Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išteisintosios A. B. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. J. atstovo advokato R. D. apeliaciniai skundai atmesti. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 15 d.

2. 2023 m. liepos 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas išteisintosios A. B. gynėjos advokato padėjėjos J. K. prašymas išaiškinti, ar A. B. gali prašyti teismo priteisti išlaidas advokatui baudžiamojoje byloje, kai ji buvo išteisinta.

3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi A. B. gynėjos advokato padėjėjos J. K. prašymas netenkintas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose kaltinamosios ir išteisintosios gynėja advokato padėjėja J. K. neteikė teismui prašymo dėl A. B. patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti. Akivaizdu, jog nesant tokiam prašymui teismas nesprendė dėl tokių išlaidų priteisimo, todėl nėra jokių abejonių ar neaiškumų dėl 2022 m. gruodžio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžio vykdymo, kaip nurodo A. B. gynėja advokato padėjėja J. K.. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio nuostatomis, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Išteisintosios A. B. skundas atmestinas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, išteisintosios A. B. skundo argumentus ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio nuostatas ir pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti klausimą dėl išteisintosios turėtų proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju A. B. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. J. atstovo advokato R. D. apeliaciniai skundai atmesti. Taigi, nagrinėjamoje byloje galėjo būti sprendžiamas išteisintosios šio proceso metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas, tačiau išteisintoji A. B. su prašymu atlyginti proceso išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas (iš viso 3000 Eur, kuriuos sudarė išlaidos už išteisintosios gynybą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose) pateikė tik nuosprendžio vykdymo stadijoje (2023 m. balandžio 18 d. su prašymu dėl išlaidų atlyginimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, 2023 m. liepos 27 d. – į apylinkės teismą).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK, įtvirtindamas galimybę priteisti proceso išlaidas ir išteisintajam, detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, jog, atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių), sprendžiant išteisintojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą, yra pagrindas vadovautis CPK 98 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

10. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikytinas CPK nuostatas bei į išteisintosios pateikto prašymo atlyginti jos patirtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms turinį ir jo pareiškimo laiką, darytina išvada, kad išteisintosios A. B. prašymas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo yra pavėluotas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas buvo priimtas dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo (2022 m. gruodžio 9 d.) ir A. B. ar jos gynėjas turėjo procesinę galimybę prašyti tokių išlaidų atlyginimo dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nei išteisintoji, nei jos gynėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat neprašė spręsti klausimo dėl šioje ir ankstesnėse proceso stadijose patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Kaip minėta, prašymą išteisintoji pateikė tik pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui, nuosprendžio vykdymo stadijoje, nors pagal CPK 98 straipsnio 3 dalį bei aukščiau aptartus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs (pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme), kartu atsižvelgus į procesines galimybes išteisintajai prašyti iš valstybės priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinimo (įtvirtinimo) laiką, kuris sietinas su anksčiau nurodyto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimu.

11. Kaip matyti iš 2023 m. liepos 27 d. apylinkės teismui pateikto išteisintosios A. B. gynėjos advokato padėjėjos J. K. prašymo išaiškinti, ar A. B. gali prašyti teismo priteisti išlaidas advokatui baudžiamojoje byloje, kai ji buvo išteisinta, remiamasi BPK 361 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal BPK 361 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Taigi, su proceso išlaidomis susiję klausimai gali būti išspręsti ir nuosprendžio vykdymo stadijoje, tačiau BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuteikia galimybės nuosprendį priėmusiam teismui vykdymo procese iš esmės išspręsti proceso išlaidų atlyginimo (priteisimo) klausimą.

12. Kaip minėta, pagal BPK 361 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones teismas gali išspręsti tik tokiu atveju, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nors baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 361 straipsnio 2 dalis) numato galimybę teismui sprendimą dėl proceso išlaidų (jų dydžio nustatymo ir paskirstymo) priimti ir nuosprendžiui jau įsiteisėjus, ir tai suponuoja, kad toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, vis tik, kaip nurodyta anksčiau, išteisintosios patirtų išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs. Šiuo atveju išteisintosios A. B. baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas buvo baigtas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi atmetus Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. J. atstovo advokato R. D. apeliacinius skundus. Po šios nutarties priėmimo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo, kai tuo tarpu prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo pateiktas tik 2023 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, o į teismą kreipėsi tik 2023 m. liepos 27 d., tai yra akivaizdžiai pavėluotai.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti išteisintosios A. B. skundą - panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

išteisintosios A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.