Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. J. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano apeliacinius skundus, 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. išteisinamąjį nuosprendį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2. Iš naujo išnagrinėjus baudžiamąją bylą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu L. J. L. buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (5 t., b. l. 60-74). Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo D. B. apeliacinius skundus, 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį: L. J. L. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą (5 t., b. l. 174-192). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo L. J. L. gynėjo advokato Laimono Judicko kasacinį skundą, 2024 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų (6 t., b. l. 70-79).

3. L. J. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą priteisti jam išlaidas, kurias jis patyrė už teisines paslaugas kasaciniame teisme. Pateikė advokatų profesinės bendrijos „T. J.“ 2024 m. vasario 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su teisinių paslaugų ataskaita bei 2024 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 112-116, 117).

4. Taip pat 2025 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas L. J. L. 2025 m. sausio 2 d. „paaiškinimas“ (turėtų būti prašymas) su priedais, kuriuo prašė priteisti išlaidas už teisines paslaugas pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (6 t., b. l. 125-144).

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi L. J. L. 2024 m. gruodžio 6 d. prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme ir 2025 m. sausio 2 d. „paaiškinimas“ (turėtų būti prašymas) dėl išlaidų už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies: pripažinta proceso išlaidomis ir priteista L. J. L. iš valstybės: 1) 500 Eur išlaidų už advokato padėjėjos A. B. teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 2) 1 210 Eur su PVM išlaidų už advokato Evaldo Onaičio teisines paslaugas, pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 3) 3 005,60 Eur su PVM išlaidų už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; 4) 2 807,08 Eur su PVM išlaidų už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme. Taip pat šia nutartimi atmesti prašymo reikalavimai: 1) dėl 3 058,09 Eur išlaidų su PVM pripažinimo proceso išlaidomis ir išlaidų atlyginimo priteisimo už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; 2) 508,78 Eur išlaidų su PVM pripažinimo proceso išlaidomis ir išlaidų atlyginimo priteisimo už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme. Bei šia nutartimi paliktas nenagrinėtas prašymo reikalavimas dėl išlaidų už advokato Laimono Judicko teisinę pagalbą, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-270-316/2023 dėl E. G. sveikatos sutrikdymo, pripažinimo proceso išlaidomis ir atlyginimo priteisimo.

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį - L. J. L. 2024 m. gruodžio 6 d. ir 2025 m. sausio 2 d. prašymų dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo netenkinti.

6.1. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo išteisintasis L. J. L. teismui pateikė remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 ir 362 straipsnių nuostatomis. BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta galimybė teismui nuosprendžio vykdymo metu priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Pažymi, jog teismas minėtą sprendimą gali priimti nuosprendžiui jau įsiteisėjus, ir toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, tačiau svarbu tai, kad toks prašymas po nuosprendžio priėmimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai jis buvo pateiktas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau, priimant nuosprendį ar nutartį, nebuvo išspręstas. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 ir kt.), tačiau taip pat išaiškinta, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, suteikiant kitiems proceso dalyviams galimybę pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą; pavėluotai pateiktas toks prašymas paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-966/2024). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos; tuo atveju, kai išlaidų neprašoma priteisti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose bylos nagrinėjimo metu, vėliau pateiktas prašymas dėl gynėjo (atstovo) išlaidų priteisimo laikytinas pavėluotas ir negali būti patenkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271-1020/2022). Be to, teismų praktikoje akcentuota, jog toks prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo BPK 361-362 straipsniuose numatyta tvarka po nuosprendžio priėmimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai jis buvo pateiktas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau, priimant nuosprendį ar nutartį, nebuvo išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024-07-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-190-870/2024). Prokuroras skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos, nei kasacinės instancijos teismuose, bylos nagrinėjimo metu tokių prašymų L. J. L. ar jo gynėjai neteikė, baigiamųjų kalbų metu teismo neprašė priteisti išlaidų dėl advokato ir advokato padėjėjo dalyvavimo.

6.2. Skunde prokuroras pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo pateiktos. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK išsamiai nereglamentuoja išlaidų priteisimo klausimo, todėl, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, remiamasi ir CPK nuostatomis. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35-248/2016, e3K-3-130-1075/2022). Prokuroras nurodo, kad šiuo atveju išteisintasis išlaidų gynėjui atlyginimo paprašė tik pasibaigus bylos nagrinėjimui ir byloje priėmus galutinį sprendimą, kuris daugiau nebegali būti skundžiamas, nors tokias procesines galimybes turėjo ir anksčiau, tačiau jomis nesinaudojo. Taip pat nurodo, kad iš LITEKO sistemoje esančių posėdžių protokolų matyti, jog baigiamųjų kalbų metu tiek išteisintasis, tiek ir jo gynėjai prašė L. J. L. išteisinti, tačiau apie išlaidas gynėjui nei karto neužsiminė ir jų priteisti neprašė.

6.3. Apibendrindamas paminėtas aplinkybes, prokuroras teigia, kad apylinkės teismas, 2025 m. vasario 25 d. nutartimi iš dalies tenkindamas išteisintojo prašymą dėl išlaidų gynėjui priteisimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neįvertino, jog prašymas atlyginti išlaidas gynėjui yra paduotas pavėluotai. Be to, prokuroras teigia, kad apylinkės teismas, šia nutartimi iš dalies tenkindamas išteisintojo prašymą dėl išlaidų gynėjui priteisimo, iš esmės pažeidė prokuroro teisę pasisakyti bei nepagrįstai apribojo prokuroro galimybę skųsti tokį sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog būtent teismas, nagrinėjęs bylą, geriausiai gali įvertinti išlaidų advokatui dydį bei jo pagrįstumą, atsižvelgdamas į advokato aktyvumą, teismui pateiktų dokumentų skaičių ir t. t. Nesutikdamas su gynėjo pateiktu išlaidų dydžiu ar jų pagrįstumu, prokuroras turi galimybę teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl šių išlaidų dydžio ir pagrįstumo. Taip pat nesutikdamas su teismo nuosprendžiu, kuriuo galėtų būti priteistos sumos gynėjo išlaidoms, tokį teismo nuosprendį prokuroras turėtų galimybę skųsti. Taip pat pažymi, jog teismo nutartis, kuria priteistos advokato išlaidos, šiuo atveju gali būti apskųsta tik per 7 dienas nuo jos gavimo, o tuo tarpu prašymus dėl advokato išlaidų priteisimo išsprendus teismo nuosprendžiu, šis galėtų būti skundžiamas per 20 dienų. Iš paminėtų duomenų matyti, jog, išteisintojo prašymą išsprendus nutartimi, o ne nuosprendžiu, prokuroro galimybės tokį sprendimą skųsti nepagrįstai buvo apribotos. Pažymi ir tai, kad išteisintojo prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, ir nors prokuroras turėjo galimybę pateikti atsiliepimą į šį prašymą, tačiau prašymą pateikusiam asmeniui ar jo atstovui negalėjo užduoti aktualių klausimų, susijusių su šiame prašyme nurodytu gynėjo išlaidų dydžiu ir jų pagrįstumu. Teigia, jog šiuo atveju tokių neaiškumų išteisintojo prašyme yra pakankamai nemažai, ir tai patvirtina pats teismo sprendimas tenkinti L. J. L. prašymą tik iš dalies. Pažymi, kad į pateiktą prašymą prokuroras pateikė atsiliepimą ir nurodė prašyme kylančius neaiškumus, tačiau į dalį šių neaiškumų teismas neatsakė, jų pakankamai neištyrė, o aptarė tik paviršutiniškai, formaliai. Dėl to prokuroras teigia, jog dėl paminėtų priežasčių jis šiame procese negalėjo būti pakankamai aktyvus, negalėjo paprašyti pareiškėjo paaiškinti tam tikras išlaidas, negalėjo teikti replikų. Pažymi, kad išlaidų gynėjui atlyginimo klausimas baudžiamajame procese iš esmės yra sprendžiamas remiantis civilinio proceso normomis, kadangi baudžiamasis procesas to išsamiai nereglamentuoja, tačiau šiuo atveju buvo pažeistas esminis šio proceso principas - rungimosi principas, kadangi prokuroro vaidmuo šiame procese buvo apribotas, iš esmės tik formaliai paprašant pateikti procesinį dokumentą - atsiliepimą.

6.4. Prokuroras skunde teigia, jog šiuo sprendimu yra išsprendžiamas pakankamai svarbus klausimas, kuriuo valstybė patiria nuostolius, kadangi iš jos priteisiamos išteisinto asmens patirtos išlaidos, tačiau, priteisdamas šias išlaidas, teismas jų pagrįstumo pakankamai neištyrė. Nurodo, kad teismas nutartimi iš valstybės priteisė išlaidas gynėjui ikiteisminio tyrimo metu, nors įstatymas tokios galimybės apskritai nenumato. Taip pat nurodo, kad teismas iš valstybės priteisė 500 Eur išlaidų atlyginimą už advokato padėjėjos A. B. teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl išteisinto asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, yra siejamos su gynėjo atstovavimu teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu. Apylinkės teismas priteistų išlaidų neišskaidė ir neišsiaiškino, kokias išlaidas L. J. L. patyrė dėl gynėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu, o kokias gynėjui dalyvaujant pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad, vadovaujantis BPK normomis, įtariamasis turi teisę į gynėją, kuris yra paskiriamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pagrindais, todėl privataus gynėjo pasirinkimas ikiteisminio tyrimo metu greičiau yra įtariamojo pageidavimas, o ne būtinosios išlaidos, ir jos neturėtų būti priteisiamos. Be to, prokuroras teigia, jog advokato padėjėja A. B. ikiteisminio tyrimo metu į procesą įstojo nuo 2019 m. lapkričio 12 d., o baudžiamoji byla teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota 2019 m. gruodžio 18 d. Pažymi, kad BPK 106 straipsnio 3 dalis buvo pakeista 2022 m. balandžio 12 d. įstatymu Nr. XIV-1011, kuris įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d. Dėl to prokuroras skunde teigia, jog įstatymo nuostata, numatanti galimybę asmeniui priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, šioje byloje dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, net negaliojo, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas iki įstatymo pakeitimo. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, Konstitucijos 107 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjui nekyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia būtų nukreipiama retroaktyviai. Įstatymų leidėjas, atlikęs BPK 106 straipsnio 3 dalies korekcijas, akivaizdu, jog nenustatė teisinio reguliavimo dėl aptariamų santykių, atsiradusių iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (tokia išvada seka iš normos turinio, taip pat nenustatyta asmens kreipimosi į teismą galimybė, prašymo nagrinėjimo tvarka). Apibendrindamas paminėtas aplinkybes, prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismo sprendimas priteisti iki 2021 m. kovo 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. l0-A/2020 paskelbimo patirtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti yra nepagrįstas, kadangi advokato padėjėja A. B. ikiteisminio tyrimo metu L. J. L. gynė nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. Teigia, jog priešingas aiškinimas sudarytų galimybę išlaidas asmenims prisiteisti nepriklausomai nuo to, kiek laiko yra praėję nuo priimtų sprendimų iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Taipogi, bet kokiu atveju, iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo priteistos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra nepagrįstos ir ginant L. J. L. pirmosios instancijos teisme (iki tol buvo įvykę šeši posėdžiai).

6.5. Taip pat prokuroras skunde teigia, kad skundžiama nutartimi priteistos išlaidos gynėjui yra nepagrįstos, dalis išlaidų yra priteisiama, nors išteisintasis šių išlaidų apskritai nepatyrė, o jas apmokėjo trečiasis asmuo, kuris prašymų dėl jų priteisimo apskritai neteikė. Atkreipia dėmesį į tai, jog iš L. J. L. pateiktų mokėjimo nurodymų, kitų duomenų (informacijos, esančios APB „T. J.“ 2025 m. sausio 30 d., APB „O.“ 2025 m. sausio 27 d. raštuose, kt.) matyti, kad ne jis, o UAB „A.“ sumokėjo APB „T. J.“, APB „O.“. Tai nutartyje pažymėjo ir pats apylinkės teismas. Pažymi, jog L. J. L. šių išlaidų nepatyrė, todėl, jam priteisus iš valstybės paminėtą pinigų sumą, asmuo valstybės sąskaita nepagrįstai praturtėtų. Nors šiuo atveju teismas tik paminėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.50 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, taip pat vadovavosi teismų praktika civilinėse bylose, tačiau teismų praktika, kuria vadovavosi teismas, šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi paminėtais atvejais už ieškovą civilinėje byloje mokėjo tam tikrais ryšiais susiję asmenys: vienu atveju (byloje Nr. e3K-3-275-823/2021) už išlaidas advokato pagalbai sumokėjo proceso dalyvio sutuoktinė, o kitu atveju (bylose Nr. 3K-3-256-684/2015, Nr. 3K-3-582/2009) už proceso šalis sumokėjo profesinės sąjungos, kurių nariais šie asmenys yra, bei teismas atkreipė dėmesį, jog vienas iš pagrindinių profesinės sąjungos tikslų yra ginti jų narių teises, laisves ir teisėtus interesus, teikti informacinę, konsultacinę, analitinę ir organizacinę pagalbą savo nariams, be to, nariai už buvimą šių profesinių sąjungų dalyviais moka tam tikrus įnašus. Prokuroras skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju už L. J. L. pagal APB „T. J.“, taip pat ir APB „O.“ sąskaitas sumokėjo atskiras juridinis asmuo - UAB „A.“, kurios vadovas yra L. J. L. (viešai prieinama informacija internete, tai nurodyta ir APB „T. J.“ 2025 m. sausio 30 d. rašte, teiktame Šiaulių apylinkės teismui). Pažymi, jog UAB „A.“ turtas L. J. L. yra svetimas, įmonės lėšos negali būti laikomos įmonės vadovo turtu, taip pat L. J. L. veika, kuria jis buvo kaltinamas, niekaip nesusijusi su UAB „A.“, kurios tikslas nėra ginti L. J. L., kaip vadovo, teises baudžiamajame procese. Dėl to teigia, kad priteisus išlaidas L. J. L., UAB „A.“ patirtų nuostolį, nes L. J. L. kreipėsi dėl proceso išlaidų priteisimo kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „A.“, kurios lėšomis buvo atsiskaityta už advokatų paslaugas, vadovas. Dėl to prokuroras mano, kad išlaidos už advokatų suteiktas paslaugas baudžiamojoje byloje L. J. L. naudai negali būti priteistos.

6.6. Taip pat prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad prie L. J. L. prašymo nėra teisines paslaugas teikusių advokatų detalizuotų pažymų, liudijančių suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą, pateiktose PVM sąskaitose faktūrose tik abstrakčiai nurodyti atlikti darbai, suteiktos paslaugos. Pažymi, jog, spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas privalo įvertinti bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesus, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Teigia, kad šiuo atveju apylinkės teismas pasirėmė tik darbo užmokesčio vidurkiais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, bei taikė nepamatuotai didelius advokato ir advokato padėjėjo darbo įkainius, tačiau neįvertino bylos sudėtingumo, neatkreipė dėmesio, jog asmuo buvo kaltinamas vienos neatsargios veikos padarymu. Taip pat teismas neįvertino nagrinėtos bylos apimties, neatsižvelgė į tai, jog į teismą buvo perduota byla, kurią sudarė vos 2 tomai (212 lapų), byloje be įtariamojo ir nukentėjusiojo buvo apklaustas vienas liudytojas, gautos dvi specialisto išvados (dėl nukentėjusiojo sužalojimo masto nustatymo, dėl eismo įvykio tyrimo), taip pat byloje buvo atlikta palyginti nedaug procesinių veiksmų, daugiau procesinių dokumentų atsirado tik nagrinėjant bylą įvairių instancijų teismuose, taip pat ir tenkinus advokatų prašymus. Teigia, kad šie duomenys rodo, jog bylos apimtis buvo nedidelė, todėl teismas priteisė nepagrįstai dideles advokato išlaidas, t. y. 7 522,68 Eur. Pažymi, jog šiuo atveju byloje nebuvo labai didelio kiekio duomenų, kurių analizė reikalautų didelių gynėjo laiko sąnaudų: sąskaitose nurodytos sumos yra per didelės, atsižvelgus į tai, kad L. J. L. išteisintas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje (neatsargių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika), todėl nurodyta pripažintoji proceso išlaidomis suma akivaizdžiai yra per didelė, neatitinkanti Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nuostatų, teismų praktikos. Pažymi, kad viso proceso metu L. J. L. atstovavo net keturi advokatai ir jų padėjėjai, pats L. J. L. pasėdžių metu reiškė nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą savo pasirinktais advokatais, todėl juos nuolat keitė. Atkreipia dėmesį į tai, jog naujai prie proceso prisijungę advokatai nuolat iš naujo susipažindavo su bylos medžiaga, šį laiką įskaičiuodavo į savo darbo apmokėjimą, ir teismas šias išlaidas taip pat pripažino proceso išlaidomis. Pažymi, kad tai, jog pareiškėjas nesugebėjo pasirinkti jam tinkančio gynėjo, kuris jį atstovautų viso proceso metu, neturėtų dirbtinai didinti gynėjo išlaidų. Dėl to prokuroras skunde teigia, kad šiuo aspektu teismo nutartis yra nepagrįsta, paremta prielaidomis ir paviršutinišku pareiškėjo pateiktų dokumentų įvertinimu, nesigilinant į realiai gynėjo atliktus veiksmus bei patirtas darbo sąnaudas.

6.7. Skunde prokuroras teigia, kad dalis L. J. L. prašyme nurodytų PVM sąskaitų faktūrų yra abejotinos, pats teismas dalį jų atmetė, kadangi neaišku, kokios išlaidos jomis buvo apmokėtos. Pažymi, jog dalis pateiktų sąskaitų apskritai buvo nesusijusios su nagrinėjama byla, o susijusios su kita byla Nr. 1-166-1007/2023, kurioje L. J. L. buvo kaltinamas asmens sužalojimu. Mano, kad šioje byloje L. J. L. naudojosi tų pačių gynėjų paslaugomis, todėl pareiškėjo pateikti mokėjimo dokumentai turėtų būti analizuojami ypač atidžiai, kadangi apskritai gali būti nesusiję su šia byla. Šių aplinkybių apylinkės teismas pakankamai nesureikšmino, pateiktų dokumentų pakankamai neištyrė, nenustatė, ar visi pateikti mokėjimai tikrai yra susiję su aktualia byla.

6.8. Apibendrindamas skunde nurodytas aplinkybes, prokuroras teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nutartyje padaryta daug tiek procesinių, tiek ir duomenų vertinimo klaidų, todėl tokia nutartis turi būti panaikinta.

7. Atsiliepimų į prokuroro skundą negauta.

Skundas tenkintinas iš dalies.

8. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi išnagrinėti išteisintojo L. J. L. prašymai dėl baudžiamojo proceso metu baudžiamojoje byloje jo patirtų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo, apylinkės teismas šiuos prašymus tenkino iš dalies.

9. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei prokuroro skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nutartimi nepagrįstai tenkino išteisintojo L. J. L. prašymą atlyginti iš valstybės proceso išlaidas už suteiktas advokato paslaugas ir nepagrįstai priteisė iš viso 7 522,68 Eur (500 Eur + 1 210 Eur + 3 005,60 Eur + 2 807,08 Eur), o kitą dalį – dėl 3 566,87 Eur (3 058,09 Eur + 508,78 Eur) atmetė.

10. BPK VIII skyriuje (103–106 straipsniai) apibrėžta proceso išlaidų sąvoka bei reglamentuota jų atlyginimo/išieškojimo tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnis 3 dalimi buvo papildytas tik po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, BPK 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ priėmimo. Šiuo nutarimu buvo konstatuota, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas pirmiau aptarta 3 dalimi.

11. Nagrinėjamu atveju L. J. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, taip pat ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. apkaltinamasis nuosprendis ir paliktas galioti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. išteisinamasis nuosprendis be pakeitimų, prilyginamas išteisinamajam nuosprendžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo D. B. apeliacinius skundus, 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį: L. J. L. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad, remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, 2K-204-719/2023, 2K-105-788/2024). Įvertinus paminėtas aplinkybes ir atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką, sprendžiama, jog, priėmus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. liepos 13 d. išteisinamuosius nuosprendžius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį, L. J. L. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje galėjo būti sprendžiamas išteisintojo proceso metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas, tačiau išteisintasis L. J. L. prašymą atlyginti proceso išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas (ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme (bylą nagrinėjant du kartus), apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant du kartus) bei kasacinės instancijos teisme) pateikė tik nuosprendžio vykdymo stadijoje, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams teikdamas 2024 m. gruodžio 6 d. ir 2025 m. sausio 2 d. prašymus dėl išlaidų atlyginimo.

12. Be to, prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo išteisintasis apylinkės teismui pateikė remdamasis BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatomis. BPK 361 straipsnyje įtvirtinta nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta ir galimybė teismui nuosprendžio vykdymo metu priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Taigi, teismas sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo gali priimti nuosprendžiui jau įsiteisėjus, ir toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, tačiau svarbu tai, jog toks prašymas po nuosprendžio priėmimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai jis buvo pateiktas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau, priimant nuosprendį ar nutartį, nebuvo išspręstas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-190-870/2024, 1A-271-1020/2022, 1A-227-966/2024). Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-497/2024, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-132-951/2023).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK, įtvirtindamas galimybę priteisti proceso išlaidas ir išteisintajam, detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog, atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių), sprendžiant išteisintojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą, yra pagrindas vadovautis CPK 98 straipsnio nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35-248/2016, e3K-3-130-1075/2022; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-296-574/2024).

14. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikytinas CPK nuostatas bei į išteisintojo pateikto prašymo atlyginti jo patirtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms turinį ir jo pareiškimo laiką, darytina išvada, kad išteisintojo L. J. L. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtų gynybos išlaidų priteisimo yra pavėluotas. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas buvo priimtas dar iki pirmosios instancijos teismui priimant tiek 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį, tiek ir 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį, ir L. J. L. ar jo gynėjas turėjo procesinę galimybę prašyti tokių išlaidų atlyginimo dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, L. J. L. gynėjas advokatas Laimonas Judickas teikė prašymą priteisti jo ginamojo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 164-165), tačiau, kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, šis prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme buvo atmestas, nes šiuo nuosprendžiu buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. L. J. L. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir asmuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį priteisiamos išlaidos, kurias patyrė išteisintasis. Be to, baudžiamąją bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, nei išteisintasis, nei jo gynėjas neprašė spręsti klausimo dėl šioje ir ankstesnėse proceso stadijose patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimo. Kaip minėta, prašymą išteisintasis pateikė tik pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui, nuosprendžio vykdymo stadijoje, nors pagal CPK 98 straipsnio 3 dalį bei anksčiau aptartus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus klausimas dėl išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs (pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme), kartu atsižvelgus į procesines galimybes išteisintajam prašyti priteisti iš valstybės jo turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti pripažinimo (įtvirtinimo) laiką, kuris sietinas su anksčiau nurodyto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimu.

15. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog prašymo priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės atmetimas nėra kliūtis išteisintajam savo interesus ginti kitomis teisinėmis priemonėmis. CK 6.272 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, be kita ko, yra asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurių asmuo nebūtų turėjęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl išteisintasis, manydamas, kad jo atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir vykdytas nepagrįstai, ir dėl to jis patyrė turtinę žalą (nuostolius), turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas išteisintojo L. J. L. prašymą dėl proceso išlaidų, susidariusių ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo, neatsižvelgė į paminėtas BPK nuostatas bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, todėl, pažeisdamas BPK 106 straipsnio 3 dalies, 361 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai iš dalies tenkino L. J. L. pavėluotai pateiktus prašymus dėl proceso išlaidų atlyginimo ir priteisė dalį išteisintojo patirtų išlaidų.

17. Kaip teisingai nurodyta tiek apylinkės teismo nutartyje, tiek ir prokuroro skunde, išteisintasis L. J. L. prašo priteisti ir proceso išlaidas, kurias jis patyrė baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-1007/2023, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai E. G.. Pažymėtina, jog toje byloje Šiaulių apygardos teismas, išnarinėjęs nukentėjusiosios E. G. apeliacinį skundą, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi išsprendė išteisintojo L. J. L. patirtų išlaidų advokatui atlyginimo klausimą, priteisdamas iš valstybės 800 Eur patirtų proceso išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 143). Nors patirtas išlaidas byloje patvirtina APB „T. J.“ 2023 m. rugsėjo 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) su 2023 m. rugsėjo 18 d. teisinių paslaugų ataskaita ir 2023 m. spalio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 137-138, 139-141), tačiau dėl šių išlaidų priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas būtent byloje Nr. 1-166-1007/2003, kurioje L. J. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai E. G.). Dėl to pagrįstai apylinkės teismas išteisintojo L. J. L. prašymą dėl kitoje baudžiamojoje byloje patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo paliko nenagrinėtą.

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutarties dalis, kuria išteisintojo L. J. L. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-1007/2023 (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai E. G.) paliktas nenagrinėtas, yra teisėta ir pagrįsta, o teismo nutarties dalis, kuria L. J. L. prašymai, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d. prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme ir 2025 m. sausio 2 d. „paaiškinimas“ (turėtų būti prašymas) dėl išlaidų už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimo priteisimo, patenkinti iš dalies ir pripažinta proceso išlaidomis bei priteista L. J. L. iš valstybės iš viso 7 522,68 Eur už advokato padėjėjo bei advokatų teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei atmestas prašymo reikalavimas dėl iš viso 3 566,87 Eur priteisimo už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ši nutarties dalis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – netenkinti išteisintojo L. J. L. prašymų dėl proceso išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-1002/2023 (kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį) už advokato padėjėjo bei advokatų suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

19. Netenkinus išteisintojo L. J. L. prašymų dėl proceso išlaidų atlyginimo, prokuroro skundo argumentai, susiję su išlaidų pagrįstumu ir būtinumu, su išlaidų priteisimu asmeniui, kuris realiai tų išlaidų galimai nepatyrė, kai už teisines paslaugas sumokėjo trečiasis asmuo, nesusijęs su nagrinėta baudžiamąja byla, nenagrinėjami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkinti L. J. L. prašymai, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d. prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme ir 2025 m. sausio 2 d. „paaiškinimas“ (turėtų būti prašymas) dėl išlaidų už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimo priteisimo, ir pripažinta proceso išlaidomis bei priteista L. J. L. iš valstybės: 1) 500 Eur išlaidų už advokato padėjėjos A. B. teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 2) 1 210 Eur su PVM išlaidų už advokato Evaldo Onaičio teisines paslaugas, pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 3) 3 005,60 Eur su PVM išlaidų už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; 4) 2 807,08 Eur su PVM išlaidų už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme; bei atmesti prašymo reikalavimai: 1) dėl 3 058,09 Eur išlaidų su PVM pripažinimo proceso išlaidomis ir išlaidų atlyginimo priteisimo už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; 2) 508,78 Eur išlaidų su PVM pripažinimo proceso išlaidomis ir išlaidų atlyginimo priteisimo už advokato Laimono Judicko teisines paslaugas, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Netenkinti išteisintojo L. J. L. 2024 m. gruodžio 6 d. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme ir 2025 m. sausio 2 d. „paaiškinimo“ (turėtų būti prašymo) dėl išlaidų už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimo priteisimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.