Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-296-574/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-16
Bylos Nr.
1S-296-574/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00040-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Kaltinamasis
J., J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-296-574/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00040-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1; 2.1.14.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išteisintojo J. (J.) G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas išteisintojo J. G. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2 veikos). J. G. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

2. 2024 m. rugpjūčio 27 d. išteisintasis J. G. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. birželio 17 d. prašymą priteisti jo baudžiamojoje byloje patirtas 6984,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi J. G. prašymą paliko nenagrinėtu.

Šalies argumentai

3. Išteisintasis J. G. skundu Vilniaus apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir jo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo byloje Nr. 1A-8-365/2024 tenkinti arba grąžinti prašymą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Skunde išteisintasis nurodo, kad jo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje jam buvo išaiškinta, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija nusprendžia, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas nepriteistinas, išteisintajam J. G. išaiškinant teisę teikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atitinkamai pirmosios instancijos teismui. Mano, kad yra prieštaravimas tarp Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinių sprendimų, ir jis turi būti pašalintas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą, prašymų ir pareiškimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties bei išteisintojo J. G. skundo argumentus sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pagrįstai paliko išteisintojo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo nenagrinėtu.

6. BPK VIII skyriuje (103 – 106 straipsniai) apibrėžta proceso išlaidų sąvoka bei reglamentuota jų atlyginimo/išieškojimo tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo išteisintojo J. G. gynėjas teismui pateikė remdamasis BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatomis. BPK 361 straipsnyje įtvirtinta nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta ir galimybė teismui nuosprendžio vykdymo metu priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, teismas minėtą sprendimą gali priimti nuosprendžiui jau įsiteisėjus ir toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, tačiau svarbu tai, jog toks prašymas po nuosprendžio priėmimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai jis buvo pateiktas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau priimant nuosprendį ar nutartį nebuvo išspręstas.

8. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendį išnagrinėjo ir pilnai patenkino J. G. gynėjo 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą dėl patirtų 2500 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Prašyme dėl advokato darbo apmokėjimo, nors ir nurodoma, kad išlaidos nėra galutinės, rezoliucinė prašymo dalis formuluojama taip – „prašome: Priteisti iš valstybės lėšų 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti J. G. naudai“. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, papildomo prašymo ar patikslinto prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui nei išteisintasis, nei jo gynėjas neteikė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas procesinių išlaidų atlyginimo klausimą, išsprendė jį tokia apimtimi, kokia buvo prašoma ir pilnai prašymą patenkino.

9. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, išteisintojo gynėjas pateikė prašymą dėl 1700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi šį gynėjo prašymą taip pat išsprendė ir iš dalies patenkino, priteisdamas J. G. naudai 900 Eur turėtų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

10. Taigi nagrinėjamoje situacijoje išteisintojo J. G. gynėjo pateikti prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti tokia apimtimi, kokia buvo pateikti. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas prašymas dėl pirmojoje instancijoje nepriteistų advokato išlaidų priteisimo laikomas naujai pateiktu.

11. Sutinkama su skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje ir 2024 m. rugsėjo 12 d. apylinkės teismo nutartyje išdėstytos pozicijos yra prieštaringos. Apygardos teismas, teisingai cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, padarė neteisingą išvadą, kad nepaisant to, jog naujas prašymas atlyginti išlaidas advokatui pirmosios instancijos teismo procese būtų pateikiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje, visgi nurodė išteisintajam galimybę kreiptis į pirmosios instancijos teismą. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo pateiktos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK išsamiai nereglamentuoja išlaidų priteisimo klausimo, todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą remiamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (kasacinė nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-35-248/2016, e3K-3-130-1075/2022). Išteisintojo gynėjas (7484,11 Eur) išlaidų atlyginimo paprašė tik apeliacinės instancijos teisme, nors tokias procesines galimybes turėjo ir anksčiau. Iš „Liteko“ sistemoje esančių posėdžių protokolų matyti, kad baigiamųjų kalbų metu nėra konkretizuojama, kokio dydžio procesines išlaidas prašoma priteisti, papildomų prašymų iki tol taip pat nebuvo gauta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai pažymėjo, jog vadovaujantis nacionalinių ir supranacionalinių teismų praktika, teisė į atstovavimo išlaidų priteisimą nėra tiesiogiai sietina su jų apmokėjimu, todėl teikiant prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, aplinkybė, kad pagrįstos atstovavimo išlaidos, kurias yra įsipareigota apmokėti, faktiškai dar nėra apmokėtos, neužkerta kelio bylos nagrinėjimo metu teikti teismui prašymą dėl šių išlaidų priteisimo.

12. Apygardos teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį ir į tai, jog prašymo priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės atmetimas nėra kliūtis išteisintajam savo interesus ginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žala, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, be kita ko, yra asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurių asmuo nebūtų turėjęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl išteisintasis, manydamas, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdytas nepagrįstai ir dėl to jis patyrė turtinę žalą (nuostolius), turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti išteisintojo J. (J.) G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė