kaip jis nežino, to jie nepasakojo. Keliese jie tuo metu buvo jis taip pat nežino, S. L. lygtai taip pat tuo metu ėjo su jais pro tvenkinį. Kada prie tvenkinio atėjo Z. L., jis nežino, nepamena, ar jį matė prie tvenkinio, kas jį sumušė ir kaip jis nematė, nurodyti negali. Kai jis nuėjo prie tvenkinio, ten buvo trys ar keturi nepažįstami vyrai, gal daugiau, kiek tiksliai, nurodyti negali, neatkreipė dėmesio, kaip minėjo prieš tai, jo dėmesys buvo sutelktas į V. B.. Jis pats muštynėse nedalyvavo, nieko nepuolė, gal kažkuriam nepažįstamam vyrui ir sudavė ranka, kai kėlė V. B., norėdamas jį apginti ir iš tos vietos išvesti. Kaip atrodė nepažįstami vyrai, buvę prie tvenkinio, jis apibūdinti negali, neprisimena, jų neįsidėmėjo. Atpažinti nepažįstamų vyrų negalėtų, anksčiau jų nebuvo matęs. Gali tik pasakyti, kad vienas iš vyrų, kuris spardė V. B., buvo lygtai ilgais plaukais. Jis pats minėto įvykio metu nenukentėjo, jam jokia žala padaryta nebuvo, fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Niekam jokių pretenzijų dėl minėto įvykio neturi. Nesutinka būti pripažintas nekentėjusiuoju (3 t., b. l. 5–7).

-liudytojo A. L. (A. L.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Daugiau nei tris metus jo bendrovėje statybininkais dirba V. T., V. B., S. L., Z. L. ir V. L.. 2021 m. liepos 12 d. ryte atvykęs į darbą, į objektą, pastebėjo, kad darbe nėra dviejų darbuotojų – V. T. ir V. L.. Paklausė savo brigadininko S. L., kur yra du darbuotojai, jis paaiškino, kad juos sumušė. S. taip pat buvo sumuštas, papasakojo, kad jį, V. T. ir V. L., Z. L. ir V. B. 2021 m. liepos 10 d. sumušė nepažįstami vyrai netoli tvenkinio (duomenys neskelbtini) kaime. Pasakojo, kad vyrai prie jų prisikabino, klausė jų, iš kur jie yra, atsakius, kad iš (duomenys neskelbtini), vyrai sakė jiems: „Kas nešokinės, tas maskolius“, jie atsisakė šokinėti, tada vyrai pradėjo juos be jokios priežasties mušti. S. pasakojo, kad vyrų, kurie juos mušė, buvo daug, kiek tiksliai, neprisimena, gal apie 10 žmonių, pastarieji buvo neblaivūs. Vienas iš vyrų purškė į juos dujų balionėliu. Kiek pamena, pirmą pradėjo mušti lygtai V. T., visų įvykio smulkmenų S. nepasakojo, kaip būtent jie buvo mušami, nežino, S. minėjo, kad vyrai juos mušė kumščiais, kai kuriuos jų spardė kojomis. Taip pat S. pasakė, kad jo sūnus V. yra ligoninėje, kad jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Jis S. pasakė, kad jis ir kiti vyrai turi kreiptis ir rašyti pareiškimą į policiją. S. aiškino, kad į policiją iš karto nesikreipė, nes pasimetė, nenorėjo daugiau konfliktų su vietiniais, jų išsigando, sakė, kad yra ne savo šalyje, bijojo juos sumušusių vyrų keršto. Jam (S.) sakė, kad jis čia yra legaliai, kad neturi nieko bijoti, turi ginti savo teises ir save. Kitą dieną – 2021 m. liepos 13 d. S. su kitais vyrais nuvyko į policiją rašyti pareiškimų. V. T., V. B., S. L., Z. L. ir V. L. yra darbštūs, labai ramaus būdo, visai nekonfliktiški, niekada jokių konfliktų neprovokuoja, kad iki tol būtų su kuo susimušę, jis nematė ir negirdėjo. Jis yra tikras, kad jie pirmi ką nors užpulti ar pradėti muštynių tikrai negalėjo, galėjo tik gintis nuo užpuolimo. V. T. darbe nebuvo keletą dienų ar savaitę, kiek tiksliai laiko, neprisimena, jis suteikė jam apmokamas išeigines, nedarbingumo jis neturėjo. Kol jo nebuvo darbe, jis buvo nuvažiavęs jo aplankyti į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, matė, kad V. T. visas veidas buvo užtinęs, didelės mėlynės prie akių, jis skundėsi smarkiais galvos skausmais. V. L. ligoninėje buvo gydomas nuo 2021 m. liepos 11 d. iki 2021 m. liepos 19 d., jam buvo atlikta žandikaulio operacija. 2021 m. liepos 20 d. jis išėjo į darbą, išėjęs iš ligoninės visą laiką dirbo, jam buvo skiriami dirbti lengvesni darbai, nedarbingumo jis neturėjo. V. L. iki minėto įvykio dirbo pagal darbo vizą, dar neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, todėl už gydymą jis susimokėjo pats. Mano, kad kiti vietiniai gyventojai bijo jo darbuotojus sumušusių vyrų, yra girdėjęs, kad tie vyrai ne kartą teisti už vagystes, plėšimus (2 t., b. l. 188–191).

-liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2021 metų liepos mėnesį, datos neprisimena, galimai 10 dieną, vakare apie 19.00 – 20.00 val. jis kartu su savo mažamečiu vaiku, 3 metų amžiaus, ėjo netoli tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Staiga pamatė nuo bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pusės link tvenkinio bėgančius gal apie 10 vyrų, ukrainiečių, kiek tiksliai jų buvo, nežino. Jie nubėgo į tą pusę prie tvenkinio, kuri yra arti upės, pradėjo lakstyti. Prasidėjo riksmai, susistumdymas, suprato, kad prasidėjo muštynės. Kas ką būtent rėkavo, negirdėjo, nes buvo toliau nuo jų. Minėtų ukrainiečių jis duomenų nežino, kai kuriuos iš jų jis pažįsta tik iš matymo, nes jie jau kurį laiką gyveno bendrabutyje, (duomenys neskelbtini). Muštynių taip pat nestebėjo, nes kai tik prasidėjo riksmai ir kažkoks susistumdymas, jis su vaiku nuėjo toliau nuo tos vietos, link pilies, nežiūrėjo kas ten vyksta. Vėliau matė, kad keli vyrai – ukrainiečiai ėjo nuo tvenkinio link savo bendrabučio, jie buvo kruvini. Iš pradžių manė, kad vyrai – ukrainiečiai susimušė tarpusavyje, bet kitą dieną iš vietinių kaimo gyventojų, iš ko būtent neprisimena, nurodyti negali, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mušėsi su vietiniais vyrais, tarp kurių buvo S. B. ir atrodo jo (S.) brolis J.bei lyg tai jose dalyvavo dar kažkokie baltarusiai. Kas dar iš vietinių kaimo gyventojų dalyvavo muštynėse, jis nežino, nurodyti negali, taip pat nežino, kokie baltarusiai jose dalyvavo. Kaip minėjo, pačių muštynių nematė, tik iš tolo matė kažkokį susistumdymą. S. ir jo brolį J. jis pažįsta iš matymo, tačiau jų tą dieną prie tvenkinio jis nematė, nes kaip minėjo buvo toliau nuo tos vietos, kur įvyko muštynės ir kas su kuo pradėjo muštis jis nematė, nestebėjo. Dėl kokios priežasties kilo muštynės ir kas jas pradėjo, jis taip pat nežino, nurodyti negali. G. J. ir M. S. jis pažįsta iš matymo, ar jie dalyvavo muštynėse nežino, nurodyti negali (2 t., b. l. 159–161).

-liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji parodė, kad dirba bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Į jai pateiktus klausimus gali paaiškinti, kad 2021 m. liepos 10 d. vakare bendrabutyje nedirbo, jokių muštynių prie bendrabučio nematė ir apie jokias muštynes nieko negirdėjo. Vakare bendrabutyje dirbo bendrabučio budėtoja E. O., ji tą dieną dirbo visą parą nuo 8.00 val. ryto iki 8.00 val. 2021 m. liepos 11 d. Po kelių dienų, 2021 m. liepos 12 d. ryte atėjusi į darbą iš kitos bendrabučio budėtojos, kurios būtent neprisimena, sužinojo, kad 2021 m. liepos 10 d. vakare prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). įvyko muštynės, kurių metu buvo sumušti bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, gyventojai – ukrainiečiai: S. L., V. T., V. B., Z. L. ir V. L.. Vėliau pati su jais bendravo, pastarieji pasakojo, kad juos 2021 m. liepos 10 d. vakare prie tvenkinio (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties sumušė vietiniai kaimo gyventojai, kurių duomenų jie nežinojo. Vyrai pasakojo, kad vietiniai gyventojai prisikabino prie jų, pradėjo jiems sakyti, kad jie negali čia būti, kad važiuotų į savo (duomenys neskelbtini) ir pradėjo juos mušti. Kad baltarusiai dalyvautų muštynėse, jie neminėjo, apie baltarusius nebuvo jokios kalbos. Kaip minėjo prieš tai, ji pati minėtų muštynių nematė ir kas ukrainiečius sumušė, ji nežino. Pagal vyrų požymius, kuriuos nusakė (duomenys neskelbtini), nieko iš vietinių gyventojų neatpažino, nežino, kas tokie juos galėjo sumušti. Mano, kad patys (duomenys neskelbtini) pradėti muštynių negalėjo, nes vyrai yra ramaus būdo, visai nekonfliktiški, konfliktų patys niekada neprovokuoja, juos pažįsta, kartais su jais pabendrauja. Bendrabutyje, kuriame dirba, kartais gyvena (duomenys neskelbtini) piliečiai –vairuotojai, statybininkai, bet jie dažniausiai bendrabutyje ilgai negyvena, vairuotojai apsistoja kelioms dienoms, ilgiausiai savaitei, o statybininkai po keletą mėnesių, po to išvažiuoja. 2021 metų liepos mėnesį bendrabutyje, kur dirba, baltarusiai, kurių vardai būtų V. ar V. negyveno, vyro, kurio pravardė būtų „S.“ ji nežino, negirdėjo, kad kokį vyrą bendrabutyje vadintų tokia pravarde. Baltarusių, kurių vardai būtų A. (A.), tuo metu gyveno keletas, kiek tiksliai neprisimena, tačiau kaip jie atrodė ji neprisimena, nurodyti negali, šiuo metu bendrabutyje jie negyvena (2 t., b. l. 155–157).

-liudytojos E. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji parodė, kad dirba dirba (duomenys neskelbtini) (nesenai keitėsi pavadinimas, ankstesnis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) bendrabučio budėtoja. 2021 m. liepos 10 d. dirbo nuo 8.00 val. ryto iki 20.00 val. Bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu gyveno bei šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) – statybininkai. Taip pat kartais gyvena baltarusiai – statybininkai bei (duomenys neskelbtini) vairuotojai, jie nuomojasi kambarius. Vairuotojai nuomojasi kambarius trumpam laikui, o statybininkai gyvena ilgą laiko tarpą, po keletą metų. 2021 m. liepos 10 d. vakare jai dirbant bendrabutyje į bendrabutį iš lauko atbėgo vienas (duomenys neskelbtini) – statybininkas, kas būtent gerai neprisimena ir nubėgo į antrą aukštą, kur jis gyvena. Vyras jai nieko nesakė, kad ant jo kūno būtų kokių nors sužalojimų, ji nepastebėjo, ar jis buvo sumuštas, nematė. Netrukus iš antro aukšto į lauką kartu su pirmu vyru išbėgo keletas jo bendradarbių (duomenys neskelbtini) – statybininkų, jų buvo gal 4 – 6, kur jie nubėgo, ji nematė, jie jai nieko neaiškino. Po kurio laiko, gal po pusvalandžio, vyrai, išbėgę iš bendrabučio ir dar keletas jų bendradarbių grįžo į bendrabutį, dalis jų buvo sumušti. Vieni vyrai buvo labiau sumušti, kiti mažiau – buvo sumušti gal apie 5 vyrai, vieno veidas buvo kruvinas. Jie sakė, kad juos sumušė kažkokie vietiniai nepažįstami vyrai prie tvenkinio ar upės, dėl kokios priežasties sumušė, nesakė. Kažkuris iš (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad reiktų iškviesti policiją. Vyrams pasakė, kad jie patys turi ją kviesti, nes pačių muštynių ji nematė, viskas vyko ne bendrabutyje ir ne bendrabučio teritorijoje (tvenkinys ir upė nuo bendrabučio yra apie 0,5 km atstumu). Sakė, kad jiems paskambinus į policiją, ji galės lietuviškai pakalbėti, nurodyti bendrabučio adresą, bet visą situaciją kas nutiko, jie turi paaiškinti patys, nes ji nieko nematė. Jie tada pasakė, kad į policiją neskambins, kodėl neaiškino. Kadangi vyrai buvo sumušti, ji jiems pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet nuo greitosios medicinos pagalbos jie atsisakė. Kai kurie (duomenys neskelbtini) iš išvaizdos atrodė neblaivūs, bet lyg ne visi, keletas ukrainiečių tikrai buvo blaivūs, kurie būtent, nurodyti negali, jų duomenų: vardų ir pavardžių ji nežino, pažįsta juos tik iš matymo. Kiek žino, vyrai kreipėsi į policiją vėliau. Vyrų: A., kuriam būtų apie (duomenys neskelbtini) metų, neaukšto ūgio, apie 160 centimetrų, šviesių plaukų, normalaus kūno sudėjimo, vyro pravarde „S.“, apie 180 centimetrų ūgio, juodų plaukų, liekno kūno sudėjimo ir vyro vardu V. arba V., apie 170 centimetrų ūgio, šviesesnių plaukų, kaip pilkų, liekno kūno sudėjimo, ji nepažįsta, nėra tokių bendrabutyje mačiusi, tokių nežino. Kiek pamena, 2021 metų liepos mėnesį bendrabutyje antrame aukšte gyveno tik du baltarusiai, jie neatitinka pagal požymius aukščiau minėtų vyrų. Kas ukrainiečius 2021 m. liepos 10 d. sumušė ir dėl kokios priežasties ji nežino, nurodyti negali, kaip minėjo prieš tai jokių muštynių ji nematė ir negirdėjo (2 t., b. l. 180–183)

-liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji parodę, kad apie metus laiko kartu su sužadėtiniu M. S., veda bendrą ūkį. Gali paaiškinti, kad 2021 m. liepos 10 d. metu laiką leido su M. S., buvo (duomenys neskelbtini) kaime, vaikščiojo prie kaimo, buvo nuėję prie upės, toliau nuo namų. Vakare būdami prie upės su M. dviese vartojo alkoholį – M. gėrė alų, o ji sidrą, buvo išgėrę. Po to susiruošė dviese eiti namo. Einant pro tvenkinį keliu, (duomenys neskelbtini), pamatė apie septynis vyriškius – kiek tiksliai, neprisimena, iš kurių keletas tarpusavyje konfliktavo dėl šiukšlių, šiukšlinimo – vieni vyrai sakė kitiems, kad turi po savęs susitvarkyti, nepalikti šiukšlių prie upės. M., kai praeidinėjo pro tuos vyrus, sustojo prie jų, norėjo pasižiūrėti, kas vyksta, pasisveikino su vienu iš vyrų, kaip suprato, ten buvo jo pažįstamas. Ji stovėjo prie M.. Vienas iš jai nepažįstamų vyrų priėjo prie jos ir paėmė ranka jai už krūties, tuo metu nieko nesakė. Tada M. vieną kartą sudavė tam vyrui kumščiu per veidą – kur tiksliai pataikė, nematė. Taip pasielgė, nes užstojo ją. Sudavė tik vieną kartą, daugiau tam vyrui M. niekaip nei karto nesudavė. Tas vyras atgal M. netrenkė. Kiti vyrai toliau tarpusavyje barėsi, aiškinosi dėl šiukšlinimo. Ji nuo jų nuėjo maždaug 10 metrų, ėjo link namų. Tada išgirdo, kad kažkas iš minėtų vyrų pradėjo muštis. Mušėsi lyg keletas vyrų, ji į juos gerai nežiūrėjo, kas kam, kaip ir kiek kartų sudavė, nurodyti negali, labai išsigando ir iš karto pabėgo, nubėgo namo, nes bijo muštynių. Jau prasidėjus muštynėms, į tą vietą atbėgo daugiau vyrų – maždaug 5 – 6 vyrai, kiek tiksliai neprisimena. Jie atbėgo iš bendrabučio, esančio netoli tos vietos. Juos bėgančius link besimušančių pamatė, kai jau buvo prie pat savo namų. Ar jie taip pat dalyvavo muštynėse, nematė, nes, kaip minėjo, nubėgo namo, kas vyko toliau nematė. M. taip pat atbėgo namo po keleto minučių, gal po kokių 2 – 3 minučių, gerai nepamena. Ar M. dalyvavo muštynėse su tais vyrais, nežino, jis jai nieko nesakė, nepasakojo. Jų namas yra prie pat tvenkinio. Minėtų vyrų ji nepažįsta, jų duomenų nurodyti negali, apibūdinti ir atpažinti jų negalėtų, nes anksčiau nebuvo jų mačiusi. Vyro, kuris buvo ranka paėmęs jai už krūties, taip pat atpažinti negalėtų, jo neįsidėmėjo. Ji pati dėl minėto įvykio niekam jokių pretenzijų neturi (2 t., b. l. 152–153).

2021 m. liepos 13 d. V. T. ranka rašytame pareiškime nurodyta, kad 2021m. liepos 10 d. po darbo jie nuėjo prie upės išsimaudyti. Išsimaudę ėjo namo, pakeliui prie tvenkinio sutiko grupę jaunų žmonių, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vienas iš jų sustabdė juos ir paklausė, ar jie iš (duomenys neskelbtini), jie atsakė, kad taip. Jis pasakė tokią frazę: „Kas nešokinėja, tas maskolius“ ir vertė juos šokinėti, o jie pasakė, kad nešokinės. Vienas iš jų pradėjo jį (V. T.) mušti į rezginį ir nuvertė prie kojų, jis (V. T.) ištrūko ir nubėgo į bendrabutį ieškoti vaikinų, pakeliui jų vaikinas sėdėjo ant suolelio prie bendrabučio ir jis nubėgo kviesti vaikinų, paskui jis su vaikinais nubėgo gelbėti jų (savo) vaikinų. Jie pamatė, kad jų jaunas vaikinas guli, jie pradėjo gelbėti vaikinus. Paskui juos (V. T. ir vaikinus) pradėjo mušti iš eilės. Jį nuvertė prie kojų ir pradėjo mušti per veidą, toliau jis nieko neprisimena. Ir dar purškė balionėliu į akis, ir akys ašarojo, ir prašo nubausti (1 t., b. l. 11–12).

Iš 2021 m. liepos 13 d. protokolo – pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, matyti, kad pareiškėjas V. T., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio jį ir jo draugus be jokios priežasties sumušė apie 10 jam nepažįstamų vyrų. Vienas iš jų kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę, t. y. į žandikaulį, po ko, kiti 3 jam nepažįstami vyrai, pargriovę jį ant žemės, smūgiavo per veidą kumščiais, spardė per visą kūną, kiek buvo smūgių, pasakyti negali, jų buvo daugiau 10, tuo metu ketvirtas jam nepažįstamas vyras iš dujų balionėlio purškė jam dujomis į veidą, į akis. Savo veiksmais minėti vyrai sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti juos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 5–10).

Iš 2021 m. liepos 13 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėjas V. B., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio, be jokios priežasties, jį sumušė 2 nepažįstami vyrai, t. y. 2 kartus kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę, 2 kartus į dešinę veido pusę, po ko pargriovė ant žemės ir kumščiais pradėjo mušti per galvą. Savo veiksmais minėti vyrai sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti juos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 14–15).

2021 m. liepos 13 d. V. B. ranka rašytame pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. jį sumušė žmonių grupė. Jis ėjo nuo upės pusės, juos sustabdė žmonių grupė, paklausė, iš kur jie yra. Atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jie šokinėtų, pasakė: „Kas nešokinėja, tas maskolius“. Jie nenorėjo šokinėti ir jie pradėjo muštis, iš pradžių jis (V. B.) porą kartų gavo į žandikaulį, o paskui jį parvertė ant žemės ir iš nugaros mušė per galvą. Paskui, kai jis atsistojo, jau viską matė kaip per rūką, sukosi galva (1 t., b. l. 16–17).

Iš 2021 m. liepos 13 d. S. L. protokolo – pareiškimo matyti, kad jį sumušė nepažįstami vyrai, t. y. 1 kartą kumščiu trenkė jam į dešinę veido pusę, po to pargriovė ant žemės ir apie 3 kartus sudavė kumščiu ar koja spyrė, tiksliai nepastebėjo, jam į kairį šoną, taip pat iš dujų balionėlio purškė jam dujomis į akis. Savo veiksmais minėti vyrai sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti juos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 19–20).

2021 m. liepos 13 d. S. L. ranka rašytame pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 20.00 val. jie po darbo nuėjo prie upės išsimaudyti. Grįžtant atgal, prie jų prisikabino grupė žmonių, kurie ilsėjosi prie tvenkinio, jų buvo apie 10 žmonių, nuo 30 iki 40 metų amžiaus. Šie prie jų prisikabino, paklausė, iš kur jie yra, jie pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo sakyti: „Nagi, šokinėkite, kas nešokinėja, tas maskolius“. Bet jie nepradėjo šokinėti. Jie (grupė žmonių) pradėjo muštis. Vienas iš jų buvo priekyje, gavo kelis kartus ir nubėgo pakviesti vaikinų. Vaikinai priėjo, jie pradėjo muštis ir purkšti balionėliu (1 t., b. l. 21–22).

Iš 2021 m. liepos 13 d. protokolo –pareiškimo matyti, kad pareiškėjas Z. L., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad be jokios priežasties jį sumušė nepažįstami vyrai, t. y. 2 kartus kumščiu trenkė jam į dešinę veido pusę, po to pargriovę ant žemės smūgiavo kumščiais per galvą, sudavė apie 10 smūgių bei kumščiais smūgiavo per šonus, taip pat iš dujų balionėlio purškė jam dujomis į akis. Savo veiksmais minėti vyrai sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti juos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 24–25).

2021 m. liepos 13 d. Z. L. ranka rašytame pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. 21.00 val. atėjo prie jų vaikinų ir juos sumušė grupė žmonių. Jie užpuolė jį (Z. L.), balionėliu papurškė į akis ir pradėjo jį mušti. Jis ištrūko ir šoko į ežerą. Jis išlipo iš vandens, jie dar kartą jį sugavo, nuvertė nuo kojų ir pradėjo mušti. Net neprisimena, kiek smūgių buvo. Vaikinai buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (1 t., b. l. 26–27).

Šalies argumentai

2021 m. liepos 22 d. protokolu – pareiškimu pareiškėjas V. L. nurodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 3, prie vandens telkinio, jam atbėgus pagelbėti savo draugams, tėvui, jis buvo užpultas bei sumuštas jam nepažįstamų asmenų. Tiksliai nurodyti, kiek asmenų jį mušė, negali, pamena tik vieno veidą, galėjo būti ir daugiau. Dėl patirtų sumušimų jis juto stiprų fizinį skausmą, jam buvo sulaužytas žandikaulis. Prašo nustatyti kaltininkus ir patraukti juos atsakomybėn įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 30–31).

Iš 2021 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ame veiklos skyriuje 2021 m. liepos 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23355-21 pagal BK 284 straipsnį, gavus 2021 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G174/2021(01), kurioje nurodyta, kad V. L. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 10 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto (1 t., b. l. 45–48).

2021 m. liepos 22 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra, dalyvaujant V. T., S. L., V. L. ir V. B.. Apžiūros objektas – kelias, esantis prie vandens telkinio. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra kelias, danga – žvyras, esantis prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), prie pastatų 1 ir 3. Pastatas Nr. 3 yra apleistas istorinis architektūrinis statinys. Pastatas Nr. 1 yra gyvenamas namas. Stovint nugara į pastatą Nr. 3., priešais matomas vandens telkinys, kurio krantai apžėlę augmenija, medžiais. Nuo telkinio į pastatą Nr. 1., krante yra vandens šulinys. Nuo pastato iš dešinės, palei krantą yra gatvė –kelias, kurio danga žvyras. Judant nurodytu keliu iki telkinio pusės, iš dešinės, už medžių yra gyvenamasis pastatas Nr. 1. Nuo jo judant toliau apie 30 metrų iš dešinės matomas silikatinėmis plytomis grįstas kelias. Priešais kelią prie telkinio kranto ištrypta augmenija, įrengtas sėdimas suolas su atlošu. Apžiūrint minėtą vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų vizualiai nesimato. Antra apžiūrima vieta yra nuo kelio priėjimas prie vandens šulinio, kuri dalinai ištrypta, kitur veja. Trečia apžiūrima vieta yra prie pastato Nr. 3., už krūmų link telkinio esantis apvažiavimas aplink pastatą. Apžiūrint šią vietą, vizualiai nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato (1 t., b. l. 96–105).

2021 m. liepos 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1757/2022(01) užfiksuota, kad V. T. padaryta poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, kairiame žande su kraujosruva žando gleivinėje, kaklo kairėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešinės pėdos nugariniame paviršiuje – išorinės kulkšnies srityje, kairėje vidinėje kulkšnyje, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3 – 6 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu, smūgiuojant rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 116–117).

2022 m. balandžio 22 d. akistatos tarp nukentėjusiojo V. T. ir įtariamojo G. J. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Nukentėjusysis V. T. akistatos metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 121–123).

2022 m. balandžio 29 d. akistatos tarp nukentėjusiojo V. T. ir įtariamojo S. B. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Nukentėjusysis V. T. akistatos metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b .l. 131–134).

2021 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1870/2021(01) užfiksuota, kad V. B. padaryti odos nubrozdinimai alkūnėse, dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. liepos 10 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuvimo metu, tiek ir suduodant smūgius į šias sritis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 144–145).

2021 m. liepos 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam V. B. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (nuotrauka Nr. 4 buvo G. J., kitos nuotraukos asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu). Atpažįstantysis V. B., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų atpažįsta jį mušusį asmenį, kuris buvo ilgų plaukų su kasele. Fotolentelėje jis yra pažymėtas Nr. 4. (G. J.) (1 t., b. l. 146–148).

2021 m. liepos 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam V. B. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (nuotrauka Nr. 2 buvo S. B., kitos nuotraukos asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu). Atpažįstantysis V. B., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažinimui, atpažįsta jį mušusį asmenį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2. (S. B.) (1 t., b. l. 149–151).

2022 m. balandžio 22 d. akistatos tarp nukentėjusiojo V. B. ir įtariamojo G. J. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Nukentėjusysis V. B. akistatos metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 153–155).

2022 m. balandžio 29 d. akistatos tarp nukentėjusiojo V. B. ir įtariamojo S. B. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Nukentėjusysis V. B. akistatos metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 157–160).

2021 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1871/2021(01) užfiksuota, kad S. L. padaryti odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. liepos 10 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griuvimo metu, tiek ir suduodant smūgius į šią sritį. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 173–174).

2021 m. liepos 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam S. L. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (nuotrauka Nr. 6 buvo G. J., kitos nuotraukos asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu). Atpažįstantysis S. L., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų, atpažįsta asmenį mušusį V. B., pažymėtą nuotraukoje Nr. 6 (G. J.) (1 t., b. l. 175–177).

2022 m. balandžio 19 d. akistatos tarp nukentėjusiojo S. L. ir įtariamojo I. P. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Nukentėjusysis S. L. akistatos metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 188–191).

2022 m. gegužės 4d. akistatos tarp nukentėjusiojo S. L. ir įtariamojo S. B. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Nukentėjusysis S. L. akistatos metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 1–4).

2021 m. liepos 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1756/2021(01) nurodyta, kad Z. L. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 10 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 14–15).

2021 m. liepos 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolu užfiksuota, kad atpažįstančiajam Z. L. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (nuotrauka Nr. 1 buvo M. S., kitos nuotraukos asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu). Atpažįstantysis Z. L., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų atpažinimui nuotraukų, atpažįsta jį mušusį asmenį, tamsaus gymio, totoriškų bruožų, nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 1 (M. S.) (2 t., b. l. 16–18).

2021 m. liepos 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam Z. L. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (nuotrauka Nr. 4 buvo I. P., kitos nuotraukos asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu). Atpažįstantysis Z. L., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų atpažinimui asmenų, atpažįsta jį mušusį asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 4 (I. P.). Jį atpažįsta iš veido bruožų (2 t., b. l. 19–21).

2021 m. liepos 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam Z. L. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (nuotrauka Nr. 5 buvo G. J., kitos nuotraukos asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu). Atpažįstantysis Z. L., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų atpažinimui asmenų, atpažįsta jį mušusį asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 5 (G. J.). Jį atpažįsta iš veido bruožų, ilgų plaukų (2 t., b. l. 22–24).

2022 m. balandžio 19 d. akistatos tarp nukentėjusiojo Z. L. ir įtariamojo I. P. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Akistatos metu nukentėjusysis Z. L. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 33–35).

2022 m. gegužės 4 d. akistatos tarp nukentėjusiojo Z. L. ir įtariamojo S. B. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Akistatos metu nukentėjusysis Z. L. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 38–42).

2022 m. liepos 4 d. akistatos tarp nukentėjusiojo Z. L. ir įtariamojo M. S. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Akistatos metu nukentėjusysis Z. L. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 46–50).

2021 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1874/2021(01) užfiksuota, kad V. L. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 10 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 61–63).

2021 m. liepos 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam V. L. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (nuotrauka Nr. 3 buvo I. P., kitos nuotraukos asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu). Atpažįstantysis V. L., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų atpažinimui nuotraukų, atpažįsta jį mušusį asmenį nuotraukoje Nr. 3 (I. P.) (2 t., b. l. 64–66).

2022 m. balandžio 19 d. akistatos tarp nukentėjusiojo V. L. ir įtariamojo I. P. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Akistatos metu nukentėjusysis V. L. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 75–77).

2022 m. balandžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. L. pateikė: VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2021 m. liepos 19 d. sąskaitą-faktūrą Nr. ZKK210531, 1 lapą, VUL Žalgirio klinikos 2021 m. liepos 15 d. kvitą ir VUL Žalgirio klinikos mokamos aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos lapą (2021 m. liepos 13 d., ligos istorijos Nr. 21-32671) (2 t., b. l. 78–83).

2021 m. liepos 13 d. K. O. ranka rašytame pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. 21.00 val. į bendrabutį atbėgo V. T. ir pasakė, kad prie tvenkinio muša jų vaikinus, jis (K. O.) nubėgo pas vaikinus jų pasiimti. Kai atbėgo prie tvenkinio, jam dujų balionėliu papurškė į akis. Dėl to, kad į akis pakliuvo dujų, pretenzijų neturi, yra liudytojas (2 t., b. l. 137–138).

2021 m. liepos 13 d. A. H. ranka rašytame pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 21.00 val. atbėgo V. T., pasakė: „Muša mūsiškius prie tvenkinio“, ir jie nubėgo tenai pasiimti savo vaikinų. Kai jis nubėgo į tą vietą, jie pradėjo dujų balionėliu purkšti į veidą, į akis. Dėl to, kad jam purškė į akis pretenzijų neturi, gali būti liudytoju (2 t., b. l. 143–144).

2021 m. liepos 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo įtariamų asmenų nustatymo užfiksuota, kad lankantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose bei bendraujant su gyventojais, siekiant pagal nurodomus požymius identifikuoti asmenis, įvykdžiusius nusikalstamą veiką, gauti duomenys, kad pagal požymius labiausiai tikėtina, kad nusikalstamą veiką įvykdė: S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., I. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (3 t., b. l. 9).

2022 m. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tarnybiniu pranešimu dėl pavedimo atlikimo užfiksuota, kad buvo nustatinėjami galimi liudytojai, nurodomi I. P. apklausoje, minimų trijų baltarusių: A., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neaukšto ūgio, apie 160 centimetrų, šviesių plaukų, normalaus kūno sudėjimo, vyro pravarde „S.“, apie 180 centimetrų ūgio, juodų plaukų, liekno kūno sudėjimo ir vyro vardu V. (V.) arba V. (V.), apie 170 centimetrų ūgio, šviesesnių plaukų, kaip pilkų, liekno kūno sudėjimo, asmenybės. Atliekant pavedimą nustatyta, kad užsienio piliečiai (duomenys neskelbtini) gyvena tik (duomenys neskelbtini) bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Bendraujant su bendrabučio budėtoja S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad visi bendrabučio gyventojai yra registruojami atskirame žurnale, ji visus gyvenančius ir gyvenusius gyventojus pažįsta puikiai, tačiau apie nurodomą apibūdinimą tokių asmenų bendrabutyje niekada nebuvo. Peržiūrėjus žurnalą, taip pat asmenų nurodomais vardais gyvenusiu 2021 m. liepos 10 d., ir įskaitant mėnesį prieš ir po nurodomos datos, neregistruota. Teiraujantis kaimo gyventojų, niekas asmenų su nurodomais požymiais ar vardais nepažįsta, niekada tokių negirdėję (3 t., b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų S. B., I. P., G. J. ir M. S. kaltė, dėl jiems inkriminuojamos veikos visiškai įrodyta.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog konfliktas kilo nukentėjusiesiems einant prie vandens telkinio. Nukentėjusieji nurodo, jog jiems į klausimą iš kur jie, atsakius, kad iš Ukrainos, liepė šokinėti. Nukentėjusiesiems nešokinėjant, juos pradėjo mušti. Kaltinamieji nurodė, jog konfliktas kilo todėl, kad kai nuėjo nusimaudyti, buvo 3-4 nepažįstami vyrai su maišais ir pamatė, kad šie žmonės šiukšlina, kad būtų tvarka, liepė susitvarkyti. Kaltinamieji nurodo, jog konfliktas kilo dėl šiukšlinimo. Nors kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų versijos dėl konflikto pradžios skiriasi, teismo vertinimu, tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės laikytinos menkaverte priežastimi sukelti muštynes.

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji kaltės nepripažino. S. B. ir I. P. neneigė, jog tuo metu ten buvo. Taip pat iš jų parodymų matyti, jog neneigia, jog dalyvavo konflikte. Tačiau nurodo, jog būtent juos, po to kai jie pasakė pastabą dėl šiukšlinimo, neužilgo atbėgo grupė jaunuolių ir pradėjo juos mušti. Taigi savo veiksmus pateisina kaip gynybinius veiksmus. G. J. ir M. S., duodami paaiškinimus, nurodė, jog jų tą dieną nebuvo. Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamųjų paaiškinimus, kadangi juos paneigia nukentėjusiųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis V. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis atbėgo gelbėti tėvo, smūgį jam sudavė I. P.. Jis nukrito, pabandė atsistoti ir I. P. dar kartą sudavė ir daugiau nieko nepamena. Nukentėjusysis V. T. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, jog I. P. paklausė, ar jie yra (duomenys neskelbtini), ir po pasakymo „šokinėk“ I. P. sudavė smūgį į kairę veido pusę. Teigia, jog, liepdami jiems šokinėti, asmenys norėjo pasirodyti. Nukentėjusysis Z. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog I. P. jam sudavė smūgį. Posėdžio metu nurodė, jog I. P. pirmas mušė į veidą, kas jį mušė, kai gulėjo, nematė. Mušė ne vienas, nes vienas žmogus tiek smūgių negalėjo suduoti. Nukentėjusysis nukrito po I. P. smūgio. Kiek smūgių sudavė I. P., negali pasakyti, bet nemažai, nes galva buvo sumušta. Taigi šios aplinkybės paneigia kaltinamojo I. P. versiją, jog jie patys su broliu buvo užpulti.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo G. J. parodymus, kad muštynėse nedalyvavo, jis buvo namuose. Neneigia, kad gal tą vakarą ir buvo prie upės, po to išėjo. Jis visą laiką nešioja ilgesnius plaukus, barzdą nešioja nuo 18 metų. Panašių į jį gyventojų nėra, gal nukentėjusieji buvo jį matę anksčiau. Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo G. J. parodymus. Būtent tokius kaltinamojo požymius nukentėjusysis V. T. nurodė jau pirminėje apklausoje, kad vieno iš vyrų, kuris jį mušė, plaukai buvo surišti į kasą, jo ūgis apie 1,85 m., lieso kūno sudėjimo. Taigi šiuo atveju jau pirminėje apklausoje nukentėjusysis aiškiai įvardijo vieno juos mušusių asmenų požymius, kurie atitinka G. J. išvaizdos požymius. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu V. T. taip pat patvirtino, jog matė asmenį su kasyte. Tarp mušusių buvo ir G. J., muštynių metu rankomis mosikavo. G. J. jį mušė, nors kuri mėlynė nuo G. J., negalėtų atsakyti. Nukentėjusysis Z. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog G. J. matė. Nurodė, jog asmuo su kasyte (pagal požymius atitinka G. J.) dalyvavo su kitais, nors nežino gal jis ir mušė, nes pats nukentėjęs buvo nukritęs, bet G. J. dalyvavo kartu su kitais, lakstė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. L. patvirtino, jog G. J. mušė V. B. rankomis per galvą. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. A. nurodė, jog nepamena, kas spardė V. B., nes praėjo 2 metai, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos pagarsinus teisiamojo posėdžio metu, liudytojas patvirtino, matyti, kad ir liudytojas nurodo vieną iš vyrų, spardžiusį V. B., nurodo, kad jis ilgais plaukais, kas pagal požymius atitiktų G. J. Tai, kad muštynėse dalyvavo G. J. patvirtino ir liudytoja apklausta teisiamojo posėdžio metu K. K.. Liudytoja patvirtino, jog muštynės vyko prie tvenkinio, buvo M. S., G. J., I. P., S. B., ji iš pradžių buvo su jais. Nematė, kas su kuo mušėsi, nes kai prasidėjo muštynės, ji išsigando ir išbėgo namo. Muštynės prasidėjo dėl šiukšlių, nes nukentėjusieji jų nesusitvarkė. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad buvo S., G., I., nes bijojo. Kai ją iškvietė į policija, I. P., G. J. ir S. B. sakė jai nesakyti, kad juos pažįsta. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais. Taigi visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad G. J. įvykio dieną dalyvavo muštynėse.

Teisiamojo posėdžio kaltinamasis M. S. kaltės nepripažino, paaiškino, jog įvykio dieną, neprisimena kur buvo, pas tyrėją apklausos metu jam buvo bloga, norėjo greičiau eiti namo, todėl taip papasakojo. Tačiau teismas kritiškai vertina jo tokios paaiškinimus. Liudytoja apklausta K. K. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog M. S. dalyvavo kartu su kitais muštynėse buvusiais asmenimis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas Z. L. vieną iš mušusių vyrų apibūdino, išskyrė veido bruožus labiausiai atitinkančius M. S. (2 t., b. l. 27–30). Teisiamojo posėdžio metu taip pat nukentėjusysis Z. L. nurodė, jog M. S. prisimena. Taigi, įvertinus liudytojos K. K. nukentėjusiojo Z. L. parodymus abejonių nekelia, jog M. S. įvykio metu muštynėse dalyvavo.

Iš kaltinamojo S. B. parodymų matyti, jog kaltinamasis neneigia, jog tą dieną buvo konfliktas, po to, kai jis nepažįstamiems pasakė susitvarkyti šiukšles. Tačiau pateikė versiją, jog būtent jis pats su broliu buvo užpulti. Nurodo, kad jį patį pradėjo mušti rankomis, kojomis, išgirdo, kaip brolis pradėjo šaukti, kad padėtų broliui. Panašiai aplinkybės nurodo ir I. P., kad jie gynėsi. Brolis buvo užpultas. Nurodo, jog nukentėjusieji juos su broliu mušė.

Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo paaiškinimus. Kadangi kaip matyti iš liudytojų A. L., A. P. parodymų, nukentėjusieji apibūdinami kaip ramūs, nekonfliktiški. Kaltinamasis I. P. nurodo, jog kad jam nukentėjusysis iš kojos spyrė į šoną, dar 2 žmonės jį mušė rankomis. Taip pat nurodo, kad Z. L. mušė brolį. I. P. nurodo, jog gynėsi, buvo nubrozdinti jo kojų keliai, praskelta lūpa, skaudėjo šonkaulius. Pas brolį buvo hematomos, nubrozdinimai. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, jog kaltinamieji nors nurodo, kad jiems buvo padaryti sumušimai ir būtent jie buvo užpulti, o jie tik gynėsi, tačiau kaip matyti apie įvykį nepranešė, nėra duomenų, jog kreipėsi medicininės pagalbos. Todėl teismas konstatuoja, jog tokie paaiškinimai vertinti kritiškai.

Nors nukentėjusiojo V. B., liudytojų K. O., A. H. teisiamojo posėdžio metu apklausti nepavyko, kadangi šie asmenys yra išvykę iš Lietuvos, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti, kadangi jų parodymai atitinka kitų ištirtų įrodymų visumą, būtent nukentėjusiųjų apklausas tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas K. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, vieną iš nukentėjusiuosius mušusių asmenų apibūdina kaip tamsių plaukų, plaukai supinti į kasą. Tai šie nurodomi požymiai atitinka G. J. požymius. V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, jog vienas iš vyrų buvo ilgai plaukais, supintais į kasą, kitas stamboko sudėjimo. Vienas vyras buvo normalaus kūno sudėjimo, šviesiais plaukais. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, būtent šis vyras sudavė kumščiu į žandikaulį, nuo smūgio jis nukrito ant nugaros. Kai atsikėlė vyrai jau dviese, t. y. tas pats vyras, kuris jam sudavė ir vyras ilgais plaukais pargriovė jį ant žemės, pastumdami rankomis už pečių, jis nukrito ant kelių ir rankų – alkūnių, tada jie dviese pradėjo mušti jį į galvos sritį, į užpakalinę galvos dalį. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino G. J. ir S. B.. Specialisto išvadoje užfiksuoti V. B. padaryti sužalojimai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti šiomis nustatytomis aplinkybėmis, kadangi nustatyta, jog S. B. dalyvavo konflikte. G. J. nors neigė tą dieną dalyvavęs konflikte ir teigė, kad nebuvo išėjęs iš namų, tačiau kaip kiti nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu atpažino ir G. J..

BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nagrinėjimu atveju nustatyta, jog vykusio konflikto metu, smurtinius veiksmus atliko visi kaltinamieji. Kilus konfliktui dėl menkavertės priežasties, kaltinamieji S. B., I. P., G. J., M. S. sumušė nukentėjusiuosius. Taigi šiuo atveju visi kaltinamieji buvo kaip bendravykdytojai.

Taigi, abejonių nekelia, jog smurtiniai veiksmai nukentėjusiesiems buvo atlikti dėl mažareikšmės dingsties, įvykus apsižodžiavimui. Kaip minėta ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Specialistų išvados patvirtina nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, taigi šiuo atveju neabejotinai patvirtinama, jog smurtiniai veiksmai buvo. Specialistų išvadose užfiksuoti nukentėjusiųjų sužalojimai atitinka nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodomas aplinkybes kur buvo suduoti smūgiai. Nagrinėjamu atveju matyti, jog dėl kilusio muštynių buvo susirinkę daugiau žmonių, nukentėjusysis V. T. bėgo į bendrabutį kviesti pagalbos, kas leidžia daryti išvada, jog buvo sutrikdytas žmonių poilsis, kadangi tai buvo vakaras (apie 20.30 val.).

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji S. B., I. P., G. J., M. S. bendrais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2019). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog kai nukentėjusysis V. L. atbėgo gelbėti tėvo, smūgį jam sudavė I. P.. Nukentėjusysis nukrito, pabandė atsistoti ir I. P. dar kartą sudavė ir daugiau nieko nepamena. Specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam V. L. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu (2 t., b. l. 61–63).

Kaip nustatyta byloje būtent I. P. dėl chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam V. L. į veido sritį, šiam bandant atsistoti, antrą kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Taigi kaltinamojo I. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

IV. Dėl bausmės individualizavimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuriuo pažeidė ne tik viešąją tvarką, bet ir sužeidė nukentėjusiuosius. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad teistumas išnykęs, todėl kaltinamasis laikomas neteistu (4 t., b. l. 44–45), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka buvo baustas (2022 m. birželio 29 d.) (4 t., b. l. 47), duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra (4 t., b. l. 51), dirbantis. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, konstatuoja, kad S. B. skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, o intensyvios priežiūros skyrimas būtų neproporcingas.

S. B. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojamas sudalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyboje).

BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei 1 dalimi S. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, teismo manymu, padės įgyvendinti bausmės tikslus ir bus paskata ateityje nedaryti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

G. J. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuria sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sužeidė nukentėjusiuosius. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tai yra veikdamas kartu su kaltinamaisiais ir kitais byloje nenustatytais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad G. J. teistas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, į dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų sukeltus padarinius, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, bei konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Teismas, vadovaudamasis nurodyta teismų praktika bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, laisvės apribojimą skiria be intensyvios priežiūros. Pažymėtina, kad 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo metu G. J. įpareigojamas pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei 1 dalimi G. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti iš ankstesnio G. J. teistumo, jis linkęs pažeisti visuomenėje nusistovėjusias taisykles, tad ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, siekiant paskatinti G. J. kritiškai vertinti savo veiksmus bei ateityje nenusikalsti.

M. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. S. neteistas (3 t., b. l. 134), iki veikos padarymo administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 136). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, M. S. skiria 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. vaidmuo įvykio metu vaidmuo buvo menkiausias, teismo vertinimu šios poveikio priemonės skirti netikslinga

I. P. padarę tyčinę baigtą nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalyje) bei tyčinę baigtą apysunkę nusikalstamą veiką, kuria sužalojo V. L.. I. P. teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (3 t., b. l. 62–63), administracine tvarka iki veikos padarymo nebausta nebaustas (3 t., b. l. 66), duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra (3 t., b. l. 70). Pažymėtina, kad I. P. nusikalstamais veiksmais ne tik sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, buvo kilusio konflikto iniciatorius, tačiau nukentėjusįjį V. L. susargdino, šiam dėl I. P. nusikalstamą veiksmų reikėjo daryti operaciją bei padarytus sužalojimus gydyti. Tad, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą bei į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, jį charakterizuojančią medžiagą, už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 248 straipsnyje I. P. skiria 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. P. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje įtvirtinta, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, tad I. P. skirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina į 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, I. P. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kai griežtesnė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apima paskirtą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei skiriama 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimas arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tais atvejais, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

I. P., kaip pažymėta anksčiau, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Nors nusikalstama veika sukėlė rimtus padarinius nukentėjusiojo V. L. sveikatai, tačiau vis dėlto teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, paskirtą bausmės vykdymą atidedant 1 metams bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Atsižvelgiant į tai, jog būtent dėl I. P. veiksmųs įvykio metu vienas iš nukentėjusiųjų V. L. buvo gydomas ir jam buvo nustatytos sunkiausios pasekmės, dėl būtent I. P. tenka pareiga atlyginti žalą šiam nukentėjusiajam, baudžiamojo poveikio priemonė -įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina.

V. Procesiniai klausimai

Kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 11) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Kaltinamajam G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 156) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Kaltinamajam I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 26) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 100) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

VI. Civiliniai ieškiniai

Dėl nukentėjusiųjų V. T., V. L., S. L., Z. L., V. B. civilinio ieškinio

Nukentėjusieji V. T., V. L., S. L., Z. L., V. B., atstovaujami advokato Egidijaus Langio 2022 m. gegužės 16 d., pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 104–111).

Dėl nukentėjusiojo V. L. pareiškto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. L. iš civilinių atsakovų S. B., I. P., G. J. ir M. S. solidariai prašo priteisti 1 100 eurų turtinės žalos bei 4 000 eurų neturtinės žalos.

Civilinis ieškovas turtinę žalą grindžia patirtomis medicininėmis išlaidomis. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad V. L. 2021 m. liepos 11 d. kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Šis skubos tvarka buvo stacionarizuotas į Veido ir žandikaulių chirurgijos I skyrių. Tą pačią dieną V. L. atlikta antdantinė osteosintezė dvižandikauliniais įtvarais, sąkandis buvo atstatytas. Kadangi kontrolinėse rentgenogramose lūžgalių padėtis išliko netaisyklinga, 2021 m. liepos 14 d. buvo daryta operacija – atlikta atvira apatinio žandikaulio repozicija ir osteosintezė dviem titatinėmis plokštelėmis pakrumplio srityje bei dviem osteosintezės plokštelėmis apatinio žandikaulio kūno srityje. Taikytas medikamentinis gydymas skausmui mažinti ir kitos rekomendacijos truko 6 mėnesius. Už Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos mokamas aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. stacionarą, burnos, veido ir žandikaulių chirurgiją, nukentėjusysis sumokėjo 1 119,33 eurus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 30 d. specialisto išvados duomenimis V. L. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. CK 6.251 straipsnyje nustatyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nukentėjusysis V. L. turėjo padengti dėl nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų gydymo išlaidas. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos mokamos aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų V. L. 2021 m. liepos 13 d. išraše ir sąskaitos – faktūros nurodyta, kad už stacionarą, burnos, veido ir žandikaulių chirurgiją V. L. 2021 m. liepos 15 d. sumokėjo 1 119,33 eurus (2 t., b. l. 81–87). Taigi, V. L. civilinis ieškinys dalyje dėl turinės žalos yra pagrįstas. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką ir V. L. sukeltus sužalojimus padarė būtent I. P.. Todėl būtent I. P. turi atlyginti V. L. patirtas gydymo išlaidas dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų. Taigi, iš kaltinamojo I. P. nukentėjusiojo V. L. naudai priteistina 1 110 eurų suma.

Pareikštame civiliniame ieškinyje, be kita ko, V. L. neturtinę žalą grindžia tuo, kad šis turėjo ištverti sudėtingą operaciją, po jos vartoti skausmą malšinantį vaistą – Ketanov, kuris turi rimtus šalutinius poveikius, iš jų yra ypač dažnas kraujavimas iš virškinimo trakto ir skrandžio bei žarnyno perforacija (prakiurimas). Šie šalutiniai poveikiai gali būti mirtini. Būtent minėtą riziką prisiėmė civilinis ieškovas V. L.. Be to, pilno gydymo rekomendacijos (t. y. kieto maisto nevalgymas, vaistai nuo skausmo ir kt.) truko 6 mėnesius po operacijos. Dėl padarytų sužalojimų civilinis ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, neigiamus emocinius išgyvenimus per operaciją, tiek ir po operacijos. Civiliniame ieškinyje pabrėžiama, kad V. L. pablogėjo gyvenimo kokybė, po įvykio ir operacijos sunku judėti. V. L. jaučia stresą, kai prisimena įvykį, taip pat dažnai jaučia nerimą bei grėsmę, sapnuoja košmarus, todėl V. L. dvasiniai išgyvenimai lėmė pasikeitusią gyvenimo kokybę.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad nukentėjusysis po patirtų sužalojimų ne tik turėjo būti operuotas, tačiau po operacijos turėjo ilgą ir skausmingą gydymo procesą, t. y. negalėjo valgyti, judėti, jautė ne tik fizinį skausmą, tačiau gydymo procesas sukėlė ir diskomfortą. Štai teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jautėsi blogai, nes negalėjo ilgą laiką valgyti kieto maisto, jam skaudėjo dantis. Šis įvykis nukentėjusiajam sukėlė išgąstį. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. L. pridūrė, kad bijojo operacijos. Šios visos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, jog nukentėjusysis patyrė ne tik fizines, bet ir psichologines kančias. Tačiau pabrėžtina, kad bylos medžiaga nustatyta, jog V. L. mušė tik I. P., tą patvirtinto teisiamojo posėdžio metu ir pats nukentėjusysis. Todėl teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios dydis dėl fizinio skausmo viešosios tvarkos pažeidimo atvejais paprastai svyruoja bylose dėl viešosios tvarkos pažeidimo apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-83-788/2019, 2K-205-719/2020), o nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais nuo 579,24 eurų iki 2896,20 eurų, daro išvadą, kad iš kaltinamojo I. P. priteistina 1 500 eurų neturtinė žala.

Dėl nukentėjusiųjų V. T., S. L., Z. L. bei V. B. civilinio ieškinio

Nukentėjusieji V. T., S. L., Z. L., V. B. iš civilinių atsakovų S. B., I. P., G. J. ir M. S. prašo solidariai priteisti po 1 500 eurų, kuriuos sudaro neturtinė žala.

Šie civiliniai ieškovai patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl nusikalstama veika buvo nežymiai sutrikdyta jų sveikata (tą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados). Dėl padarytų sužalojimų V. T., S. L., Z. L. bei V. B. kentė fizinį skausmą, patyrė dvasines kančias, neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą. Įvykio pasekmes jie jaučia iki šiol, nuolat prisimena trauminį įvykį, jaučia nerimą, įtampą, jiems sutriko miego kokybė, dažnai kamuoja slogios nuotaikos, todėl minėti dvasiniai išgyvenimai lėmė pasikeitusią gyvenimo kokybę.

Teisiamojo posėdžio metu bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. T. nurodė, kad po patirtų smūgių jam skaudėjo galvą, liko mėlynės, visą savaitę jautė skausmą. Pabrėžė, kad po šio įvykio jam temsta galva, turi problemų dėl kraujo spaudimo. Matyti, dėl nusikalstamos veikos patyrė nukentėjusysis patyrė diskomfortą, sužalojimai turėjo įtakos įprastam nukentėjusiojo gyvenimo ritmui, todėl iš kaltinamųjų S. B., I. P., G. J. ir M. S. solidariai priteistina 600 eurų neturtinė žala nukentėjusiojo V. T. naudai.

Z. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė po įvykio kilusias tapačias sveikatos problemas. Jis nurodė, kad jam reikėjo kentėti galvos skausmus, todėl gėrė vaistus. Teismas, vadovaudamasis ir civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybės, Z. L. neturtinę žalą įvertina 600 eurų bei šią pinigų sumą solidariai priteisia iš kaltinamųjų S. B., I. P., G. J. ir M. S..

S. L. įvykio metu dujų balionėliu buvo papurkšta į akis, jis patyrė skausmą, po muštynių jam buvo ištinęs veidas, skaudėjo nugarą, negalėjo dirbti. Visos šios aplinkybės, patvirtinančios civiliniame ieškinyje nurodytus nukentėjusiojo išgyvenimus, patvirtina, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, be to, jautė pasekmes ir po nusikalstamos veikos. Taigi, teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtą teismų praktiką, iš dalies tenkina S. L. pareikštą ieškinį ir jo naudai solidariai iš kaltinamųjų S. B., I. P., G. J. ir M. S. priteisia 600 eurų neturtinės žalos.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. B. nedalyvavo, posėdžio metu nebuvo galimybės išklausyti nukentėjusiojo V. B. parodymų apie jo patirtus sužalojimus bei išgyvenimus, civilinis ieškinys, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, dalyje dėl V. B. prašomos priteisti neturtinės žalos paliekamas nenagrinėtu.

Dėl procesinių palūkanų

Nukentėjusieji prašo priteisti 5 procentus palūkanas nuo bylos iškėlimo iki reikalavimų įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nors civiliniai ieškovai prašo priteisti 5 procentų metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų įvykdymo, tačiau atkreiptinas civilinių ieškovų dėmesys, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Taigi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamųjų S. B., I. P., G. J. ir M. S. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistų civilinių ieškinių nukentėjusiųjų V. L., V. T., S. L., Z. L. naudai nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 125–130). Civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš I. P. Privalomajam sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 19,06 Eur žalą dėl nukentėjusiojo V. T. gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. V. T. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje, o gydymo išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Nors Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo civilinį ieškinį priteisti I. P., tačiau pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog V. T. visi kaltinamieji, t. y. I. P., G. J., M. S., sudavė ne mažiau kaip 9 (devynis) smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikant į veidą, galvą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys priteistinas solidariai visiems kaltinamiesiems, 19,06 Eur žalą priteisiant su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis).

VII. Proceso išlaidos

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, išlaidas apmoka iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Dėl V. T., S. L., Z. L., V. B. bei V. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusieji ieškiniu prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų S. B., I. P., G. J., M. S. bylinėjimosi išlaidas. Tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Nepateikus patirtų proceso išlaidų įrodymus šis prašymas netenkintinas.

Dėl antrinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatė Danutė Kisinienė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria byla perduota nagrinėti į teisiamąjį posėdį, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuspręsta kaltinamajam skirti gynėją ir kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą koordinuoti gynėjo parinkimą M. S.. Teisminio nagrinėjimo metu M. S. gynė advokatė Danutė Kisinienė. Iš pateiktos galutinės patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad viso bylos nagrinėjimo metu susidarė 1439,17 eurų išlaidų suma (6 t., b. l. 178). Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, siekiant tinkamo kaltinamojo interesų gynimo buvo paskirtas gynėjas. Šiuo atveju nors valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, patyrė išlaidų, tačiau, įvertinus tai, kad gynėjas byloje dalyvavo siekiant, kad kaltinamojo interesai būti ginami, taip pat atsižvelgiant į tai, kad gynėjos dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, atsižvelgiant į priteistą neturtinės žalos dydį, šios iš išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. sausio 22 d. pateikė pirminę pažymą Nr. APD-2024-00788 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. J.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma siekia 1338,37 Eur (6 t., b. l. 201).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Prašymas gautas teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti. Tačiau vis dėlto, įvertinus tai, jog kaltinamajam buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas bei į tai, jog šiuo nuosprendžiu yra iš dalies tenkinami nukentėjusiųjų pateikti civiliniai ieškiniai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. B. (S. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais S. B. (S. B.) bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsnio 1 dalimi S. B. (S. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 (penkių šimtų) eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per vienerius metus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955), mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą pavardę bei asmens kodą.

S. B. (S. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

G. J. (G. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais G. J. (G. J.) įpareigoti: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsnio 1 dalimi G. J. (G. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 (penkių šimtų) eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

G. J. (G. J.) paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu M. S. (M. S.) bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

M. S. (M. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

I. P. (I. P.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei paskirti:

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 1 (vienerių) metų 2 ( dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, I. P. (I. P.) paskirtą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę, kai dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, I. P. (I. P.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kai griežtesnė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apima 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 5 ir 6 punktais I. P. (I. P.) paskirtą 1 (vienerių) metų 2 ( dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams bei I. P. (I. P.) įpareigoti: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. (V. T.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti iš S. B. (S. B.), G. J. (G. J.), M. S. (M. S.), I. P. (I. P.) V. T. (V. T.) naudai 600 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. (S. L.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti iš S. B. (S. B.), G. J. (G. J.), M. S. (M. S.), I. P. (I. P.) S. L. (S. L.) naudai 600 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. L. (Z. L.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai S. B. (S. B.), G. J. (G. J.), M. S. (M. S.), I. P. (I. P.) Z. L. (Z. L.) naudai 600 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. (V. L.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš I. P. (I. P.) priteisti 1 110 (vieną tūkstantį šimtą dešimt) eurų turtinės žalos atlyginimą bei 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šias sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. (V. B.) civilinį ieškinį dėl 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiųjų V. T. (V. T.), S. L. (S. L.), Z. L. (Z. L.), V. L. (V. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš S. B. (S. B.), G. J. (G. J.), M. S. (M. S.), I. P. (I. P.) Z. L. (Z. L.) 19,06 Eur (devyniolika eurų 6 ct) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai (atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl M. S. (M. S.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl G. J. (G. J.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė