Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. Ž. ir S. L. bei trečiajam asmeniui E. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą prašydama:

1. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mažametės dukters E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Nustatyti mažametės E. L. gyvenamąją vietą katu su laikinąja globėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

II. Atsakovų pozicija.

III. Trečiojo asmens pozicija.

IV. Liudytojos parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. R. Ž. turi dar du nepilnamečius vaikus – G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei du pilnamečius vaikus – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu R. Ž. motinos valdžia yra neterminuotai apribota Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-91-548/2009, bei iš jos priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. S. L. turi dar vieną dukterį G. L., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6130-1084/2020 buvo patvirtinta pareiškėjų R. Ž. ir S. L. taikos sutartis, kuria jie susitarė, kad E. L. gyvenamoji vietą nustatoma su motina R. Ž. (Sutarties 2 punktas), o S. L. nepilnametės dukters E. L., išlaikymui mokės kasmėnesines periodines išmokas po 170,00 Eur iki vaiko pilnametystės, atitinkamai indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, o lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaiko motina R. Ž. (Sutarties 3 punktas).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 20 d. įsakymu R. Ž. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos bei negebėjimo rūpintis mažamečiu vaiku. 2018 m. birželio 19 d. aplankius šeimą, buvo nustatyta, kad atsakovai yra neblaivūs, t. y. R. Ž. nustatytas 2,17 prom. girtumas, o S. L. – 1,8 prom. girtumas. Kadangi abu tėvai buvo neblaivūs, mažametė E. L. vėl buvo perduotai laikinai prižiūrėti seseriai E. K.. Vaikas grąžintas atsakovams, R. Ž. pasižadėjus vykdyti socialinių darbuotojų nurodymus, lankyti priklausomybių ligų centrą, psichologą, anoniminių alkoholikų kursus. Tačiau 2018 m. liepos 8 d. E. L. buvo paimta iš tėvų ir laikinai apgyvendinta VšĮ Kaišiadorių ligoninėje. Buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, kadangi atsakovei buvo fiksuotas girtumas, tėvams trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių. Vaikas buvo grąžintas šeimai. 2019 m. gegužės 27 d. aplankius šeimą, buvo nustatyta, kad atsakovai yra neblaivūs, t. y. R. Ž. nustatytas 2,61 prom. girtumas, o S. L. – 1,68 prom. girtumas. Dėl šių aplinkybių buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis ir mergaitė perduota sesers E. K. priežiūrai. Kitą dieną mergaitė buvo grąžinta tėvams, atsakovei pasižadėjus toliau vartoti vaistus, lankytis pas psichologą bei užtikrinti dukteriai saugią aplinką, tačiau 2019 m. gegužės 28 d. policijos pareigūnai informavo ieškovės specialistus, kad atsakovai neblaivūs, t. y. R. Ž. nustatytas 3,04 prom. girtumas, o S. L. – 2,20 prom. girtumas. Buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis ir mažametė E. L. buvo perduota kaimyno J. O. priežiūrai. S. L. 2019 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-1669-548/2019 ir R. Ž. 2019 m. liepos 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-1668-946/2019 buvo nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį, kadangi būdami neblaivūs prižiūrėjo savo mažametę dukterį E. L., ir tokiais veiksmais panaudojo tėvų valdžią priešingai savo mažamečio vaiko interesais.

Iš 2019 m. gegužės 29 d. pagalbos atsakovų šeimai plano matyti, kad 2018 m. liepos 11 d. buvo sudarytas pagalbos atsakovų šeimai planas, tačiau šiame plane nustatyti įpareigojimai buvo įgyvendinti tik iš dalies, kas konstatuota 2018 m. spalio 8 d. pagalbos plano peržiūros metu. Taip pat matyti, kad 2019 m. balandžio 16 d. pagalbos plano peržiūros metu konstatuota, kad Minesotos programos Respublikiniame priklausomybių ligų centre R. Ž. nebaigė, išvyko anksčiau laiko, lankė psichologo konsultacijas, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimus lankė nenuosekliai, pozityvios tėvystės kursuose dalyvavo vieną kartą. O S. L. plane numatytų veiksmų neįgyvendino. 2019 m. gegužės 29 d. pagalbos šeimai plano peržiūros metu nustatyta, kad R. Ž. lankė psichologo konsultacijas, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimų nelankė; R. Ž. ir S. L. lankėsi Respublikiniame priklausomybių ligų centre, jiems buvo paskirtas medikamentinis gydymas, įsiskolinimų nemokėjo; S. L. nuolatinio darbo nesusirado; pozityvios tėvystės užsėmimų S. L. nelankė, o R. Ž. lankė vieną kartą. 2019 m. gegužės 29 d. pagalbos šeimai plane nustatyta atsakovams spręsti vaiko saugumo klausimą (apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Paramos šeimai centre; nesaikingo alkoholio vartojimo problemą (dalyvauti psichologo konsultacijose, lankyti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimus, konsultuotis Respublikiniame priklausomybių ligų centre).

Iš 2020 m. gegužės 7 d. pagalbos atsakovų šeimai plano matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. pagalbos šeimai plane nustatytas priemones R. Ž. įgyvendino: buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos (duomenys neskelbtini) Paramos šeimai centre, kur atsakovė nuolat lankėsi pas priklausomybių specialistę, psichologą, vartojo paskirtus vaistus tris mėnesius, įsiskolinimų nemokėjo, lankė pozityvios tėvystės kursus, rūpinasi savo dukterimi. O atsakovas S. L. nustatytų priemonių nevykdė, t. y. į konsultacijas pas psichologą nevyko, į konsultaciją Priklausomybių ligų centre nuvyko du kartus, iš trijų, bei nuvyko pas priklausomybės ligų specialistę 2019 m. rugsėjo 30 d., o dar į tris organizuotus susitikimus nenuvyko, atsisakė lankyti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimus, 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu atsisakė siūlomos pagalbos, pozityvios tėvystės kursų nelankė, dirba pavienius darbus. 2020 m. gegužė 7 d. vykusio pagalbos plano peržiūros metu matyti, kad 2019 m. lapkričio 21 d. pagalbos plane nustatytas priemones įvykdė iš dalies: lankė psichologės konsultacijas; lankėsi Respublikiniame priklausomybių ligų centre, rūpinosi dukters sveikata; sudarė taikos sutartį su S. L. dėl dukters gyvenamosios vietos, išlaikymo jai teikimo, kuri patvirtinta 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi; anoniminių alkoholikų užsiėmimų nelankė. Nustatyti įpareigojimai spręsti alkoholio vartojimo problemą (tęsti psichologo konsultacijas, lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, pakartotinai konsultuotis priklausomybių ligų centre, lankyti priklausomybės ligų specialisto konsultacijas), domėtis dėl dukters ugdymo galimybių, susirasti nuolatinį darbą, rūpintis dukters sveikata ir ugdymu.

Iš 2020 m. birželio 22 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, kad 2020 m. birželio 21 d. mažametė mergaitė E. L. buvo rasta su neblaiviais tėvais, S. L. nustatytas 2,72 prom. girtumas, o atsakovė R. Ž. atsisakė pasitikrinti, nors buvo matyti, kad yra neblaivi, bei ji pripažino, kad vartojo alkoholį, nes pavydėjo atsakovo atsipalaidavimo būsenos. Iš 2020 m. birželio 21 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto matyti, kad mažametė E. L. buvo paimta iš atsakovų šeimos, kadangi abu vaiko tėvai S. L. ir R. Ž. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl kyla realus pavojus mergaitės psichiniams saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pabojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Mergaitė buvo laikinai apgyvendina pas seserį E. K.. Iš 2020 m. birželio 25 d. vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad socialiniai darbuotojai buvo nuvykę pas atsakovus 2020 m. birželio 25 d., abu buvo rasti namuose, tačiau namuose buvo netvarka, mėtėsi tušti alaus buteliai, atsakovai neigė vartoję alkoholį, atsisakė dėl laikinosios priežiūros priemonės taikymo, bei atsisakė vykti į ilgalaikę reabilitaciją gydytis priklausomybės nuo alkoholio. Nuspręsta, kad šeimoje yra pažeidžiamos mažametės E. L. teisės, kyla pavojus jos sveikatai ir fiziniam saugumui, kadangi abu tėvai neblaivūs, nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

2020 m. birželio 30 d. parengtas intensyvios mobiliosios komandos pagalbos atsakovų šeimai planas, kuriame nustatyta, kad sprendžiant šeimos problemas atsakovams reikalingas psichiatro gydymas ir jo laikymasis, priklausomybių ligų specialistų konsultacijos, individualios psichologo konsultacijos streso įveikos įgūdžių formavimo klausimais, netinkamo reagavimo būdų koregavimas, socialinio darbuotojo edukaciniai pokalbiai tėvystės įgūdžių klausimais, saugios aplinkos įgūdžių kūrimo klausimais.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-17067-840/2020 nutarė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą patenkinti, t. y. leisti paimti nepilnametę E. L. iš jos atstovų pagal įstatymą – R. Ž. ir S. L.. Be to, nutartyje nurodyta, kad R. Ž. pripažino, kad vartojo alkoholį 2020 m. liepos 4 d., o S. L. – 2020 m. liepos 6 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V1E-854 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo be tėvų globos likusiai E. L.“, nustatyta nepilnametei E. L. laikinoji globa, jos laikinąją globėja paskirta sesuo E. K..

Nuo 2020 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 22 d. buvo vykdomas mobiliosios komandos intensyvus darbas su šeima. Iš mobiliosios komandos 2020 m. liepos 22 d. rašto matyti, kad atsakovai sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbą, dalyvavo pirminėse konsultacijose, tačiau tėvų motyvacija keisti gyvenimo būdą ir gydyti galimą priklausomybė nuo alkoholio palaipsniui menko. Tėvai toliau piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovai atsisakė vykti į ilgalaikę reabilitaciją gydytis priklausomybės. Taip pat nurodoma, kad nors R. Ž. pripažįsta turinti priklausomybę nuo alkoholio, tačiau išsako nežinanti ar nori keistis, o atsakovas teigė, kad pats pajėgus išspręsti alkoholio vartojimo problemą. Tėvai neturi vidinės motyvacijos keisti gyvenimo būdą. Nors atsakovai norėjo auginti dukterį patys, tačiau spręsdami sunkumus buvo pasyvūs, apie priklausomybę alkoholiui kalbėdavo formaliai, teigė gersiantis paskirtus vaistus ir lankys priklausomybių ligų specialisto konsultacijas, nors šiuos dalykus jau yra darę. Išlieka aukšta piktnaudžiavimo alkoholiu rizika.

Pagalbos plano peržiūros metu, posėdyje vykusiame 2020 m. liepos 23 d., nurodyta, kad atsakovai R. Ž. ir S. L. dalyvavo priklausomybių lygų specialistės konsultacijose, nuotolinėje gydytojo psichiatro konsultacijoje, buvo paskirtas gydymas, vartoja vaistus, tačiau nelankė anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimų, dirba pavienius, neoficialius darbus, pastovaus darbo nesurado, atsakovė nesikreipė dėl išmokos vaikui gavimo. Šio posėdžio metu atsakovai atsisakė ilgalaikio reabilitacinio gydymo. Nustatytos pagalbos priemonės: spręsti alkoholio vartojimo problemą (tęsti psichologo konsultacijas, lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, pakartotinai konsultuotis priklausomybių ligų centre, lankyti priklausomybės ligų specialisto konsultacijas, gydytis ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje), lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, lankyti dukterį, pradėti spręsti finansines problemas (susirasti nuolatinį darbą, vykti į Užimtumo tarnybos paskirtus vizitus, savarankiškai ieškoti darbo, mažinti skolas).

Pagalbos plano peržiūros metu, posėdyje vykusiame 2020 m. rugsėjo 18 d., nurodyta, kad R. Ž. 2020 m. liepos 23 d. pagalbos plane numatytų priemonių nevykdė. Apsilankymų metu fiksuojami abiejų tėvų alkoholio vartojimo atvejai. Tėvai siūlomą pagalbą priima vangiai, priemones vykdo tik iš dalies. Nors atsakovai išsirašo alkoholio potraukį mažinančių vaistų, tačiau juos vartoja nereguliariai. Psichologinę pagalbą priima nenoriai, t. y. R. Ž. dalyvavo dvejuose konsultacijose iš trijų, o S. L. vienoje iš trijų. Psichologinės pagalbos nepriima, konsultacijoms nesiregistruoja. Grupinėse konsultacijose R. Ž. dalyvavo du kartus, o S. L. tik kartą. Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos kursų nelankė, nesiregistravo Respublikiniame priklausomybių ligų centre Kauno filiale dėl konsultacijų. Gydytis ilgalaikėje reabilitacijoje ar Minesotos programoje atsisakė. Išlieka bedarbystės problema, atsakovė dirba pavienius darbus, o atsakovus niekur nedirba. Registruoti užimtumo tarnyboje, tačiau nėra motyvuoti susirasti darbą dėl turimų įsiskolinimų. Su dukterimi buvo susitikusi tik R. Ž. du kartus, o atsakovas nedalyvavo susitikimuose. Siūlyta riboti tėvų valdžia mažametės dukters E. L. atžvilgiu. Nustatyti įpareigojimai toliau tęsti problemos dėl alkoholio vartojimo sprendimą, stiprinti tėvystės įgūdžius ir kita.

Kadangi atsakovai R. Ž. ir S. L. vengia atlikti tėvų pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių ir nėra pagrindo tikėtis, kad esama situacija gali keistis, ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo teismo atsakovams R. Ž. ir N. L. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jos dukters E. L. atžvilgiu.

VI. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-492/2005 ir kitos). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-522/2014; 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.). Nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, tai, kad tėvai galimai pradėjo keisti savo elgesį bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad toks elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-514-378/2020).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo atsakovams R. Ž. ir S. L. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnametės dukters E. L. atžvilgiu. A. R. Ž. ir S. L. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsakovų atstovė advokatė D. I. V. taip pat prašė ieškinį atmesti arba spręsti klausimą dėl terminuoto tėvų valdžios ribojimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovė R. Ž. per visą laikotarpį nuo tada, kai mažametė duktė E. L. buvo paimta iš šeimos, t. y. nuo 2020 m. birželio 21 d., matėsi kelis kartus, o atsakovas S. L. su dukterimi visai nebuvo susitikęs. Atsižvelgtina į tai, kad susitikimų galimybės yra apribotos dėl šalyje paskelbto karantino dėl koronaviruso pandemijos suvaldymo, tačiau atsakovai didesnių pastangų patys organizuoti susitikimus su savo dukterimi nedėjo. Ieškoma pateisinimų, kad nebuvo galima atvažiuoti, kadangi yra nustatyti judėjimo apribojimai dėl paskelbto karantino, tačiau paklausus atsakovą ar jis bandė atvykti susitikti su dukterimi, jis nurodė nebandęs, o tik nurodė pažįstamo asmens patirtį dėl judėjimo apribojimų, ir galimybės atvykti į Kaišiadoris. Šiuo metu atsakovai su dukterimi E. L. emocinį ryšį palaiko telefonu.

Pagrindinė priežastis, kodėl atsakovams R. Ž. ir S. L. siekiama apriboti motinos valdžią mažametės E. L. atžvilgiu – alkoholio vartojimas, ir iš to kylančios problemos, kaip nesirūpinimas dukterimi, atsainus požiūris į savo kaip tėvų pareigas vaikui, neužtikrinimas saugios ir visapusiškam vystymuisi reikalingos aplinkos. A. R. Ž. ir S. L. pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, tačiau, kad spręstų šią problemą didelių pastangų nededa. Matyti, kad nors socialiniai darbuotojai dėjo dideles pastangas, kad atsakovai atsikratytų žalingo įpročio, tačiau šia pagalba atsakovai nepasinaudojo. Toliau buvo fiksuojami alkoholio vartojimo atvejai. Patys atsakovai pripažino, kad vartojo alkoholį 2021 m. sausio 18 d., o atsakovas S. L. dar ir 2021 m. vasario 11 d. Pagalbos šeimai plane buvo nustatyti net keli būdai spręsti alkoholio vartojimo problemą, t. y. psichiatro konsultacijos, psichologo konsultacijos, vaistų vartojimas. Per visą laikotarpį nuo 2017 m. spalio 20 d., kai atsakovės R. Ž. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos bei negebėjimo rūpintis mažamečiu vaiku, buvo suteikta nemažai paslaugų atsakovams. Atsakovė gydyta Minesotos programoje, tačiau jos nebaigė, buvo paskirti vaistai gydyti priklausomybę alkoholiui, tačiau pati atsakovė teismo posėdžio metu, nurodė, kad vartoja vaistus, bet kai nori vartoti alkoholį, tai šiuos vaistus nustoja vartojusi, dalyvavo ne vienoje psichologo konsultacijoje, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimų nesistengė lankyti. Socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovams buvo suteikta galimybė dalyvauti gyvose psichologo konsultacijose net ir karantino laikotarpiu, tačiau atsakovai tokia galimybe nesinaudojo. Atsakovas S. L. dėjo dar mažiau pastangų spręsti alkoholio vartojimo problemą, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimų nelankė, ne sistemingai dalyvavo psichologo konsultacijose, buvo laikotarpių kai atsakovas visai nepriėmė socialinių darbuotojų pagalbos, jos atsisakydavo. Abu atsakovai atsisakė gydytis ilgalaikėje reabilitacijos programoje ir teismo posėdžiuose neišsakė teigiamo požiūrio ar noro naudotis tokia galimybe. Paminėtina ir tai, kad atsakovas S. L., nors teigia pripažįstantis, kad turi priklausomybę alkoholiui, tačiau tuo pačiu teigia priešingas aplinkybes, kad: „kada nori, tada vartoja alkoholį, o kada nenori – tai nevartoja“. Iš ko galima daryti išvada, kad jis tik formaliai pripažįsta problemą, tačiau faktiškai nemano, kad su alkoholio vartojimu turi problemų. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovės R. Ž. motinos valdžia jau buvo ribota keturių vaikų atžvilgiu, dėl tos pačios problemos, t. y. alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat pačių atsakovų, bei liudytojos ir trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad esama padėtis greitu laiku nepasikeis, atsakovai nėra motyvuoti keisti savo gyvenimo būdo ir spręsti alkoholio vartojimo problemos iš esmės, ji sprendžiama tik paviršutiniškai.

Socialiniai darbuotojai atsakovus R. Ž. ir S. L. ne kartą motyvavo susirasti nuolatinius darbus, teikė jiems pasiūlymus dėl darbo, tačiau jie šiomis galimybėmis nesinaudoja ir tik dirba pavienius darbus. Atsakovė dirba pavienius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji pateikė tai patvirtinančius įrodymus (žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus). Nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 700,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad dirba pavienius darbus, uždirba apie 500,00–600,00 Eur, o paskutinio posėdžio metu teigė, kad dirba prie medienos paruošimo, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovai nėra motyvuoti susirasti nuolatinio darbo, kadangi patys nurodė, kad turi įsiskolinimų, kurie susidarė nemokant vaikams išlaikymo. Atsakovai išlaikymo dukteriai E. L. neteikė iki pat 2021 m. vasario mėnesio. Atsakovė teigė, kad išlaikymo neteikė, nes patiems reikia gyventi. 2021 m. vasario 3 d. dukters E. L. išlaikymui pervedė trečiajam asmeniui 150,00 Eur. Paminėtina, kad atsakovė nurodė, kad uždirbtus pinigus išleidžia: maistui, cigaretėms, kartais alkoholiui, ir kitoms reikmėms. Tačiau visą laikotarpį iki pat 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio nemanė, kad reikalinga teikti dukteriai išlaikymo, savo poreikių tenkinimui skyrė didesnį prioritetą nei mažametės dukters poreikių tenkinimui. Iš atsakovų paaiškinimų darytina išvada, kad jie per mėnesį uždirba nemažas pajamas, tačiau juos leido savo poreikių tenkinimui. Atsakovai nurodė, kad nuperka dukteriai saldainių, spalvinimo knygučių, planšetinį kompiuterį, t. y. to ko prašo mažametė mergaitė. E. K. nurodė, kad atsakovė buvo nupirkusi maišą saldainių. Iš šių aplinkybių spręstina, kad atsakovai nesuvokia mergaitės būtinųjų poreikių maistui, ugdymui, lavinimui, būstui ir kitų. Pažymėtina, kad vaiko norų pildymas nėra tas pats kaip vaiko poreikių tenkinimas. Kaip jau minėta, atsakovas buvo nurodęs, kad negalėjo mergaitei perduoti daiktų, kuriuos jai nupirko, dėl karantino ribojimo, tačiau kaip jau nurodyta, atsakovas net nebandė važiuoti pas dukterį. Įvertintina, kad atsakovai pervedė mergaitės išlaikymui vieną kartą pinigų, bei perdavė pavienių daiktų ar maisto, tačiau tokie pavieniai atsakovų veiksmai negali būti laikomi tinkamu vaiko poreikių užtikrinimu. Taigi atsakovai R. Ž. ir S. L. nevykdo tėvų pareigų, t. y. neužtikrina vaiko poreikio tenkinimo.

Teismas, įvertinęs ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės L. M., trečiojo asmens E. K., atsakovų R. Ž. ir S. L. bei jų atstovės advokatės D. I. V. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai R. Ž. ir S. L. neatlieka tėvų pareigų savo nepilnametei dukteriai E. L., ja nesirūpina, neauklėja, neišlaiko sistemingai, yra abejingi nepilnametės dukters tikriesiems poreikiams, daro žalingą įtaką vaikui savo neveikimu, atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir jo psichologinei būklei savo žalingu įpročiu – girtavimu, taip neužtikrindami vaikui saugios augti ir vystytis aplinkos. A. R. Ž. ir S. L. yra nusišalinę nuo tėvų pareigų ir nesikeičia, nėra linkę kryptingai spręsti nesaikingo alkoholio vartojimo problemos. Pažymėtina, kad vaiko ugdymas yra nuolatinis procesas ir jam priežiūra, rūpinimasis juo, domėjimasis poreikiais reikalingas nuolatos, o ne pagal tėvų norus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai R. Ž. ir S. L. nesirūpina savo nepilnamete dukterimi, jos neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, neužtikrina saugios aplinkos, nesprendžia nesaikingo alkoholio vartojimo problemos, t. y. neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia gyvenimo būdo, dėl ko mažametė E. L. auga skyrium nuo tėvų ir nėra duomenų, jog esama padėtis gali greitu laiku pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams R. Ž. ir S. L. neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimas tenkintinas – atsakovams R. Ž. ir S. L. neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnametės dukters E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apribojus atsakovams R. Ž. ir S. L. tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jų atskiro sutikimo nepilnametis vaikas gali būti įvaikintas, tačiau atsakovams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

VII. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovų R. Ž. ir S. L. mažametei dukteriai E. L. yra nustatyta laikinoji globa ir jos laikinąja globėja paskirta – E. K., – neterminuotai apribojus atsakovų R. Ž. ir S. L. tėvų valdžią mažametės dukters E. L. atžvilgiu, atsakovų mažametės dukters gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja globėja E. K. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 403 straipsnio 2 dalis).

VIII. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams R. Ž. ir S. L. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020).

Tuo atveju, jei po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo teismo priteisti iš atsakovų R. Ž. ir S. L. materialinį išlaikymą jų nepilnametei dukteriai E. L. mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur iš kiekvieno nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6130-1084/2020 buvo patvirtinta pareiškėjų R. Ž. ir S. L. taikos sutartis, kuri jie susitarė, kad E. L. gyvenamoji vietą nustatoma su motina R. Ž. (Sutarties 2 punktas), o S. L. nepilnametės dukters E. L. išlaikymui mokės kasmėnesines periodines išmokas po 170,00 Eur iki vaiko pilnametystės, atitinkamai indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, o lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaiko motina R. Ž. (Sutarties 3 punktas). Todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl įsipareigoto teikti išlaikymo pakeitimo, kadangi ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukteriai E. L., t. y. padidinti išlaikymo dydį, kurį buvo nusistatę atsakovai taikos sutartimi. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukteriai, bet nepateikė reikalavimo pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dėl išlaikymo teikimo ir jo dydžio, atsižvelgiant į mažamečio vaiko prioritetinius interesus, teismas sprendžia šį klausimą savo iniciatyva.

Nors byloje dalyvaujantys asmenys neteikė įrodymų, kokie yra mažametės E. L. poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesį yra reikalingas jos poreikiams patenkinti, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovų nepilnametė duktė E. L. yra trejų metų amžiaus, gyvena pas laikinąjį globėją, todėl akivaizdu, kad mergaitei reikia maisto, rūbų, avalinės, komunalinių paslaugų. Be to, būtina piniginių lėšų skirti mergaitės sveikatai, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad augant vaikui, jo poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad nepilnametė E. L. turėtų specialių poreikių, byloje nėra. Pažymėtina, kad nepilnametės atsakovų dukters amžiui būdingas spartus augimas, kas sąlygoja dažnesnes išlaidas rūbams ir avalynei, net maistui. Atsižvelgus į tai, manytina, kad nepilnametės E. L. poreikius tenkina 350,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Laikinoji globėja E. K. nurodė, kad gauna iš savivaldybės administracijos apie 200,00 Eur išmoką, įskaitant tikslinę išmoką vaikui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė R. Ž. darbo neturi. Tačiau atsakovė pateikė įrodymus, kad dirba pavienius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, ir nurodė uždirbanti per mėnesį apie 700,00 Eur. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Gyvena atsakovo S. L. tėvams priklausančiame bute. Atsakovė yra darbinga, sveikatos problemų neturi. Atsakovė, be mažametės dukters E. L., turi dar du nepilnamečius vaikus ir du pilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu yra apribota motinos valdžia, jų išlaikymui atsakovė turi mokėti išlaikymą, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kadangi atsakovė neteikia išlaikymo kitiems nepilnamečiams vaikams.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovų nepilnametės dukters E. L. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovės R. Ž. turtinę padėtį, nepilnametės gaunamas pajamas (vaiko pinigai ir išmokos), bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų nepilnametės dukters interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad, neterminuotai apribojus atsakovės R. Ž. motinos valdžią nepilnametės dukters E. L. atžvilgiu, nepilnametei E. L. iš motinos R. Ž. priteistinas išlaikymas po 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas S. L. šiuo metu nedirba. Atsakovas yra registravęs, kad užsiima individualia veikla, t. y. statybos baigimas ir apdaila. Atsakovas nurodė, kad dirba pavienius darbus, gauna apie 500,00–600,00 Eur per mėnesį, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų neteikė. Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Duomenų, kad turėtų, kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių jam būtų apribota galimybė įsidarbinti ir dirbti, nėra. Pažymėtina, kad atsakovas S. L., būdamas darbingas, turi stengtis susirasti darbą ir gauti pajamas iš darbinės veiklos ir teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukteriai, kuris patenkintų jos poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas S. L., be dukters E. L., turi dar vieną dukterį, kuri auga kartu su motina, iš jo priteistas išlaikymas, bei atsakovas teigė, kad turi išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyta, kad atsakovai taikos sutartimi, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6130-1084/2020, buvo sutarę, kad S. L. nepilnametės dukters E. L. išlaikymui mokės kasmėnesines periodines išmokas po 170,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi. Atsakovas jokio turto neįgijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6130-1084/2020 atsakovų susitartą išlaikymo nepilnametei dukteriai E. L. dydį nėra pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ir priteisti atsakovo iš S. L. materialinį išlaikymą mažametei dukteriai E. L., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, atmestinas, paliekant tokio dydžio išlaikymą, kuris buvo nustatytas atsakovų taikos sutartimi, kuri patvirtinta teismo.

Kadangi teismas apriboja tėvų valdžią abiem mažametės E. L. tėvams R. Ž. ir S. L., keistina Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6130-1084/2020 patvirtintos taikos sutarties sąlygą, kuria nepilnametės E. L. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jos motina R. Ž., ir E. K. paskiriama nepilnametės sesers E. L., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratore ir išlaikymo lėšų tvarkyto uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl E. L. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turėtų būti priteistos iš atsakovų S. L. ir R. Ž. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai S. L. ir R. Ž. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 27 d. sprendimus Nr. (8.2)TP-20-T-3766-12084 ir Nr. (8.2)TP-20-T-3767-12085 yra atleisti 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406–407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo valdžią S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mažametės dukters E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jai paskyrimo kartu su laikinąja globėja E. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 6 d. ) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6130-1084/2020, atsakovų sudarytos taikos sutarties sąlygą, kuria atsakovo S. L. teikiamo išlaikymo nepilnametei E. L. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta R. Ž. ir paskirti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turto administratore ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki nepilnametei E. L. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus jai paskyrimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnametės E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jai paskyrimo.

Įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti teismui išvadą dėl nepilnametės E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir jo nuolatinio globėjo paskyrimo reikalingumo, taip pat pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.