Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. S., A. J., jų atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. P. būdamas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, 2017-11-06 savo namuose (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė sutikimą, kad remiantis 2016-01-12 vykusio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolu jam leidžiama prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, kurį 2018-04-04 pateikė UAB „Plungės vandenys“, buveinė Medelyno g. 41, Noriškių kaimas, Plungės rajonas, kurio pagrindu 2018-04-04 buvo sudaryta „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis“ Nr. 25031, taip įgydamas teisę prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, tuo pažeisdamas kitų gyventojų teises, nes tokio sutikimo iš bendrijos nebuvo gavęs, tokiu būdu, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamasis S. P. duodamas parodymus teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad būdamas bendrijos pirmininku dokumentą surašė teisingai, jaučiasi visiškai teisus. 2016-01-12 vykusio bendrijos susirinkimo metu kaimynai davė bendro pobūdžio sutikimą įsirengti gyvenamąsias patalpas, to pagrindu buvo padarytas statybos projektas, išduotas leidimas. Kai nuvyko į UAB „Plungės vandenys“ su statybos leidimu ir projektu dėl vandens ir kanalizacijos pajungimo, pareikalavo tam bendrijos sutikimo. Kadangi tuo metu jis buvo bendrijos pirmininkas, kaimynai leido statytis, projektai buvo, nieko blogo nepagalvojęs ir parašė sutikimą bendrijos vardu. Rudenį pas A. J. tuos darbus pasidarė draugiškai, o po pusės metų prasidėjo pretenzijos, kanalizacija buvo atjungta. Su A. S. bandė susitarti geruoju, nepavyko. Po to buvo skundas dėl savavališkos statybos, užvesti civiliniai ieškiniai, dvi bylos išnagrinėtos jo naudai. Nemano, kad jo surašytas sutikimas sukėlė kokias nors pasekmes nukentėjusiesiems. Kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl prašo jį išteisinti, o abiejų nukentėjusiųjų civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. teisme parodė, kad jis atstovauja tėvą, kuris teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu. 2016-01-12 jis dalyvavo bendrijos susirinkime, tada buvo leista S. P. įrengti šlaitinį stogą ir patalpas, nebuvo svarstoma iš kur ir pro kur jam leisti prisijungti vamzdynus. Nei 2016-01-12 susirinkime, nei po to S. P. nepateikė jokio projekto susipažinimui. 7-tame bute, kur gyvena jo tėvas, buvo pravesta kanalizacija pagal tarpusavio susitarimą, kad pakeis vamzdyną jų bute, tačiau susitarimo nevykdė, todėl bijodami galimų pasekmių dėl prisijungimo prie pasenusio vamzdyno bei pasijautę apgauti, S. P. kanalizaciją atjungė, prieš tai išsiuntę laišką su perspėjimu. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl prašo jo pareikštus ieškinio reikalavimus patenkinti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. teisme parodė, kad yra vieninteliai kaimynai kurie nedavė S. P. sutikimo, nes nebuvo supažindinti su projektu, su vandens, šilumos, elektros prisijungimais. 2016-01-12 susirinkime niekas iš trijų 6-ojo buto bendrasavininkų nedalyvavo, S. P. be jų sutikimo nori prisijungti prie jų bute esančių vamzdynų, jie su tokiu prisijungimu nesutinka. Apie S. P. parašytą sutikimą sužinojo tada, kai jų namo bendrijos pirmininkė užklausė UAB „Plungės vandenys“ ir gavo atsakymą, kad jų bendrijos vardu buvo gautas prašymas leisti prisijungti prie tinklų, nors atskiras klausimas dėl to nebuvo svarstytas, iš 2016-01-12 susirinkimo protokolo matyti, kad toks klausimas nebuvo svarstytas, tai yra jos teisių pažeidimas. Su jokiais dokumentais nebuvo supažindinta, apie 2016-01-12 susirinkimą sužinojo kai prasidėjo rekonstrukcijos darbai, kai jos butas buvo užlietas, kai patyrė turtinę ir moralinę žalą. Kadangi turėjo išlaidų ir advokato pagalbai pamokėti, prašo jos pareikšto ieškinio reikalavimus patenkinti.

Liudytoja D. U. teisme parodė, kad šiuo metu ji yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė. 2019-01-12 vykusio susirinkimo metu ji sekretoriavo, tada bendrijos pirmininkas buvo S. P., buvo sprendžiamas klausimas dėl šlaitinio namo stogo ir gyvenamųjų patalpų įrengimo virš daugiabučio namo, apie inžinerinių tinklų prisijungimą nebuvo kalbos. Kai 2017 metais S. P. prašė leisti prisijungti nuotekų tinklus per koridorių, kadangi per 6-tą butą neleido prisijungti, kilo klausimas kaip bus su inžineriniais tinklais, todėl užklausė UAB „Plungės vandenys“ ir darbuotojas A. J. paaiškino, kad yra reikalingas sutikimas bei pateikė S. P. pasirašytą sutikimo kopiją, kurio jie nebuvo matę, todėl kreipėsi į policiją dėl dokumento suklastojimo.

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad UAB „Plungės vandenys“ jis dirba inžinieriumi. Bendrovė daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus tinklų neeksploatuoja ir neprižiūri, jie priklauso namo savininkams, į jų remontą nesikiša, bendrovei priklauso tiekti vandenį ir montuoti skaitiklius. S. P. atveju norėjo apsidrausti, kad gyventojai yra susipažinę su prisijungimu ir neprieštarauja, tam reikėjo bendrijos pirmininko ar atstovo sutikimo, tokį sutikimą S. P. pateikė.

Liudytojas V. I. teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jo įmonės darbuotojai per kelis etapus montavo šildymą, vandentiekį, nuotekas. Per A. J. butą, esant sutikimui, buvo pratiestas nuotekų vamzdis, į A. S. butą nepateko. Projektą darėsi patys, rekonstrukcijos projektą matė, nepamena ar 2018 metais buvo techninis projektas. Kai pareikalavo gyventojai, 2019 metais padarė darbo projektą.

Liudytojas J. R. teisme parodė, kad yra bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys ir turi savo turtą. 2016-01-12 vykusio susirinkimo metu dalyvavo kaip atstovas pagal įgaliojimą, buvo sprendžiama dėl šlaitinio stogo įrengimo, dėl kanalizacijos prisijungimo klausimas nebuvo svarstomas. Apie 2017-11-06 S. P. pasirašytą sutikimą sužinojo iš bendrijos pirmininkės, šis dokumentas surašytas iškraipant gyventojų valią, nes klausimas nebuvo svarstytas susirinkime.

Ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pradėtas pagal policijoje gautą daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės D. U. pareiškimą su priedais, jog iš UAB „Plungės vandenys“ buvo gautas 2017-11-06 bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko S. P. pasirašytas sutikimas, kad 2016-01-12 bendrijos susirinkimo protokolu jam leista naujai statomus butus prijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, nors tokio sutikimo bendrijos nariai jam nedavė. Daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2016-01-12 vykusio susirinkimo metu buvo pritarta S. P. pasiūlymui ir leista savo lėšomis įrengti šlaitinį stogą, palėpėje įsirengiant gyvenamąsias patalpas. Iš Daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirmininko S. P. 2017-11-06 pasirašyto sutikimo Nr. 1 matyti, kad remiantis bendrijos susirinkimo, vykusio 2016-01-12 protokolu, jam leista į naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Vandentiekį pasijungti iš rūsyje esančio įvado, o kanalizaciją iš esančios kanalizacijos stovų 3 aukšto butuose (T. 1, b. l. 38-39, 40-43).

Plungės rajono savivaldybės administracija 2016-10-24 leidimu Nr. LRS-82-161024-00021, S. P. suteikė teisę rekonstruoti statinį įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje, esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 118, 163-167).

2018-04-04 sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 25031, tarp UAB „Plungės vandenys“ ir (duomenys neskelbtini) savininko S. P. dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų (T. 1, b. l. 122-128).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

S. P. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, už kurį atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis S. P. buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, jam buvo žinoma, kad sprendžiant klausimus, susijusius su kitų bendrijos narių teisėmis ir interesais, reikalingas susirinkimas, ką patvirtina 2016-01-12 įvykęs bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo pritarta S. P. pasiūlymui ir leista savo lėšomis įrengti šlaitinį stogą, pastogėje įsirengiant gyvenamąsias patalpas. Šio susirinkimo metu nebuvo detaliau aptarta ar įrengiamos patalpos bus su patogumais ar be jų, kaip bus vykdomi vandentiekio, buitinių nuotekų ir kitų komunikacijų pajungimai. Nesupažindinęs bendrijos narius su statinio rekonstrukcijos projektu, neturėdamas vandentiekio ir nuotekų įrengimo techninio projekto, kadangi buitinių nuotekų pajungimas tiesiogiai liečia 6-tojo ir 7-tojo buto gyventojus bei savininkus, juolab, kad 2016-01-12 vykusio susirinkimo metu 6-tojo buto atstovas nedalyvavo, S. P. pažadėdamas atnaujinti vamzdyną, nuotekas pajungė per 7-tąjį butą, tačiau, pažado neištesėjus bei sužinojus apie dokumento klastotę, A. J. atjungė nuotekų vamzdį, o 6-tojo buto savininkai neleido pasijungti iš viso. Tada S. P. 2017-11-06 bendrijos vardu surašė Sutikimą, kad 2016-01-12 vykusio bendrijos susirinkimo protokolu jam leidžiama į naujai statomus butus palėpėje prisijungti prie bendrų namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, detalizuojant, kad vandentiekį leidžiama pasijungti iš rūsyje esančio įvado, o kanalizaciją iš esančios kanalizacijos stovų 3 aukšto butuose. Šio dokumento surašymui S. P. teisme nurodė kelis argumentus: to buvo reikalaujama nuvykus į UAB „Plungės vandenys“; jis mano, kad vykusio bendrijos susirinkimo metu kaimynai davė bendro pobūdžio sutikimą; kad jo „nereketuotų“ kaimynai; būdamas bendrijos pirmininku galėjo surašyti.

Šio 2017-11-06 bendrijos vardu surašyto Sutikimo pagrindu 2018-04-04 buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 25031, tarp UAB „Plungės vandenys“ ir (duomenys neskelbtini) savininko S. P. dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo.

Šis Sutikimas atitinka dokumento sąvoką, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą vieningą praktiką teismams, kad dokumentu, BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012).

Vertinant liudytojo A. J. teisme duotus parodymus, kad S. P. buvo paaiškinta reikalaujamo pristatyti dokumento esmė - norėjimas apsidrausti, kad gyventojai yra susipažinę su prisijungimu ir tam neprieštarauja, paties kaltinamojo S. P. motyvus, kad jo „nereketuotų“ kaimynai, kad jis turėjo teisę vienasmeniškai surašyti, laikytina, kad neteisingus duomenis į dokumentą S. P. surašė tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamas veikas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014).

Tyčia suklastoto dokumento pagrindu sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 25031 patvirtina, kad S. P. savo suklastotą dokumentą ir panaudojo.

S. P. padarytos nusikalstamos veikos išdavoje - suteiktos teisės prisijungti prie nuotekų tinklų pagrindu, yra pažeistos nukentėjusiųjų A. J. ir A. S. teisės, nes kaltinamajam atsirado teisė reikalauti leisti prisijungti prie nuotekų šalinimo vamzdynų ir šį reikalavimą įgyvendinti kitomis leistinomis priemonėmis.

Kaltinamojo deklaratyvi versija apie duotą bendro pobūdžio sutikimą paneigta nuosprendyje aptartais duomenimis, kuri vertintina pasirinkta gynybine taktika taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: S. P. atliktus veiksmus, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą, nuosprendyje aptartus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), yra pilnai įrodyta kaltinamojo S. P. kaltė dėl tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo, tokia jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę S. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Darydamas šią tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis siekė savanaudiškų tikslų, nusikalstama veika baigta, kadangi pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalaujama padarinių atsiradimo.

Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas sprendžia, kad valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, yra parinkta tinkama, siūlomas dydis adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, jos įvykdymas yra realus.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų – ieškinio kaltinamajam pareiškimas baudžiamajame procese. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

A. S. ir A. J. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą kiekvienas ieškovas įvertino po 500,00 Eur. Surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad S. P. padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste, abiem nukentėjusiesiems buvo padaryta moralinė žala, dėl nuosprendyje aptartų aplinkybių.

Įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašomų priteisti žalų dydis atitinka pasekmes.

Ieškinio reikalavimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas visiškai. Advokatė Saulena Gasiūnienė teikė konsultacijas ir paruošė civilinį ieškinį, atstovavo abiejų nukentėjusiųjų interesus teisme keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusiųjų turėtų 700,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas (T. 2, b. l. 109, 110, 111-113, 114, 115).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti bausmę baudą - 100 MGL (5000,00 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos mokėjimo kodas 6801), ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

A. S. ir A. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš S. P. A. S. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, A. J. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.