Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti nuosprendį ir jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, o nukentėjusiųjų civilinį ieškinį atmesti. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir išaiškintas netinkamai.

2.1. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmoji ir ypač svarbi tinkamo įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus paprastai pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. S. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal pareikštą kaltinimą, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, ir netinkamai aiškino ir taikė baudžiamuosius įstatymus. Nuosprendis yra grindžiamas teismo prielaidomis, o ne įrodymų vertinimu ir motyvuotomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nuosprendyje iš esmės nėra jokio įrodymų vertinimo, jų analizės ir pagrindimo, kad S. P. atliko veiksmus, atitinkančius konkrečiai BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tai pat akivaizdu, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir motyvuodamas jį, vertindamas įrodymus buvo nenuoseklus.

2.2. S. P. nurodo, kad dar 2016 m. sausį daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau –DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu kaimynai sutiko, kad jis savo lėšomis statytųsi antstatą ir ten įsirengtų gyvenamąsias patalpas. Iš to kaimynai turėjo tiesioginės naudos, nes stogo išlaidos renovacijai – 22 000 Eur – buvo išbrauktos iš renovacijos išlaidų, be to, jis įsipareigojo pasibaigus statybos darbams atnaujinti laiptinę. Paskui ėjo projektavimas, statybos leidimo gavimas ir statybos darbai.

2.3. 2016-01-12 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkime 6 iš 7 butų savininkų sutiko, kad jis savo lėšomis įrengtų namo šlaitinį stogą, jį apšiltintų ir palėpėje įsirengtų gyvenamąsias patalpas. 2016-10-24 Plungės rajono savivaldybės administracija išdavė jam leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įrengiant šlaitinį stogą ir gyvenamąsias patalpas palėpėje. Pastato inžinerinės sistemos turi būti rengiamos taip, kaip numatyta namo rekonstrukcijos projekte, pagal kurį yra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Rekonstrukcijos darbų projekte (3.10 punktas) yra numatyta, jog buitinių nuotekų šalinimas iš palėpėje naujai įrengtų patalpų bus atliekamas per pastate jau esamus stovus. UAB „Plungės vandenys“ pateiktoje informacijoje nurodyta, jog bendrovė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų neeksploatuoja ir prisijungimo sąlygų neišduoda. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išvadoje taip pat konstatuota, jog namas yra naudojamas pastatas, jo tolesniam eksploatavimui nereikia gauti paslaugų teikėjų naujų prisijungimo sąlygų.

2.4. Visas projektas paruoštas taip, kad vonios būtų virš esančių vonių trečiame aukšte, kad patiriant mažiausius nuostolius kaimynams būtų atlikti kanalizacijos prijungimo darbai. Praktiškai reikėjo kanalizacijos alsuoklius, 50 mm, kurie išėjo ant namo stogo, pakeisti 100 mm kanalizacijos vamzdžiais. Statybos leidimas ir projektas buvo privalomai paskelbti interneto svetainėje Infostatyba, kur su visa informacija galėjo susipažinti kaimynai. Kiekvieną antradienį 9 valandą vykdavo renovacijos darbų aptarimas, kuriame visada dalyvaudavo S. P., statybos vadovas ir statybos priežiūros specialistas. Kartu vyko ir antstato statyba. Darbus vykdė tas pats statytojas. Susirinkimuose buvo raginami dalyvauti ir visi bendrijos nariai. Kaimynai melavo, kad jie negalėjo susipažinti su statybos eiga ir projektu. A. S., neleisdama jam prisijungti prie nuotekų stovo savo bute, S. P. nuomone, galbūt tikėjosi iš jo išvilioti pinigų, apie tai ne kartą buvo užsimenama išnagrinėtose civilinėse bylose. Paskui galbūt įkalbėjo ir kaimyną A. J., kad jis taip pat prisidėtų prie jos ir nupjautų jau pusę metų veikiantį kanalizacijos vamzdį. Vienintelis teisėtas būdas tęsti statybos darbus buvo teismas. Laimėta byla dėl statybos leidimo, laimėta byla dėl kanalizacijos prijungimo (neįsiteisėjusi). Kaimynai parašė daugybę skundų Statybos inspekcijai, kurie visi buvo atmesti. Jis priverstinai turėjo daryti namo ekspertizę, nes kaimynams pradėjo vaidentis, kad namas griūva ir gali įvykti nelaimė.

2.5. Kai nuvyko į UAB „Plungės vandenys“ pasiklausti, ką jam reikia padaryti prisijungiant vandenį, darbuotojas jam davė 2 vandens skaitiklius ir pasakė, kad kai viskas bus sumontuota, reikės juos užplombuoti ir pasirašyti sutartį. Taip pat darbuotojas jam pasakė, kad reikės pateikti raštą, jog DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka, kad jis, S. P., gali prisijungti prie vandens ir kanalizacijos tinklų. Jam buvo keista, bet manė, kad valdininkai išmano, ko reikalauja. Iš jo nebuvo reikalaujama bendrijos protokolo, kuriame turėtų būti sprendžiama dėl leidimo sudaryti sutartį su UAB „Plungės vandenys“. Valdininkai reikalavo rašto, kad bendrija neprieštarauja, jog būtų prisijungta prie vandens ir nuotekų tinklų. Teigė, jog tokios statybos, kad statytų naują antstatą ant seno namo, nėra buvę, todėl jiems reikia apsidrausti. Jis paminėjo, kad turi statybos leidimą ir patvirtintą rekonstrukcijos projektą, kuris viską lemia, darbuotojas pasakė, kad reikia paprašyti bendrijos primininko surašyti tokį raštą. Kadangi jis tuo metu ir buvo bendrijos pirmininku, remdamasis jam bendrijos narių 2016-01-12 duotu sutikimu rengti stogą ir gyvenamąsias patalpas palėpėje nurodė, kad leidžiama prisijungti prie bendros namo ir vandentiekio sistemos. Logiškai mąstant akivaizdu, kad bendrijos sutikimas, kuris priimtas balsų dauguma, leidžiantis įsirengti butus, suponuoja ir statytojo teisę prisijungti prie bendrų namo inžinierinių tinklų, įskaitant vandenį ir nuotekas. Jo tariamai suklastotame dokumente (sutikime) nekalbama apie jokios sutarties sudarymą, o kalbama tik apie prisijungimą prie bendrų vandentiekio ir nuotekų sistemų, tai visiškai atitinka rekonstrukcijos darbų projekte (3.10 punktas) numatytą prisijungimo būdą. Akivaizdu, kad teismas nesuprato, kokia seka yra vykdoma statybos ir pastatų rekonstrukcija, ir kokie dokumentai yra teisėtos statybos pagrindas. Statybą leidžiantis dokumentas (leidimas) išduodamas, kai yra bendraturčių sutikimas ir paruoštas rekonstrukcijos projektas. Niekas bent iki šio laiko neginčijo bendrijos narių 2016-01-12 sutikimo leisti jam rengti stogą ir butus palėpėje. Todėl nuoroda į šį svarbiausią, apelianto nuomone, dokumentą reiškia, kad jis, kaip statytojas ir bendrijos pirmininkas, jokių norminių aktų nepažeidė. Per visą civilinių bylų ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą taip ir nebuvo išsiaiškinta, koks norminis aktas reguliuoja tokio sutikimo pateikimo būtinumą. Iš UAB „Plungės vandenys“ atstovo paaiškinimo išeina, kad jo 2017-11-06 surašytas sutikimas yra niekinis, surašytas siekiant jiems patiems nuo kažko apsidrausti.

2.6. Atkreiptinas dėmesys, kad vandentiekis į jo pastatytus butus įvestas per bendro naudojimo patalpas ir jokių A. S. ir A. J. interesų nepažeidė. S. P. teisė prisijungti prie nuotekų (kanalizacijos) sistemos reglamentuojama statybos leidimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4 knygos nuostatomis ir rekonstrukcijos projektu. Kaip tik dėl to, kad, apelianto teigimu, minimi asmenys pažeidė jo teisę į tokį prisijungimą, jis kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, kad jo pažeistos teisės būtų apgintos. Taigi teismo išvados baudžiamojoje byloje apie A. S. ir A. J. teisių pažeidimą yra deklaratyvios, niekaip nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

2.7. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad S. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Tokia teismo išvada reiškia, kad jis sąmoningai, suprasdamas, jog klastoja dokumentą, surašė 2017-11-06 sutikimą ir jį vėliau pateikė UAB „Plungės vandenys“. Teismas ignoravo jo aiškinimą, kad jis sutikimą, pateiktą UAB „Plungės vandenys“, surašė būdamas įsitikinęs, jog 2016-01-12 namo bendrijos susirinkimo nutarimas leisti jam palėpėje įsirengti butus reiškia ir namo bendrijos narių sutikimą prisijungti prie namo inžinerinių tinklų. Taigi, S. P. teigimu, teismas kvestionavo jo veikos subjektyviąją pusę ir jo suvokimą dėl atliekamų veiksmų pobūdžio, įvardydamas tai kaip dokumento klastojimą.

2.8. Negalima tik formaliais išoriniais požymiais vertinti dokumento suklastojimo. Nors žinoma, kad šis nusikaltimas yra formalus, tačiau jo esmė yra tokia, kad tuo veiksmu yra siekiama kažkokių tikslų, ir paprastai dokumentų klastojimu siekiama nuslėpti, pridengti tam tikrus kitus veiksmus. Vertinant teismo nuosprendį šiuo aspektu neaišku, kokius veiksmus jis siekė nuslėpti ar pridengti, nes namo bendrijos vardu pateiktame sutikime yra aiški nuoroda į teisėtą namo bendrijos susirinkimą, kuriame leista jam įsirengti butus (2016-01-12), o tai, S. P. nuomone, reiškia ir sutikimą prisijungti prie bendrų namo inžinerinių tinklų. Kitoks aiškinimas būtų nelogiškas ir neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų.

2.9. Teismo nuosprendyje, prieštaraujant nustatytoms aplinkybėms, nurodoma: „S. P. padarytos nusikalstamos veikos išdavoje - suteiktos teisės prisijungti prie nuotekų tinklų pagrindu, yra pažeistos nukentėjusiųjų A. J. ir A. S. teisės, nes kaltinamajam atsirado teisė reikalauti leisti prisijungti prie nuotekų šalinimo vamzdynų ir šį reikalavimą įgyvendinti kitomis leistinomis priemonėmis.“ Susidaro įspūdis, kad teismas nesuprato net ginčo tarp kaimynų esmės arba nenorėjo suprasti, nors buvo aiškinama ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisė prisijungti prie namo nuotekų sistemos atsirado, remiantis statybos leidimu, rekonstrukcijos projektu ir CK 4 knygos nuostatomis. Teigiama, kad tokią teisę sukūrė iš esmės niekinio dokumento surašymas. Tai patvirtina, kad teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir juos vertino, apelianto teigimu, turėdamas išankstinį nusistatymą prieš jį.

2.10. Sutartis su UAB „Plungės vandenys“ buvo sudaryta 9 butui, kur jau buvo įvestas ir vandentiekis, ir kanalizacija, ir sumontuoti skaitikliai. Tik po pusės metų po kanalizacijos vamzdžio sumontavimo jo bute kaimynas A. J. savavališkai sugadino kanalizaciją. Aštuntame bute iki šiol nėra kanalizacijos, todėl nėra ir sutarties su UAB „Plungės vandenys“. Iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-75-225/2019 yra žinoma, kad taip vadinami nukentėjusieji šioje byloje bandė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad Plungės apylinkės teismui yra perduota baudžiamoji byla dėl dokumento suklastojimo ir tai gali turėti įtakos teismo sprendimui civilinėje byloje. Jų prašymas buvo atmestas. S. P. nurodo neabejojantis, kad civilinėje byloje, kuri apeliacine tvarka dar neišnagrinėta, bus teikiamas šioje baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis, siekiant sprendimo pakeitimo ar panaikinimo, taip jam ir toliau darant psichologinį spaudimą. Apibendrinant galima teigti, kad apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai.

2.11. Baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraštutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos nukentėjusiojo teisės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kartu pažymėtina, jog vykstant civilinei apyvartai ir esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo to veiksmo atlikimo. Jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-413/2006).

2.12. Kaip minėta, jokių teisinių pasekmių, pažeidžiančių teisėtus A. S. ir A. J. interesus, šioje byloje nenustatyta. Netgi manant, kad sutikimas, kaip dokumentas, turi klastojimo požymių, tokia veika turi visus mažareikšmiškumo požymius. Dėl šių priežasčių apeliantas S. P. mano, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, remiantis BPK 329 straipsnio 1 punktu ir 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi būti priimtas sprendimas jį išteisinti, o pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. P. gynėjas advokatas G. Petukauskas prašo panaikinti nuosprendį ir S. P. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiųjų civilinį ieškinį atmesti ir priteisti iš nukentėjusiųjų S. P. po 450 eurų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu negalima sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

3.1. Nacionalinėje baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad dokumentas – tai materialaus teisinio fakto liudijimas. Tikru dokumentu įstatymas laiko tokį dokumentą, kuris yra surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti. Tikras dokumentas suklastojamas pakeičiant jame užfiksuotos informacijos teisingumą. Dokumento suklastojimu laikomi veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Įstatymas skiria 2 dokumento suklastojimo būdus – materialinį ir intelektualinį. Materialiniu suklastojimo būdu pagaminamas netikras dokumentas arba neteisėtai pakeičiamas tikro dokumento turinys, veikiant jo materialinę formą, o intelektualinio suklastojimo būdu melaginga informacija būna įrašoma į tikrą dokumentą.

3.2. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota: „Kaktinamasis S. P., būdamas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, 2017-11-06 savo namuose (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė sutikimą, kad remiantis 2016-01-12 vykusio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolu jam leidžiama prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, <...>, taip įgydamas teisę prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, tuo pažeisdamas kitų gyventojų teises, nes tokio sutikimo iš bendrijos nebuvo gavęs, tokiu būdu, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą.“ BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant nuteistojo teisę į efektyvią gynybą, kadangi nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, kokie būtent tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įrašyti į 2017-11-06 S. P. pasirašytą sutikimą.

3.3. Pripažindamas S. P. kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nevertino, o tiksliau – visiškai netyrė turinčių reikšmės teisingam veikos įvertinimui dokumentų, susijusių su S. P. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ užimtomis pareigomis.

3.4. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad S. P. tiek 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo nutarimo priėmimo metu, tiek 2017-11-06 surašydamas bendrijos sutikimą buvo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir savo veikloje vadovavosi 2015-12-09 Juridinių asmenų registre įregistruotais DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais. Šių įstatų 35 straipsnis nustato, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą – bendrijos pirmininką. Įstatų 40 ir 41 straipsniai suteikia teisę bendrijos pirmininkui atstovauti bendrijai, veikti bendrijos vardu ir bendrijos vardu sudaryti sandorius, įskaitant funkcijų, priskirtų bendrijos valdybai, vykdymą. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad 2017-11-06 bendrijos vardu išduodamas sutikimą leisti bendrijos nariui prisijungti prie bendrijos valdomų bendrų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų S. P. neviršijo nei savo, kaip bendrijos pirmininkui, suteiktos kompetencijos, nei pažeidė kitų gyventojų teises.

3.5. Ikiteisminio tyrimo iniciatorių 2018-04-12 pareiškimas Nr. 4 „Dėl dokumento suklastojimo“ laikytinas ydingu, kadangi pareiškėjai patys nurodė tikrovės neatitinkančias žinias, t. y. teigė, jog 2017-11-06 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko S. P. pasirašytame sutikime nurodyta, kad „2016-01-12 bendrijos susirinkimo protokolu leista bendrijos nariui S. P. į naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Vandentiekį prisijungti iš rūsyje esančio įvado, o kanalizaciją iš esančios kanalizacijos stovų 3 aukšto butuose.“ Tačiau reikalo esmė ta, kad paminėtame 2017-11-06 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko S. P. pasirašytame sutikime jame išdėstytų faktų ir turinio prasme apie 2016-01-12 susirinkimo nutarimą pažodžiui parašyta tik tiek: „Remiantis bendrijos susirinkimo, vykusio 2016 m. sausio mėn. 12 d. protokolu, kuriuo leista S. P. ant sutapdinto stogo įrengti šlaitinį stogą <...>.“ Faktiškai 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolo nutarimas antruoju klausimu suformuluotas taip: „Pritarti S. P. pasiūlymui ir leisti savo lėšomis įrengti šlaitinį stogą, pastogėje įsirengiant gyvenamąsias patalpas balsuojant ir pasirašant sutikimus.“

3.6. Nagrinėjamos bylos aspektu reikšmingi yra faktai, kad 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas S. P. leido: 1) namo pastogėje įsirengti gyvenamąsias patalpas; 2) pasirašyti sutikimus.

3.7. Tiriant S. P. galimą atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neabejotinai turėjo būti nustatytas 2016-01-12 vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo dalyvių valios turinys ir apimtis – ką omenyje turėjo kiekvienas susirinkimo dalyvis, nuspręsdamas leisti S. P. įsirengti „gyvenamąsias patalpas“, t. y. kokiems atskiriems gyvenamųjų patalpų įrengimo darbams, pvz., lauko langų ar durų įrengimui, konkrečių statybinių medžiagų panaudojimui, remonto darbų technologijoms ir kt., pakako paties S. P. sprendimo, o kokiais atvejais buvo būtinas bendrijos narių sutikimas. Kodėl, pareiškėjų manymu, būtent dėl atskiro buto komunikacijų prijungimo prie namo bendrųjų inžinerinių tinklų buvo / yra būtinas bendrijos narių sutikimas.

3.8. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme visiškai nebuvo tirta, kokio turinio, kokios apimties, kokiam tikslui ir kokioms institucijoms skirtus sutikimus susirinkimo dalyviai suteikė teisę ir įgaliojimus pasirašyti S. P..

3.9. Akivaizdu, kad 2017-11-06 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo turinys susideda iš dviejų visiškai atskirų dalių: 1) sutikimo pagrindo: „Remiantis bendrijos susirinkimo, vykusio 2016 m. sausio 12 d. protokolu, kuriuo leista S. P. ant sutapdinto stogo įrengti šlaitinį stogą <...> “; 2) bendrijos sutikimo: „Leidžiame bendrijos nariui S. P. į naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Vandentiekį prisijungti iš rūsyje esančio įvado, o kanalizaciją iš esančios kanalizacijos stovų 3 aukšto butuose.“

3.10. Dar kartą pažymėtina, kad 2016-01-12 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai davė leidimą „įrengti šlaitinį stogą, pastogėje įsirengiant gyvenamąsias patalpas“. Turint omenyje nutarimo priėmimo laikotarpį, gyvenamojo namo buvimo vietą ir būklę ir bendrijos narių bendrą gyvenimo patirtį, yra suprantama, kad duodant bendrijos pirmininkui pakankamai plačios apimties leidimą, į jo turinį savaime įtraukiami ir siauresnės apimties leidimai, tiesiogiai susiję su pagrindiniu leidimu.

3.11. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 įstatymo Nr. 1-1240 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 52 straipsnyje numatyta: „Statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.“

3.12. Pagal kaltinimo ir nuosprendžio logiką, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas turėtų gauti kitų bendraturčių daugumos sutikimą naudotis bet kuriomis – neesminėmis, antraeilėmis ir pan. statinio inžinerinėmis sistemomis, nors tokią teisę buto (kitos patalpos) savininkui a priori (iš anksto) suteikia CK 4.82 ir 4.83 straipsniai, nepriklausomai nuo kitų bendraturčių sutikimo. Be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą reglamentuojantis CK 4.85 straipsnis imperatyviai nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

3.13. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai – plečiamai – išaiškino BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prasmę ir taikymo ribas.

3.14. Pareikšdami civilinius ieškinius, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S. ir A. J. reikalavimus grindė tuo, jog dėl S. P. veiksmų patyrė šoką, neteisybės jausmą. Sužinoję apie S. P. surašytą ir UAB „Plungės vandenys“ pateiktą dokumentą, negalėjo atsitokėti ir normaliai dirbti, užsiimti sau įprasta veikla, patyrė nepatogumų. Buvo emociškai šokiruoti žinios, kad bendrijos pirmininkas gali taip elgtis ir ignoruoti visų gyventojų nuomonę. Dėl įvykio aprašymo vietinėje žiniasklaidoje jaučiasi pažeminti ir bejėgiai pakeisti situaciją.

3.15. S. P. gynėjo teigimu, visiškai tenkindamas pareikštus ieškinius pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, o tai yra pagrindas sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 straipsnis).

3.16. Reglamentuodamas civilinės atsakomybės klausimus (CK XXII skyriaus normos), įstatymų leidėjas tiek sutartinės, tiek deliktinės civilinės atsakomybės prievolinių santykių kreditoriumi nurodo tų santykių šalį, kurios asmeniniams interesams padaryta turtinė ar neturtinė žala.

3.17. CK 6.250 straipsnio normos taip pat reglamentuoja tik asmeninės neturtinės žalos atlyginimo santykius. Vien tik dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir pan. nėra kompensuojami tais atvejais, kai žala nėra susijusi su nukentėjusiuoju tiesiogiai.

3.18. Tiriamame 2017-11-06 sutikime nenurodoma, kad 2016-01-12 susirinkimo nutarimą priėmė, be kitų asmenų, A. S. ir A. J., kad sudarant 2017-11-06 sutikimą kokiu nors būdu dalyvavo nukentėjusieji. Kita vertus, 2017-11-06 sutikimo turinys iš esmės niekuo nežemina A. S. ir A. J. ar bet kurio kito bendrijos nario. Tai, kad atskiriems asmenims bereikšmiai faktai sukelia šoką, paralyžių ar atima gebėjimą normaliai gyventi, nėra retenybė, tačiau tai nėra teisinė problema.

3.19. Pažymėtina, kad, S. P. einant DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. nedalyvavo nė viename bendrijos narių susirinkime, t. y. bendrijoje vykstantys procesai ir sprendžiami klausimai jai niekuomet nerūpėjo, ir nė vienu bendrijoje sprendžiamu klausimu A. S. narių susirinkimuose nėra balsavusi. Todėl itin kritiškai atsižvelgtina į A. S. ieškinyje aprašomus dvasinius išgyvenimus.

Šalies argumentai

3.21. CPK 88 straipsnio normos išlaidas advokato pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnis nustato, kad išlaidas šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

3.22. Gindamasis nuo pareikštų civilinių ieškinių, S. P. buvo priverstas naudotis advokato pagalba, už kurią sumokėjo 900 Eur. Šios su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų A. S. ir A. J. lygiomis dalimis, t. y. po 450 Eur.

3.23. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta S. P. kaltės įrodymų, patvirtinančių padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Priešingai – įrodymai patvirtina, kad konkrečiu atveju jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, o tai yra savarankiškas pagrindas, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis BPK 115 straipsniu, A. S. ir A. J. civiliniai ieškiniai atmestini.

4. Teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.