Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, galutinė bausmė V. O. paskirta – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta V. O. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 1 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. O. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu dėl nuteistųjų išvykų Nr. NĮ-22-281, turėdamas teisę laikinai išvykti į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 22 d. 10.30 val. išvykęs iš minėtos bausmės atlikimo vietos į (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo ir paslėpęs savo striukės kišenėje gabeno labai didelį kiekį – 13,8194 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2023 m. vasario 22 d. apie 11.35 val., požeminėje perėjoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio stoties, buvo sulaikytas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. O. prašo iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą, nuteisti visus su nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu susijusius asmenis ir paskirti jam švelnesnę bausmę:

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. O. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teigia, kad nepagrįstai nebuvo nuteisti ir kiti nusikaltimo padaryme dalyvavę jo nurodyti asmenys.

2.2. Nesutikdamas su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu apeliantas nurodo, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino, jog jis savo kaltės neneigė, atskleidė ne tik veikos padarymo aplinkybes, bet ir joje dalyvavusius asmenis, be to, nuo narkotinių medžiagų įgijimo iki jo sulaikymo praėjo itin trumpas laiko tarpas. V. O. teigimu, skirdamas bausmę teismas taip pat nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir vienu trečdaliu nesumažino jam paskirtos bausmės.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. O. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. O. iš esmės savo kaltės dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neginčija. Tačiau prašydamas iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą apeliantas siekia, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti ir kiti nusikaltime dalyvavę jo įvardinti asmenys. Be to, apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu ir mano, jog jam paskirta pernelyg griežta bausmė, nepagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė nesumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto prašymai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. O. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, todėl nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, keistinas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. O. iš esmės neginčija nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, t. y. kad 2023 m. vasario 22 d. jis neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį – 13,8197 g narkotinės medžiagos heroino, tačiau, apelianto įsitikinimu, baudžiamoji byla nebuvo gerai ištirta ir išnagrinėta, kadangi baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti kiti nusikaltime dalyvavę jo įvardinti asmenys.

6. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamasis įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie baudžiamojoje byloje nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie nebuvo perduoti teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu vienas iš V. O. nurodytų nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų – E. Ž. buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 48–50, 51–52, 53–55), tačiau nesant faktinio ir teisinio pagrindo E. Ž. pripažinti įtariamuoju, jo kaip specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas, o E. Ž. apklaustas liudytoju bendra tvarka (t. 1, b. l. 56). Be to, priešingai nei teigia apeliantas, kitą V. O. nurodytą asmenį – S. K. pirmosios instancijos teismas taip pat siekė apklausti liudytoju teismo posėdyje, tačiau nustačius, kad šis asmuo atlieka bausmę Vokietijoje, buvo nuspręsta jo į posėdį nebekviesti. Taigi, nuteistojo apeliaciniame skunde minimiems asmenims nei įtarimai, nei kaltinimai byloje nebuvo pareikšti. Todėl dėl nuteistojo V. O. skundo argumentų, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turėjo būti patraukti ir šie asmenys, teisėjų kolegija nepasisako.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta.

8. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. O., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu V. O. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis. Apeliantui paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas V. O. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę V. O. paskyrė laisvės atėmimą dvylikai metų šešiems mėnesiams.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. O., pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: nuteistasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, savanaudiškais motyvais. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad V. O. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, jis draudžiamomis medžiagomis disponavo itin trumpą laiką, narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko.

12. Vertinant nuteistąjį V. O. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis vedęs (t. 1, b. l. 99), turi du nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 100), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 134–135), teistas dvidešimt kartų, teistumas neišnykęs, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (t. 1, b. l. 137–168). (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktoje V. O. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2022 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 29 d. Su kitais nuteistaisiais sutaria, nekonfliktuoja. 2023 m. sausio 2 d. nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis V. O. vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos režimo reikalavimus, nuobauda neskirta, (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija nuteistąjį charakterizuoja neigiamai (t. 1, b. l. 107–111). V. O., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirba (t. 2, b. l. 110). Nuteistajam nustatytas 55 procentų neįgalumo lygis (t. 2, b. l. 113), diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir kitos ligos (t. 2, b. l. 111–112), taip pat (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 124). Bylos duomenimis V. O. gydėsi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 127–128).

13. Nuteistojo V. O. apeliacinio skundo teiginiai, kad jam pripažinus savo kaltę, nurodžius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sutrumpinti jam skirtą bausmę vienu trečdaliu, yra nepagrįsti.

14. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Kaip galima spręsti iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, nuteistajam pripažinus savo kaltę bei nurodžius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą turėjo išnagrinėti atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, kadangi vadovaujantis BPK 273 straipsniu, toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas, pageidauja tuoj pat duoti parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-511/2021).

15. Nagrinėjamoje byloje V. O. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Taigi BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam net ir pripažinus kaltę, negalėjo būti tenkinta, o tai automatiškai eliminavo galimybę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme bei sumažinti vienu trečdaliu nuosprendžiu skirtiną bausmę. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atlikus bylos nagrinėjimą šioje byloje bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo pažeistos nuteistojo V. O. teisės ar tuo pabloginta jo teisinė padėtis.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė ir pagrindo nuteistajam V. O. paskirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Byloje nėra nustatytų BK 62 straipsnyje numatytų bausmės švelninimui būtinų sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių V. O. padaryto nusikaltimo pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. O. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjos nurodytos aplinkybės, kad V. O. savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo galėjosi, turi sveikatos problemų, apygardos teismo buvo įvertintos skiriant ne kartą teistam nuteistajam bausmę, kurios dydis tik kiek didesnis nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

17. Taigi, įvertinus nuteistojo V. O. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nuteistojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, nustatytas baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo V. O. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams yra aiškiai per griežta. V. O. paskirta bausmė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

18. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu V. O. paskirtą bausmę su bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas, bendrindamas minėtas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis ir taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, kuomet prie griežčiausios bausmės (šiuo atveju – skundžiamu nuosprendžiu paskirto laisvės atėmimo dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams) pridedama dalis švelnesnės bausmės (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmės). Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu V. O. buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis), tuo tarpu ankstesniais aktualiais nuosprendžiais nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų nuosavybei, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, finansų sistemai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys, BK 214 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis). Todėl įvertinus tai, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, V. O. paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Atsižvelgiant į tai, ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida taisytina keičiant skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

19. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 17 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. O. pagal 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. KTS-2024-00870 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 170,83 Eur dydžio išlaidas.

20. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), suteikiant kitiems proceso dalyviams galimybę pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Lietuvos apeliacinio teismo posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2024 m. birželio 19 d. nuo 8.30 val. iki 9.15 val. Tuo tarpu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 17 d. pažyma teismui elektroniniu paštu buvo pateikta 2024 m. birželio 19 d. 9.24 val. Taigi minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma buvo pateikta jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 19 d. posėdžio, t. y. teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji negali būti nagrinėjama.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. O. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, ir V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, V. O. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. O. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 17 d. prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtą.