Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-563-642/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: e2A-563-642/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05694-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Žvinklytė
Atsakovas: mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas: M. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-563-642/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05694-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 600 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2021 m. balandžio 1 d. ieškovui plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos mažosios bendrijos (toliau ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ gydytojas G. K. atliko chirurginę operaciją. Ieškovas iki operacijos konsultacijos metu teiravosi, ar operacija yra mokama, ar Teritorinės ligonių kasos finansuojama, tačiau atsakovės vadovas nurodė, jog operacija nefinansuojama ir operacijos kaina yra 600 Eur. Ieškovas su nurodyta kaina sutiko, taip pat už konsultaciją sumokėjo 10 Eur grynaisiais, tačiau čekis ar sąskaita išrašyta nebuvo. Operacija ieškovui buvo atlikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kurioje chirurgas G. K. dirbo pagal darbo sutartį. Kitą dieną po operacijos, t. y. 2021 m. balandžio 2 d., gydytojas G. K. po ieškovo apžiūros paprašė sumokėti už atliktą operaciją, tačiau ieškovui neturint grynųjų pinigų, ieškovas už paslaugą atsiskaitė kortele, 600 Eur sumą pervesdamas per G. K. atneštą banko kortelių skaitytuvą. Ieškovui pasidomėjus, paaiškėjo, kad ieškovui atlikta operacija iš tiesų yra Teritorinės ligonių kasos finansuojama. Ieškovui elektroninės bankininkystės paskyroje patikrinus, kam buvo pavedimas, paaiškėjo, kad 600 Eur suma buvo sumokėta atsakovei. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą ir sužinojo, kad už šią operaciją buvo išmokėta kompensacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau ir PSDF) lėšų. 2021 m. gegužės 28 d. el. laišku ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą su skundu dėl neteisėtų G. K. veiksmų, prašydamas skubiai atlikti tyrimą, taip pat su skundu kreipėsi į Šiaulių teritorinę ligonių kasą, kuri atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, jog ieškovui buvo neteisėtai išduotas siuntimas operacijai atlikti, padaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų dokumentavimo trūkumai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1 061,08 Eur žala. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 23 d. priėmė G. K. darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, jog gydytojas G. K. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo buvo atleistas iš darbo. Darbo ginčų komisija atmetė G. K. ieškinį dėl neteisėto atleidimo. Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, G. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje G. K. ieškinį atmetė, Šiaulių apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė praturtėjo 600 Eur suma ieškovo sąskaita be teisinio pagrindo, atsakovė gavo pinigus į savo banko sąskaitą, nors ieškovui operacijos neatliko ir šių paslaugų nesuteikė, atsakovė nepagrįstai gautos 600 Eur sumos ieškovui iki šiol negrąžino, todėl ši suma ieškovui turi būti priteista.

Atsiliepimas

3. Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2021 m. kovo 27 d. kreipėsi į atsakovę suteikti ypatingai skubią konsultaciją dėl ginekomastijos operacijos. Gydytojas informavo ieškovą, kad prašomų paslaugų suteikimas kainuos daug brangiau negu įprastomis sąlygomis, nes ieškovas prašo skubos tvarka ir išskirtiniu laiku suteikti paslaugas. Tos pačios dienos apžiūros metu gydytojas paaiškino ieškovui, kad visas paslaugų paketas kainuos 600 Eur, ieškovas sutiko su šiuo paslaugų paketu ir kaina. Įvertinęs ieškovo tyrimų rezultatus, gydytojas paskyrė operacijos datą ir laiką, t. y. 2021 m. balandžio 1 d. 16.00 val. Gydytojas, atlikęs operaciją, tą pačią dieną išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą už suteiktas konsultacijas ir paslaugas. 2021 m. balandžio 2 d., sumokėjo sutartą kainą (600 Eur) už suteiktų paslaugų paketą. Gydytojas po operacijos atlikimo, kaip ir buvo sutarta, vykdė ieškovo pooperacinę priežiūrą, asmeniškai įvertino jo būklę po operacijos, savo asmeniniu telefono numeriu teikė konsultacijas ieškovo iškeltais klausimais. Ieškovas 2021 m. birželio 28 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią buvo atlikta operacija, kreipėsi į gydytoją dėl susidariusios situacijos išsprendimo. Ieškovas siekia įrodyti, kad ginčo pinigų suma buvo sumokėta už jam atliktą operaciją, tačiau, atsakovės vertinimu, pirmiausia būtina akcentuoti, kad pirminės paslaugos buvo suteiktos ne darbo dieną, t. y. šeštadienį, ir ypatingos skubos tvarka. Taip pat negalėjo būti sudarytas susitarimas dėl ieškovo nurodytos 10 Eur kainos už jam suteiktas pirmines paslaugas. Ieškovo nurodyta jam išskirtinėmis sąlygomis suteiktų pirminių paslaugų kaina yra netgi mažesnė už žemutinę kainos už konsultaciją, teikiamą įprastomis sąlygomis, ribą. Be to, atsakovė būtų išrašiusi ieškovui sąskaitą faktūrą ir išdavusi pinigų priėmimo kvitą, tačiau atsakovė to neatliko, nes toks susitarimas už ieškovo nurodytą kainą negalėjo būti sudarytas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, nes atsakovė, vykdydama susitarimą, suteikė ieškovui sutartų paslaugų paketą, o ieškovas, gavęs atitinkamas paslaugas, sumokėjo atsakovei sutartą piniginį ekvivalentą, atitinkantį suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, vadinasi, abi sutarties šalys gavo priešpriešinių reikalavimų patenkinimą, dėl kurių ir buvo sudaryta ši sutartis.

4. Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarp bylos šalių susiformavo sutartiniai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiai, vadinasi, ieškovas savo tariamai pažeistai teisei apginti turėtų būti pasirinkęs teisių gynimo būdą, reglamentuotą sutarčių teisės normomis. Ieškovo pasirinkimas ginti savo tariamai pažeistą teisę taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą besąlygiškai saisto teismą, nes šio ieškovo pasirinkimo ignoravimas ir modifikavimas reikštų ieškinio faktinio pagrindo modifikavimą, o toks teismo įsikišimas yra negalimas. Ieškovas pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistos teisės gynimo būdą, o šis jo pasirinkimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareikštą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 600 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 220 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui M. P..

6. Teismas nurodė, kad byloje esantys Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 ir Šiaulių apygardos teismo2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 patvirtina, jog operacija ieškovui buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“; ieškovui atsakovės pateikta informacija, jog operacija nėra kompensuojama PSDF lėšomis, neatitinka tikrovės; už ieškovui atliktą operaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuota PSDF lėšomis 1 061,08 Eur suma; dėl nesąžiningų gydytojo G. K., kuris taip pat yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veiksmų ieškovas už atliktą operaciją sumokėjo 600 Eur ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė šią sumą įgijo nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo; ieškovas atsakovei už konsultaciją sumokėjo 10 Eur grynaisiais, ieškovo sumokėta suma – 600 Eur – yra už atliktą operaciją, o ne už konsultaciją ir galbūt perduotas medicinos priemones, kurios atsakovės ieškovui perduotos nebuvos, tam nesant jokio teisinio pagrindo.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi paminėtose civilinėse bylose dalyvavo skirtingos šalys, tačiau konsultacijos kaina, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo įrodinėjimo dalykas ir buvo nustatyta minėtų teismų procesiniuose sprendimuose, išnagrinėtoje byloje iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės buvo nustatytos, todėl nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje aplinkybės nevertinamos ir iš naujo neįrodinėtinos, t. y. prejudiciniai faktai. Teismas padarė išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas turi prejudicinę reikšmę ieškinio kontekste, todėl teismas jais vadovaujasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis, CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovas 2021 m. kovo 27 d. kreipėsi į privačią MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ieškovui buvo suteikta konsultacija ir pirminė apžiūra, ši faktinė aplinkybė taip pat konstatuota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime (sprendimo 39 punktas), byloje taip pat nėra ginčo, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Byloje apie sudarytą atlygintinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį duomenų taip pat nėra. Atsakovės teigimu, atsakovė ieškovui 2021 m. kovo 27 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ žodiniu susitarimu suteikė ieškovui konsultaciją, atliko pirminę apžiūrą, informavo apie paslaugų paketo kainas, ieškovas, gavęs atitinkamas paslaugas, sumokėjo atsakovei sutartą kainą, pretenzijų dėl to nereiškė, operacijos rezultatu liko patenkintas. Atsakovė nurodo, kad, nors tarp šalių žodinis susitarimas nebuvo įformintas, tačiau tai patvirtina byloje pateikta susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai (el. laiškai ir kt.) nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl konsultacijos ar gydymo paslaugų paketo teikimo, o būtent, kad šalys sulygo esmines sutarties sąlygas, tarp jų ir atlygį dėl konsultacijos suteikimo, kaip to reikalauja CK 6.716 straipsnio 1 dalis. Byloje nėra duomenų, jog tarp šalių buvo susitarta dėl tam tikro konkretaus paslaugų paketo, t. y. kokios apimties ir kokios paslaugos turėjo būti atliktos; kokie paslaugų atlikimo terminai; kokia paslaugos kaina.

9. Teismas konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti tik apie sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą dėl konsultacijos suteikimo ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagrįstai išvadai, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai ir tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl operacijos atlikimo ir paslaugų paketo teikimo, duomenų daryti nepakanka. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovei, kaip verslo subjektui, užsiimančiam privačia gydymo praktika, kaip atlygintinas gydymo paslaugas teikiančiai sutarties šaliai, tenka ir rizika dėl tokios sutarties ar su tuo susijusių dokumentų tinkamo neįforminimo pasekmių. Taigi teismas pripažino tinkamu ieškovo pasirinktą pažeistos teisės gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija, jog ieškovo 600 Eur suma yra sumokėta už operaciją, yra nenuosekli ir vertintina kritiškai, nes, kaip jau minėta, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje nenustatyta, kad 600 Eur suma buvo sumokėta už konsultaciją ir medicininių priemonių perdavimą, iš kurių konsultacijos vertė 400 Eur, o medicininių priemonių vertė – 200 Eur. Duomenų, jog ieškovui buvo suteiktos tam tikros medicininės priemonės, byloje nepateikta, visas medicinines priemones suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir įrangą gydytojas G. K. asmeniškai nuomoja, taip pat kelia abejonių, nes šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas taip pat plačiau nepasisakė dėl atsakovės pateiktų kitų klinikų įkainių, nes įkainiai gali būti pasikeitę. Be to, jau minėtose Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo procesiniuose sprendimuose nustatyta (prejudiciniai faktai), kad ieškovas už konsultaciją sumokėjo 10 Eur, už operaciją buvo susitarta sumokėti 600 Eur, tačiau atsakovė ieškovui tinkamai nesuteikė informacijos, kad operacija yra kompensuojama Ligonių kasos ir kad tokia operacija ieškovui turėjo būti atlikta nemokamai.

11. Įvertinęs visas byloje išdėstytas aplinkybes, įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nesant tarp šalių susiklosčiusiems sutartiniams teisiniams santykiams, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui chirurginė operacija turėjo būti atlikta nemokamai, atsakovei netinkamai informavus ieškovą apie nemokamas paslaugas bei galimybes jomis pasinaudoti, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo gauti pinigines lėšas už atliktą operaciją, nes tokios paslaugos atsakovė nesuteikė, o ją suteikė kita gydymo įstaiga, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovė nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita ir šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą – ieškovui priteisti iš atsakovės 600 Eur be pagrindo įgytų lėšų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti M. P. ieškinį atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepagrįsto praturtėjimo – arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

12.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šias proceso teisės normas. Pats teismas nustatė, kad nesutampa anksčiau išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos dalyviai. Vadinasi, anksčiau išnagrinėtos bylos procese nustatytos faktinės aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais.

12.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį, sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovė neįrodė, jog bylos šalys sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį dėl paslaugų paketo – konsultacijos, ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros – suteikimo. Pažymima, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartis dėl ieškovo įrodinėjamo dalyko, t. y. tik dėl konsultacijos suteikimo, objektyviai negalėjo būti sudaryta vien dėl akivaizdžiai per mažos ieškovo nurodomos sutarties kainos. Šalių elgesys po ginčo sutarties sudarymo patvirtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiai, susiformavę tarp bylos šalių, nesibaigė suteikus konsultaciją.

12.3. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad ieškovas pasirinko tinkamą tariamai pažeistos teisės gynimo būdą. Pažymima, kad bylos šalys sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui atitinkamų paslaugų paketą, o ieškovas savo ruožtu įsipareigojo sumokėti atsakovei sutartą atlygį už suteiktas paslaugas. Atsakovė, vykdydama šią sutartį, suteikė ieškovui sutartų paslaugų paketą, o ginčo pinigų suma būtent ir buvo sumokėta kaip sutartas atlygis už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, atsakovės praturtėjimas turi teisinį pagrindą – ginčo pinigų suma buvo sumokėta, vykdant asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį. Ieškovo tariamai pažeista teisė galėtų ir turėtų būti ginama pirminiais pažeistų teisių gynimo būdais, išplaukiančiais iš sutarčių teisės.

Atsiliepimas

13. Ieškovas M. P. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

13.1. Šiaulių teismuose nagrinėta byla ir ši civilinė byla yra itin susijusios dėl to, kad tie patys neteisėti veiksmai lėmė tiek turtinės žalos ir darbo drausmės pažeidimų padarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek nepagrįstą praturtėjimą ieškovo atžvilgiu.

13.2. Pažymima, kad teismų praktika nesuabsoliutina kriterijaus, jog šalys būtinai turėjo dalyvauti pirmesnėje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Abiejose civilinėse bylose ieškovas ir atsakovė dalyvavo vienokia ar kitokia forma ir buvo itin susijusios su darbo byla, tai patvirtina faktinės aplinkybės.

13.3. Pažymima ir tai, prie šios civilinės bylos buvo prijungta Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-10942-1051/2021, todėl skundžiamas sprendimas pagrįstas ne vien tik procesiniais sprendimais ir prejudiciniais faktais, bet ir pirmesnėje byloje surinktais įrodymais.

13.4. Atsakovė savo apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ieškovas ir atsakovė susitarė ne tik dėl konsultacijos, bet ir dėl kitų medicinos paslaugų teikimo – ikioperacinės ir pooperacinės ieškovo priežiūros. Pažymėtina, kad atsakovė šių savo dėstomų aplinkybių neįrodė jokiais leistinais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pareiga įrodyti informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui.

13.5. Pažymima, kad atsakovė nepateikė ieškovui pasirašyti sutarties, taip pat neišrašė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų paslaugų teikimo apimtis ir kainas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė daugiau jokių paslaugų ieškovui nesuteikė.

13.6. Nors atsakovė ieškovui gydymo neteikė ir operacijos neatliko, tačiau ieškovas pinigus sumokėjo būtent atsakovei, kuriai, teikiant tokias gydymo paslaugas, jos nėra kompensuojamos iš valstybės lėšų. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovo gydymo procesas buvo tęsiamas ir po operacijos, tačiau atsakovė nutyli, kad visi ieškovo apsilankymai po operacijos vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovės patalpose.

13.7. Pažymima, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad nėra visų nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų, kadangi tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, o ieškovas atsakovei sumokėjo 600 Eur sumą už suteiktas medicinos paslaugas. Ieškovo teigimu, sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė tik dėl konsultacijos suteikimo, už kurią ieškovas atsiskaitė su atsakove sumokėdamas 10 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovė ieškovui daugiau jokių paslaugų nesuteikė, tačiau, nepaisant to, gavo iš ieškovo 600 Eur sumą.

13.8. Akcentuojama, kad atsakovės argumentai dėl to, jog ieškovas neva neįrodė nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, nėra pagrįsti, kadangi ieškovas įrodė, jog atsakovė jam nesuteikė jokių paslaugų už 600 Eur, o už konsultaciją ieškovas su atsakove atsiskaitė sumokėdamas 10 Eur sumą, be to, atsakovė neinformavo ieškovo, kad operacija yra kompensuojama iš Teritorinės ligonių kasos lėšų. Tokiu būdu tyčia suklaidino ieškovą ir pasipelnė iš jo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas telefonu 2021 m. kovo 27 d. (šeštadienį) kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), chirurgo konsultacijai. Tą pačią dieną ieškovas atvyko į MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), konsultacijai ir apžiūrai, kurią atliko gydytojas G. K. ir kurios metu buvo nustatyta, jog ieškovui reikalingas ginekomastijos chirurginis gydymas bei chirurginė operacija. 2021 m. balandžio 1 d. (ketvirtadienį) operacija ieškovui buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, kurioje tuo metu chirurgas G. K. dirbo pagal darbo sutartį. Kitą dieną po operacijos, t. y. 2021 m. balandžio 2 d., po gydytojo G. K. apžiūros už atliktą operaciją ieškovas 600 Eur sumą pervedė gydytojo G. K. atneštu kortelių skaitytuvu, įdėdamas banko kortelę į skaitytuvą ir suvesdamas PIN kodą. Tą pačią dieną (2021 m. balandžio 2 d.) ieškovas buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. 2021 m. gegužės 28 d. el. laišku ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą su skundu dėl neteisėtų G. K. veiksmų, prašydamas skubiai atlikti tyrimą, taip pat su skundu kreipėsi į Šiaulių teritorinę ligonių kasą, kuri atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, jog ieškovui buvo neteisėtai išduotas siuntimas operacijai atlikti, padaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų dokumentavimo trūkumai bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1 061,08 Eur žala. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 23 d. priėmė G. K. darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, jog gydytojas G. K. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo buvo atleistas iš darbo. Dėl atleidimo iš pareigų G. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri atmetė G. K. ieškinį dėl neteisėto atleidimo. Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, G. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu G. K. ieškinį atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo 2021 m. balandžio 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimu pervesta 600 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta „PIRKINYS 516793******9391 2021.04.02 600.00 EUR (919552) (duomenys neskelbtini) 00000“.

19. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2021 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž., kuriame nurodė, kad 2021 m. kovo 27 d. ieškovas lankėsi pas gydytoją G. K. apžiūrai dėl operacijos jo plastikos chirurgijos kabinete, adresu (duomenys neskelbtini). Nustačius, jog operacija ieškovui reikalinga, operacija paskirta 2021 m. balandžio 1 d. Ieškovui paklausus, kokia operacijos kaina ir ar valstybės finansuojama, gydytojas atsakė, jog operacijos kaina 600 Eur ir ši operacija valstybės nefinansuojama. Už apžiūrą ieškovas sumokėjo 10 Eur. Galutinį patvirtinimą dėl operacijos ieškovas gavo 2021 m. balandžio 1 d. SMS žinute, kad operacijos laikas paskirtas 17.00 val. Atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ operacijai, ieškovas pasiteiravo seselės, kada ir ar grynaisiais, ar kortele reikia atsiskaityti su gydytoju G. K., tačiau seselė atsakė, kad nežino, ir tai yra ieškovo bei daktaro susitarimas, kas ieškovą labai nustebino. 2021 m. balandžio 2 d. po apžiūros, gydytojui paprašius susimokėti, buvo atneštas kasos išlaidų kvitas, tačiau ieškovui neturint grynųjų pinigų, ieškovas pageidavo atsiskaityti kortele, todėl gydytojas atnešė kortelių skaitytuvą. Ieškovui pasiteiravus dėl nuolaidos, gydytojas atsakė, jog jokios nuolaidos nėra taikomos. Ieškovui pasidomėjus detaliau, paaiškėjo, kad ši operacija yra 100 procentų finansuojama valstybės. Ieškovas, peržiūrėjęs savo banko sąskaitą, pastebėjo, kad pinigai buvo pervesti į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę ligoninių kasą su užklausimu, ar už šią operaciją gydytojas pateikė prašymą kompensavimui, ieškovas gavo teigiamą atsakymą.

20. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. 2021 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovui 2021 m. birželio 7 d. prašymą dėl papildomų aplinkybių paaiškinimo, kuriame nurodė, kad yra tiriamas ieškovo 2021 m. gegužės 28 d. skundas dėl gydytojo G. K. veiklos. 2021 m. birželio 2 d. įstaigos direktoriaus raštu gydytojo G. K. buvo paprašyta pateikti paaiškinimą į ieškovo skundą. 2021 m. birželio 5 d. gydytojas G. K. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog pacientui M. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra aprašytos šio paciento kortelėje. Jokių paslaugų, kurias pacientas mini savo pretenzijoje, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojo G. K. pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės neatsakė į ieškovo skunde nurodytas aplinkybes, siekiant objektyviai išnagrinėti ieškovo skundą ir priimti sprendimą dėl gydytojo G. K. veikos ieškovo atžvilgiu, prašė pateikti išsamią informaciją į klausimus: „1. Ar 2021 m. kovo 27 d. lankantis pas gydytoją G. K. ieškovas buvo informuotas, jog nemokamai konsultacijai ar operacijai jam yra reikalingas šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimas? 2. Ar gydytojas informavo, jog reikalinga operacija yra finansuojama TLK? 3. Ar gydytojas suteikė kokią konkrečią informaciją už ką ieškovas moka 600 Eur? pvz. už operaciją, medicinines priemones ar panašiai, t. y. informaciją nurodytą mokėjime nurodymo paskirtyje „pirkinys“? 4. Ar 600 Eur pavedimą už operaciją ieškovas atliko prisijungęs prie savo banko paskyros kompiuteriu/telefonu ir pan., ar tiesiog į gydytojo pateiktą kortelių skaitytuvą įstatęs savo banko mokėjimo kortelę suvedėte PIN kodą ir taip atliko mokėjimą? 5. Kokioje vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ar G. K. konsultacijų kabinete (duomenys neskelbtini), ieškovas atliko mokėjimą kortelių skaitytuvu? 6. Konkrečiai kokią dieną ir kokioje vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) ar G. K. konsultacijų kabinete (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atlikta operacija?“

21. Ieškovas 2021 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Ž. pateikė atsakymus į 2021 m. birželio 7 d. prašyme pateiktus klausimus, kuriuose nurodė, kad: „1. Gydytojas G. K. ieškovo neinformavo apie siuntimą šiai paslaugai. 2. Šį klausimą, ar tai nėra valstybės finansuojama operacija, ieškovas uždavė G. K., tačiau gydytojas atsakė, kad tai nėra valstybės finansuojama operacija. 3. Kadangi gydytojas pasakė, kad tai nėra valstybės finansuojama operacija, tai ieškovas pasiteiravo kiek tai kainuotų, ir gydytojas atsakė, kad 600 Eur, ir daugiau nieko nedetalizavo. 4. G. K. norėjo, kad ieškovas sumokėtų grynais, tačiau ieškovas pasakė, atsiskaityti nori kortele, todėl gydytojas atnešė kortelių skaitytuvą, į kurį įkišęs kortelę ir suvedęs PIN kodą sumokėjo 600 Eur. 5. Mokėjimą ieškovas atliko kitą dieną po operacijos, adresu (duomenys neskelbtini). 6. Operacija ieškovui buvo atlikta 2021 m. balandžio 1 d. apie 18.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).“

22. Šiaulių teritorinės ligoninių kasų 2022 m. birželio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pacientas M. P. 2021 m. balandžio 1 d. 17 val. 11 min. hospitalizuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krūties hipertrofijos ir už šį gydymo epizodą apmokėta iš PSDF biudžeto 1 061,08 Eur. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 21S-95 yra įklijuotas įstaigos 2021 m. balandžio 1 d. siuntimas, pasirašytas gydytojo G. K., tačiau pacientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos medicininės dokumentacijos (asmens sveikatos istorijos), PSD informacinės sistemos „Sveidra“ ir ESPBI informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų, iš jų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacija, kurios metu galėjo būti išrašytas siuntimas dienos chirurgijos paslaugai gauti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo suteikta. Siuntimas dienos chirurgijos paslaugoms gauti buvo išduotas gydytojo G. K., įstaigai neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl, vadovaujantis neteisėtai išduotu siuntimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 1 d. negalėjo suteikti pacientui valstybės laiduojamų (nemokamų) PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų planinių dienos chirurgijos paslaugų. Pacientas nurodė, kad pas gydytoją G. K. lankėsi jo privačiame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) (MB „(duomenys neskelbtini)“), ir sutarė, kad operacija bus atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 1 d., gydytojas jam paaiškino, kad operacijos kaina yra 600 Eur ir ji nėra valstybės finansuojama, todėl už atliktą operaciją 2021 m. balandžio 2 d. sumokėjo banko kortele per skaitytuvą, kurį atnešė G. K., o vėliau pastebėjo, kad pinigai buvo pervesti į MB „(duomenys neskelbtini)“, o ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. MB „(duomenys neskelbtini)“ gali teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos–plastinės ir chirurginės rekonstrukcijos paslaugas. MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi sutarties su jokia TLK, todėl joje suteiktos paslaugos nėra kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. Pažymos išvadose nurodyta, kad siuntimas, esantis gydymo stacionare ligos istorijoje dienos chirurgijos paslaugai gauti, yra išduotas gydytojo G. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikiant ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos, todėl siuntimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, apmokamoms PSDF lėšoms gauti, yra išduotas neteisėtai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesant kito galiojančio siuntimo dienos chirurgijos paslaugai gauti, suteiktos neteisėtai, padaryta žala PSDF biudžetui – 1 061,08 Eur.

23. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 23 d. G. K. darbo pareigų pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad gydytojas G. K. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) tyčia padarydamas turtinę žalą darbdaviui ar bandydamas tyčia padaryti jam žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas), bei darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas), dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt patyrė 1 061,08 Eur žalą.

24. G. K. 2021 m. birželio 28 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, pasiūlydamas susidariusią situaciją išspręsti taikiai bei pridėdamas 2021 m. birželio 7 d. taikos sutartį, ieškovas 2021 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku informavo G. K., jog yra linkęs situaciją spręsti taikiai, 2021 m. birželio 30 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. taikos sutarties sąlygos ieškovui yra nepriimtinos ir jos nepasirašys, taikos sutartis nebuvo siųsta elektroniniu paštu, bet buvo gauta popierine forma, ieškovas prašė iki 2021 m. liepos 1 d. grąžinti be pagrindo gautus 600 Eur.

25. G. K. 2021 m. birželio 30 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, prašydamas nuosekliai ir atsakingai susipažinti su taikos sutarties tekstu ir, jeigu norėtų užbaigti šį ginčą taikiai, galima ją pasirašyti. Elektroniniame laiške paaiškinta, jog ieškovas pats kreipėsi konsultacijos savaitgalį ir prašė skubiai priimti, ieškovo būklė nebuvo būtinosios pagalbos, į MB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko pats, vadinasi, ieškovas sutiko gauti paslaugas iš pasirinktos klinikos. 2021 m. kovo 27 d., šeštadienį, skubos tvarka ieškovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (paciento apžiūra ir konsultacija dėl paciento būklės bei tolimesnių veiksmų, taip pat informacija apie paciento kontrolinius vizitus po operacijos (paciento pooperacinė priežiūra), kartu buvo pasiūlyta pasirūpinti būtinomis medicinos priemonėmis bei asmeninėmis priemonėmis, kurios bus reikalingos operacijos metu (operacija turėjo būti atliekama ir buvo atlikta kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje). Informacija apie kainas buvo suteikta, konsultacijos dieną už suteiktas paslaugas su MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas neatsiskaitė, tačiau tai atliko po operacijos, atsiskaitęs kortele, sumokėjęs 600 Eur, nes paslaugos buvo mokamos, o operacija už TLK pinigus buvo suteikta kitos gydymo įstaigos. Todėl nesuprantama, kodėl ieškovas, gavęs paslaugas iš MB „(duomenys neskelbtini)“, nekeldamas klausimo dėl paslaugų kokybės, pasinaudojęs operacijai skirtomis priemonėmis ir pan., pradėjo reikalauti iš jo, kaip gydytojo, asmeniškai grąžinti pinigus, nes ne jis yra paslaugos teikėjas.

26. Ieškovas 2021 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku dar kartą informavo G. K., jog taikos sutartis jam yra visiškai nepriimtina ir jos nepasirašys, ir pakartotinai prašė grąžinti be pagrindo pervestus 600 Eur, pažymėjo, kad už konsultaciją, suteiktą 2021 m. kovo 27 d. MB „K. K.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovas sumokėjo grynaisiais pinigais 10 Eur (mokėjimo kvitas neduotas), todėl už konsultaciją yra atsiskaitęs ir operacijos dieną nebuvo nieko skolingas; 600 Eur po atliktos operacijos panaudojant 2021 m. balandžio 2 d. atneštą mokėjimo kortelių skaitytuvą, sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir mokėjimą atliko kaip už 2021 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą mokamą paslaugą – operaciją (gydytojo pateikta informacija, jog tokia yra operacijos kaina ir ji nėra apmokama iš PSDF lėšų, ir nėra taikomos jokios nuolaidos); laiške ir taikos sutartyje minimų medicininių bei asmeninių priemonių ieškovas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ar asmeniškai iš G. K. negavo, pasirašytinai su jokia informacija dėl priemonių, operacijos kainos, sutikimo operacijai ar pan. supažindintas nebuvo; visi vizitai dėl apžiūros ir perrišimų po operacijos buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o ne MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

27. Ieškovas nesutiko su 2021 m. birželio 7 d. taikos sutarties 1 punkte numatytomis sąlygomis, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 27 d. skubos tvarka paciento išankstiniu prašymu suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Paciento apžiūra ir konsultacija dėl paciento būklės bei tolimesnių veiksmų, taip pat informacija apie paciento kontrolinius vizitus po operacijos (paciento pooperacinė priežiūra) ir pasiūlė pasirūpinti būtinomis medicinos priemonėmis bei asmeninėmis priemonėmis, kurios bus reikalingos operacijos metu (operacija pacientui turėjo būti atliekama kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje) (1.1 punktas); pacientas prieš vizitą MB „(duomenys neskelbtini)“ bei pakartotinai vizito metu buvo informuotas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos paslaugos bei būtinosios medicinos priemonės ir asmeninės priemonės kainuotų 600 Eur ir su šia kaina buvo sutikęs (1.2 punktas); 2021 m. kovo 27 d. konsultacija buvo suteikta pacientui, asmeninės ir medicininės priemonės buvo perduotos (1.3 punktas); 2021 m. birželio 4 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo informaciją iš trečiųjų asmenų, jog pacientas yra nepatenkintas sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paslaugų kaina ir pageidauja jos grąžinimo. Į pačią MB „(duomenys neskelbtini)“ pacientas nesikreipė (1.4 punktas); MB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama dalykiškai ir geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją, pati inicijavo susitikimą su pacientu aptarti jo nusiskundimus bei pageidavimus (1.5. punktas), todėl taikos sutarties nepasirašė.

28. Ieškovo atstovas advokatas O. R. 2022 m. liepos 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į G. K. su pasiūlymu išspręsti situaciją taikiai, pateikiant taikos sutarties projektą. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi savo nuomonę dėl ieškovo atstovo pateiktos taikos sutarties, byloje nėra.

29. Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo / siuntimo (Forma Nr. 027a) matyti, kad siuntimas ieškovui išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 1 d. bei ligos anamnezę aprašė gydytojas G. K..

30. Iš byloje pateikto antstolio R. K. 2021 m. lapkričio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-90 ir pateiktų fotoaplikacijų matyti, kad faktinių aplinkybių protokolas surašytas, siekiant užfiksuoti SMS žinutes, siųstas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. P.; elektroninį paštą, siųstą 2021 m. birželio 2 d. iš adreso (duomenys neskelbtini), su keturias priedais ir detalizuoti trečio priedo „M. P. skundas“ pirminį kūrėją ir datą. G. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną, kuriame yra trumposios SMS žinutės susirašinėjimo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. SMS žinutėse tekstas yra 2021 m. kovo 27 d. šeštadienis: „Perskambinsiu. (duomenys neskelbtini) Antras aukštas 203 kab. Bendras kraujo tyrimas. Krešumo. Kreatininas. Bilirubinas. Gliukozė. Kalis. Šlapimo tyrimas. Elektrokardiograma. Covid tyrimas. Covid tyrimas. Ačiū informaciją gavau“. 2021 m. kovo 30 d. antradienis „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. balandžio 1 d. ketvirtadienis: „Laba diena, Gintarai. Susisiekime kai tik galėsite. Ačiū“. 2021 m. balandžio 3 d. šeštadienis: „skambino (duomenys neskelbtini) 2021.04.03 10:07 (2) Telia. Labas rytas. Nepaskambinau vakar, nes jaučiausi gerai, na ,o šiandien lyg ir jaučiuosi dar geriau. Drenuose jau labai nežymiai kaupiasi skysčiai“. 2021 m. balandžio 5 d. pirmadienis „Labas rytas. Gal jau šiandien būtų galimybė tuos drenus išsiimti, kaip manote? Nieko daug jau nebepribėga. Ar galite perskambinti vėliau? Gintarai, aš Jums atsakiau į Jūsų parašytą laišką jame viskas nurodyta“. Paslaugos užsakovas savo mobiliojo ryšio telefone parodė elektroninį laišką, kur siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“. Laiške yra keturi priedai. Visi keturi priedai atspausdinti ir pridedami prie šio protokolo, išdetalizavus trečiojo priedo „M. P. skundas“ informaciją, matyti, kad teksto sudarytojas yra „V.“, sukurtas turinys 2021-06-02 15.17 val.; paskutinio išsaugojimo data 2021-06-02 15.17 val.; paskutinį kartą spausdinta 2021-06-02 10.28 val. Valstybinės liginių kasos rašto paėmimo data 2021-06-02 15.16 val. Elektroninis laiškas nuo „(duomenys neskelbtini) Data: 2021-06-02 , tr. 16:40 Subjektas: raštas“ (foto Nr. 1–7).

31. Atsakovė pateikė plastikos chirurgų teikiamų paslaugų bei klinikose atliekamų operacijų kainoraščius, iš kurių matyti, kad ginekomastijos chirurginio gydymo kaina ((duomenys neskelbtini)) sudaro 1 999 Eur (į kainą įskaičiuota operacija ir procedūra, implantai ir kitos medicininės paskirties prekės (jeigu reikalinga), priešoperacinė ir pooperacinė priežiūra, lovadieniai); (duomenys neskelbtini) plastikos chirurgo konsultacijos kaina nurodyta – 100 Eur, lovadienio kaina – 200 Eur; MB (duomenys neskelbtini)“ individualios pooperacinės priežiūros po laparoskopinės operacijos (paslaugų paketas – apmokėjus prieš operaciją) kaina nurodyta – 600 Eur, paketo kainą sudaro 2 konsultacijos po operacijos (vertės 120 Eur); kateterio ištraukimas po operacijos su šlapimo sistemos įvertinimu (vertė 180 Eur); siūlų pašalinimas ir apžiūra (vertė 100 Eur); 2 echoskopijos (vertė 80 Eur); asmeninis gydytojo telefono numeris skubiems nuotoliniams patarimams, jeigu iškiltų klausimų, prasidėtų kraujavimas, iškristų kateteris, atsirastų stiprus skausmas ir pan.; paslaugas pacientas gali užsakyti nepriklausomai nuo to, kur pacientui buvo atlikta operacija.

Dėl prejudicinių faktų

32. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022. Teismas laikė, kad šie procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią.

33. Atsakovės vadovas G. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 G. K. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 atmetė G. K. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą 2021 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021.

34. Teikdama apeliacinį skundą, atsakovė nurodo, kad Šiaulių teismuose nagrinėtose bylose ieškovu buvo G. K., o atsakove – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovu yra M. P., o atsakove – MB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės teigimu, bylose nesutampa proceso šalys, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Šiaulių teismų procesiniais sprendimais kaip prejudicinę galią turinčiais procesiniais teismų sprendimais.

35. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių teismuose nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas buvo liudytoju, o atsakovu buvo G. K., kuris yra atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Todėl vienokia ar kitokia forma šie asmenys dalyvavo byloje dėl darbo teisinių santykių ir buvo itin susiję su darbo byla, tai patvirtina faktinės aplinkybės.

38. Be to, Šiaulių teismuose nagrinėta byla ir ši civilinė byla yra itin susijusios dar ir dėl to, kad tie patys neteisėti G. K. veiksmai lėmė tiek turtinės žalos ir darbo drausmės pažeidimų padarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita. G. K. atliko ieškovui operaciją kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojas, tačiau veikdamas neteisėtai, sudarydamas ieškovui įspūdį, kad paslaugas teikia atsakovė, paprašė ieškovo sumokėti į atsakovės banko sąskaitą.

39. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą teigti, kad iš esmės abiejų bylų įrodinėjimo dalykas buvo tas pats – G. K., veikusio tiek savo, tiek atsakovės vardu, neteisėti veiksmai ir iš jų kilusios teisinės pasekmės.

40. Taigi atsakovė savo apeliaciniame skunde ignoruoja kasacinio teismo praktiką, jog prejudicinių faktų taikymas galimas sutapus įrodinėjimo dalykui, kaip ir nutiko šioje bei minėtose Šiaulių teismuose nagrinėtose civilinėse bylose. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas 30 ir 31 punktuose išsamiai pasisakė dėl reikšmingų Šiaulių teismuose civilinėse bylose Nr. e2-10942-1051/2021 ir Nr. e2A-145-440/2022 konstatuotų faktinių aplinkybių ir pagrįstai nurodė, kad byloje esantys Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 patvirtina, jog operacija ieškovui buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“; ieškovui atsakovės pateikta informacija, jog operacija nėra kompensuojama PSDF lėšomis, neatitinka tikrovės; už ieškovui atliktą operaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuota PSDF lėšomis 1 061,08 Eur suma; dėl nesąžiningų gydytojo G. K., kuris taip pat yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veiksmų ieškovas už atliktą operaciją sumokėjo 600 Eur ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė šią sumą įgijo nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo; ieškovas atsakovei už konsultaciją sumokėjo 10 Eur grynaisiais, ieškovo sumokėta suma 600 Eur yra už atliktą operaciją, o ne už konsultaciją ir galbūt perduotas medicinos priemones, kurios atsakovės ieškovui perduotos nebuvos, tam nesant jokio teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

42. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021, tiek Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 konstatuotomis aplinkybėmis ir išvadomis kaip prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nenukrypdamas nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

43. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad prie šios civilinės bylos buvo prijungta Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-10942-1051/2021, todėl skundžiamas sprendimas pagrįstas ne vien tik procesiniais sprendimais ir prejudiciniais faktais, bet ir pirmesnėje byloje surinktais įrodymais.

Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimties

44. CK 6.725 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartimi savo profesinės ar verslo veiklos dėka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas asmuo (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas) įsipareigoja teikti kitai šaliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas, o pacientas įsipareigoja sumokėti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui sutartą kainą. Minėto straipsnio nuostatos patvirtina, kad sutarties forma neturi teisinės reikšmės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teisiniams santykiams formuotis, vadinasi, tokiai sutarčiai galioti yra pakankamas šalių susitarimas dėl esminių sutarties sąlygų.

45. Atsakovė savo apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ieškovas ir atsakovė susitarė ne tik dėl konsultacijos, bet ir dėl kitų medicinos paslaugų teikimo – ikioperacinės ir pooperacinės ieškovo priežiūros. Byloje nėra ginčo, kad šalys rašytinės medicinos paslaugų teikimo sutarties nesudarė. Tarp šalių sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tik iš žodinio susitarimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkė, kuri teikia medicinos paslaugas ir yra savo srities profesionalė. Todėl pati atsakovė, nepateikdama ieškovui pasirašyti rašytinės paslaugų sutarties, pati apsunkino įrodinėjimo galimybes ieškovui, taip pat apsunkino teismo galimybes nustatyti objektyvią tiesą šioje civilinėje byloje.

46. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, kaip verslininkė, privalėjo suteikti ieškovui, kaip vartotojui, visą būtiną informaciją apie paslaugų teikimą, tačiau šios savo pareigos neįgyvendino. Pažymėtina, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui visų pirma yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Šis reikalavimas dar kitaip vadinamas skaidrumo principu ir, be kita ko, turi reikšmės vertinant vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumą. Reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).

47. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 34 punktas).

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paslaugų teikėjo pareiga suteikti visą reikiamą informaciją vartotojui yra įtvirtinta ir medicinos paslaugas reglamentuojančių teisės aktų nuostatose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte nurodyta, jog laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Toks paciento sutikimas laikomas pagrįstu informacija ir tinkamas, jei jam yra prieinama ši informacija: 6.1. informacija apie toje sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų mokamų, iš dalies mokamų paslaugų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti; 6.2. informacija apie nemokamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti; 6.3. informacija apie siuntimo į kitas sveikatos priežiūros įstaigas tvarką; 6.4. informacija apie įstaigos vidaus tvarkos taisykles; 6.5. informacija apie sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų profesinę kvalifikaciją, galimybę rinktis sveikatos priežiūros specialistą; 6.6. informacija apie paciento pareigą bendradarbiauti su sveikatos priežiūros paslaugas paskyrusiu ir (ar) teikiančiu sveikatos priežiūros specialistu, vykdyti jo paskyrimus ir nurodymus, pranešti apie bet kokius nukrypimus nuo paskyrimų.

49. Pareiga įrodyti informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016, 38 punktas).

50. Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovė turėjo įrodyti, jog ieškovą informavo apie tai, kurios teikiamos paslaugos yra mokamos ir kiek tokios paslaugos kainuoja. Tačiau atsakovė tokios savo įrodinėjimo pareigos neįgyvendino ir nepaneigė procesiniais teismų sprendimais nustatytų svarbių šiai bylai faktinių aplinkybių.

51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Šiaulių apylinkės teismo2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 42 punktą. Jame nurodyta, jog „liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti ir labiau tikėtina, kad pacientui M. P. ieškovas 2021 m. kovo 27 d. suteikė konsultaciją MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir kad už suteiktą konsultaciją liudytojas su ieškovo klinika MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, sumokėdamas 10 Eur, o liudytojo sumokėti 600 Eur klinikai MB „(duomenys neskelbtini)“, buvo paciento atsiskaitymas už 2021 m. balandžio 1 d. atliktą operaciją klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis). Šias išvadas patvirtina ir byloje 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje liudytoja apklaustos J. V. paaiškinimai. Liudytoja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nurodė, kad įstaigoje konsultacija, jeigu pacientas neturi šeimos gydytojo siuntimo, kainuoja 20 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojos paaiškinimus dėl konsultacijos kainų patvirtina internete viešai skelbiami duomenys, iš kurių nustatyta, kad plastikos chirurgo konsultacijos kainos svyruoja nuo 30 Eur iki 130 Eur ((duomenys neskelbtini); o paties ieškovo konsultacijos kaina yra nuo 20 Eur iki 100 Eur, o už skubią konsultaciją nedarbo metu nurodyta kaina yra 200 Eur ((duomenys neskelbtini))“.

52. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, Šiaulių apylinkės teismo sprendime nustatytos aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taigi konsultacijos kaina, kurią sumokėjo ieškovas atsakovei, buvo nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, 10 Eur konsultacijos kaina yra nereali, nes ją suteikė daugiau nei 30 metų patirtį turintis gydytojas, konsultacija buvo suteikta skubiai ir nedarbo dieną. Be to, apeliantė pažymi, kad byloje pateikta susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga patvirtina, jog šalys susitarė dėl viso paslaugų paketo – konsultacijos, ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros už 600 Eur atlygį. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai (el. laiškai ir kt.) nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl konsultacijos ar gydymo paslaugų paketo teikimo, o būtent, kad šalys sulygo esmines sutarties sąlygas, tarp jų ir atlygį dėl konsultacijos suteikimo, kaip to reikalauja CK 6.716 straipsnio 1 dalis. Taigi byloje nėra duomenų, jog tarp šalių buvo susitarta dėl tam tikro konkretaus paslaugų paketo, t. y. kokios apimties ir kokios paslaugos turėjo būti atliktos; kokie paslaugų atlikimo terminai; kokia paslaugos kaina. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius apie buvusį susitarimą su ieškovu dėl konkretaus paslaugų paketo, rodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

53. Priešingai, byloje surinkti įrodymai tik patvirtina, kad atsakovė pakonsultavo ieškovą ir ieškovas už tai sumokėjo atsakovei 10 Eur, tačiau daugiau jokių paslaugų atsakovė ieškovui nesuteikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovą operavo gydytojas G. K., tačiau G. K. operaciją atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (gydytojas). Be to, byloje nėra ginčo, kad buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priemonės. Pažymėtina, kad šios aplinkybės buvo nustatytos ne tik įsiteisėjusiais Šiaulių teismų procesiniais sprendimais, bet ir užfiksuotos Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2021 m. birželio 17 d. surašytoje patikrinimo pažymoje Nr. KS1-99: „Pacientas M. P. 2021-04-01 17 val. 11 min. hospitalizuotas į ASPĮ dienos chirurgijos skyrių dėl krūties hipertrofijos <...> 2021-04-01 bendrinėje nejautroje gydytojo G. K. atlikta operacija <...>“ (3 lapas, 3 pastraipa); „Dienos chirurgijos paslaugas M. P. teikė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. K., kuris „Sveidros“ posistemio Medicinos elektroninė tobulinimo administravimo sistema (METAS) duomenimis yra įdarbintas ASPĮ“ (3 lapas, 5 pastraipa). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsakovė neteigia ir neįrodinėja, kad operaciją atliko ji pati. Taigi G. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atlikus operaciją ieškovui, ši įstaiga gavo PSDF finansavimą už operaciją. „ASPĮ 2021-04-02 baigė gydymo epizodą (pacientas išrašytas į namus) ir pateikė atvejį apmokėjimui Šiaulių TLK <...> už šį gydymo epizodą apmokėta iš PSDF biudžeto 1061,08 Eur“ (patikrinimo pažymos 3 lapas, 3 pastraipa). Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovui buvo tyčia klaidingai nurodyta, kad operacija nėra finansuojama iš Teritorinės ligonių kasos lėšų, tam, kad tokias lėšas papildomai iš ieškovo gautų atsakovės vadovas G. K.. Taigi, nors atsakovė ieškovui gydymo neteikė ir operacijos neatliko, tačiau ieškovas pinigus sumokėjo būtent atsakovei, kuriai teikiant tokias gydymo paslaugas, jos nėra kompensuojamos iš valstybės lėšų.

54. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiai, susiformavę tarp bylos šalių, tęsėsi ir po operacijos atlikimo, t. y. gydytojas vykdė pooperacinę ieškovo priežiūrą – jis kitą dieną po operacijos apžiūrėjo ieškovą, įvertino jo būklę, pateikė tolesnes gydymo rekomendacijas, savo asmeniniu telefonu numeriu teikė konsultacijas, susijusias su pooperacine gydymo eiga. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nutyli, kad visi ieškovo apsilankymai po operacijos vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovės patalpose. Minėtos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo finansavimą iš Teritorinės ligonių kasos ir kad pooperacinė priežiūra buvo teikiama šios įstaigos patalpose, priežiūrą teikiant šios įstaigos gydytojui G. K., suponuoja išvadą, kad šalys sudarė ginčo sutartį tik dėl konsultacijos suteikimo, ir ieškovas sumokėjo atsakovei 10 Eur atlygį už suteiktą konsultaciją. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo finansavimą iš Teritorinės ligonių kasos ir kad pooperacinė priežiūra buvo teikiama šios įstaigos patalpose, priežiūrą teikiant šios įstaigos gydytojui G. K., daroma išvada jog atsakovė nesuteikė ieškovui jokių ikioperacinės ar pooperacinės priežiūros paslaugų, kurių vertė kartu su konsultacija būtų 600 Eur. Atsakovė, būdama verslininkė ir savo srities profesionalė, jokiais leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad ieškovui suteiktos konsultacijos suma buvo didesnė nei 10 Eur.

55. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovavosi ne tik įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovė neįrodė, kad bylos šalys sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui paslaugų paketą, o ieškovas – sumokėti atsakovei 600 Eur atlygį už suteiktas paslaugas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų

56. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

57. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išskyręs tokias nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr., 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 51 punktas).

58. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovės praturtėjimas turi teisinį pagrindą – ginčo pinigų suma buvo sumokėta, vykdant asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį. Taigi, atsakovės vertinimu, tarp bylos šalių susiformavo sutartiniai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiai ir ieškovas savo tariamai pažeistą teisę turėtų ginti, remdamasis sutarčių teisės normomis. Atsakovė nurodo, jog nėra visų nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį ar kitu teisiniu pagrindu ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė tik dėl konsultacijos suteikimo, už kurią ieškovas atsiskaitė su atsakove, sumokėdamas 10 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovė, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, ieškovui daugiau jokių paslaugų nesuteikė, tačiau, nepaisant to, aktyviais veiksmais klaidindama ieškovą, gavo iš ieškovo 600 Eur sumą. Taigi atsakovė suklaidino ieškovą, jog operacijos ir gydymo paslaugas teikė atsakovė, nors faktiškai jas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, teiktos operacijos paslaugos buvo finansuojamos iš Teritorinės ligonių kasos lėšų, tačiau šią aplinkybę atsakovė tyčia nuslėpė nuo ieškovo. Tokiu būdu dėl minėtų priežasčių atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo procesiniuose sprendimuose nustatyta (prejudiciniai faktai), kad ieškovas už konsultaciją sumokėjo 10 Eur, už operaciją buvo susitarta sumokėti 600 Eur, tačiau atsakovė ieškovui tinkamai nesuteikė informacijos, kad operacija yra kompensuojama Ligonių kasos ir kad tokia operacija ieškovui turėjo būti atlikta nemokamai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto aprašo „Dėl Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 6, 6.1, 6.2 punktai. Minėtose teisės normose nurodyta, kad laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija; toks paciento sutikimas laikomas pagrįstu informacija ir tinkamas, jei jam yra prieinama ši informacija (6 punktas): informacija apie toje sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų mokamų, iš dalies mokamų paslaugų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti (6.1 punktas); informacija apie nemokamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti (6.2 punktas).

62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygos: atsakovė praturtėjo 600 Eur suma dėl ieškovo veiksmų, t. y. ieškovas suvedė PIN kodą į atsakovės vadovo atneštą banko kortelių skaitytuvą ir tokiu būdu pervedė atsakovei 600 Eur; atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita – ieškovas neteko 600 Eur, o atsakovė šiuos 600 Eur įgijo būtent iš ieškovo; tarp ieškovo nuostolių ir atsakovės praturtėjimo egzistuoja priežastinis ryšys; atsakovė praturtėjo be jokio teisinio pagrindo – operaciją ieškovui atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pinigus už operaciją ieškovas atsakovės vadovo nurodymu sumokėjo į atsakovės banko sąskaitą; atsakovė ieškovui negrąžino nepagrįstai gautos 600 Eur sumos; ieškovas, kuris dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų patyrė nuostolių, nebuvo prisiėmęs jokios nuostolių rizikos, 600 Eur sumą sumokėjo vien dėl to, kad buvo suklaidintas atsakovės vadovo; ieškovas savo pažeistų teisių negali apginti kitomis teisinėmis priemonėmis.

63. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygas, įtvirtintas CK nuostatose, ir nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

Dėl procesinės bylos baigties

64. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

67. Atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos.

68. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės ieškovui.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui M. P. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Danutė Žvinklytė