Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-270-316/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-29
Bylos Nr.: 1A-270-316/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17110-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas
Kaltinamasis: L. J. L.
Nukentėjusysis: E. G.
Advokatai: Laimonas Judickas, Eugenija Povilaitienė, Eugenija Povilaitienėir

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-316/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17110-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,gynėjui advokatui Laimonui Judickui,išteisintajam L. J. L.,nukentėjusiajai E. G. ir jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,vertėjai Violetai Jociuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. L. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nukentėjusiosios E. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, 5 procentų procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki visiško žalos atlygino, paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiosios E. G. prašymas priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. J. L. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. G., o būtent: 2022 m. gegužės 15 d. apie 08.50 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį nukentėjusiajai E. G. bei vieną kartą ją pastumdamas, sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį, kuriuo L. J. L. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – L. J. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę sankcijos ribose, priteisti iš L. J. L. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti iš L. J. L. 500 Eur apeliacinio skundo surašymo išlaidų.

2.1. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neteisingai argumentavo savo išvadas, vertindamas faktinių aplinkybių visumą, neteisingai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad L. J. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliantės tvirtinimu, teismas neatskleidė šios bylos esmės, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, o tai, kad būtų galima įvertinti veiką kaip nusikalstamą, būtina teisingai nustatyti faktines aplinkybes. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnyje, padaroma iš asmeninių paskatų, teismas netinkamai vertino įvykio situaciją, nepagrįstai nesiaiškino ir netyrė priežasčių, dėl ko nusikaltimas buvo padarytas. Pažymi, jog teismo posėdyje ji bandė paaiškinti teismui, dėl kokių priežasčių ji buvo sumušta, tačiau teismas neleido paaiškinti visų aplinkybių, kurios būtų atskleidusios, kad kaltinamasis L. J. L. tyčia ją sužalojo dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su žemės sklypo pardavimu, siekiant ją apgauti ir neteisėtai iš jos pasipelnyti.

2.2. Apeliaciniame skunde apeliantė dėsto aplinkybes susijusias su L. J. L. sudarytais sandoriais. Taip pat skunde nurodo, kad ji supratusi, jog L. J. L. ji buvo apgauta, vyko pas L. J. L. ir paprašė parodyti sutartį. Nurodo, kad kaltinamasis atsakė, kad sutartis yra automobilyje, nuėjo prie automobilio, įsėdo į vairuotojo vietą, o ji ėjo jam paskui. Automobilio dureles iš vairuotojo pusės L. J. L. paliko atidarytas. L. J. L. iš daiktadėžės išėmė sutartį, o ji pasilenkė prie jo, kad duotų pažiūrėti. Kaltinamasis sutartį laikė abiem rankomis, po to persisuko sėdynėje į dešinę pusę, kojas atstatė į jos pusę, sutartį perėmė į kairę ranką, o dešine smogė jai į kairę krūtinės pusę. Ji pajuto stiprų skausmą, sumuštą vietą susiėmė rankomis, pašaukė savo vyrą ir pasitraukė nuo automobilio. L. J. L. sutartį įsikišo į burną, išlipo iš automobilio, puolė bėgti, savo kūnu ją pastūmė ir nubėgo savo kabineto link. Jam nubėgant, ji pasakė, kad iškvies policiją. Nuo pastūmimo ji pajuto skausmą kairiajame petyje. Kaltinamajam nubėgus, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pasakė, kad patyrė smurtą prie fermų. Policijos pareigūnai atvažiavo greitai, jiems ji pasakė, kad buvo sumušta, pastumta, kad labai skauda, kad sumušė L. J. L., kuris įsikišo į burną sutartį ir pabėgo. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Ji tikėjosi, kad skausmas praeis, sakė policijos pareigūnams nekviesti greitosios, bet pareigūnai iškvietė. Atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo sumuštą krūtinę, suleido nuo skausmo vaistų, pamatavo kraujo spaudimą, klausė, ar ji vyks į ligoninę. Ji vykti į ligoninę atsisakė.

2.3. Apeliantė nurodė, kad policijos pareigūnai bandė įeiti į kaltinamojo dirbtuves, bet durys buvo užrakintos. Įvykio vietoje ji iš viso užtruko apie 3 valandas. Tiek užėmė greitosios pagalbos paslaugos, policijos dokumentų pildymas. Įvykio vietoje policijos pareigūnai davė jai siuntimą pas teismo medicinos ekspertą. Kadangi buvo matyti, kad kiemui stebėti įrengtos vaizdo kameros, policijos pareigūnas nuėjo apžiūrėti kameros ir pamatė išeinantį L. J. L.. Apie ką kalbėjosi L. J. L. ir policijos pareigūnas, ji negirdėjo, tik girdėjo L. J. L. sakant, kad važiuoja į bažnyčią. Grįžusi namo, ji prisiregistravo pas teismo med. ekspertą, jai buvo paskirtas laikas priėmimui gegužės 17 d., t. y. po dviejų dienų po sumušimo. Per tą laiką ji gėrė vaistus nuo skausmo, nes sumuštas vietas labai skaudėjo.

2.4. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vertino kaltinamojo parodymus kaip nuoseklius ir neprieštaringus, nurodydama, kad tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė padrikus, nenuoseklius įrodymus tiek apie kaltinime nurodytos veikos priežastis, tiek apie patį įvykį. Teigia, kad iš teismo nuosprendyje aprašytų kaltinamojo parodymų nebūtų galima suprasti, kokie santykiai siejo ją ir kaltinamąjį ir dėl kokių priežasčių kilo konfliktas. Apeliantės nuomone, kaltinamasis davė neteisingus parodymus, kurie neatitinka tikrovės.

2.5. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog šį įvykį nufilmavo kamera, nors būtent šios įrašo dalies nėra, kur turėtų matytis, kaip kaltinamasis prieš ją smurtauja. Kaltinamasis pateikė teismui įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kur įrašas ne vientisas, trūksta 7 s trukmės įrašo. Būtent tuo laiku kaltinamasis ir sumušė ją bei pastūmė. Kadangi įraše nesimato smurtavimo atvejo, kaltinamasis neva prieš ją nesmurtavo. Teigia, kad kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, jo po įvykio ji (E. G.) pabėgo ir nerodė, kad jaučia kažkokį skausmą. Apeliantės teigimu, tai yra netiesa, nes ji niekur nebėgo, tik pasitraukė nuo automobilio.

2.6. Taip pat skunde nurodoma, kad kaltinamasis neigė, kad buvo atvykusi greitoji med. pagalba, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai: policijos pareigūnų liudytojų N. S. ir E. A. parodymai, 2022-05-15 greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuoti duomenys. Teigia, kad kaltinamasis neteisingai nurodė, kad jos vyras V. G. ėjo jo link, buvo paėjęs 3-4 metrus artyn, o 2022-10-03 akistatos metu kaltinamasis teigė, kad ji jau buvo pasikvietusi į pagalbą savo vyrą. Apeliantė nurodo, kad jos vyras yra sunkus ligonis, jis stovėjo apie 50 metrų atstumu nuo įvykio vietos ir nebuvo paėjęs link kaltinamojo, nebuvo priėjęs prie jos, o ji sušuko savo vyrui ne dėl to, kad norėjo atimti iš kaltinamojo sutartį, o po smūgio sudavimo.

2.7. Taip pat teigia, kad kaltinamasi nurodė, jog ji pardavė kažką, kas jai nepriklausė, jog iki šiol jokia pirkimo-pardavimo nėra sudaryta, ji nėra žemės pardavusi kaltinamajam. Apeliantės teigimu, būtent kaltinamasis apgaulės būdu į preliminariąją sutartį įrašė, kad ji parduoda ne tik žemės sklypą, bet ir du srutų kaupimo rezervuarus, bet šių rezervuarų ji neturi, todėl negali parduoti ir nepardavė ir tai L. J. L. gerai žinojo. Teigia, kad kaltinamasis neteisingai nurodė, jog jos vyras V. G. prieš metus jam skambino gal 10 kartų ir aiškino, kad kaltinamasis turi antrą kartą sumokėti. Pažymi, jog V. G. kaltinamajam neskambino ir sumokėti neprašė. Ji pati skambino kaltinamajam, siūlė vykti pas notarą, sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Visos preliminariosios sutartys buvo surašytos kaltinamojo, jose nurodytos sumos taip pat surašytos kaltinamojo, todėl kaltinamasis netiesą nurodė, kad ji iš jo reikalavo sumokėti antrą kartą.

2.8. Teigia, jog kaltinamasis netiesą nurodė sakydamas, kad tą sutartį pasirašė nukentėjusiosios namuose, pasirašydami buvo tik jie du. Pažymi, jog nei vienos sutarties jos namuose kaltinamasis nesurašė ir nepasirašė. 2022-05-09 Preliminarioji sutartis buvo surašyta kompiuteriu, o kaltinamasis su savimi kompiuterio neturėjo. Kaltinamasis davė pasirašyti jau paruoštą, su savimi atsineštą raštą, nurodė, kad tai yra anksčiau sudaryta sutartis, skirta bankui, kad kaltinamasis galėtų gauti iš banko pinigus ir su ja atsiskaityti. Taip pat teigia, kad netiesą kaltinamasis nurodė, jog jai davė 4 sutartis ir ji jas turi. Pažymi, jog ji iš kaltinamojo negavo dviejų sutarčių. Apie jų egzistavimą sužinojo tik rengiantis nagrinėti civilinę bylą. Trečią sutartį kaltinamasis liepė jai pasirašyti neperskaičius. Tą sutartį ji perskaitė žymiai vėliau, todėl ir kreipėsi į kaltinamąjį, pamačiusi, kad sutartyje išdėstytos sąlygos, dėl ko nebuvo tartasi. Pažymi ir tai, kad ji nei viena, nei kartui su kaltinamuoju nesikreipė į specialistus dėl sutarties sudarymo. Sutarties tekstą ruošė ir jį surašė kaltinamasis, jai nedalyvaujant, į ją įtraukdamas sąlygas, kurios žodžiu nebuvo aptartos ir jai yra nuostolingos. Nurodo, kad kaltinamasis netiesą sako nurodydamas, kad ji (E. G.) sakė, jog sutartyje neteisingai nurodytas žemės sklypo unikalus numeris, kad jį reikia pakeisti dabar, kad ji norėjo sudraskyti sutartį, kad jis nežino, kodėl jai reikėjo jo sutarties egzemplioriaus. Pažymi, jog kaltinamasis raštus ruošė ir sąlygas numatė, jų neaptaręs ir nesuderinęs su ja, todėl Preliminariojoje sutartyje išreikšta ne abiejų šalių, o kaltinamojo valia.

2.9. Apeliantė skunde nurodo, kad ji neturėjo tikslo ir nesiekė sudraskyti kaltinamojo turimą sutarties egzempliorių, tik norėjo jį perskaityti ir sužinoti, kokios sąlygos joje nurodytos. Ji sakė kaltinamajam, kad jis jai paliko neteisingą sutartį, kurioje nurodytos nesusitartos sąlygos, kad kaltinamasis ją apgavo, todėl kaltinamasis neabejotinai suprato, kad jo apgaulė atskleista, todėl dėl to supyko ir jai smogė.

2.10. Apeliantės teigimu, nepagrįstai teismas kaip kaltinamojo kaltę paneigiantį įrodymą vertino kaltinamojo parodymus, kur jis nepripažino savo kaltės sudavęs jai smūgį ir ją pastūmęs. Teigia, jog natūralu, kad kaltinamasis siekdamas išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiką, nepripažino savo kaltės, nes prisipažinimas gali būti vertinamas kaip vienas iš kaltės įrodymų. Kaltinamojo parodymams nėra taikomas tiesos kriterijus, jis gali gintis savo nuožiūra duotais parodymais, nes jam negresia baudžiamoji atsakomybė, o asmuo negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save. Todėl kaltinamojo parodymais teismas gali remtis tik tada, jei jie yra ypač nuoseklūs, sutampantys su kitų proceso dalyvių parodymais, kai nekyla abejonių dėl jų patikimumo.

2.11. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos parodymai apie nusikalstamos veikos inkriminavimui svarbias aplinkybes keitėsi, dalis parodymų nenuoseklūs, prieštaringi ir galimai derinti priėjau surinktos bylos medžiagos. Pažymi, jog ji viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad kaltinamasis jai vieną kartą dešine ranka sudavė į krūtinę ir pastūmė, kad ir dėl smūgio, ir dėl pastūmimo jai skaudėjo. Ji iš karto po įvykio nuosekliai nurodė ir apie smūgio sudavimą, ir pastūmimą skambindama bendruoju pagalbos telefonu, atvykusiems policijos pareigūnams ir greitosios med. pagalbos medikams. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai jos parodymus vertino kaip prieštaringus ir nepatikimus, ir jais nesivadovavo. Teismas turėjo vertinti jos parodymus tiek, kiek jie yra pagrįsti objektyviais teisme ištirtais įrodymais ir susieti juos į vieningą visumą. Vertindamas jos parodymus, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį.

2.12. Pažymi, kad pats kaltinamasis iš dalies pripažįsta, kad jis ją (E. G.) stūmė. 2022-05-20 apklaustas įtariamuoju jis teigė, kad bėgdamas iš automobilio prisilietė prie jos, nukentėjusiosios. 2022 m. spalio 3 d. akistatoje kaltinamasis pripažino, kad jis atsargiai dešine ranka pastūmė į šalį ir pabėgo, jog tai buvo grynai būtinoji gintis. Teigia, kad šiuo atveju pastūmimas buvo stiprus, būtinosios ginties reikalingumo nebuvo, nes kaltinamasis niekada nesakė, kad ji jį puolė, o jam nuo jos reikėjo gintis, bet patį stūmimo faktą kaltinamasis pripažino. Pažymi ir tai, kad kaltinamasis atvykusiai policijos pareigūnei pripažino, kad jis stumdėsi su ja, nukentėjusiąja. Teigia, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiek tiek skiriasi dėl pastūmimo aplinkybių, bet yra nuoseklūs ir neprieštaringi dėl smūgio sudavimo į krūtinę.

2.13. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog jai nusikaltimo padarymo metu buvo daugiau kaip 75 metai, ji silpnos sveikatos. Kaltinamasis pasinaudojo tuo, kad ji sunkiai sirgo: nuo 2022-01-31 iki 2022-02-04 gydėsi (duomenys neskelbtini) Vidaus ligų skyriuje dėl (duomenys neskelbtini); 2022-03-29 diagnozuotas (duomenys neskelbtini); 2022-05-27 dėl pilvo skausmų kviesta greitoji medicinos pagalba; 2022-06-14 atlikta (duomenys neskelbtini)operacija. Laikotarpiu, kol vyko įvairių raštų su kaltinamuoju pasirašymas ir jos sumušimo metu, ji sirgo, kentė stiprius skausmus. Būdama silpnos sveikatos, kaltinamajam prieš ją netikėtai pavartojus fizinį smurtą, ji patyrė šoką. Veiksmas vyko intensyviai, jai netikėtai, todėl ji negalėjo labai nuosekliai išdėstyti bendruoju pagalbos telefonu visų smurtavimo prieš ją aplinkybių, bet ji nurodė ir smūgio sudavimo, ir pastūmimo faktą, o tai patvirtina Bendrojo pagalbos telefono garso įrašas.

2.14. Pažymi, jog ji buvo apklausta kelis kartus, todėl natūralu, kad nedideli prieštaravimai, smulkūs nesutapimai gali būti, bet ji nurodė visas esmines smurtavimo prieš ją aplinkybes, akistatos metu patikslinus klausimus, o teismo posėdyje perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi ir tai, kad jos parodymus patvirtina kiti objektyvūs byloje surinkti įrodymai: liudytojų N. S. ir E. A. parodymai, 2022-05-15 Pareiškime, užfiksuotame Procesinių veiksmų atlikimo protokole, policijos registruojamų įvykių registro išraše, 2022-05-15 greitosios medicinos pagalbos kortelėje, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Todėl apeliantė nesupranta, kodėl teismas laiko, kad neįrodyta, jog kaltinamasis sudavė jai smūgį į krūtinę ir taip sukėlė jai skausmą.

2.15. Apeliantės teigimu, aplinkybė, jog liko nepašalinti prieštaravimai tarp jos, t. y. nukentėjusiosios, ir kaltinamojo parodymų, teismų praktikoje nevertinama kaip pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes tų prieštaravimų nebūna tik tada, kai kaltinamasis savo kaltę pripažįsta; kitais atvejais kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai paprastai būna prieštaringi. Vertindamas nukentėjusiosios parodymus, teismas neatsižvelgė, kad už melagingų parodymų davimą ji atsako pagal BK 235 straipsnį. Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybė už jo duodamų parodymų turinį ar už atsisakymą duoti parodymus įstatyme nenumatyta. Duodamas vienus ar kitus parodymus ar atsisakydamas juos duoti kaltinamasis realizuoja savo teisę į gynybą.

2.16. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad tarp kaltinamojo ir jos, t. y. nukentėjusiosios, vyksta civilinis ginčas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-l58-569/2023, todėl konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį, inicijuojant įvairius teisinius procesus. Tvirtina, jog teismas neįvertino, kad ji buvo sumušta ir patyrė kaltinamojo fizinę prievartą, kai joks teisminis civilinis procesas nebuvo pradėtas, priešingai, ji norėjo išsiaiškinti su kaltinamuoju dėl sutarties, prašė ją parodyti, būsimų teisminių procesų neplanavo. Patyrusi smurtą ir skambindama bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad greitoji medicinos pagalba jai nėra reikalinga, o atvykus į įvykio vietą greitosios med. pagalbos medikams, atsisakė vykti į ligoninę. Įvykio vietoje buvo viena; nors ją atvežė jos vyras V. G., ji neprašė jo eiti kartu, nes nesitikėjo, kad prieš ją bus panaudotas smurtas, neprovokavo smurto ir nesiekė turėti liudytojų smurtui patvirtinti. Tai rodo, kad ji nesiekė apsirūpinti kokiais nors įrodymais būsimiems teisminiams procesams.

2.17. Apeliantė nurodo, kad teismas pridėjo prie bylos dokumentus, įrodančius ir patvirtinančius jos teiginius apie kaltinamojo apgaulę dėl jo parengtų žemės sklypo pardavimo sutarčių, tačiau nuosprendyje sutarčių neaptarė, net nepaminėjo, todėl tinkamai neįvertino, kad kaltinamojo parengtų ir teismui pateiktų 4 sutarčių dėl žemės pardavimo tekstai skiriasi vis naudingesne kaltinamajam linkme, kas akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis norėjo pasipelnyti, todėl jis siekia pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir neprisipažįsta ją sumušęs. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra byloje surinkta įrodymų, jog kaltinamasis ją pastūmė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymi, jog ji nuosekliai teigė, kad po smūgio į krūtinę ji atsitraukė nuo automobilio, o kaltinamasis pro ją bėgdamas, į ją atsitrenkė ir pastūmė savo kūnu kliudydamas kairį petį, taip sukeldamas jai skausmą. Teigia, kad šiuo atveju sąlyginai nėra svarbu, kokiu būdu ir kokia kūno dalimi kaltinamasis ją stūmė, nes įstatyme nėra numatyta ir įvardinta, kokie būtent konkretaus fizinio smurto veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o kokie ne. Pažymi, jog įprastai fizinis smurtas siaurąja prasme suvokiamas kaip prievarta prieš asmenį, t. y. stumdymas, mušimas, sužeidimas, smūgiavimas bet kuria kūno dalimi, o ji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad buvo pastumta, kad tai sukėlė jai skausmą.

2.18. Apeliantės teigimu, susiklosčiusių tarp jos ir kaltinamojo santykių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, naudodamas fizinį smurtą, t. y suduodamas smūgį į krūtinę ir pastumdamas, siekė jai sukelti fizinį skausmą. Apeliantė tvirtina, kad ji po smūgio į krūtinės ląstą buvo atsitraukusi nuo automobilio, todėl kaltinamasis galėjo praeiti ar prabėgti jos nekliudydamas, bet kūnu atsitrenkė ir ją pastūmė, sukeldamas skausmą. Pažymi, jog ginčas kilo dėl kaltinamojo panaudotos apgaulės, privertus ją pasirašyti sutartį, jos neperskaičius, o apgaulei paaiškėjus, neduodant jai, t. y. nukentėjusiajai, pasižiūrėti kaltinamojo turimo sutarties egzemplioriaus, sukėlė kaltinamajam nepasitenkinimą ir pyktį, sukėlė jo priešiškumą ir siekį konflikto metu sukelti jai fizinį skausmą. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai kaltinamąjį išteisino.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nukentėjusiosios E. G. apeliacinį skundą išteisintojo L. J. L. gynėjas advokatas Laimonas Judickas prašo atmesti 2023 m. birželio 30 d. E. G. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį.

3.1. Atsiliepime gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta visų BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinųjų sudėties požymių, t. y. nustatyta, kad išteisintasis nesudavė E. G. dešine ranka smūgio į krūtinę ir tyčia jos nepastūmė. Gynėjas pažymi, jog byloje tiriama BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, tariamai įvykdyta išteisintajam vieną kartą dešine ranką smūgiavus nukentėjusiajai į krūtinę ir ją vieną kartą pastūmus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriuose kalbama apie tarp šių proceso dalyvių sudarytas sutartis ir jų pagrindu kilusius civilinius teisinius ginčus, nėra niekaip susiję su tiriama nusikalstama veika.

3.2. Gynėjas atsiliepime pažymi, jog šios baudžiamosios bylos metu nebuvo surinkta objektyvių, nuoseklių duomenų, kurie pagrįstų išteisintojo kaltę. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nė vieno objektyvaus duomens, kuriame būtų užfiksuotas trenkimo faktas. Rašytiniai bylos duomenys (medicininiai dokumentai) neleidžia teigti, kad E. G. tiriamu laikotarpiu apskritai būtų buvusi sužalota; pačios nukentėjusiosios parodymai dėl kilusio fizinio skausmo išteisintajam ją pastumiant, buvo nenuoseklūs. Kadangi nėra nustatyta nei neteisėtų veiksmų, nei kilusių padarinių, nebūtų tikslinga bylą grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui pirmos instancijos teisme. Gynėjo nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamosios bylos duomenis, pasisakė, kodėl vieniems duomenims suteikia prioritetą. Esant šioms aplinkybėms, pasak gynėjo, nėra teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nukentėjusioji E. G., jos atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė ir prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis L. J. L. ir jo gynėjas advokatas Laimonas Judickas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nukentėjusiosios E. G. apeliacinis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiosios E. G. apeliaciniame skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl L. J. L. išteisinimo.

6. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

7. Nagrinėjamoje byloje L. J. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 08.50 val., žodinio konflikto metu prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia suduodamas vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį nukentėjusiajai E. G. bei vieną kartą ją pastumdamas, sukėlė jai fizinį skausmą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. J. L. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji E. G. nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso teisės normas.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas L. J. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, klausimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, t. y. išteisintojo L. J. L., nukentėjusiosios E. G. bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų N. S. ir E. A. parodymais, specialisto išvadomis, byloje pateiktu skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, policijos pareigūnų kūno kameromis darytais įrašais, J. L. L. pateiktais vaizdo ir garso įrašais, E. G. kūno apžiūros metu užfiksuotomis aplinkybėmis, specialisto Kęstučio Graželio pateikta išvada ir jo duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu, kita rašytine bylos medžiaga, tyrė bei analizavo tiek L. J. L. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, vertino L. J. L. ir nukentėjusiosios E. G. tarpusavio santykius, jų konfliktiškus santykius dėl 2022 m. gegužės 9 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, dėl kurių iki šiol vyksta teisminiai ginčai civilinio proceso tvarka, ir tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog kilusio konflikto dėl 2022 m. gegužės 9 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties (dėl sutarties turinio, sutarties parodymo, bandymo sutartį paimti) metu L. J. L. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu sudavė E. G. į krūtinės sritį ir tyčia vieną kartą ją pastūmė bei tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad dar iki konflikto tarp išteisintojo L. J. L. ir nukentėjusiosios E. G. santykiai buvo įtempti ir konfliktiški dėl 2022 m. gegužės 9 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, ką iš esmės patvirtina ir išteisintasis L. J. L. bei nukentėjusioji E. G., ką ji akcentuoja ir apeliaciniame skunde, jog dėl minėtos sutarties turinio, jos sudarymo aplinkybių, iki šiol vyksta teisminiai ginčai civilinio proceso tvarka. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog šio konflikto aplinkybių, t. y. nukentėjusiosios nurodytą versiją, kad išteisintasis jai tyčia sudavė smūgį į krūtinę ir tyčia ją pastūmė, ką išteisintasis kategoriškai neigia, kiti asmenys tiesiogiai nematė. Esant tokiai situacijai, kai vieninteliai įvykyje dalyvavę asmenys yra galimas kaltininkas ir nukentėjusioji, ypač svarbu ne tik atidžiai įvertinti jų parodymus, tačiau ir su nurodytais asmenimis susijusias kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos parodymų vertinimui, ir, be abejonės, visus pirminius duomenis, jeigu juose yra bent kokia dalimi tiesiogiai užfiksuota tiriamam įvykiui reikšminga informacija.

10. Lyginant išteisintojo L. J. L. iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodytas įvykio aplinkybes, jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su nukentėjusiąja E. G. metu, jo parodymus duotus teisiamajame posėdyje, matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu jis nuosekliai neigė atlikęs tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Išteisintasis paaiškino, kad įvykio metu jis sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje ir rankose laikė sutartį. Automobilio durelės buvo atidarytos, nukentėjusioji buvo šalia automobilio ir, kai bandė išplėšti sutartį, ji jį užgriuvo. Ji jo paklausė, ar tai originalas, ir jis atsakė, kad tai vienintelis egzempliorius. Ji norėjo sutartį paimti ir ją čiupo dešine ranka. Ranką ji buvo ištiesusi. Jis sutartį laikė prieš save ir ranką ji tiesė į sutartį. Jis sėdėjo šiek tiek nusisukęs ir laikė sutartį. Kai ji bandė pasiekti sutartį, dešine ranka bandė ją (sutartį) prisitraukti arčiau savęs. Tada jis suglamžė sutartį ir įsidėjo ją į burną. E. G. suprato, kad neturi galimybių atimti sutarties ir atsitraukė, o jis iššoko iš automobilio ir pabėgo. Gali būti, kad bėgdamas (išlipdamas iš automobilio), jis užkliudė ją pečiu, bet visiškai atsitiktinai, ir gal šiek tiek pastūmė, bet fizinio skausmo nesukėlė. Jis netrenkė kumščiu nukentėjusiajai į krūtinę, negalėjo to padaryti, nes abejomis rankomis laikė sutartį.

11. Vertinant nukentėjusiosios E. G. nurodytas įvykio aplinkybes viso baudžiamojo proceso metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos parodymus vertino kaip prieštaringus ir nepatikimus, ir jais nesivadovavo. Nors viso proceso metu nukentėjusioji E. G. nuosekliai laikėsi savo versijos, kad L. J. L. vieną kartą dešine ranka sudavė jai į krūtinę ir pastūmė, jog dėl suduoto smūgio ir pastūmimo jai skaudėjo, tačiau analizuojant jo parodymus matyti, kad jo parodymai dėl kai kurių esminių įvykio aplinkybių keitėsi, o be to, jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys.

12. Nukentėjusioji E. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu atvykusi pas L. J. L., jo paprašė parodyti sutartį. Jie nuėjo prie automobilio. Jis atrakino automobilį ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Durelės buvo atidarytos ir ji jo paprašė parodyti sutartį. Jis iš dėtuvės išsiėmė sutartį, o ji pasilenkė prie jo, kad duotų pažiūrėti. Jis čiupo sutartį į abi rankas ir susisuko per abi sėdynes ir tuo momentu dešine ranka trenkė jai į kairę pusę, o popierių laikė vienoje rankoje. Jai sutrenkė labai skaudžiai, ji susiėmė, o jis į burną susikišo sutartį. Bėgdamas pro duris ją pastūmė ir nubėgo į savo kabinetus.

13. 2022 m. gegužės 15 d. 8.57 val. skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašydama policijos pareigūnų pagalbos nukentėjusioji E. G. nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) fermos komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), ją stumdo, duodasi. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai paklausus kas ją stumdo, E. G. nurodo, kad ją apgavo, pasirašė popierių, dabar stumdo. Ją stumdo tas, kuris jai pakišo popierius negerus, kuriuos susikišo į burną. Ją apgavo, parašė, kad jie pasirašė (duomenys neskelbtini)kaime, negali, ją muša, puolė mušti. Tai įvyko dabar. Prieš 3 minutes. Drebu visa atsistojus. Taip elgiasi pažįstamas, kuris nori pirkti iš jos žemę su tvenkiniais, kuris ją apgavo. Ir dabar jis jai sudirbo tokius daiktus, kad ji turės duoti jį ir į teismą. Ji nori, kad atvažiuotų policija. Jis ją apgavo, sukčius atėjo į kambarį kaip reketininkas. Operatorei paklausus, ar pranešėjai nereikalinga greitoji medicinos pagalba, ji nurodė, kad nereikalinga, bet jis jai į krūtinę davė. Trenkė į krūtinę ir įsikišo tuos dokumentus, taip, kaip sukčius atėjo į kambarį, dabar įsikišo į burną. Paklausus, tai dabar jis stumdė? Pranešėja nurodo, kad ji dabar iš jo norėjo pasiimti, prašė parodyt, jis jai trenkė į krūtinę (1 t., b. l. 22-25).

14. Kaip matyti iš įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kameromis (duomenys neskelbtini) padarytų vaizdo ir garso įrašų, nukentėjusioji E. G. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, kad jisai, žinot, jis jai dėjo į krūtinę (dešinę ranką laiko krūtinės srityje), ir dabar skauda visą krūtinę, dėjo į krūtinę, atsisėdo mašinoje, ji atėjo, jis ją apgavo su dokumentu, parašyta, kad (duomenys neskelbtini), surašyta, jie norėjo jam parduoti tą žemę, ten yra tvenkiniai, ir jis, reiškia, darysis srutų rezervuarus, vargsta ji su juo nuo 2009 metų. Toliau nukentėjusioji aiškina sutarties pasirašymo aplinkybes. Sakė jam einam pažiūrėt, kas ten tas dokumentas, kas ten yra, atėjo į jo mašiną, va stovi (rodo į priekį su ranka), jis išsiėmė, ji jam sako, nu tu parodyk ką tu ten turi, jai dėjo į krūtinę (rodo su dešine ranka vietą krūtinės srityje), susiglamžė, į burną įsikišo tą popierių ir nulėkė. Toliau bendraujant su pareigūne, E. G. teigia, kad reikia rašyt pareiškimą, nežino ką daryt, dar jis ją paduos į teismą kad ji pasirašė, nežino ką daryt, jai reiks dar susimokėti baudą, procentus, jai išeis tada koks 150 tūkstančių, sako pareigūnams „matot ką jis man padarė. Nežinau, čia reikia pareiškimą ant jo rašyti, aš tiesiog nebežinau, aš tiesiog nebežinau dabar, dėjo sau į krūtinę ir skauda, ir ateik į trobą taip, kaip sukčius, kokius šešis kartus ėjo, ėjo, ėjo“. Pareigūnei paklausus kur jis trenkė, E. G. sako: „jis atsisėdo čia (rodo automobilį (duomenys neskelbtini)), pasiėmė tą popierių, sakau: tu man duok pažiūrėti, gal kitaip dar yra įrašyta kitur, jis paėmė, tik greitai susilankstė tuos popierius; durys buvo atidaros, aš čia stovėjau, o jis sėdėjo ir jis man dėjo į krūtinę, kiek turi jėgų, bei pasakė, kad man to popieriaus neduos, jis jau man išsitraukė tą popierių, turėjo susilankstęs“.

15. 2022 m. liepos 13 d. L. J. L. pateiktų 2 vaizdo įrašų failų Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nukentėjusioji E. G. nurodė, kad L. J. L. paėmė sutartį ir ji paprašė ją parodyti, tačiau jis nedavė. Ji bandė paimti sutartį ir tuo metu jis sudavė jai vieną smūgį rankos kumščiu į krūtinę bei vieną kartą stipriai pastūmė. Šiuose įrašuose smūgių ir pastūmimo nesimato (1 t., b. l. 74–77).

16. Akistatos su L. J. L. metu (2022 m. spalio 3 d.), nukentėjusioji E. G., nurodė, jog L. J. L. išsiėmė sutartį, o ji pasilenkė, norėdama sutartį paimti. L. J. L. sukosi ant priekinių sėdynių, kad neduotų jai tos sutarties. Besisukdamas jis jai sudavė vieną kartą kumščiu į krūtinę. Paskui jis susikišo sutartį į burną ir pabėgo iš automobilio. Jis jos daugiau nemušė. L. J. L. nurodžius, kad jis nukentėjusiąją atsargiai dešine ranka pastūmė į šalį ir pabėgo, nukentėjusioji E. G. nurodė, jog ji dabar neprisimena, kad jis ją pastūmė. Akistatos metu pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, nukentėjusioji patvirtino, kad pastūmimas buvo, o į klausimą, ar dėl pastūmimo juto fizinį skausmą, ji atsakė, jog ji buvo su striuke, tik nuo smūgio ji juto fizinį skausmą.

17. Kaip matyti iš tokių viso proceso metu nukentėjusiosios E. G. duotų parodymų, jie nėra nuoseklūs, nes duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiosios parodymuose yra prieštaravimų, taip pat neatitikimų su kitais bylos duomenimis, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl šių parodymų nepatikimumo. Iš aptartų nukentėjusiosios E. G. parodymų matyti, kad jos parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio metu jos atžvilgiu pavartojo fizinio smurto aplinkybes iš esmės buvo nulemtos kilusio konflikto dėl 2022 m. gegužės 9 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, jos bandymu susigrąžint sutartį, pergyvenant, jog L. J. L. nepaduotų į teismą ir dėl to jai gali tekti sumokėti nemažą pinigų sumą. 2022 m. gegužės 15 d. iškart po konflikto bendraudama su Bendrojo pagalbos centro operatore, nukentėjusioji nors ir nurodė, kad ją stumdo, duodasi, tačiau labiausiai akcentuoja tai, kad L. J. jai pakišo popierius negerus, kuriuos susikišo į burną, ją apgavo, parašė, kad jie pasirašė (duomenys neskelbtini) kaime. Tik vėliau operatorei paklausus, ar pranešėjai nereikalinga greitoji medicinos pagalba, ji nurodė, kad nereikalinga, ir nurodė, kad jis jai į krūtinę davė. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji E. G. taip pat tvirtino, kad L. J. L. jai dėjo į krūtinę, kiek turi jėgų ir dabar skauda visą krūtinę. Tačiau bendraudama su pareigūne, nukentėjusioji ne tik atsisakė medikų, bet ir negalėjo apsispręsti dėl pareiškimo rašymo, pirmiausia svarstydama, kad L. J. L. gali pasinaudoti tarp jų pasirašyta sutartimi, nes jis yra sukčius, ir dėl to ji gali materialiai nukentėti, po to nurodydama, kad jis dėjo jai į krūtinę ir skauda. Be to, iš policijos pareigūnų kūno kameromis darytų įrašų matyti, jog nukentėjusioji labiau akcentuoja, jog L. J. L. „ją apgavo su dokumentu, parašyta, kad (duomenys neskelbtini), surašyta, mes norėjom jam parduoti tą žemę, ten yra tvenkiniai, ir jis, reiškia, darysis srutų rezervuarus, vargstu aš su juo nuo 2009 metų“ ir tik epizodiškai primindama, kad jai buvo suduotas smūgis į krūtinę ir jai skauda. Nors nukentėjusioji pareigūnams tvirtino, jog po suduoto smūgio ji jaučia didelį skausmą krūtinės srityje, tačiau policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose įrašuose, nėra stebimi nukentėjusiosios jaučiami skausmo pojūčiai, policijos pareigūnei pasiūlius atsisako medikų pagalbos, ji gana aktyviai vaikšto su pareigūnais, kartu eina iki L. J. L. gyvenamosios vietos, dėsto aplinkybes susijusias su L. J. L. sudarytais sandoriais dėl žemės pirkimo, srutų rezervuaro įrengimo ir pan. 2022 m. gegužės 15 d. 10.28 val. surašytame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusioji E. G. jau nurodo, kad L. J. L. jai ne tik vieną kartą dešinės rankos kumščiu stipriai trenkė jai į krūtinės sritį, bet ir naujas aplinkybes, kad jis ją vieną kartą pastūmė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pareiškime nukentėjusioji taip pat nurodė, kad L. J. L. smurtinius veiksmus atliko jam sėdint automobilyje, o jai stovint šalia automobilio ir prašant parodyti surastą dokumentą. 2022 m. spalio 3 d. atliktos akistatos su L. J. L. metu nukentėjusioji E. G. jau nurodo, kai L. J. L. išsiėmė sutartį, ji pasilenkė norėdama sutartį paimti, nors kaip jau buvo minėta, pareiškime ji nurodė, kad stovėjo šalia automobilio, ir L. J. L. sukdamasis ant priekinių sėdynių, kad neduotų jai tos sutarties, sudavė vieną kartą kumščiu jai į krūtinę. Paskui jis susikišo sutartį į burną ir pabėgo iš automobilio. Jis jos daugiau nemušė. Tačiau L. J. L. nurodžius, jog jis nukentėjusiąją atsargiai dešine ranka pastūmė į šalį ir pabėgo bei pagarsinus ankstesnius nukentėjusiosios parodymus, tada nukentėjusioji patvirtino, kad pastūmimas buvo bei nurodė, kad nuo smūgio ji juto fizinį skausmą, o dėl pastūmimo – ne. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji E. G. apie įvykio aplinkybes nurodė, kad L. J. L. čiupo sutartį į abi rankas ir susisuko per abi sėdynes ir tuo momentu dešine ranka trenkė jai į kairę pusę, jai sutrenkė labai skaudžiai, ji susiėmė, o jis į burną susikišęs sutartį, bėgdamas pro duris ją pastūmė ir nubėgo.

18. Analizuojant tokius nukentėjusiosios parodymus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis nukentėjusiosios parodymų nenuoseklūs, prieštaringi, galimai derinti prie jau surinktos bylos medžiagos, kas sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, iš esmės jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys.

19. Teisme apklausta liudytoja N. S., kuri apžiūrėjo E. G. krūtinės sritį įvykio vietoje, ir tai užfiksuota asmens apžiūros protokole, jokių sužalojimų ar paraudimų nematė. Iš karto po įvykio greitosios medicinos pagalbos medikams apžiūrint nukentėjusiąją E. G., kaip užfiksuota 2022 m. gegužės 15 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, krūtinės srityje sumušimo žymių nestebėta, ir tik atsižvelgiant į E. G. išsakytus nusiskundimus, fiksuota skausminga kairės pusės krūtinės ląsta. 2022-05-17 specialisto išvadoje konstatuota, kad E. G. objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimo nėra. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 121). 2022-08-23 papildomoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad E. G. objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimo nėra. VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojo siuntime gydytojui radiologui nurodytas „nepatikslintas krūtinės ląstos sumušimas“ sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia skausmine simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz. odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.) Nors nukentėjusioji E. G. tvirtino, kad jai buvo suduotas stiprus smūgis kumščiu į krūtinę, jog dėl suduoto smūgio jai labai skaudėjo krūtinę, tačiau kaip matyti iš aptartų objektyvių duomenų, nukentėjusiosios krūtinės srityje, tiek ją apžiūrint iš karto po įvykio, tiek ir vėliau ją apžiūrėdamas šeimos gydytojas, teismo medicinos ekspertė Kristina Šavyrovienė, jokių paraudimo, patinimo ar kitų sumušimo žymių nenustatė ir kaip nurodyta specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), E. G. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra.

20. Be to, teisėjų kolegija, vertindama tiek išteisintojo L. J. L. paaiškinimus, kad jis siekdamas išvengti, kad E. G. iš jo nepaimtų sutarties, kurią jis išėmė iš automobilio daiktadėžės, ir šios sutarties nesuplėšytų, ko nukentėjusioji iš esmės ir nepaneigė, neturi pagrindo nesutikti su išteisintojo keliama versija, kad jis bėgdamas (išlipdamas iš automobilio), galėjo kliudyti nukentėjusiąją ir užkliudyti ją pečiu, gal šiek tiek pastumti, nes kaip ir nustatyta bylos duomenis (vaizdo įrašais, pačių išteisintojo ir nukentėjusiosios paaiškinimais), nukentėjusioji stovėjo prieš jį norėdama iš jo paimti dokumentus, kurių jis nukentėjusiajai nenorėjo duoti. Nukentėjusioji tokius išteisintojo veiksmus galėjo netinkamai įvertinti, o esant įtemptiems tarpusavio santykiams, išteisintojo prisilietimą perdėtai įvertino kaip smūgio sudavimą.

21. Taigi aptartas nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas, jos pačios elgesys nagrinėjamo įvykio metu, ne tik kelia abejonių dėl jos parodymų patikimumo, bet ir rodo jos neobjektyvumą, norą nepagrįstai apkaltinti L. J. L. panaudojus fizinį smurtą jos atžvilgiu. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad subjektyvius nukentėjusiosios parodymus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgus į išteisintojo ir nukentėjusiosios konfliktiškus santykius dėl 2022 m. gegužės 9 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, iki šiol besitęsiantį ginčą ir civilinės bylos nagrinėjimą, policijos pareigūnų įvykio vietoje stebėtas nukentėjusiosios patirtas išgąstis, susijaudinimas, nukentėjusiosios iki šiol nurodomas patiriamas stresas, labiausiai sietina ne su smurto panaudojimu, o būtent su nepavykusiu siekiu išspręsti nesutarimus su išteisintuoju dėl 2022 m. gegužės 9 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių.

22. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog L. J. L. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu sudavė E. G. į krūtinės sritį ir tyčia vieną kartą ją pastūmė bei tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų L. J. L. tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją E. G., visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

23. Pažymima, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti nukentėjusiosios E. G. apeliacinio skundo ir, vadovaujantis jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pripažinti kaltu bei nuteisti L. J. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad L. J. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį kaip to prašoma nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

25. Nukentėjusioji E. G. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš L. J. L. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu L. J. L. buvo išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, o šia apeliacinio teismo nutartimi skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas, tenkinti nukentėjusiosios E. G. apeliacinio skundo reikalavimą ir priteisti jai iš L. J. L. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo. Todėl plačiau apie nukentėjusiosios galimai patirtą neturtinę žalą plačiau nepasisakoma.

Dėl proceso išlaidų

26. Taip pat nukentėjusioji E. G. prašo priteisti iš L. J. L. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, apeliacinio skundo surašymas, susipažinimas su atsiliepimu į apeliacinį skundą, konsultacijų teikimas, studijavimas teismų praktiką, dalyvavimas teismo posėdžiuose.

27. Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinio teismo nutartimi nukentėjusiosios E. G. apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, skundžiamas nuosprendis, kuriuo L. J. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisintas kaip nepadaręs veikos, prašymas priteisti iš L. J. L. 1500 Eur jos patirtų advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atmestinas.

28. Atsiliepimu į nukentėjusiosios E. G. apeliacinį skundą išteisintojo L. J. L. gynėjas advokatas Laimonas Judickas prašo priteisti L. J. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą yra pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2023 m. spalio 4 d. Teisinių paslaugų suvestinė (4 t., b. l. 96, 97). Teisinių paslaugų suvestinėje nurodytos suteiktos paslaugos – atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, suma – 1510,44 Eur. Išteisintojo L. J. L. gynėjas 2023 m. spalio 3 d. prašyme, teisme gautas 2023 m. spalio 4 d., kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas L. J. L. patyrė 1510,44 Eur išlaidų, sumokėdamas už suteiktas teisines paslaugas.

6. Kaip numatyta BPK 106 straipsnio 3 dalyje, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Kaip nurodyta išteisintasis L. J. L. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1510,44 Eur išlaidų advokato Laimono Judicko teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos 2023 m. spalio 4 d. teisinių paslaugų suvestine (4 t., b. l. 97). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl L. J. L. priteistinų išlaidų dydžio atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamus maksimalius dydžius, taip pat į L. J. L. suteiktas teisines paslaugas (susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į nukentėjusiosios apeliacinį skundą rengimas, teisinių konsultacijų išteisintajam teikimas). Svarstant klausimą dėl išlaidų sumos dydžio priteisimo, įvertinama ir tai, kad baudžiamoji byla nėra didelės apimties, sudėtinga, atsiliepimas į nukentėjusiosios E. G. apeliacinį skundą sudaro 5 lapai, gynėjas dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudarė 1 val. 15 min., byloje įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje L. J. L. gynėjo prašoma priteisti 1510,44 Eur išlaidų suma už gynėjo suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra neproporcinga bylos sudėtingumui ir proceso trukmei, advokato realioms darbo sąnaudoms, dalyvavimo procese bei pasiruošimo jam laikui, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei yra nepagrįsta, todėl prašoma priteisti suma mažintina iki 800 Eur ir ši suma L. J. L. priteisina iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios E. G. apeliacinį skundą.

Nukentėjusiosios E. G. prašymą priteisti iš L. J. L. 1500 Eur patirtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Priteisti išteisintajam L. J. L. iš valstybės 800 (aštuonis šimtus) Eur patirtų proceso išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasNijolė Matuzevičienė